2024-06-03 Nr. CB-3586-2-70-3-03745-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2037

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03745-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 17 d. paduotu ieškovės UAB „Pasna“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Pasna“ ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus M. Ž., I. Ž., A. K., N. K., D. S., I. S., V. G., R. G. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti 0,2308 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį kelio užtvarą, kuris atsakovų pastatytas nesant ieškovės UAB „Pasna“ sutikimo; 2) nustatyti, kad atsakovams teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovų lėšomis, turėtas išlaidas išieškant solidariai iš atsakovų, arba kad atsakovai turi mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai.

Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Pasna“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas neatsakė į esminius faktinius ir teisinius klausimus, reikšmingus nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikytinas atvejis, kai teismas visiškai nenagrinėja procesiniame dokumente nurodytų klausimų ir argumentų: pavyzdžiui, vienoje iš bylų, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl priešieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apskritai nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, taip pat neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl sutarties nutraukimo pagrindo, kurie laikytini esminiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Nagrinėjamoje byloje teismai beveik netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų argumentų dėl jos teisių pažeidimo užtvaro pastatymu, formaliai paanalizuodami tik atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus UAB „Pasna“ teisių ir interesų užtikrinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą ne savarankiškai tirdamas ir vertindamas abiejų bylos šalių argumentus dėl ieškovės teisių pažeidimo (nepažeidimo), o tik pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir papildomai, vadovaudamasis policijos pareigūno 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

2. Ieškovės sutikimo statyti užtvarą nebuvimas ir atsakovų nesikreipimas į teismą dėl užtvaro žemės sklype įrengimo ir naudojimo tvarkos savaime pagal įstatymą sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės, kaip bendraturtės, teisės buvo pažeistos, o ieškinys privalėjo būti patenkintas (CK 4.72 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.). Atsakovai nepateikė ieškovei siūlymo dėl sutikimo įrengti užtvarą, bendraturčių valia nebuvo derinama – šio fakto teismai nenustatinėjo ir nevertino. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendraturčiai turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

3. Teismų nutartis ir sprendimas panaikintini ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes nutarties ir sprendimo išvados turi įtaką ir trečiųjų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) (G. K., A. B., D. Š., A. M. ir kt.), įrenginėjusių užtvarą, jį naudojančių, bet nedalyvavusių bylos nagrinėjime, teisėms ir pareigoms. Atsakovų užtverta (duomenys neskelbtini) atkarpa, todėl į bylą privalėjo būti įtraukta valstybinė institucija. Norint panaikinti ar riboti eismą (duomenys neskelbtini), reikia koreguoti detalųjį planą ir specialųjį susisiekimo sistemos planą, įstatymo nustatyta tvarka, o ne žemės sklypo dalies bendraturčių rašytiniu susitarimu.

4. Teismai nepagrįstai nevertino 2022-04-28 bendraturčių susirinkimo ir vėliau pateiktų 2022-04-28 bendraturčių sutuoktinių įgaliojimų atitikimo imperatyviam notarinės formos laikymosi reikalavimui, numatytam sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimusi žemės sklypu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

5. Užtvaras įrengtas pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 (Gaisrinės saugos taisyklės patvirtintos PAGD prie VRM direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 1-264 37 punktas) ir 17 punktų reikalavimus.

6. Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino kitų ieškovės argumentų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nepatogumų, turtinės ir neturtinės žalos susidarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neargumentavo ir nenurodė, remdamasis kokiais konkrečiais kriterijais jis nutartyje nustatė, kad užtvaro išmontavimas būtų neproporcinga priemonė siekiamam tikslui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Pasna“ (j. a. k. 145393947) 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 16 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 10648.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė