N-575-578-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-578/2012

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00011-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo J. S. (J. S.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutarimu J. S. (J. S.) (toliau – ir J. S.) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaudė jį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, o administracinę teiseną dėl jam pareikšto kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir jo sudėties.

Teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas J. S. surašytas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 27 d., 17 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, išvažiuodamas iš degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijos, nepraleido iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio, jį kliudė bei apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 107 ir 231.1 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog J.

S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, paaiškindamas, kad atvykus į degalinę (duomenys neskelbtini) ir joje sustojus, automobilį iš visų pusių apstojo jam nepažįstami vyrai ir pradėjo automobilį daužyti, išdaužė vairuotojo pusės langą, todėl jis, būdamas išsigandęs, greitai išvažiavo iš degalinės. Atkreipė dėmesį, jog J. S. tikino apskritai nesuvokęs, kad sukėlė eismo įvykį ir apie tai sužinojęs tik kitą dieną pas jį atvykus policijos pareigūnams. Teismas pažymėjo, jog tokią J. S. versiją iš esmės patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, o būtent – liudytojų A.

K., A. V., J. L., A. P., T. A., D. B., G. T., R. J. parodymai. Pridūrė, jog į bylą pateiktas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pranešimas patvirtina traukiamo administracinėn atsakomybėn J. S. ir A. V. parodymus apie tai, kad dieną prieš eismo įvykį, degalinėje (duomenys neskelbtini) buvo sutrikdyta viešoji tvarka, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo J.

S. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, jog bylos duomenys, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, patvirtina, kad J. S. jo vairuotos transporto priemonės kontakto su kita transporto priemone nepajuto, nes buvo išsigandęs dėl savo sveikatai ir turtui kilusio pavojaus degalinės teritorijoje, be to, tokią išvadą sustiprina ir nustatytas itin nežymus apgadinimas ant „Volkswagen Transporter“ automobilio dešinės pusės priekinio sparno. Pridūrė, jog nagrinėjamu atveju J. S. veiksmuose nenustatyti nei tikslas, nei motyvas pasišalinti iš įvykio vietos, bet priešingai – paaiškėjus įvykio aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo siekiama pašalinti kilusią žalą, dėl ko su nukentėjusiąja buvo sudaryta žalos atlyginimo sutartis.

Taip pat nurodė, jog J. S. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esanti ir teismo ištirta Institucijos pareigūnų surinkta pirminė medžiaga ir teismo metu ištirti įrodymai – A. K. paaiškinimas, liudytojų A. P., policijos pareigūnų paaiškinimai, administracinės teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio fotolentelės, automobilio „Volkswagen Transporter“ apžiūros protokolas. J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II. Institucija, nesutikdama su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91 – 92), kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog J. S. įvykdė grubų KET pažeidimą – įvykdė eismo įvykį ir vengdamas atsakomybės iš jo pasišalino. Pažymi, jog tyrimo metu iš liudytojų ir surinktos administracinės teisės bylos medžiagos buvo nustatyta, kad J. S., atvykęs į Instituciją, prisipažino, jog vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, išvažiuodamas iš degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijos ir sukdamas į kairę nepraleido dešinės pusės pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Ford Mondeo“, vairuojamo A. K., jį kliudė bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Mano, jog teismas, nutraukęs bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tai padarė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl to, kad jis 2010 m. gruodžio 27 d., 17 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, išvažiuodamas iš degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijos, nepraleido iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio, jį kliudė bei apgadino. Administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu pradėta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nenustačius šiuo atveju J. S. tyčios, motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Ginčas dėl J. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą nekyla, tačiau Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą dalyje dėl J. S. padaryto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Tuo tarpu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl J. S. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog J. S. nuosekliai laikėsi versijos, jog nesuvokė susidūręs su kita transporto priemone, nes bėgo nuo jį degalinės teritorijoje užpuolusių asmenų, buvo išsigandęs ir sutrikęs. Apie degalinės teritorijoje kilusį konfliktą ir grupę jaunuolių patvirtino visi byloje apklausti, minėtoje vietoje buvę liudytojai, net ir pati nukentėjusioji, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti J. S. paaiškinimais. Be to, nors Institucija apeliaciniame skunde ir nurodo, kad J. S. suvokė padaręs eismo įvykį ir tai tyrimo metu pripažino, iš objektyvių bylos duomenų matyti priešingai – J. S. pirminiuose paaiškinimuose neigė kliudęs kitą transporto priemonę (b. l. 19), be to, matyti, jog apie tai jis nepapasakojo ir automobilį paskolinusiam uošviui A. V. (b. l. 15; 62), jo paaiškinimai buvo neprieštaringi. Kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, prie kurių jis priėjo detaliai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei bylos faktines aplinkybes, Institucija nepateikia. Tuo tarpu iš pačios Institucijos veiksmų matyti, kad Institucijos pareigūnai J. S. kaltės formos visiškai netyrė, nors jiems ir buvo žinomos minėtos aplinkybės, galėjusios objektyviai sutrukdyti J. S. pajusti ir suvokti sukėlus eismo įvykį, t. y. policijoje buvo surašyti pareiškimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, apsiribodami teiginiais, jog J. S. veiką pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą kvalifikuoti jiems nurodžiusi vadovybė (b. l. 80).

Kaip jau buvo minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog J. S. iškelta versija bylos duomenimis nepaneigta. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Remiantis tuo, laikytina, kad J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu minėtoje dalyje pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius