2019-01-24 Nr. AB-2198-3-62-3-00759-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-25-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00759-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. skundą pareiškėjui daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018); 2) įpareigoti daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) (duomenys neskelbtini) pirmininką A. Ž. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo pašalinti kelio ženklus Nr. 531 automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo (duomenys neskelbtini), Alytuje.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundo reikalavimas įpareigoti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką A. Ž. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo pašalinti kelio ženklus Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, išskirtas į atskirą bylą, jai suteikiant Nr. I-9986-505/2018, ir ji perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI-3742-505/2018 pagal pareiškėjos D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. skundą pareiškėjui DNSB (duomenys neskelbtini), atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) panaikinimo nutraukta.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos priklauso administracinių teismų kompetencijai, detaliai reglamentuoja ABTĮ 17 straipsnis, o ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Teismas pabrėžė, kad subjektų, įgaliotų paduoti skundą dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų, ratą analogiškai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnis – pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Susipažinęs su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-3/09-2018, teismas nustatė, kad ši išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo DNSB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.) dėl Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. posėdyje priimto sprendimo panaikinimo, 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) DNSB (duomenys neskelbtini) skundą tenkino – panaikino Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolo Nr. KPPt-380(26.7)), kuriuo nutarta nuo 2017 m. lapkričio 8 d. panaikinti kelio ženklų Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, pastatytų automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, galiojimą.

Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus bylos proceso šalimis nesančios pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. neturi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) apskundimo teisės, todėl administracinė byla nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1147-502/2015).

III. Pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai nėra išsamūs ir aiškūs, nutartis priimta pažeidžiant materialiosios bei proceso teisės normas, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tik formaliai taikant teisės aktų nuostatas. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėja D. Š. nėra Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus bylos proceso šalis, neatsižvelgė į tai, kad komisija neįtraukė jos į bylą kaip suinteresuoto asmens, nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji, gindama savo teises ir teisėtus interesus, ne kartą kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją dėl kelio ženklų Nr. 531 automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, teisėtumo ir jų panaikinimo. Be to, Alytaus miesto savivaldybės administracija neinformavo D. Š. apie tai, kad informavo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką apie galimybę apskųsti Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolo Nr. KPPt-380(26.7)), o apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) pareiškėja sužinojo atsitiktinai tik iš trečiųjų fizinių asmenų.

Komisija nesprendė klausimo dėl pareiškėjos D. Š. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir skundą išnagrinėjo jai nepranešusi, nors iš byloje esančios medžiagos yra aišku, kad priimtas sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad sistemiškai vertinant ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio 1, 2 dalių bei Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra reikšmingi bylos nagrinėjime, todėl jiems suteikiamos teisės ir pareigos – minėtiems asmenims išsiunčiami skundo (prašymo) nuorašai ir paprašoma pateikti atsiliepimą į jį, pateikti su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus); jie yra išklausomi posėdyje; bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuri turi nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų ir kt.

Pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pabrėžia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimtas sprendimas pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus ir būtent šį sprendimą jos skundė teismui, o atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija iš esmės buvo pasyvi ginčo šalis, kuriai komisijos sprendimas nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismo išaiškinimas dėl prievolės įstatymų numatytais atvejais prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti atitinkamos kategorijos byloms numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra bendro pobūdžio ir formalus, pasiūlytas neįvertinus nei teisinio reglamentavimo, nei pačios bylos, dėl kurios kilęs administracinis ginčas, faktinių aplinkybių. Be to, atskirajame skunde akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1147-502/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra kitokios faktinės aplinkybės bei situacija, todėl remtis šia byla reikia itin apdairiai. Pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. taip pat nesutinka su ginčijamoje nutartyje nurodytu bylos nutraukimo pagrindu pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), kadangi reikalavimas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Alytaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir pažymi, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byloje pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. nebuvo proceso šalimis, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jos neturi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-2018) apskundimo teisės, ir pagrįstai administracinę bylą nutraukė.

DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.

DNSB (duomenys neskelbtini) teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl priimamo procesinio sprendimo pagrįstumo, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, nenukrypo nuo bendrųjų teisės principų, todėl nėra pagrindo naikinti minėtą teismo nutartį. įstatyme, ABTĮ yra konkrečiai apibrėžtas subjektų, kuriems yra suteikiama teisė pateikti skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, ratas. Tačiau nei V. M., nei D. Š. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno skyriaus byloje pagal pareiškėjo DNSB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos sprendimo panaikinimo nebuvo proceso šalimi, todėl jos neturi subjektinės teisės teikti skundą dėl šios išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto procesinio sprendimo.

DNSB (duomenys neskelbtini) vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1147-502/2015).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta administracinė byla, iškelta pagal pareiškėjos D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. skundą pareiškėjui daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius byloje Nr. AG1-3/09-2018 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-20108) patenkino pareiškėjo DNSB (duomenys neskelbtini) skundą ir panaikino atsakovo Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolo Nr.KPPt-380(26.7)), kuriuo nutarta nuo 2017 m. lapkričio 8 d. panaikinti kelio ženklų Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, pastatytų automobilių stovėjimo aikštelėse prie (duomenys neskelbtini) namo, Alytuje, galiojimą. Iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus ikiteismine ginčo tvarka nagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad byloje dalyvavo: pareiškėjas DNSB (duomenys neskelbtini); atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija; trečiasis suinteresuotas asmuo V. M..

D. Š. ir V. M., kurioms nuosavybės teise priklauso butai, esantys daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Alytuje, šioje byloje padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R1-4 (AG1-3/09-20108). Atsižvelgiant į skunde suformuluotą reikalavimą, atskirojo skundo argumentus, susijusius su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus netinkamai atliktais procesiniais veiksmais, sprendžiant DNSB (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą, nagrinėjant tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos kilusį ginčą, pareiškėjos ir V. M. suinteresuotumą ginčyti minėtą sprendimą, pažymėtina, kad administracinių ginčų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-143/2017 ir kt.).

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Skundžiant teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, atsakovu administracinėje byloje lieka tas pats viešojo administravimo subjektas, kuris buvo nurodytas asmens skunde išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos), tačiau Įstatymo 19 straipsnis įtvirtina, kad tik pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad administracinių ginčų komisijos sprendimą turi teisę apskųsti tik pareiškėjas ir atsakovas, nesutinkantys su priimtu administracinių ginčų komisijos sprendimu.

Tai, kad teisę apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą turi tik tie proceso dalyviai, kurie yra nurodyti Įstatymo 19 straipsnyje, t. y. pareiškėjas ar atsakovas, išaiškinta ir administracinių teismų praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1147-502/2015).

Nagrinėjamu atveju būtina akcentuoti ir tai, kad pareiškėja D. Š. nedalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kai ikiteismine tvarka buvo nagrinėjamas ginčas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje.

Atskirajame skunde akcentuojama, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas pažeidžia pareiškėjos D. Š., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teises ir teisėtus interesus, taip pat nurodoma, kad šioje administracinėje byloje jos skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą, o ne Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą (protokolo Nr.KPPt-380(26.7)), tačiau, kaip jau minėta, pagal galiojančias ABTĮ ir Įstatymo nuostatas ginčas turi būti perkeltas į teismą būtent dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto, t. y. šiuo atveju dėl Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimto sprendimo (protokolo Nr.KPPt-380(26.7)), o perkėlus ginčą į teismą atsakovu turėtų būti Alytaus miesto savivaldybės administracija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas neskundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos D. Š., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. nurodytus argumentus, susijusius su tuo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendime nustatytas ginčo aplinkybes ir nurodytus sprendimo argumentus, dėl kurių panaikintas Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtas sprendimas (protokolo Nr.KPPt-380(26.7)), nenustatė išskirtinių teisinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėjo būti padaryta išimtis ir suteikta teisė apskųsti sprendimą ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, butų savininkams. Pažymėtina, kad iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus ikiteismine ginčo tvarka nagrinėtos bylos medžiagos ir šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų (iš jų ir V. M. atsiliepimo į patikslintą skundą) turinio matyti, kad Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtas sprendimas (protokolo Nr.KPPt-380(26.7)) nebuvo priimtas tik tam, kad būtų apgintos būtent konkrečios pažeistos pareiškėjos D. Š., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja D. Š. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pagal galiojančias ABTĮ ir Įstatymo nuostatas neturi teisės ginčyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo, pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė