2013-07-04 Nr. AB-3326-3-61-3-02067-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1595/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02067-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, VRM) 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1D-4969(2) (b. l. 6-7); 2) iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, solidariai priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį po 276,62 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų mažinimu, konstitucingumą.

Nurodė, jog 2010 m. vasario 28 d. pareiškėjui buvo išmokėta sumažinta valstybinė pareigūnų pensija, todėl pastarasis 2010 m. kovo 31 d. kreipėsi į VRM, kuri 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D-4969(2) informavo, kad pareiškėjui sumažinta valstybinės pareigūnų pensijos dalis nebus išmokėta. VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui sumažino jam paskirtą valstybinę pensiją 1 496,84 Lt (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu 360 Lt) iki 1 220,22 Lt, todėl kiekvieną mėnesį jis neteko po 276,62 Lt.

Pareiškėjo teigimu atsakovo pritaikytas teisinis reguliavimas pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, taip pat teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas. Pabrėžė, kad tokiu būdu negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. negavo ir artimiausiu metu negaus pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Teigė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24-26) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinasis įstatymas, kuriuo remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Todėl pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata ir nustatyta tvarka, atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-13) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 1999 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo paskirta 1 496,84 Lt pensija nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki neterminuotai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą. Pažymėjo, kad įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Be to, Tarnyba neturi teisinio pagrindo šiuo metu elgtis kitaip, negu nustato įstatymas ir mokėti pareiškėjui 1 496,84 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies po 276,62 Lt grąžinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, kuriame konstatuota, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėta, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgta, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant, būtent, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, o Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjui pagrįstai buvo sumažintas valstybinės pensijos dydis, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata.

Pažymėjo, jog VRM, apskaičiuodama pensijų dydžius, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl padaryta išvada, kad panaikinti VRM 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1D-4969(2) nėra teisinio pagrindo.

Pabrėžė, jog nustačius, kad pensijos mažinimas buvo atliekamas pagal neprieštaraujančias Konstitucijai įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų – Lietuvos valstybės ir Ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui laikotarpiu už 2011 metų sausio ir vasario mėn. pensija su BP priedu buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais reikalavimą suformulavo tik dėl teisinio reguliavimo taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjui iki 2013 m. vasario 14 d. pateikti skundo patikslinimą, reiškiant reikalavimą ir dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatą, tačiau pareiškėjas nei iki nustatyto termino, nei iki teismo posėdžio skundo patikslinimo nepateikė, todėl teismas bylą nagrinėjo suformuluotų reikalavimų apimtyje.

III. Pareiškėjas E. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111-115), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – solidariai priteisti iš atsakovų po 276,62 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį bei solidariai iš atsakovų priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už 2011 m. sausio ir vasario mėn., kuri papildomai susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismui 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pasiūlius iki 2013 m. vasario 14 d. patikslinti skundo reikalavimą, pareiškėjas buvo išvykęs ir nežinojo apie priimtą tokią teismo nutartį, todėl skundo patikslinti neturėjo galimybės.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas šios administracinės bylos nenagrinėjo iš esmės, nors pats buvo nustatęs, kad pareiškėjui už laikotarpį 2011 m. sausio ir vasario mėn., kai turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą motyvavo tik tuo, kad pareiškėjas nepateikė skundo patikslinimo. Tačiau tas pats teismas administracinėse bylose Nr. I-260-473/2012, I-261-473/2012, I-263-473/2012, I-259-473/2012, I-199-561/2013 ir t. t., be jokių pareiškėjų skundų patikslinimų, bylas išnagrinėjo iš esmės ir pareiškėjams priteisė neišmokėtas valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalis.

3. Aplinkybė, kai pareiškėjui mokamos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos metu, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo, neturėjo vadovautis vien tuo, kad Laikinajame įstatyme nebuvo nustatytas mechanizmas, pagal kurį būtų kompensuojami dėl gaunamų pensijų sumažinimo patirti praradimai jas gaunantiems asmenims.

4. Atsakovas VRM, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinkamas formules, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėjo po 276,62 Lt kas mėnesį valstybinės pensijos dalies. Neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina atsakovo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 1D-4969 (2).

5. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23, 52 straipsnių kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal analogiją taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (CK 6.273 str.).

6. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant į CK 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.

7. Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų VRM veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (CK 6.279 str. 1 d. pagal analogiją).

8. Pareiškėjo teisės reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį nepaneigia ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atvejų – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

9. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5115) 7 straipsnį, elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, yra laikoma tiesiogine diskriminacija, todėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriteisimas diskriminuotų pareiškėją kitų Lietuvos Respublikos pensininkų tarpe, nes kitų kategorijų pensininkams paskirtos pensijos yra kompensuojamos ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 124-125) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes. Teismas tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas. Atkreipia dėmesį, kad naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, pareiškėjas nepateikė.

Atsakovai Lietuvos valstybės, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, bei Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 126-127) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, pabrėžia, jog nors teismas ir nustatė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2 mėnesius buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, tačiau pagrįstai, atsižvelgdamas į skundo reikalavimus, į tai, kad atnaujinus bylą ir iki jos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo gautas pareiškėjo prašymas patikslinti skundą, vadovaudamasis jam suteiktomis teisėmis ir neperžengdamas ginčo ribų, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo, taikant Laikinąjį įstatymą.

Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1D-4969(2) ir iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, solidariai priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį po 276,62 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pripažinus Laikinuoju įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą antikonstituciniu, sumažintos jo valstybinės pensijos nepriemoka jam turi būti išmokėta nepaisant to, kad reikalavimo dėl kai kurių Laikinojo įstatymo nuostatų pagrindu sumažintos pensijos nepriemokos pareiškėjas nepateikė ar neturėjo galimybės pateikti.

Nustatyta, kad pareiškėjui 1999 m. gruodžio 22 d. sprendimu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo (b. l. 5), nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki neterminuotai, buvo paskirta 1 496,84 Lt pensija už tarnybą (suma nurodyta atsižvelgiant į pensijos indeksavimą ir kartu su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 360 Lt). Dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos valstybinės pensijos pareiškėjas 2010 m. kovo 31 d. su prašymu (b. l. 21) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją bei prašė išmokėti susidariusią paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1D-4969-(2) paaiškino, kad pareiškėjui pensija sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pagal 1 priede nurodytą formulę pritaikius koeficientą 0,8152 (1 496,84 Lt * 0,8152 = 1 220,22 Lt) (b. l. 6-7). Byloje pateikta trečiojo suinteresuoto asmens – Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. sausio 15 d. pažyma apie 2010-2012 m. pareiškėjo pensijos dydį Nr. 11PP(P)-386 patvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 2011 m. sausio ir vasario mėn. ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (b. l. 83).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodė, jog valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Vertindamas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1-2 dalių konstitucingumą, nusprendė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į nurodytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, konstatuojama, jog pareiškėjui, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, sumažinta ir išmokėta valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo pagrįstai, atsižvelgiant į ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, todėl teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2011 m. sausio ir vasario mėn. paskirta valstybinė pensija, atsižvelgiant į jo turėtas draudžiamąsias pajamas, buvo neteisėtai sumažinta (pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį), jam turėtų būti priteista šiais mėnesiais susidariusi pensijos nepriemoka. Nepaisant to, tiek pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta, tiek pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija 2011 m. sausio ir vasario mėn. nesiskiria (b. l. 83), todėl nėra susidariusi pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemoka.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas