2021-11-24 Nr. AB-25224-3-61-3-00076-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3116-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai J. G., R. K., R. L. ir V. D. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT, Tarnyba) pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. naudai po 430 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, bei priteisti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjų skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjams nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad už 2020 m. spalio mėnesį 40 profesinės sąjungos narių (tarp jų – ir pareiškėjams) nebuvo išmokėtos priemokos už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. PP17-47(20) „Dėl priemokų mokėjimo“ kreipėsi į VSAT, prašydama nurodyti tokio sprendimo priežastis. VSAT pareigūnams laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (įskaitytinai) už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kiekvieną mėnesį skyrė 215,00 Eur priemoką, tačiau pareiškėjams minėta priemoka nebuvo skirta. Profesinė sąjunga akcentavo, kad teisę gauti priemoką už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą numato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, todėl, profesinės sąjungos vertinimu, priemokos už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skiriamos nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas turi tarnybinę nuobaudą arba jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi priemokos yra pareigūno darbo užmokesčio dalis – jos negali ir neturi būti laikomos skatinimu.

2.3. VSAT Pasienio pareigūnų profesinei sąjungai pateikė atsakymą, kad už minėtą laikotarpį už papildomų užduočių atlikimą ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą pareigūnams buvo mokamos skirtingų dydžių priemokos – nuo 10 iki 30 procentų pareiginės algos ir nuo 120 Eur iki 215 Eur per mėnesį, bei nurodė, kad Statuto 56 straipsnio 2 dalyje numatyta į pareigas skiriančiojo asmens, t. y. VSAT vado diskrecijos teisė nustatyti priemokos dydį, o priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos.

2.4. Statuto 56 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kas laikoma įprastą darbo krūvį viršijančia veikla – tai atvejai, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Kadangi nei Statutas, nei kiti teisės aktai nenumato jokių papildomų šios priemokos skyrimo sąlygų, vien įprasto darbo krūvio padidėjimo faktas yra pakankamas pagrindas Statuto 56 straipsnio 2 punkte numatytai priemokai paskirti bei išmokėti. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato, kad asmeniui, kuris atliko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už ją galėtų būti neatlyginama, jei darbdavys neturi tam pakankamai finansinių išteklių ar nurodo kitas subjektyvias priežastis. Tokios priežastys negali būti laikomos pateisinamomis bei teisėtomis, kadangi taip yra pažeidžiama konstitucinė pareiškėjų ir kitų VSAT pareigūnų teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą.

2.5. 2020 m. birželio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 588 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl ekstremalios situacijos), kuriuo toliau paliekama trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis visos šalies teritorijoje. Užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga VSAT, įgyvendinimą, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai vykdo šias papildomas užduotis: 1) vykdo atvykstančių asmenų per tarptautinius oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, išorės sienas patikrinimus, taip pat migracijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, užtikrina pasienio teisinio režimo laikymąsi; 2) vykdo išskirtinę, kitokią nei įprastiniu režimu teisės aktais reglamentuotą, asmenų vykimo per valstybės sieną kontrolę ir sprendimų leisti atvykti užtikrinimą; 3) suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims teikia konsultacijas sienos kirtimo, ekstremalios situacijos valdymo sprendimų taikymo, klausimais; 4) užtikrina papildomų apsaugos priemonių laikymąsi; 5) padeda policijai užtikrinti viešąją tvarką pasienio ruože; 6) koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su policija, muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojais; 7) teikia informaciją Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms atsakingoms įstaigoms. Dėl šių priežasčių stipriai padidėjo informacijos srautai ir visų Tarnybos statutinių tarnautojų darbų apimtys, viršijančios įprastą darbo krūvį.

2.6. Visi VSAT Vilniaus pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai vykdė užduotis, dėl kurių vykdymo padidėjo VSAT statutinių tarnautojų darbo krūvis, tačiau priemokos buvo išmokėtos tik tiems statutiniams valstybės tarnautojams, kurie neturėjo tarnybinių nuobaudų.

2.7. Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 4-143 „Dėl priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4 punkte numatyta, kad priemokai skirti tarnautojo ar pareigūno tiesioginis vadovas rašo tarnybos vado pavaduotojui tarnybinį pranešimą dėl priemokos skyrimo, kuriame nurodo, dėl kokių priežasčių tarnautojui ar pareigūnui padidėjo darbo krūvis, kokios pavestos papildomos užduotys arba kito tarnautojo funkcijos, kokio dydžio (procentais pareiginės algos) ir kuriam laikotarpiui siūloma skirti priemoką. Šis punktas nustato tik priemokos skyrimo procedūrą bei jos įforminimo tvarką, bet ne esminį šiai priemokai gauti būtiną juridinį faktą. Pareiškėjų nuomone, struktūrinio padalinio, kuriame dirba pareiškėjai, vadovo motyvuoto tarnybinio pranešimo dėl priemokos už įprastą darbo krūvį jam paskyrimo nebuvimas nėra pakankama ir teisėta priežastis šios priemokos jiems neskirti.

2.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus, bei pažymėjo, kad tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).

2.9. Nagrinėjamu atveju esminė teisiniu požiūriu reikšminga aplinkybė, nuo kurios konstatavimo priklauso teisė gauti priemoką prie pareiginės algos, yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos fakto nustatymas. Pareiškėjai vykdė Nutarties 2.6 punkte išvardintas užduotis, todėl pareiškėjams priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. po 215 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį, kaip ir kitiems Tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams.

2.10. Teisines pasekmes pareiškėjams sukėlė ne atsakovo Įsakymas dėl priemokų skyrimo, bet atsakovo veiksmai neapmokant pareiškėjams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą pagal Nutarimą dėl ekstremalios situacijos, kuriuo paliekama trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis visos šalies teritorijoje. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės D. Š. 2020 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 13VR-11322 „Dėl priemokų skyrimo“ patvirtina, kad Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės statutinių valstybės tarnautojų darbo krūvis buvo padidėjęs.

2.11. , Nagrinėjamu atveju Tarnybos neveikimas nepriimant sprendimų dėl tinkamo atsiskaitymo su pareiškėjais atžvilgiu, nors pareiškėjai turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad darbo užmokestis bus išmokėtas dėl vienodai padidėjusio krūvio kaip ir kitų 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1328 nurodytų pareigūnų, liko neįgyvendinti, taip pažeidžiant ne tik įstatymų nuostatas, bet ir bendruosius viešojo administravimo principus.

3. Atsakovas VSAT su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal Statuto 56 straipsnio 2 dalį, priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, o pagal LVAT praktiką priemokos skyrimas yra pareigūną į pareigas skiriančio asmens prerogatyva.

3.2. 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. buvo gauti VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos (toliau – ir SKOV) viršininko tarnybiniai pranešimai Nr. 13- 5807 ir Nr.13-6823 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau kartu – ir Pranešimai dėl 10 proc. priemokos), kuriuose jis siūlė už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, susidariusią dėl valstybėje paskelbto trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 30 d. skirti 10 proc. dydžio priemoką visiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis. Šių pranešimų pagrindu buvo parengti VSAT vado 2020 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. TE-1377 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. TE-1511 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau kartu – ir Įsakymai dėl 10 proc. priemokų), kuriais visiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kuri susidarė dėl valstybėje paskelbto trečio civilinės saugos sistemos parengties lygio, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjams, kaip ir visiems kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems pareigūnams, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

3.3. Visi pareiškėjai 2020 m. buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, todėl dėl atsainaus tarnybos vykdymo ir pavestų uždavinių vykdymo perkėlimo kolegoms, pareiškėjams VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 ir Nr. TE-1328 ir nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

3.4. Didesni priemokų už padidėjusį darbo krūvį dydžiai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo nustatyti VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais, todėl pareiškėjai, nesutikdami su tokia VSAT vado pozicija, į teismą su skundu privalėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo VSAT vado įsakymų priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2021 m. sausio 8 d. – praleidus įstatyme nustatytą terminą, kurio atnaujinti pareiškėjai neprašė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. skundą atmetė ir netenkino jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad VSAT 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. TE-1377 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. TE-511 „Dėl priemokų skyrimo“ visiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis, tarp jų ir pareiškėjams, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kuri susidarė dėl valstybėje paskelbto trečio civilinės saugos sistemos lygio, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 procentų pareiginės algos dydžio priemokos. VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ 215 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį pareiškėjams skirtos nebuvo.

6. Teismas aptarė ir įvertino ginčo klausimą reglamentuojančias Statuto, Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, Priemokų mokėjimo, viršvalandinio darbo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimo ir apmokėjimo (kompensavimo) VSAT valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

7. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis LVAT praktika, priemokos skyrimas yra pareigūną į pareigas skiriančio asmens prerogatyva, o spręsdamas dėl skiriamų priemokų dydžio atsakovas turi vertinti ne tik įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos mastus, jos pasiskirstymą valstybės tarnautojams, bet ir turimus įstaigos materialinius išteklius. Vertinant, ar konkrečiu atveju buvo padidėjusios tam tikro valstybės tarnautojo / darbuotojo atliekamų darbų apimtys, jo darbo krūvis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitų valstybės tarnautojų / darbuotojų, dirbančių tame pačiame poskyryje, darbų mastą, be to, nustatant priemokų dydį turi būti proporcingai įvertinamas ne tik asmens individualus indėlis, bet ir turimi materialiniai ištekliai, todėl padarė išvadą, kad priemokos skyrimas yra pareigūną į pareigas skiriančio asmens išimtinė teisė.

8. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. buvo gauti VSAT SKOV viršininko Pranešimi dėl 10 proc. priemokos, kuriuose buvo siūloma už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, susidariusią dėl valstybėje paskelbto trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygio, už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius skirti 10 proc. dydžio priemoką visiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis, įskaitant ir pareiškėjus, ir pagal šiuos tarnybinius pranešimus buvo parengti VSAT vado Įsakymai dėl 10 proc. priemokų skyrimo, kuriais visiems VSAT pasienio užkardų pareigūnams, tarnybą vykdantiems pamainomis, buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius.

9. Teismas pažymėjo, kad VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. TE-1322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir Nr. TE-1328 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau kartu – ir Įsakymai dėl 30 proc. priemokos skyrimo), 215 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį buvo skirtos asmens, nurodytiems VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13VR-11322 „Dėl priemokų skyrimo“ ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-11001 „Dėl priemokų skyrimo“ (toliau kartu – ir Pranešimai dėl priemokų), tačiau pareiškėjams minėtais pranešimais priemokų nebuvo siūloma skirti. Teismas pažymėjo, kad visi minėti įsakymai dėl priemokų skyrimo buvo priimti laikantis Statuto, Aprašo, Tvarkos aprašo reikalavimų, proporcingai įvertinus pareigūnų individualius indėlius, atsižvelgus į tokius aspektus kaip pareigūnų iniciatyvumas, atsakingumas ir sąžiningumas vykdant tarnybos funkcijas. Teismas konstatavo, jog duomenų, kad atsakovas, skirdamas pareigūnams priemokas, priėmė sprendimus netinkamai naudodamasis diskrecijos teise, byloje nėra. Teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise neskirti pareiškėjams papildomos 215 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir priteisti jiems nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, bei priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 10. Pareiškėjai J. G., R. K., R. L. ir V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, ir papildomai jį grindžia šiais argumentais:

11.1. Atsižvelgiant į Pranešimus dėl 10 proc. priemokos skyrimo, 2020 m. spalio – lapkričio mėnesiais priemokos Tarnybos pareigūnams ir darbuotojams buvo skirtos du kartus: Tarnybos vado 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. TE-1377 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. TE-1511 „Dėl priemokų skyrimo“ buvo paskirta 10 proc. pareiginės algos dydžio priemoka visiems Tarnybos pasienio užkardų pareigūnams, už papildomas užduotis veikiant padidinto pavojingumo sąlygomis (išvardintas Pranešimuose dėl 10 proc. priemokų), kurios susidarė dėl valstybėje paskelbto trečio civilinės saugos sistemos parengties lygio nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjai 10 proc. pareiginės algos dydžio priemoką gavo.

11.2. Antrą kartą, atsižvelgiant į Pranešimus dėl priemokų, Tarnybos vado Įsakymais dėl 30 proc. priemokų už padidėjusį darbo krūvį buvo skirtos 215 Eur priemokos minėtuose Pranešimuose dėl priemokų nurodytiems asmenims, o pareiškėjams šiais įsakymais priemokos nebuvo skirtos.

11.3. Pranešimuose dėl priemokų ir Pranešimuose dėl 10 proc. priemokų, priemokos skyrimo priežastimi nurodoma aplinkybė, kad Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai, užtikrindami valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga Tarnyba, įgyvendinimą, veikdami padidinto pavojingumo sąlygomis, vykdė šias papildomas užduotis: atvykstančių asmenų per tarptautinius oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, išorės sienas patikrinimus, taip pat migracijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, užtikrino pasienio teisinio režimo laikymąsi; vykdė išskirtinę, kitokią nei įprastiniu režimu teisės aktais reglamentuotą, asmenų vykimo per valstybės sieną kontrolę ir sprendimų leisti atvykti užtikrinimą; suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims teikė konsultacijas sienos kirtimo, ekstremalios situacijos valdymo sprendimų taikymo, klausimais; užtikrino papildomų apsaugos priemonių laikymąsi; padėjo policijai užtikrinti viešąją tvarką pasienio ruože; koordinuoja veiksmus ir keitėsi informacija su policija, muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, NVSC, Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojais; teikė informaciją Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms atsakingoms įstaigoms. Dėl šių priežasčių stipriai padidėjo informacijos srautai ir darbų apimtys, viršijančios įprastą darbo krūvį <...>.

11.4. Visais atvejais Tarnybos vadas priemokas pareigūnams skyrė už papildomą užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Darbų apimtys proporcingai didėjo visiems Tarnybos darbuotojams, tačiau priemoka, numatyta Įsakymuose dėl 30 proc. priemokos, buvo skirta tik pareigūnams, kurie neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, o pareigūnams, turintiems galiojančias tarnybines nuobaudas, priemoka skirta nebuvo.

11.5. Pagal Statuto nuostatas, vien įprasto darbo krūvio padidėjimo faktas yra pakankamas pagrindas Statuto 56 straipsnio 2 punkte numatytai priemokai paskirti bei išmokėti. Tais atvejais, jei pareigūnas nepriekaištingai ir pavyzdingai atlieka tarnybines pareigas, jis turėtų būti skatinamas vadovaujantis Statuto 37 straipsniu, kuris numato, kad už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami. Pagal Statuto 37 straipsnio nuostatas pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą negali būti skatinami ar apdovanojami, o kadangi priemokos yra pareigūno darbo užmokesčio dalis, jos negali ir neturi būti laikomos skatinimu.

11.6. LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat kaip ir pareiginė alga bei priedai, yra darbo užmokesčio, mokamo vidaus tarnybos pareigūnams, sudėtinė dalis. Priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai.

11.7. Atsakovas neginčijo, kad pareiškėjai vykdė papildomas užduotis ir atliko darbo krūvį viršijančią veiklą kaip ir visi kiti Tarnybos pareigūnai. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į Pranešimus dėl priemokų, kuriuose nurodytas analogiškas priemokos skyrimo laikotarpis bei išvardijamos analogiškos pareigūnų vykdomos funkcijos, nustatė didesnį priemokos dydį tas pačias tarnybines užduotis ir tuo pačiu laikotarpiu atsakingiau, rūpestingiau ir iniciatyviau vykdantiems pareigūnams, o Įsakymais dėl 30 proc. priemokų pareiškėjams nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį dėl to, kad visi pareiškėjai 2020 m. buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas, neskirdamas pareiškėjams priemokos, neįrodė, kad pareiškėjai neviršijo įprasto darbo krūvio, o teisės aktai nenumato apribojimų pareigūnams patrauktiems tarnybinėn atsakomybėn į teisę gauti priemoką už padidėjusį darbo krūvį.

11.8. Tarp turimų tarnybinių nuobaudų ir atliktų papildomų užduočių ir padidėjusio darbo krūvio nėra tiesioginio ryšio, nes aplinkybė, kad pareiškėjai buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, nereiškia, kad jie ir toliau neatsakingai, nerūpestingai ar be iniciatyvos atlieka jiems pavestas pareigas.

11.9. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priemokos skyrimas yra pareigūną į pareigas skiriančio asmens išimtinė teisė, bei pažymi, jog priemokų mokėjimui taikoma ta pati oficiali konstitucinė doktrina, kuri taikoma ir mokant likusias pareigūnų darbo užmokesčio dalis. Priemokų mokėjimas pareigūnams yra privalomas ir priemokos negali būti nemokamos, jeigu egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai. Esant šiems pagrindams, priemokų vidaus tarnybos pareigūnui mokėjimas nepatenka į atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo diskreciją.

11.10. Sprendžiant dėl pareiškėjų teisės gauti priemoką už papildomą darbo krūvį, esminė aplinkybė yra įprastos darbo krūvį viršijančios veiklos fakto nustatymas. Įvertinę argumentus, kad 2020 m. birželio 10 d. buvo priimtas Nutarimas dėl ekstremalios situacijos, pareiškėjai pažymi, jog pareiškėjų padidintas veiklos krūvis buvo konstatuotas Pranešimuose dėl 10 proc. priemokų skyrimo, kuriuose nurodyta, jog užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga Tarnyba, įgyvendinimą, tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai vykdė užduotis, dėl kurių vykdymo padidėjo Tarnybos statutinių tarnautojų darbo krūvis.

11.11. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str.). Teismas skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo, absoliučiai neatskleidė ir neįvertino pareiškėjų byloje nagrinėjimo metu pateiktų argumentų, nenurodė, kodėl jų nevertina ir kokiu pagrindu atmeta; skundžiamo teismo sprendimo motyvavimas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nesiejant jų su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir įrodymais. Teismas kilusio ginčo savarankiško vertinimo, kvalifikacijos ir įrodymų analizės neatliko, neišdėstė tokių motyvų, kurie užtikrintų teismo sprendimo motyvacijos pakankamumo principo įgyvendinimą, neatsakė į esminį klausimą – ar egzistuoja teisės aktuose nustatyti šių priemokų mokėjimo pagrindai.

12. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pateikia tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

12.1. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą nurodytas faktines bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, bei akcentuoja, jog priemokos dydį pareigūnui nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, o teismas negali perimti Statute atsakovui suteiktos teisės ir nustatyti skirtinos priemokos kiekvienam pareiškėjui dydį, kadangi jis gali būti individualus, taip pat, įvertinus teisės aktų keliamus reikalavimus, nustatyti priemokos mokėjimo trukmę.

12.2. Pareiškėjams, kaip ir visiems kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems pareigūnams, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo skirtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Įsakymais dėl 30 proc. priemokų 215 Eur priemokos už padidėjusį darbo krūvį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo paskirtos atsakingai, sąžiningai ir iniciatyviai dirbantiems pareigūnams.

12.3. VSAT vadas, pasinaudodamas įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecijos teise, aukščiau nurodytais Įsakymais dėl 30 proc. priemokų iš esmės neskyrė naujų priemokų, o tik nustatė didesnį priemokos dydį tas pačias tarnybines užduotis ir tuo pačiu laikotarpiu atsakingiau, rūpestingiau ir iniciatyviau vykdantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjai 2020 m. buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, dėl atsainaus tarnybos vykdymo ir pavestų uždavinių vykdymo perkėlimo kolegoms, pareiškėjams Įsakymais dėl 30 proc. priemokų nebuvo skirta didesnė priemoka už padidėjusį darbo krūvį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

12.4. Skundžiamame teismo sprendime yra atskleisti visi ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame yra nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, pateiktos išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovas pažymi, jog tai, kad pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių iš esmės nepatenkintas pareiškėjų skundas, negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams, VSAT pareigūnams, už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.

14. Pareiškėjų skundą teismas atmetė nurodęs, kad priemokos skyrimas yra pareigūną į pareigas skiriančio asmens išimtinė teisė ir diskrecija, bei konstatavęs, kad paminėta diskrecija atsakovas pasinaudojo tinkamai. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių, neteisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjai turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), kurią įgyvendinant, be kita ko, turi būti užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Ši teisė detalizuojama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, kuriame nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.), prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai bei nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

17. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl šių bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių:

17.1. Pareiškėjai yra Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos statutiniai pareigūnai, atliekantys pamaininį darbą.

17.2. VSAT vadas už ginčo laikotarpiu (t. y. 2020 m. spalio – lapkričio mėn.) atliktą didelės apimties darbą, viršijantį įprastą darbo krūvį (Statuto 56 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjams skyrė po 10 proc. pareiginės algos priemokas (žr. VSAT vado 2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. priimtus Įsakymus dėl 10 proc. priemokų). Įsakymai dėl 10 proc. priemokų priimti vadovaujantis VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybiniais pranešimais, iš kurių turinio matyti, kad priemokos be kitų skirtos „visiems tarnybos NKC [Nacionalinio koordinacinio centro] vyresniesiems specialistams ir rinktinių SKS [Sienos kontrolės skyriaus] pareigūnams, vykdantiems operatyvaus valdymo funkcijas, bei pasienio užkardų, URC [Užsieniečių registracijos centro], SPS [Specialios paskirties skyrius] pamaininį darbą dirbantiems pareigūnams“.

Šios priemokos skirtos nurodžius, kad, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kontrolės priemonių, už kurias yra atsakinga VSAT, ginčo laikotarpiu visi VSAT pareigūnai, veikdami padidinto pavojingumo sąlygomis, vykdė šias papildomas užduotis: atvykstančių asmenų per išorės sienas patikrinimus, taip pat migracijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, užtikrino pasienio teisinio režimo laikymąsi; vykdė išskirtinę, kitokią nei įprastiniu režimu teisės aktais reglamentuotą, asmenų vykimo per valstybės sieną kontrolę ir sprendimų leisti atvykti užtikrinimą; suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims teikė konsultacijas sienos kirtimo, ekstremalios situacijos valdymo sprendimų taikymo klausimais; užtikrino papildomų apsaugos priemonių laikymąsi Užsieniečių registracijos centre ir kituose tarnybos padaliniuose; padėjo policijai užtikrinti viešąją tvarką pasienio ruože; koordinavo veiksmus ir keitėsi informacija su policija, muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojais; teikė informaciją Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai.

VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybiniuose pranešimuose, be kita ko, konstatuota, jog dėl paminėtų priežasčių „stipriai padidėjo informacijos srautai ir darbų apimtys, viršijančios įprastą darbo krūvį, <...> tarnybos pasienio rinktinių Sienos kontrolės skyrių (toliau – rinktinių SKS) operatyvų valdymą vykdantiems, pasienio užkardų, URC ir Specialios paskirties skyriaus (toliau – SPS) pamaininį darbą dirbantiems bei pasienio užkardų <...> administracines funkcijas atliekantiems pareigūnams“.

Paminėtais tarnybiniais pranešimais VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos viršininkas siūlė 10 proc. pareiginės algos priemoką už didelės apimties darbą, viršijantį įprastą darbo krūvį skirti „visiems tarnybos NKC [Nacionalinio koordinacinio centro] vyresniesiems specialistams ir rinktinių SKS [Sienos kontrolės skyriaus] pareigūnams, vykdantiems operatyvaus valdymo funkcijas, bei pasienio užkardų, URC [Užsieniečių registracijos centro], SPS [Specialios paskirties skyrius] pamaininį darbą dirbantiems pareigūnams – 10 proc.“.

17.3. VSAT vadas 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. TE-1322 už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ginčo laikotarpiu (t. y. 2020 m. spalio – lapkričio mėn.) (Statuto 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.) skyrė po 215,00 Eur dydžio priemokas, be kitų, Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnams. Paminėtas Įsakymas dėl priemokų priimtas, inter alia (be kita ko) vadovaujantis VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-11001, iš kurio turinio matyti, kad priemokas Pagėgių pasienio rinktinės (taigi ir Vileikių pasienio užkardos) pareigūnams pasiūlyta skirti dėl to, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos ir visuotinio karantino „Pagėgių pasienio rinktinės statutiniai valstybės tarnautojai vykdo šias papildomas užduotis, veikdami padidinto pavojingumo sąlygomis: atvykstančių asmenų per tarptautinius oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, išorės sienas patikrinimus, taip pat migracijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, užtikrina pasienio teisinio režimo laikymąsi; vykdo išskirtinę, kitokią nei įprastiniu režimu teisės aktais reglamentuotą, asmenų vykimo per valstybės sieną kontrolę ir sprendimų leisti atvykti užtikrinimą; suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims teikia konsultacijas sienos kirtimo, ekstremalios situacijos valdymo sprendimų taikymo, klausimais; užtikrina papildomų apsaugos priemonių laikymąsi; padeda policijai užtikrinti viešąją tvarką pasienio ruože; koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su policija, muitine, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais, NVSC, Pasienio kontrolės punktų direkcijos darbuotojais; teikia informaciją Vidaus reikalų ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms atsakingoms įstaigoms. Dėl šių priežasčių stipriai padidėjo informacijos srautai ir darbų apimtys, viršijančios įprastą darbo krūvį“.

17.4. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-11001 pareiškėjai nebuvo nurodyti. Taip pat VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. TE-1322 pareiškėjams 430 Eur (215,00 Eur + 215,00 Eur) dydžio priemokos išmokėtos nebuvo.

18. Teisėjų kolegija, Nutarties 17 punkte nustatytas faktines aplinkybes apibendrindama nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvados, kad VSAT vadas už ginčo laikotarpiu atliktą didelės apimties darbą, viršijantį įprastą darbo krūvį (Statuto 56 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjams, kaip ir kitiems VSAT pareigūnams (įskaitant Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos statutiniai pareigūnus) skyrė po 10 proc. pareiginės algos priemokas, tačiau pareiškėjai nėra nurodyti VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322, kuriuo už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ginčo laikotarpiu (t. y. 2020 m. spalio – lapkričio mėn.) (Statuto 56 str. 1 d. 1 ir 2 p.) buvo skirtos po 215,00 Eur dydžio priemokos, be kitų, ir Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūnams. Vadinasi, ginčo laikotarpiu pareiškėjai gavo 430 Eur mažesnes priemokas, nei tos, kurias gavo VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodyti Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai (įskaitant ir šios rinktinės Vileikių pasienio užkardos statutinius pareigūnus).

19. Pareiškėjai neginčija, kad ginčo laikotarpiu jiems buvo išmokėtos 10 proc. pareiginės algos dydžio priemokos. Tačiau, jų nuomone, jiems be jau paminėtų priemokų turėjo būti išmokėtos 215,00 Eur dydžio priemokos, kurios už ginčo laikotarpį buvo skirtos kitiems analogiškas funkcijas atlikusiems Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams (įskaitant ir Vileikių pasienio užkardos pareigūnus). Pareiškėjų nuomone, to nepadarius buvo pažeistas teisingo apmokėjimo už darbą principas ir jie buvo diskriminuoti kitų tas pačias pareigas ginčo laikotarpiu atlikusių, tačiau priemokų negavusių pareigūnų atžvilgiu.

20. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (inter alia (be kita ko) 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad: Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra svarbi prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 str.) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, bet ir 23 straipsnį; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodi ar iš esmės nesiskiriantys atlyginimo dydžiai skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų; valstybės tarnybos įvairovė suponuoja tai, kad valstybės tarnautojai gali dirbti įvairius darbus, atlikti įvairias užduotis; valstybės tarnautojai gali eiti pareigas <...> kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo; pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris <...> atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, už darbą būtų nemokama arba už šį darbą būtų apmokama neteisingai.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą pažeidžiama ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojams (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus), kurie atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, už darbą yra nemokama arba apmokama mažiau negu priklauso, įskaitant atvejus, kai už tokį darbą yra apmokama pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą.

23. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad: konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

24. Statuto 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą“. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintos pareigūnams mokamų priemokų rūšys, įtvirtinta, kad pareigūnams, be kitų, mokamos priemokos „už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;“ (1 p.) ir „už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės“ (2 p.). Pagal Statuto 56 straipsnio 2 dalį „priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų <...>“.

25. Teisėjų kolegija Nutarties 24 punkte nurodytas Statuto nuostatas aiškindama sistemiškai, Nutarties 20–23 punktuose paminėtos konstitucinės teisės į teisingą atlyginimą turinio kontekste, konstatuoja, kad (i) statutiniams pareigūnams mokamos Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos priemokos yra pareigūnų darbo užmokesčio dalis (Statuto 52 str. 1 d., 4 p.); (ii) šią pareigūno darbo užmokesčio dalį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, kuris tai darydamas privalo paisyti, be kita ko, konstitucinių imperatyvų, kylančių iš teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įgyvendinimu.

26. Todėl, siekiant išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, be kita ko, būtina įvertinti, ar VSAT vadas turėjo pakankamą faktinį pagrindą ginčijamoje situacijoje vienus Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnus (t. y. pareiškėjus) traktuoti kitaip, nei 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytus kitus Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnus, ir ar dėl to nebuvo pažeista pareiškėjų teisė ginčo laikotarpiu gauti tokio pat dydžio (t. y. 430 Eur) priemokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam vertinimui atlikti byloje surinktų įrodymų nepakanka, todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų nustatyti visas reikšmingas 2020 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13PR-11001 parengimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, tikslinga, be kita ko: (i) liudytoju byloje apklausti VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vadą, kuris rengė šį tarnybinį pranešimą; (ii) išsireikalauti visus su pastarojo tarnybinio pranešimo parengimu susijusius vidaus dokumentus, įskaitant tame tarnybiniame pranešime nurodytiems pareigūnams „raštu suformuluotas papildomas užduotis“, už kurių atlikimą buvo skirtos priemokos pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą; (iii) nustatyti, ar ginčo laikotarpiu (2020 m. spalio – lapkričio mėn.) pareiškėjams nebuvo raštu formuluojamos papildomos užduotys, už kurių atlikimą būtų buvęs pagrindas jiems skirti priemokas pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą; (iv) išsireikalauti visus su 2020 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13PR-11001 parengimu susijusius vietinius norminius aktus, kurie nėra skelbiami viešai; (v) nustatyti, ar tarp 2020 m. spalio 20 d. tarnybinio pranešime Nr. 13PR-11001 ir 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytų Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų buvo tokių, kurie ginčo laikotarpiu atliko funkcijas analogiškas toms, kurios priskirtos pareiškėjams, jei taip, tai juos apklausti liudytojais byloje ir nustatyti, ar šie pareigūnai ir pareiškėjai ginčo laikotarpiu dirbo analogišku krūviu.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose savo poziciją pareiškėjams neišmokėti priemokų, kurios buvo išmokėtos 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytiems kitiems Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams, be kita ko, grindžia tuo, kad pareiškėjai anksčiau (t. y. iki ginčo laikotarpio) buvo bausti už tarnybinius pažeidimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pastaroji aplinkybė per se (pati savaime) negali būti teisėtu pagrindu statutiniams pareigūnams nemokėti priemokų, tuo atveju, jeigu pareigūnai atitinkamai atliko raštu suformuluotas papildomas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (Statuto 56 str. 1 d. 1 p.), arba vykdė veiklą viršijančią įprastą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (Statuto 56 str. 1 d. 2 p.).

29. Taip pat teisėjų kolegija nepritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėjai į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio turėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo VSAT vado 2020 m. spalio 23 d. įsakymų priėmimo. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad paminėtais VSAT vado įsakymuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio pareiškėjams mokėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju, nesant specialių įstatymų nuostatų, statutinių ir kitų valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio (ar jo dalies) priteisimo taikytinas bendrasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Pastarasis terminas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo.

30. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko, betarpiškai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų nustatyti, ar pareiškėjams už ginčo mėnesius turėjo būti išmokėtos priemokos, kurios ginčo laikotarpiu buvo išmokėtos 2020 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. TE-1322 nurodytiems kitiems Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnams, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

31. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo teismo sprendimo motyvai nėra vertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. G., R. K., R. L. ir V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė