dc3a8d8a-065e-4e63-bc4a-4f1d50e576f0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-475-390/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 37; 42.11.3.; 114.4 ;114.11  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 9d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), RÅ«tos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7663-454/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė ir uždarajai akcinei bendrovei „Klavista“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė UAB „Altitudė“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytÄ tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Klavista“ 2010-05-06 sudarė sutartį pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pagaminti tam tikrus gaminius bei atlikti tam tikrus darbus.

Atsakovė ieÅ¡kovei pateikė dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau gaminių nepagamino, darbų neatliko. 2011-05-25 atsakovė UAB „Klavista“ sudarė su atsakove UAB „Vilungė“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę pagal su ieÅ¡kove pasiraÅ¡ytÄ sutartį bei dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi atsakovė UAB „Klavista“ nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturėjo reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Klavista“ ir ieÅ¡kovė UAB „Altitudė“ 2010-05-06 sudarė sutartį Nr. 2010/05-06 pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairius medienos gaminius, apsaugines tvoras bei sumontuoti ir demontuoti pastolius (b.l. 7-8). Kadangi darbų priėmimo tvarkos sutartyje Å¡alys neaptarė, ieÅ¡kovo argumentus, kad atlikti darbai turėjo bÅ«ti priimti suraÅ¡ant darbų priėmimo-perdavimo aktus, o ne pateikiant PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, teismas laikė nepagrįstais.

Nurodė, kad atsakovė 2010-06-30 ir 2010-07-16 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras KLA Nr. 0081 ir 0085, kurias įteikė ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės atstovas - direktorius Å¡iuos dokumentus priėmė, ant jų pasirašė (b.l. 25, 26). IeÅ¡kovė teigė, kad darbai atlikti nebuvo, atsakovės pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas priėmė suklydęs. Teismas, sprendė, jog nėra pagrindo tikėti ieÅ¡kovės argumentu dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo suklydimo įtakoje. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras priėmė ieÅ¡kovės direktorius, teismo vertinimu, asmuo, turintis supratimÄ apie oficialius, buhalterinius dokumentus ir jų reikÅ¡mę.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įraÅ¡ytos į ieÅ¡kovės gaunamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ (b.l. 61, 63), t.y. įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitÄ , jų pagrindu atsirado debitorinis įsipareigojimas kreditorei, įmonės metiniame balanse nurodoma skola. Taigi, ieÅ¡kovės direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisinę reikÅ¡mę bei sukeltus finansinius padarinius įmonei. Be to, ieÅ¡kovė pretenzijų dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės nereiÅ¡kė iki 2012-03-23 (b.l. 53).

VisÄ laikotarpį nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo, t.y. nuo 2010 m. birželio – liepos mėnesių, iki 2012-03-23, t.y. prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, ieÅ¡kovė buvo pasyvi. Ji apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuota reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ (b.l. 9), pretenzijų nei dėl reikalavimo perleidimo nei dėl reikalavimo sumokėti skolÄ atsakovei UAB „Vilungė“ nereiÅ¡kė (b.l. 27). Vilniaus apygardos teisme, atsakovei UAB „Vilungė“ pradėjus teisminį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovė ginčijo tik praÅ¡omus priteisti delspinigius ir palÅ«kanas (b.l. 34-35).

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktÄ Trakų rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ ir atliktų darbų aktų kopijas (b.l. 71, 72-74) bei tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB “Klavista“ 2010-05-06 pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. 2010/05-06, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Klavista“ pasirašė minėtÄ sutartį bÅ«tent dėl darbų atlikimo Trakų pradinėje mokykloje. Taigi, Å¡ių dokumentų analizė, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovė UAB „Klavista“ neatliko sutartimi Nr. 2010/05-06 prisiimtų įsipareigojimų ir be teisėto pagrindo pateikė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Altitudė“ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytÄ tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas priėmė sprendimÄ nenustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių. Sutartyje Nr. 2010/05-06 nėra apibrėžtas sutarties dalykas, kuris yra viena rangos sutarties esminių sÄ lygų. IeÅ¡kovė teigė ir įrodinėjo, kad sutartyje nenurodyta a) gaminių specifikacija (gaminių aukščio, pločio, ploto, kiekio, spalvos, matmenų ir kitų specifinių tokiems gaminiams elementų: gaminio konstrukcija ir atidarymas, profilių sistema, užraktai ir kt.);

b) kiek pačių langų, durų ir įvairių medienos gaminių turi bÅ«ti pagaminta; kur turi bÅ«ti atliekami darbai (sumontuoti langai ir durys bei apsauginės tvoros), todėl esant neapibrėžtam sutarties dalykui, tokios sutarties vykdymas yra neįmanomas, nes prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Å i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė reikÅ¡minga vertinant Å¡alių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindÄ . IeÅ¡kovė nurodė, nors sutartis buvo pasiraÅ¡yta, ji kaip užsakovė nebuvo pateikusi gamybos užduoties, kurios pagrindu atsakovė bÅ«tų galėjusi vykdyti sutartį.

Atsakovių atstovas teismo posėdyje nurodęs, kad tokia užduotis buvo pateikta, jokių įrodymu nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio norma reiÅ¡kia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, bylos 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-546/2011; 2012-03-06 nutartis, bylos Nr. 3K-3-77/2012.).

Atsakovės, savo atsikirtimų pagrindu nurodžiusios, kad prievolės pagal sutartį buvo įvykdytos ir tuo pagrindu įgyta reikalavimo teisė į ieÅ¡kovę, net ir ne kartÄ praÅ¡omos, nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, o teismas atmesdamas ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio neįrodė, nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė pareigÄ ieÅ¡kovei įrodyti neegzistuojančias aplinkybes. Å i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir todėl, kad remiantis tiek CK 6.644 str. pateikta rangos sutarties samprata, tiek 6.681 str. nustato, kad rangovo darbai gali bÅ«ti atliekami tik pagal užsakovo užduotį.

Todėl atsakovėms neįrodžius, kad ieÅ¡kovė tokiÄ užduotį pateikė ir rangos darbai atlikti laikantis užsakovės užduoties nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad rangovas tinkamai vykdė prievoles. Tai, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nesikreipė dėl sutarties dalyko tikslinimo, įrodo, kad Å¡alys nesiekė sukurti teisnių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nepasisakė ir nurodytų aplinkybių nenustatė. Atsakovės, teigdamos, kad sutartį įvykdė privalėjo įrodyti ir prievolės įvykdymo vietÄ ir laikÄ .

Kadangi atsakovių prievolės pagal sutartį yra didelės apimties rangos darbų rezultatas (atsakovai nurodo, kad pagamino ir sumontavo 71 kv. m. medinių langų bei pagamino ir sumontavo medines HDF duris 27 vnt. ir filingines duris 10 vnt. o taip pat kiti gaminius), t.y. objektyviai nesudėtingai patikrinamos faktinės aplinkybės jeigu yra žinoma jų vieta, tačiau atsakovės nesugebėjo nurodyti kur ir kada atliko prievolę t.y. rangos darbus, nors ieÅ¡kovė ne kartÄ prašė nurodyti tokias aplinkybes. 2012 08 30 d. teismo posėdyje UAB „Klavista“ atstovas nurodė, kad UAB „Altitudė“ pavedimu laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės iki liepos 17 d. pagamino ir sumontavo 71 kv.m medinių langų bei pagamino ir sumontavo medines HDF duris 27 vnt. ir filingines duris 10 vnt.

Trakų pradinėje mokykloje, Trakuose, Birutės g. 42., t.y. įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Nors tokiam teiginiui pagrįsti atsakovių atstovas jis nepateikė jokio įrodymo, tačiau dėl atsakovės nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovės atstovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracija, kuri savo raÅ¡tu 2012-09-19 Nr. AP3-3807 paneigė UAB „Klavista“ nurodytas aplinkybes. Kadangi atsakovių nurodytos aplinkybės dėl rangos sutarties darbų atlikimo Trakų pradinėje mokykloje buvo paneigtos, o kitų aplinkybių susijusių su rangos darbų atlikimo vieta atsakovės nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė, ieÅ¡kovės atstovas ne kartÄ prašė skirti iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį tuo atveju jeigu atsakovai nurodytų kur yra jų atlikti darbai, tačiau teismas nesutiko su tokiu praÅ¡ymu, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė siÅ«lo „teismui pasivažinėti neaiÅ¡ku kur“.

Teismas pažeisdamas CK 6.189 str. 1 d., CK 6.101 str. 1 d., 6.655 str. 1 d., 6.694 str. 4 d. normų reikalavimus, nenustatinėjo darbų atlikimo fakto, reikalavimo teisę kylančiÄ iÅ¡ pirminės sutarties grindė tik PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytoje sutartyje nėra numatyta darbų priėmimo - perdavimo tvarka, todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė turėjo vadovautis CK 6.662 str. 1 d. kurioje imperatyviai nurodo, jog „atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus“.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra ir CK 6.694 str. 4 d. Atsakovė UAB „Klavista“ niekada nebuvo pateikusi ieÅ¡kovei darbų priėmimo - perdavimo akto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl perdavimo-priėmimo akto taip pat yra aiÅ¡ki ir nuosekli, pažyminti, kad jog darbų priėmimo - perdavimo akto paskirtis yra fiksuoti užsakovui perduodamÄ konkretų atliktų darbų rezultatÄ , kartu fiksuojant tiek perdavimo ir priėmimo faktus, tiek perduodamų darbų bÅ«klę, atitiktį kokybėms reikalavimams ir pan. (LAT 2012 m. vasario 22 d, nutartis Nr. 3K-3-46/2012).

Kitoje byloje Å¡iuo teisės taikymo klausimu Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors įstatyme nenustatyta specialios privalomos atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto formos, tačiau iÅ¡ CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų iÅ¡plaukia, kad Å¡is aktas turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o jo turinyje turi bÅ«ti nuoroda apie atliktų darbų priėmimÄ be iÅ¡lygų arba pažymint darbų trÅ«kumus, nustatant jų paÅ¡alinimo tvarkÄ ir sÄ lygas (Civilinė byla Nr. 3K-3-430/2009). CPK 177 str. 3 d. nurodo, jog „bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis“.

Kadangi rangos santykiuose ir ypatingai esant statybos rangos santykiams atliktų darbų priėmimas ir perdavimas įforminamas raÅ¡ytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi bÅ«ti įrodinėjamos Å¡ia leistina įrodinėjimo priemone (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2007). Statybos rangos darbų vykdymas privalo atsispindėti statybos procesÄ reglamentuojančiuose dokumentuose tame tarpe ir Statybos darbų žurnale (toliau - Žurnalas) pildomo vadovaujantis techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nuostatomis, kurių privalo laikytis statybos proceso dalyviai.

Prievolės dalyku gali bÅ«ti tik veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 str. 1 d.). Teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nepasisakė, ir nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl juos atmetė. Atsakovių atstovo samprotavimai, kad PVM sÄ skaitos pasiraÅ¡ymas automatiÅ¡kai prilyginamas atliktų darbų priėmimui - perdavimui prieÅ¡tarauja CK prievolinės teisės ir sutarčių teisės normoms bei teismų praktikai aiÅ¡kinant rangos santykius:

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamÄ Ä¯vykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ ir pirmiausia reikÅ¡mingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus (Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2009). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. civilinėje byloje, Nr. 2A-1784-230/2011, yra konstatavęs, jog „pareiga atsiskaityti atsakovui negali kilti vien tuo pagrindu, kad jis yra pasirašęs PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , nes teisė į atlyginimÄ gali kilti tik atlikus darbÄ â€œ.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl suklydimo. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus apie suklydimÄ , motyvuodamas tuo, kad „ieÅ¡kovo direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teisinę reikÅ¡mę bei sukeltus padarinius įmonei“. Tokiu bÅ«du teismas, nenustatęs jokių prievolės įvykdymo aplinkybių, pripažino, kad teisinės pasekmės ieÅ¡kovei kyla ne dėl atsakovių įvykdytos prievolės, o dėl priimto reikalavimo apmokėti.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek CK prievolinės teisės ir sutarčių teisės normoms tiek ir teismų praktikai aiÅ¡kinant prievolių atsiradimo pagrindus. Nesant darbų rezultato, negali atsirasti ir teisės į atlygį, tai reiÅ¡kia, kad be teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, negali sukelti įmonei neigiamų pasekmių, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimantis asmuo jas pasiraÅ¡o. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo pasyvus, nes nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pasiraÅ¡ymo turėjęs galimybę reikÅ¡ti pretenzijas dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės, tačiau to nedarė iki prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme yra nepagrįsta.

Sutarties numatytu terminu gaminiai nebuvo pagaminti ir sumontuoti, dėl nesutartų ir neaptartų esminių sutarties sÄ lygų t.y. gaminių specifikacijos, kiekio. IÅ¡ 2011-05-25 raÅ¡to sužinota apie kreditorinio reikalavimo perleidimÄ bei reikalavimÄ sumokėti skolÄ . UAB „Klavista“ pateikus sÄ skaitas, tarp Å¡alių beveik metus nebuvo jokių su minėta sutartimi susijusių veiksmų ar susiraÅ¡inėjimų. Kadangi kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas sÄ skaitomis, kurios UAB „Altitudė“ buvo apskaitytos, įmonė ne iÅ¡ karto pastebėjo tokio reikalavimo nepagrįstumÄ .

Tačiau pradėjus aiÅ¡kintis kaip yra užaktuoti minėti darbai ir gaminiai, paaiÅ¡kėjo, kad UAB Klavista“ pateikė tik sÄ skaitas, tačiau jokių savo prievolių pagal sutartį neatliko. UAB „Altitudė“ 2012-3-29 praneÅ¡imu informavo atsakovę apie UAB „Klavista“ apie sutarties nutraukimÄ ir kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Atsakovė UAB „Klavista“ per metus nuo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo bei jų pasiraÅ¡ymo, t.y. nuo 2010 m. birželio - liepos mėnesių iki 2011-05-25d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nei karto nesikreipė į ieÅ¡kovę su priminimu ar reikalavimu apmokėti minėtas sÄ skaitas, Å¡i aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovė UAB „Klavista“ žinodama esančias aplinkybes, nereikalavo mokėti už nesamus darbus, o negaliojančio reikalavimo pagal minėtÄ sutartį ir PVM sÄ skaitas perleidimas trečiajam asmeniui, vertintinas, kaip atsakovių nesÄ Å¾iningumas.

Atsakovių sÄ Å¾iningumu leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad ginčijamÄ Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytÄ tarp UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ UAB „Vilungė“ vardu pasirašė direktorius A. V., kuris kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovių atstovas buvo ir vienintelis UAB „Klavista“ akcininkas, kuriam negalėjo bÅ«ti nežinomos sutarties aplinkybės. Teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas pažeidė CK 6.101 str. 1 ir 5 d., 6.116 str. 1 d. nevertino aplinkybės, kad reikalavimo teisės perleidimas reiÅ¡kė ir skolos perkėlimÄ , nes atsakovę UAB „Klavista“ ir ieÅ¡kovę siejo dviÅ¡alė prievolė, t.y kreditorė buvo ir skolininkė, todėl Å¡iam civiliniam teisiniams santykiui turėjo bÅ«ti taikomi CK 6.115-6.122 str. nustatyti reikalavimai.

Remiantis Å¡alių sudaryta rangos sutartimi ieÅ¡kovė turėjo reikalavimo teisę į UAB „Klavista“ dėl sutarto darbo rezultato gavimo, tinkamÄ darbų kokybę ir pan. UAB „Klavista“ perleisdama reikalavimo teisę kartu buvo ir skolininkė, todėl privalėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , o reikalavimo teisė bÅ«dama kartu ir skolos perkėlimas galėjo bÅ«ti perleista tik laikantis CK 6.115-122 str. Nustatytų reikalavimų. Ä®statymas imperatyviai nurodo, jog perkelti savo skolÄ kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolÄ , laikoma, kad skola neperkelta (CK 6.116 str. 1, 3 d.).

UAB „Altitudė“ nedavė tokio sutikimo, bei nebuvo tinkamai informuota apie ketinimÄ sudaryti ginčijamÄ sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir yra niekinė. Kadangi sandoris tarp atsakovių yra niekinis, vėlesnis ieÅ¡kovės suklydimas dėl nesamos prievolės negali sukurti jokių prievolinių santykių minėtos sutarties pagrindu. Sutartis tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Klavista“ nutraukta tai Å¡alys yra atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221).

Ta, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė klaidingai priėmė ir įtraukė be teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, negali sukelti ieÅ¡kovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, kadangi PVM įstatymo 83 str. numato, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grÄ Å¾inamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentÄ , kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo iÅ¡raÅ¡yti asmuo, kuris iÅ¡rašė pradinį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ Ä¯forminantį apskaitos dokumentÄ .

Å alių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali bÅ«ti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo iÅ¡raÅ¡omu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) iÅ¡raÅ¡omu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo bÅ«ti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitÄ . Ä®statymas aiÅ¡kiai nustato, kaip turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas Å¡is mokestines prievoles reguliuojantis klausimas, todėl atsakovių samprotavimai ir teismo motyvai, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ros priėmimas ir apskaitymas prilyginamas skolos pripažinimui ar sukeliantis kažkokias negrįžtamas neigiamas pasekmes įmonei yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Klavista“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: Tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Altitudė“ 2010 05 06 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2010/05- 06 pagal kuriÄ buvo sutarta, kad UAB „Klavista“ kaip gamintoja pagamina ir sumontuoja langus, duris, įvairių medienos gaminių, apsaugines tvoras, sumontuoja bei demontuoja pastolius. Remiantis sutarties 4.2. punktu sutarties vykdymo terminas 2010 08 01 d.

Pati ieÅ¡kovė iniciavo tokios sutarties (tokio turinio) pasiraÅ¡ymÄ . UAB „Klavista“ yra medžio perdirbimo ir medžio gaminius gaminanti įmonė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Altitudė“ nurodo, kad minimoje sutartyje nebuvo aptarti ir numatyti STR keliami reikalavimai, tačiau Å¡iuo atveju ne UAB „Klavista“ , o UAB „Altitudė“ turėjo bÅ«ti svarbu visas Å¡ias aplinkybes numatyti sutartyje. Jeigu UAB „Altitudė“ tiko tokios sutarties sÄ lygos, Å¡ios sutarties neginčijo nuo jos pasiraÅ¡ymo momento, tai Å¡iomis aplinkybėmis negali remtis ir nagrinėjant byla teisme.

Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikus darbus 2010 06 30 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra KLA Nr. 0081 36320,54 Lt sumai, 2010 07 16 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra KLA Nr. 0085 38862,78 Lt sumai. Bendra atliktų darbų kaina sudarė 75183,32 Lt. Å iuo atveju tiek sutartį, tiek nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasirašė pats įmonės direktorius K. B.. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo pateiktos ieÅ¡kovei tik pateikiant prekes ir atlikus numatytus darbus.  Priimdamas iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jas pasiraÅ¡ydamas bendrovės direktorius patvirtino, kad darbai yra atlikti pilnai ir priduoti užsakovui.

Atsakovės atstovas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kur buvo sumontuoti pagaminti gaminiai, vien tuo pagrindu, jog visi buvę UAB „Klavista“ darbuotojai yra atleisti, Å¡iai dienai įmonė nevykdo veiklos, o yra likęs tik bendrovės akcininkas. LR CK 6.662 str. reglamentuoja, kad užsakovas, priimdamas atliktÄ darbÄ pastebėjęs darbų trÅ«kumus, gali trÅ«kumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimÄ tie trÅ«kumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau.

Å iuo atveju pasiraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra pakankamai oficialus ir informatyvus dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimÄ , kadangi priėmus minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, jos yra įtraukiamos į buhalterinę apskaitÄ , yra apskaitomas PVM, Å¡iai sumai atsiranda debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, minėta skola atsispindi bendrovės metiniame balanse. Net pati ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamÄ Ä¯vykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ .

Taigi pati ieÅ¡kovė patvirtina, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma kad bÅ«tų apmokėtas įvykęs prekių teikimas ar už atliktas paslaugas. Sutartyje nebuvo aptarta darbų perdavimo tvarka. Å iuo atveju LR CK 6.662 str. 3 d. reglamentuoja „jeigu sutartis nenustato ko kito, užsakovas priėmęs darbÄ , jo nepatikrinęs netenka teisės remtis darbų trÅ«kumų faktu, kurie galėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ . UAB „Altitudė“ ginčydama darbų atlikimo faktÄ ir pateiktas prekes, Å¡iuo atveju elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi laikotarpiu nuo 2010 05 06 d. t.y. nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki 2012 m. kovo mėnesio 29 d. (ieÅ¡kinio padavimo diena) niekada nesikreipė į UAB „Klavista“ dėl tariamai neatliktų darbų ar netinkamai atliktų darbų ar jų trÅ«kumų, niekada nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento nebuvo minėta sutartis ginčyta, ar pateikta kokia nors pretenzija, dėl tariamai neatliktų darbų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo pateikti kokie nors užsakymai, gaminių iÅ¡matavimai ir t.t. Tačiau sutartyje nebuvo numatyta, kad užsakovo užsakymai ir gaminių iÅ¡matavimai turi bÅ«ti saugomi, juo labiau tokios pareigos ar prievolės, kad atlikus užsakymus ir pridavus gaminus gamintojas privalo saugoti visus užsakymus, brėžinius nenumato nei STR, nei įstatymai. IeÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad UAB „Klavista“ per visÄ laikotarpį nuo sutarties Nr. 2010/05-06 iki kreditorinio reikalavimo perleidimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti.

UAB „Vilungė“ nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme pateikė 2011 05 31 d. UAB „Altitudė“ raÅ¡tÄ , kuriuo buvo nurodyta „šiuo sunkmečio laikotarpiu daugumai įmonių kilo finansinių sunkumų ir UAB „Altitudė“ ne iÅ¡imtis. Užsakovai, tame tarpe už objektus finansuojamus iÅ¡ Lietuvos Verslo paramos agentÅ«ros lėšų atsiskaitymus už atliktus darbus praterminuoja iki 6 mėnesių todėl UAB „Altitudė“ geranoriÅ¡kai siÅ«lė atsiskaityti produkcija (PVC gaminiais).

Tačiau UAB ,,Klavista“ ir UAB „Vilungė“ pradžioje sutiko, kodėl pasielgė kitaip visiÅ¡kai nesuprantama“. Å iuo savo raÅ¡tu UAB „Altitudė“ ne tik pripažino skolÄ , bet ir patvirtino, kad tiek su UAB „Klavista“, tiek su UAB „Vilungė“ vedė derybas dėl skolos grÄ Å¾inimo prekėmis. Minėtas raÅ¡tas paneigia ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, kad UAB „Klavista“ metus laiko nesiėmė jokių priemonių dėl galimos skolos susigrÄ Å¾inimo.

Be to tos aplinkybės, kad UAB „Klavista“ nebandė iÅ¡ieÅ¡koti savo skolos ieÅ¡kovė nekėlė nei savo ieÅ¡kinyje, nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė naujas aplinkybes. Atsakovė teismui pateikia siųstÄ pretenzijÄ UAB „Altitudė“ bei Lietuvos paÅ¡to PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Minėti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra didelės apimties, ir neapsunkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, o padės objektyviai įvertinti bylos aplinkybes.

UAB „Altitudė“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį, Å¡ios sutarties neginčijo iki to momento, kol UAB „Vilungė“ nesikreipė į teismÄ dėl įsigytos skolos prisiteisimo. Mano, kad Å¡iuo atveju UAB „Altitudė“ elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Vilungė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

UAB „Vilungė“ įstatymo nustatyta tvarka, t.y. 2011 m. gegužės mėnesio 25 d praneÅ¡imu kreipėsi į skolininkę UAB „Altitudė“ , kuriuo informavo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo bei pareikalavo susidariusį įsiskolinimÄ apmokėti iki 2011 m. birželio mėnesio 01d. Kartu su praneÅ¡imu buvo įteikta ir reikalavimo perleidimo sutartis. MinėtÄ praneÅ¡imÄ UAB „Altitudė“ pateikė teismui su ieÅ¡kiniu, tuo patvirtindama, kad buvo gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „Vilungė“, kad gavo kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį ir tuo pačiu pripažino skolÄ .

UAB“ Altitudė“ gavus minėtÄ praneÅ¡imÄ neginčijo nei 2010 05 06 d. sutarties Nr. 2010/05-06, nei 2010 06 30 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros KLA Nr. 0081, nei 2010 07 16 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros KLA Nr. 0085, nei 2011 m. gegužės mėn. 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties. PrieÅ¡ingai UAB „Altitudė“ pripažino esamÄ skolÄ ir tai patvirtino 2011 05 31 d. UAB „Altitudė“ raÅ¡tas. Å iuo raÅ¡tu UAB „Altitudė“ ne tik pripažino skolÄ bet ir patvirtino, kad tiek su UAB „Klavista“, tiek su UAB „Vilungė“ vedė derybas dėl skolos grÄ Å¾inimo prekėmis.

Minėtas raÅ¡tas paneigia apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, kad UAB „Klavista“ metus laiko nesiėmė jokių priemonių dėl galimos skolos susigrÄ Å¾inimo. Be to tame raÅ¡te UAB „Altitudė“ nenurodo jokių aplinkybių apie neatliktus darbus ar netinkamai atliktus darbus. Abejotina ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad bendrovės direktorius K. B. ar UAB „Altitudė“ buvo suklaidinti ir nieko nežinojo apie UAB „Klavista“ atliktus ar neatliktus darbus. Pirmiausiai paties bendrovės direktoriaus K.

B. buvo pasiraÅ¡yta 2010 05 06 d. sutartis Nr. 2010/05-06, 2010 06 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KLA Nr. 0081 bei 2010 07 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra KLA Nr. 0085. Minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į PVM apskaitÄ , iÅ¡ valstybės atskaitytas PVM, esamas įsiskolinimas įtrauktas į pelno - nuostolių ataskaitÄ , metinį balansÄ , kuris visuotiniame akcininkų susirinkime buvo tvirtintas tiek už 2010, tiek už 2011 metus. K. B. yra ne tik direktorius bet ir bendrovės akcininkas, kuris tvirtino minėtus balansus.

Be to iki Å¡ios bylos nagrinėjimo Kauno m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, pagal UAB „Vilungė“ pareiÅ¡kimÄ , o vėliau ieÅ¡kinį. UAB „Altitudė“ teismui priėmus įsakymÄ pateikė prieÅ¡taravimÄ , kurio esmė buvo tai, kad iÅ¡ antstolės R. G. buvo gautas patvarkymas areÅ¡tuoti lėšas trečiosios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui bei nesutiko su pareikÅ¡tų reikalavimų (delspinigių) dydžiu. Nagrinėjant bylÄ teisme UAB „Altitudė“ atstovas neginčijo skolos buvimo, tik nesutiko su delspinigių dydžiu.

Be to nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Vilniaus apygardos teisme UAB „Vilungė“ direktorius A. V. bei advokatas Linas Stanislavas Bagdonas buvo susitikę su UAB „Altitudė“ atstovu advokatu Dainiu Urbonu (UAB „Altitudė“ iniciatyva) dėl galimo susitarimo ir skolos padengimo paslaugomis ir medžiagomis. Visos Å¡ios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti kad UAB „Altitudė“ elgiasi nesÄ Å¾iningai bei prieÅ¡tarauja esamiems raÅ¡ytiniams įrodymams, teismo procesiniams dokumentams, teismo sprendimui.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.107 straipsnis reglamentuoja, kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Å iuo atveju jokių atsikirtimų dėl reikalavimo perleidimo UAB „Altitudė“ naujajam kreditoriui nepareiÅ¡kė, reikalavimo perleidimo neginčijo ir nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos teisme. Å iuo atveju UAB „Altitudė“ savo veiksmais patvirtino minėtÄ sandorį ir Å¡iuo atveju, nebÅ«dama sutarties Å¡alimi neteko teisės Å¡io sandorio ginčyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.              Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio neįrodė.

Teisėjų kolegija su visais apeliantės apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, sudarytÄ tarp UAB „Klavista“ ir UAB „Volungė“, kuria naujam kreditoriui UAB „Volungė“ buvo perleistos visos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovės 75183,32 Lt skolÄ (b. l. 114). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB „Klavista“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo pagaminti tam tikrus gaminius ir atlikti darbus.

Minėta atsakovė ieÅ¡kovei pateikė PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras, tačiau gaminiai nebuvo perduoti ir darbai neatlikti. Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Klavista“ perleido reikalavimo teisę į skolÄ pagal sutartį ir sÄ skaitas – faktÅ«ras atsakovei UAB „Volungė“. IeÅ¡kovė mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes atsakovė „Klavista“ nepagaminusi gaminių ir neatlikusi darbų neturi reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ konstatavo, jog ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu pagrindu ieÅ¡kinio neįrodė ir ieÅ¡kinio netenkino. Teisėjų kolegija tokiai teismo padarytai iÅ¡vadai pritaria. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turintį galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (CK 6. 101 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiÅ«ra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1. 137 straipsnis) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 26d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. UAB „Eismo sauga“ v. Vidaus Reikalų Ministerijai ir kt., civilinės bylos Nr. 3K-3-266/2013).

Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus Å¡alių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. L. IÄ® v. AB ,,Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Stella Vitae“ v. AB ,,Dirbtinis pluoÅ¡tas“, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v.

UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; kt.). Be nurodyto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas jÄ Ä¯vykdyti. Ä®statyme nustatytas objektyvus iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), kuriam esant draudžiama perleisti reikalavimÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas, tam tikrais atvejais kyla civilinė atsakomybė (CK 6.105 straipsnio 1 dalis, 6.107 straipsnio 3 dalis). Apeliantės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ turėjo iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsakovė UAB „Klavista“ atliko darbus pagal rangos sutartį, perdavė prekes ir įvykdė prievolę, iÅ¡ kurios atsiranda reikalavimo teisė atsakovei UAB „Vilungė“, tačiau Å¡ių aplinkybių iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia apeliantės dėstoma pozicija sutikti nėra pagrindo. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė reikÅ¡mingas ginčui iÅ¡spręsti aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012, ieÅ¡kovės UAB „Klavista“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilungė“ dėl 75183,32 Lt skolos, kilusios pagal ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį, patenkino. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ buvo nustatytas skolos faktas ir kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kad Å¡alys faktinių aplinkybių dėl prievolės vykdymo ir apmokėjimo už prekes bei atliktus darbus, neginčijo.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovė UAB Klavista“ 2010-06-30 ir 2010- 07-16 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras K L A Nr. 0081 ir 0085, kurias įteikė ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės atstovas – bendrovės vadovas Å¡iuos dokumentus priėmė ir juos pasirašė. Bylos medžiaga nustatyta, kad minėtos sÄ skaitos-faktÅ«ros buvo įtrauktos į ieÅ¡kovės gaunamų sÄ skaitų registrÄ ir į Å¡ios bendrovės debitorinius įsipareigojimus, buhalterinės apskaitos duomenyse.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Kauno miesto apylinkės teisme pareiÅ¡kė tik 2012 m. balandžio 3 d. t.y.. jau po ginčo dėl skolos pagal reikalavimo sutartį iÅ¡nagrinėjimo (b. l. 3). Tokios nustatytos bylos aplinkybės ir ieÅ¡kovės atlikti veiksmai nerodo, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas ar reikalavimas, kurio kreditorius neturėjo teisės perduoti ir tuo buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos bei ieÅ¡kovės teisės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingai, kad atsakovė UAB „Klavista“ turėjo ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties metu reikalavimo teisę ieÅ¡kovei ir turėjo teisę jÄ perleisti.

Å ios teisės pagrįstumo ir dydžio klausimas yra ne Å¡io ginčo dalykas, nes pagal CK 6. 107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3871-585/2012 dėl skolos priteisimo pagal ginčijamÄ Å¡ioje byloje reikalavimo perleidimo sutartį apeliacine tvarka yra apskųstas ir apeliacinė byla dar neiÅ¡nagrinėta, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovei nagrinėjant bylÄ neatimama galimybė kelti naujajam kreditoriui atsikirtimus.

Nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai nurodomi kaip ieÅ¡kovės direktoriaus suklydimas pasiraÅ¡ant sÄ skaitas-faktÅ«ras. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad tokias sÄ skaitas-faktÅ«ras pasirašė ne bet koks bendrovės darbuotojas, bet pats įmonės vadovas. Ä®monės vadovui keliami aukÅ¡tesni reikalavimai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pasiraÅ¡ydamas dokumentus bendrovės vadovas turėjo žinoti ir suprasti pasiraÅ¡ytų dokumentų teisinę reikÅ¡mę ir numatyti jų teisines pasekmes.

Pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti aplinkybę, jog buvo suklysta pasiraÅ¡ant sÄ skaitas-faktÅ«ras. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai kartojasi ir galutiniam tarp Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti nėra reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimÄ .

Naikinti apylinkės teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria: Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                                                                  Algimantas Kukalis                                                                                                                              RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                              Arvydas Žibas             Â