2021-12-22 Nr. AB-27712-3-62-3-00574-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-786-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00574-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. kovo 30 d. bausmę atliko Marijampolės PN 16 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 17.1, kurios plotas – 84 kv. m ir kurioje buvo laikomi iš viso 26 nuteistieji. A. Š. pažymėjo, kad didelę patalpos ploto dalį užėmė baldai, taip pat ir dviejų aukštų lovos bei asmeniniai daiktai, todėl nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad kalint tiek asmenų vienoje patalpoje, kur buvo daugiau nei dešimt televizorių ir vieni juos garsino, kiti barėsi dėl garso leidimo, nebuvo jokio privatumo. Pareiškėjas teigė, kad patalpos grindys buvo senos, vibravo, traškėjo; nebuvo spintos batams ir drabužiams susidėti, o Marijampolės PN 16 būrio virtuvėlė buvo labai maža ir joje buvo galima tik gaminti maistą, todėl teko valgyti gyvenamojoje patalpoje. Akcentavo, kad pasivaikščioti buvo galima tik ryte, o nuo 17.00 val. patalpos buvo rakinamos. A. Š. pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini).

3. Dėl nurodytų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią kančiomis, nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu ir bendravimo galimybių sumažėjimu.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas A. Š. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad A. Š. atliekant bausmę Marijampolės PN ginčo laikotarpiu, ploto norma buvo užtikrinta, kadangi patalpos, kurioje jis gyveno, plotas yra 78,48 kv. m, joje buvo įrengtos 25 miegamosios vietos ir visą ginčo laikotarpį šioje patalpoje buvo iki 25 asmenų. Akcentavo, kad teisinis reguliavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Marijampolės PN pažymėjo, kad nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, o norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas, galėjo įsidarbinti ir kasdien dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kuri savo gamybinę veiklą vykdo pataisos namų teritorijoje. Be to, nuteistieji savo pageidavimu gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimties socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai; šių programų metu sprendžiamos nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos.

7. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 17.00 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, kad patalpų atitiktis higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui bei kita yra periodiškai tikrinama šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai šias normas pažeidžiančioms institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Marijampolės PN pažymėjo, kad skundų dėl netinkamų vėdinimo, grindų, virtuvėlės būklės ar kitų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu A. Š. pataisos namų administracijai neteikė.

9. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pataisos namai laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui Marijampolės PN buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, o skunde jis rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių; nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą. Marijampolės PN akcentavo, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas nustatė, jog pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad A. Š. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 7/07-179 buvo perkeltas į 161 brigadą. Į bylą pateikta Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 14/07-1787 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. kovo 30 d. bausmę atliko 16 būrio bendrabučio tipo patalpoje Nr. 17.1, kurios plotas – 78,48 kv. m. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu A. Š. gyvenamojoje patalpoje buvo iki 25 asmenų, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m šios patalpos ploto. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog 16 būrio gyvenamosios patalpos plotas buvo 84 kv. m ir joje gyveno 26 asmenys, tačiau jis nepateikė patalpos plano ar kitų įrodymų, taip pat nenurodė kartu gyvenusių asmenų vardų ir pavardžių. Teismas sprendė, kad deklaratyvus, nepagrįstas ir nedetalizuotas A. Š. teiginys negali paneigti atsakovo atstovo pateiktų rašytinių įrodymų ir nesudaro pagrindo teismui jais abejoti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,13 kv. m patalpos ploto, o tai teisės aktų reikalavimus atitinka.

12. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas A. Š. argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje nevertino ir jo argumentus dėl minimalios ploto normos pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 8 d.) nėra numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti batų dėžė ar spinta batams susidėti, todėl šiuos A. Š. teiginius taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

14. Pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos grindys buvo senos, girgždančios, kad 16 būrio virtuvėlė buvo per maža ir panašiai, teismas atmetė kaip deklaratyvius, abstrakčius ir nedetalizuotus, kadangi A. Š. visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamos grindų būklės jo gyvenamojoje patalpoje ar dėl 16 būryje įrengtos per mažos virtuvėlės ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją.

15. Pacitavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 punkto nuostatas bei įvertinęs Marijampolės PN pateiktą informaciją, kad minėtų taisyklių reikalavimai yra užtikrinami, kadangi pareiškėjas atlieka bausmę bendrabučio tipo patalpose, pagrindinės pastato durys yra užrakinamos 17.00 val., bei tai, kad A. Š. skunde abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, jog jis buvo laikomas užrakintas, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, nenurodė, kad laikomam užrakintam, jam nebuvo suteikta teisė naudotis tualetu, galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio, sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl rakinimo atmetė kaip nepagrįstus.

16. Dėl A. Š. pretenzijų dėl privatumo gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo, kadangi vieni nuteistieji žiūrėjo televizorių, kiti šaukė ir taip toliau, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Atsižvelgus į tai, A. Š. pretenzijos dėl privatumo pažeidimo buvo atmestos kaip nepagrįstos.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. prašyme bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje taip pat nurodė, jog patirtą neturtinę žalą patyrė dėl drabužių džiovyklų patalpų nebuvimo, dėl netinkamai įrengtų sanitarinių patalpų, dėl to, kad patalpoje buvo rūkoma, dėl Marijampolės PN administracijos netinkamų veiksmų ir kita, tačiau taip jis nurodė naują skundo pagrindą, o atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą pateikė 2020 m. balandžio 29 d. Teismas pabrėžė, kad nors byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada A. Š. gavo Marijampolės PN atsiliepimą į skundą, prašymą, kuriame nurodė naujas aplinkybes, pateikė tik 2020 m. liepos 3 d., taip pat skundo pagrindo tikslinimą išreiškė ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje. Atsižvelgęs į tai, teismas tokį skundo pagrindo tikslinimą vertino kaip pareikštą pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolikai kalendorinių dienų nuo atsakovo atstovo atsiliepimo gavimo dienos ir pareiškėjo motyvų, jog jis žalą patyrė ir dėl drabužių džiovyklų patalpų nebuvimo, dėl netinkamai įrengtų sanitarinių patalpų, dėl to, kad patalpoje buvo rūkoma, dėl Marijampolės PN administracijos netinkamų veiksmų ir kita, viršijančių nagrinėjamo ginčo ribas, nevertino.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog A. Š. nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. kovo 30 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į psichologus. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. pažymoje nurodyta, kad atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismas administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatė ir sprendė, kad vien tik A. Š. paaiškinimų nepakanka, kadangi jie turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, o nenustačius neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, A. Š. skundo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad Marijampolės PN buvo sudaryta kenksminga sveikatai aplinka ir netinkamos buitinės gyvenimo sąlygos. Teigia, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. sausio 25 d. buvo padarytas (duomenys neskelbtini).

21. A. Š. nurodo, kad Marijampolės PN administracija neturi sąžinės ir kalinčius asmenis laiko gyvuliais. Jis prašo duoti tai, kas priklauso, o ne dviejų aukštų lovas, kurios stovi viena prie kitos. Nurodo, kad nuo lovos neįmanoma nulipti taip, kad ji nejudėtų, o pareiškėjui dažnai tenka eiti į tualetą; kalintys asmenys dėl lovos pradeda pyktis, lovos traška, juda; senos medinės grindys, kuriomis negalima vaikščioti, taip pat traška ir juda.

22. Pareiškėjas nurodo, kad siekdami privatumo ir išvengti kitų asmenų naktį skleidžiamų kvapų, asmenys vieni nuo kitų atsiskiria patalyne.

23. A. Š. teigia, kad iš nuotraukų matosi, jog virtuvėje, skirtoje 74 asmenims, yra mažas stalas, viena plytelė, kurią nuolat reikia remontuoti; skalbimo mašina yra sulaužyta, jos 74 asmenims nepakanka, o drabužių džiovyklos nėra, todėl žiemą nėra kaip išsidžiovinti drabužių. Pažymi, kad yra atjungta kabelinė televizijos transliacija ir galima matyti tik vietinius kanalus.

24. A. Š. nurodo, kad teismui paaiškino, jog sanitariniai įrenginiai yra sulaužyti, sanitariniuose mazguose nėra durelių privatumui užtikrinti. Be to, jis paaiškino, kad blogai jaučiasi tarp rūkančių asmenų, o specialių vietų rūkantiems būriuose nėra įrengta, todėl nerūkantys asmenys yra priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors atsakovo atstovas yra gavęs informacijos apie neleistinuose vietose rūkančius asmenis, tačiau jokių priemonių nesiima.

25. A. Š. pažymi, kad yra (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) problemų, todėl gali imtis netinkamų veiksmų prieš atsakovo atstovą. Jis prašo skundą tenkinti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti sveikatai saugiomis sąlygomis ir jam priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

27. Marijampolės PN paaiškina, yra pateikę atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakę į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikę visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo A. Š. prašymo priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų, atlyginti.

29. Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. A. Š. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. Š. teigia, kad Marijampolės PN buvo sudaryta kenksminga sveikatai aplinka ir netinkamos buitinės gyvenimo sąlygos.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

31. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Marijampolės PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde A. Š. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: Marijampolės PN vienam asmeniui tekusio patalpos ploto, spintų batams bei drabužiams susidėti ir privatumo patalpoje trūkumą, dviaukščių lovų buvimą, netinkamą grindų būklę, per mažą virtuvėlę ir per trumpą pasivaikščiojimų trukmę bei patalpų rakinimą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs kiekvieną A. Š. nurodytą galbūt padarytą pažeidimą, jokių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatė.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaaiškino, kodėl su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde A. Š. akcentuoja netinkamas patalpoje buvusias dviejų aukštų lovas, netinkamą grindų būklę, privatumo patalpoje trūkumą, per mažą virtuvėlę ir jo esančio inventoriaus trūkumą, tačiau jis nepagrindžia, kodėl šios kalinimo sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos netinkamai.

Apeliantui konkrečiai nenurodžius, kodėl su pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas kalinimo sąlygas. Pažymėtina, kad teisės aktas nedraudžia įkalinimo įstaigų patalpose įrengti dviaukštes lovas; A. Š. nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, susijusių su dviaukščių lovų, kuriomis jam teko naudotis, netinkamumu ar nesaugumu, o savo pretenzijas iš esmės siejo su neužtikrinta pakankama asmenine erdve (lovos buvo per arti), tačiau šios aplinkybės sietinos su nedideliu gyvenamuoju plotu, tenkančiu kamerose laikomiems asmenims; jis taip pat akcentavo lovų judėjimą lipant, tačiau jokių su Marijampolės PN patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, nesaugumu nebuvo nustatyta, o nurodytas lovos girgždėjimo vertinimas yra subjektyvus ir kiekvienas asmuo jį gali suvokti skirtingai, jokių teisės pažeidimų šiuo aspektu nebuvo nustatyta.

Analogiškai turi būti vertinami ir pareiškėjo argumentai dėl grindų būklės ar virtuvėlės netinkamumo. Nurodytų aplinkybių A. Š. tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie netinkamą šių kalinimo sąlygų užtikrinimą, pareiškėjo argumentai dėl šių kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pagrįstai atmesti. Taip pat nebuvo nustatyta, kad A. Š. dėl jo netenkinusių kalinimo sąlygų teikė skundus Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o šiuo metu dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo nuo ginčo laikotarpio tuo metu buvusių kalinimo sąlygų objektyviai negalima nustatyti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai laikytini per daug abstrakčiais ir deklaratyviais; darant išvadą, kad Marijampolės PN privalo tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovo atstovui būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą; vien pareiškėjo abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka.

34. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes dėl drabužių džiovyklos ir kabelinės televizijos nebuvimo Marijampolės PN, netinkamą sanitarinių įrengimų būklę bei privatumo naudojantis sanitariniais įrengimais neužtikrinimą, specialių vietų rūkyti neįrengimą, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, kadangi priimtame A. Š. skunde nebuvo nurodytos, o pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje nurodytos naujos aplinkybės pagrįstai nebuvo vertinamos, kaip sudarančios naują skundo pagrindą, tačiau nurodytos pasibaigus terminui skundui tikslinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 str. 3 d.).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šios nutarties 34 punkte nurodytų A. Š. apeliaciniame skunde pažymėtų aplinkybių.

36. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pataisos įstaigos veiksmų neteisėtumą teismas analizavo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, t. y. vertino, ar valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių Marijampolės PN pareigūnų padarytų pažeidimų, pagrįstai A. Š. skundą atmetė, o nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. Š. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius