dc352acb-cbb4-44b9-b8c8-b2a6dd214cdc · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.: I-29-621/14Teismo proceso Nr.: 3-64-3-00287-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 24.;74 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2014 m. sausio 29 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Marytės Švažienės,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

Č.,dalyvaujant atsakovių Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui Tadui BaltuÅ¡kai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovėms Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-31 Nr. SP-378-(7.0158) ir 2013-07-23 Nr. SP-2395-(7.1481) sprendimus; įpareigoti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ teikti pareiÅ¡kėjui nemokamÄ teisinę pagalbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 5 milijonus litų neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas A.

Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde (b. l.

2) bei patikslintame skunde (b. l. 115-116) iÅ¡dėstytus reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog praÅ¡o panaikinti sprendimus, kuriais atsisako teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Negalima remtis Registrų centro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u. Turtas iÅ¡dalintas keliems asmenims ir neparodytas planuose. Visi dokumentai rodo, kad tokio turto nėra. Sprendimai buvo priimti, nesikreipus į Registrų centrÄ dėl iÅ¡samesnio paaiÅ¡kinimo. Yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pažyma, ne tos tarnybos, kuri gali pasakyti ir įvertinti, ar turi pilietis turto, ar ne.

Tai buvo tarpusavio susitarimo pagrindas. Nurodo, jog daug kartų yra pateikęs dokumentus ir iÅ¡aiÅ¡kinęs tarnybai, kad tokio turto nėra, tačiau jie visada kreipiasi į VMI. Registrų centras, žinodamas, kad pareiÅ¡kėjas negali žinoti apie kitų turtÄ , neiÅ¡duoda reikalaujamų pažymų. Tarnyba turi tokiÄ galimybę, tačiau ji to nedarė. Jai patogiau vykdyti kažkieno užsakymus, kad bÅ«tų neteikiama teisinė pagalba. Jie turi žinoti, kad Registrų centro įraÅ¡ai yra neginčijami.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turi butÄ ir vieno ha sklypÄ kaime registruotÄ , kito turto neturi. Yra kreipęsis į savivaldybę dėl nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo ir pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lė kreiptis iÅ¡ naujo į teismÄ . PareiÅ¡kėjas nėra savininkas, nes neturi registruoto žemės sklypo. Kadastriniai matavimai buvo atlikti vėliau, negu paraÅ¡yta pažymose, bet matavimai nepasiraÅ¡yti, nes neatitinka tikrovės. VMI žino įstatymus, gali prieiti prie Registrų centro duomenų bazės, ji to nedaro, o nurodo apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ .

Å iaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė skolininkÄ ir skolininku tapo Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir Å¡iandien nesiima jokių priemonių, kad iÅ¡taisytų klaidÄ . AtsiraÅ¡inėja, kad nuosavybė atkurta, o tai, kad žemės nėra, jų nedomina. Jie patys neturi tokių planų, apie kuriuos raÅ¡o. PareiÅ¡kėjas jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėja, nes jie neatitinka tikrovės. Tarnyba nesiėmė veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų. Nurodo, kad gyvena vienas, moka už Å¡eÅ¡is žmones.

Tarnyba prašė apmokėti, bet pareiÅ¡kėjo pensija maža. Jie skaičiavo teorines pajamas, ne faktines. Pateikė pažymas, kad pareiÅ¡kėjas skolingas VMI už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį. Jie neskaito pateikiamų dokumentų. Pagal Registrų centro iÅ¡duotas pažymas matyti, kad neatitinka sklypų plotai, yra mažiau. Turtas iÅ¡dalintas kitiems asmenims, turto nėra, pareiÅ¡kėjui reikia mokėti mokesčius. Nesutinka su tais žemės plotais, Paitaičių g. 4a yra žemės sklypas, dalis priklauso, bet jos nėra.

Botanikos sodas pats sau pasididino teritorijÄ Å¾emės sÄ skaita. Sklypas yra, bet nėra žemės tiek, kiek paraÅ¡yta. Žemės dalis nustatė apskrities virÅ¡ininkas. PiktmiÅ¡kio g. 13a ta dalis yra mažesnė, negu leidžia įstatymai. Dalį pareiÅ¡kėjui sesuo atidavė. Mažiau kaip keturi arai – negali bÅ«ti sklypas grÄ Å¾inamas. Artimiausias atstumas iki gatvės keturi Å¡imtai metrų. Pumpučių g. 50 nesuteikė adreso, nes ten yra apie keturiasdeÅ¡imt arų mažesnis sklypas, negu priklauso, o mokesčius palieka kaip priklauso.

VirÅ¡ininko sprendimai neatitinka tikrovės. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos nesulaukė atsakymo, o teismo priteista žemė dingo. Žemės nėra, pareiÅ¡kėjas nėra savininkas, negali Registrų centre registruoti to, ko nėra. Taip pat praÅ¡o priteisti 5 milijonus litų neturtinės žalos. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad prarado motinÄ , prarado savo sveikatÄ . Neturtinę žalÄ sudaro neteisėtai apskaičiuoti mokesčiai; pareiÅ¡kėjas paliktas be nieko, neturi kompiuterio, negali susirinkti informacijos, nežino įstatymų, nieko.

Tik dabar iÅ¡moko dirbti kompiuteriu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo suteikta advokato Armanavičiaus pagalba, jis atstovavo iki nutarties priėmimo. Deklaracijoje nurodė, kad turto neturi. Nurodo, kad turi butÄ ir sklypÄ Å½aliÅ«kių kaime, kiti objektai yra grÄ Å¾inimo stadijoje, bet negrÄ Å¾inti. Pateikė deklaracijÄ , kurioje buvo nenurodyti sklypai, tačiau antrinės teisinės pagalbos tarnyba užklausė VMI. Turto nėra, sklypai teoriÅ¡kai atkurti, bet faktiÅ¡kai jų nėra. Nežino, kuriais metais apskrities virÅ¡ininko įsakymu atkurti žemės sklypai ir taip pat nežino, iÅ¡ kur atsirado nuosavybė, jei jos neregistravo.Atsakovių Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas Tadas BaltuÅ¡ka teismo posėdžio metu pažymėjo, jog palaiko atsiliepimuose (b. l. 59-60, 129-131) nuodytus argumentus.

Papildomai pažymėjo, jog ginčas – ar pareiÅ¡kėjas turi nekilnojamojo turto, ar jo vertė tinkamai apskaičiuota. Tarnyba priimdama sprendimÄ rėmėsi tuo metu Registrų centro nurodytais turto objektais, priklausančiais pareiÅ¡kėjui, bei VMI papildomais raÅ¡tais. PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtÄ turtÄ , o nagrinėjant administracines bylas, Å¡alys savo parodymus grindžia įrodymais. Ginčai dėl žemės sklypų, ribų ar naudojimosi tvarka nepaneigia aplinkybės, kad tie objektai priklauso nuosavybės teise pareiÅ¡kėjui.

Nuosavybė įgyjama CK nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas neginčija virÅ¡ininko įsakymų, kur jam buvo suteikta nuosavybės teisė. Vertinant sklypus po vienÄ litais, tai neatitinka jos rinkos kainos ir Registrų centro vertinimo duomenų. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamo turto registrÄ ir pasitelkęs ekspertus siekti sumažinti nekilnojamo turto kainÄ , todėl tarnyba rėmėsi Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡ais, kur įvardinti objektai, jų kainos. PareiÅ¡kėjo turtas virÅ¡ija Vyriausybės nustatytÄ dydį.

Panaikinus sprendimus tarnyba negalėtų suteikti antrinės teisinės pagalbos, nes jo Å¡iuo metu turimas turtas virÅ¡ija Vyriausybės nustatytÄ dydį. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jam sudėtinga naudotis tuo sklypu, atsisako pasiraÅ¡yti kadastrinių matavimų bylas, bet tai nesusiję su nuosavybės teisės turėjimu. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo – ginčo klausimo nebuvo keliama, jo aplinkybės nebuvo nurodytos. Antrinė teisinė pagalba teikiama įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo turtas nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo turtas virÅ¡ija ir tarnyba turi ne teisę, o pareigÄ atsisakyti teikti pagalbÄ .

Dėl neturtinės žalos dydžio – praÅ¡ymas grindžiamas subjektyviu vertinimu, nepateikiant įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių jo neturtinės žalos dydį. Vilniaus apygardos teisme buvo suteikta teisinė pagalba, nes nebuvo nustatyta, kad jo turtas virÅ¡ija Vyriausybės nustatytÄ dydį ir gavus informacijÄ iÅ¡ VMI bei įvertinus Nekilnojamo turto registro duomenis ir naujai paaiÅ¡kėjus aplinkybėms teisinė pagalba buvo nutraukta. Å iandien pateikti duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjas turi turto.

Jis nepateikė dokumentų, kad neturi nuosavybės. PraÅ¡o skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjo skundas ir patikslintas skundas netenkintini.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. SP-378-(7.0158) bei 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SP-2395-(7.1481), vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, atsisakė pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjas Å iaulių VGTPT pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo (b. l. 18-22).2013-01-16 tarnyboje gautas Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių apskrities VMI) raÅ¡tas Nr. GD-41(7.3094), kuriame pateikta informacija, kad pareiÅ¡kėjo 2013-01-15 metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje neteisingai užpildytas privalomas registruoti turtas bei viso turto vertė (b. l. 27).

Atsižvelgiant į gautÄ Å iaulių apskrities VMI informacijÄ , 2013-01-22 tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 4 str. 2 p. paprašė pareiÅ¡kėjo patikslinti metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ . PareiÅ¡kėjas 2013-01-29 pateikė papildytÄ metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjo deklaruotas turtas 30005,00 Lt, o deklaruotos metinės pajamos sudaro 9585,00 Lt (b. l. 30-33).Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Å iaulių apskrities VMI raÅ¡te nurodyta pareiÅ¡kėjo turto vertė skiriasi nuo pareiÅ¡kėjo 2013-01-29 gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje deklaruoto viso turto vertės, bei vadovaudamasi Ä®statymo 18 str. 13 d.

įtvirtina nuostata, kad Tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, patikrino pareiÅ¡kėjo gautas pajamas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, nekilnojamojo turto registro duomenis bei gyventojų registro tarnybos duomenis.Tarnyba nustatė, kad pirmasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjo atveju yra 8000,00 Lt metinių pajamų ir 142725,00 Lt turto.

Antrasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjo atveju yra 12000,00 Lt metinių pajamų ir 214087,50 Lt turto. Antrinės teisinės pagalbos pagal pareiÅ¡kėjo 2013-01-16 praÅ¡ymÄ reg. PER-158-(7.0158) nesuteikė nustačiusi, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡ais pareiÅ¡kėjo turto vertė pagal vidutinę rinkos vertę yra 1000792,00 Lt, nustatė, jog pareiÅ¡kėjo turtas virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto lygius antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 46-47).Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 14 d.

Å iaulių VGTPT pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl skolos už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo (b. l. 132-136).2013-07-17 tarnyboje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-16 raÅ¡tas Nr. (29.2-31-3)-R-5451 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 145), kuriame pateikta informacija, kad pareiÅ¡kėjo A. Č. 2013-05-14 pateiktoje tarnybai metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-04-30 neteisingai nurodytas privalomas registruoti turtas bei viso turto vertė.

Rašte nurodyta, kad 2013-01-01 A. Č. vardu buvo registruoti 7 nekilnojamojo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė 2013-01-01 apytiksliai siekė 1 078 323 Lt.Tarnyba atsižvelgusi į tai, kad VMI rašte nurodyta pareiškėjo turimo turto vertė siekia 1078323 Lt ir pareiškėjas nėra deklaravęs viso savo turimo turto, nustatė, kad pareiškėjo turto vertė yra 1 078 323 Lt. Nurodė, jog turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – Nutarimas).

Tarnyba nustatė, kad pirmasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 8000,00 Lt metinių pajamų ir 142725,00 Lt turto. Antrasis asmens pajamų ir turto lygis, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjo atveju yra 12000,00 Lt metinių pajamų ir 214087,50 Lt turto. Vadovaudamasi minėtame rašte nurodyta pareiškėjo turimo turto verte, kuri siekia 1 078323 Lt, nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, nes pareiškėjo turimas turtas viršija Nutarimo 1.2 punktu nustatyto 214087,50 Lt turto lygį.

Å iaulių VGTPT 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. SP-2395-(7.1481) nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ A. Č. pagal jo 2013-07-17 praÅ¡ymÄ reg. PER-1481-(7.1481). Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai apginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Ä®statymas. Pagal Ä®statymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , remiamasi ir teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiÅ¡kumo principais (2 punktas).

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Todėl Ä®statymo 11 straipsnis numato atvejus ir sÄ lygas, kurioms esant yra teikiama antrinė teisinė pagalba, bei iÅ¡vardina atvejus, kai tokia pagalba neteikiama. Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01), kuriuo Å iaulių VGTPT ir grindė ginčijamus sprendimus, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1207/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-71/2011).Vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 27 d.                                     nutarimu Nr. 468 nustatė asmenų turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ gauti.Taigi, Ä®statymas nustatyti turto ir pajamų lygius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , pavedė Vyriausybei.

Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu (galiojusi Nutarimo redakcija nuo 2012-02-19) Nutarimo 1.1. ir 1.2. punktuose nustatyta, kad asmenų, norinčių gauti antrinę teisinę pagalbÄ , pirmasis turto ir pajamų lygis yra, kai asmens turto vertė nevirÅ¡ija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos nevirÅ¡ija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo iÅ¡laikytiniui, dydžio; antrasis turto ir pajamų lygis – kai asmens turto vertė nevirÅ¡ija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos nevirÅ¡ija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo iÅ¡laikytiniui, dydžio.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms Å¡eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 16 straipsnis numato, kad kiekvieno tipo (bÅ«sto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvÄ dauginant iÅ¡ praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas bÅ«stas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.Ä®statymo 13 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta.

Ä®statymo 18 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog Tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.Bylos medžiaga patvirtina, jog pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, jog A.

Č. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: butas, kurio vidutinė rinkos kaina 38470 Lt; privalomas registruoti nekilnojamas turtas: 5 žemės sklypai, kurių paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, atitinkamai jų vidutinės rinkos kainos, priklausančios gyventojui žemės Å«kio dalies, yra 251598 Lt, 355148 Lt, 6560 Lt, 27720 Lt, 293196 Lt, ir vienas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos kaina 28100 Lt (b. l. 34-45). Matyti, kad visa Å¡io turto vertė virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo atveju nustatytÄ antrÄ jį turto lygį, todėl pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba negalėjo bÅ«ti teikiama.Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nėra pasikeitusi.

Kaip matyti, nors ir nekilnojamojo turto vidutinė rinkos kaina nežymiai mažesnė, tačiau VÄ® Registrų centre užfiksuoti tie patys žemės sklypai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nėra pasikeitusi.Taigi tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo A. Č. 2013 m. sausio 14 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo, jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjo turto vertė pagal vidutinę rinkos vertę yra 1000792,00 Lt, taip pat iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2013 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl skolos už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo, jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėjo turto vertę – 1078323,00 Lt.

Teismas konstatuoja, kad tarnyba teisingai nustatė, jog pareiÅ¡kėjo turtas virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ nustatytus turto lygius antrinei teisinei pagalbai gauti.Teismas konstatuoja, jog tarnyba pagrįstai bei teisėtai pareiÅ¡kėjo turto lygį nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡us bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , teismas pažymi, jog nėra pagrindo abejoti Å¡ių duomenų patikimumu.

Tarnyba įvertinusi pateiktus dokumentus teisingai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo turimas turtas neatitiko turto lygių antrinei teisinei pagalbai gauti.Kaip buvo minėta, A. Č. 2013-01-15 parengė deklaracijÄ , jÄ pateikė Å iaulių valstybinei mokesčių inspekcijai ir su pastarosios žyma apie deklaracijos pateikimÄ pateikė jÄ Å iaulių VGTPT (b. l. 23-26). Tarnyba paprašė patikslinti pareiÅ¡kėjo metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.

PareiÅ¡kėjas tarnybai pateikė 2013-01-29 parengtÄ deklaracijÄ (b. l. 30-33). Deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina Å¡io dokumento priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ . Už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-146-769/2008; Nr. A-146-755/2008).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis ginčijamų tarnybos sprendimų priėmimo metu galiojusia Nutarimo redakcija, daro iÅ¡vadÄ , jog tarnyba teisėtai bei pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ pagal jo 2013 m. sausio 16 d. praÅ¡ymÄ reg.

PER-158-(7.0158) bei jo 2013 m. liepos 17 d. praÅ¡ymÄ reg. PER-1481-(7.1481), todėl naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo ir dėl to nėra teisinio pagrindo tarnybÄ Ä¯pareigoti TarnybÄ suteikti pareiÅ¡kėjui A. Č. nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog A. Č. su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-31 nutartį administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2012 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.

Kartu su atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti Å¡io skundo padavimo terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2013 A. Č. praÅ¡ymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino netenkino ir atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti. Teismas konstatuoja, jog tarnybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. SP-378-(7.0158), kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracine byloje Nr. I-3558-426/2012 dėl 2012-12-31 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties apskundimo, pareiÅ¡kėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3558-426/2013 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino netenkino ir atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, 5 milijonus litų neturtinės žalos.             LR CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo argumentų, jis žalÄ kildina iÅ¡ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai bei pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimÄ .

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumÄ bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sÄ lygos kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų (Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) neteisėtų veiksmų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a:             PareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-31 Nr. SP-378-(7.0158) ir 2013-07-23 Nr. SP-2395-(7.1481) sprendimų panaikinimo; įpareigojimo Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ teikti pareiÅ¡kėjui nemokamÄ teisinę pagalbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 5 milijonus litų neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Žanas Kubeckas Laisvutė Kartanaitė Marytė Švažienė