dc2f7922-e9cc-4827-bf3b-4a4c090f9fbb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-429-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10139-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) A.

S. ir V. K. bei O. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K., A. S. ir O. Z. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. K., A. S. ir O. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, kurį patikslinę, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal matininko J.

M. parengtÄ 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo planÄ arba pagal matininko J. M. parengtÄ 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planÄ , nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sÄ lygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ ar jo dalį: 1.1. Tvirtinant Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal matininko J. M. parengtÄ 2015 m. lapkričio 18 d.

žemės sklypo planÄ nustatomos tokios naudojimosi juo sÄ lygos: „1.1. Kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka Å¡ios žemės sklypo dalys: 1.1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 70 m2 dalimi, susidedančia iÅ¡ dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksais A1 (34 m2 ploto, jos taÅ¡kai bei linijos 7-9-19-18-7) bei A2 (36 m2 ploto, jos taÅ¡kai bei linijos 18-19-8-17-5-18). 1.1.2.

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 141 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksu B1 (69 m2 ploto, jos taškai bei linijos 9-10-20-19-9) bei B2 (72 m2 ploto, jos taškai bei linijos 19-20-11-8-19). 1.1.3. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 104 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J.

M. parengtame plane pažymėtų indeksais C1 (51 m2 ploto, jos taškai bei linijos 10-13-21-20-10) bei C2 (53 m2 ploto, jos taškai bei linijos 20-21-12-11-20). 1.1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 m2 dalimi, susidedančia iš dalių, matininko J. M. parengtame plane pažymėtų indeksais D1 (52 m2 ploto, jos taškai bei linijos 13-14-22-21-13) bei D2 (54 m2 ploto, jos taškai bei linijos 21-22-4-12-21). 1.2.

Nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sÄ lygos: 1.2.1. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, jÄ valdyti savo nuožiÅ«ra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygų. 1.2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sÄ lygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais/patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka pasiÅ«lyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamÄ daikto dalį ir su ja susijusį parduodamÄ kitÄ tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktus.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo. 1.2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypÄ užtikrinti. 1.2.4. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiÅ«rėti ir administruoti gali bÅ«ti steigiama bendrija arba pasiraÅ¡oma atskira (jungtinės veiklos ar bet kuri kita įstatymų leidžiama) sutartis.

Bendraturčiai priima sprendimus dėl žemės sklypo dalies, nepriskirtos naudotis atskiram bendraturčiui individualiai, dėl bendro naudojimo sÄ lygų nustatymo, įskaitant ir dėl žemės sklypo aptvėrimo (viso ar iÅ¡ dalies) tvora, vartų, įvažiavimo įrengimo, bendro gerbÅ«vio tvarkymo ir pan., kvalifikuota balsų dauguma, t. y. sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo bendraturčiai, bendrai turintys nuosavybės teisę į 2/3 ar didesnę žemės sklypo dalį. Esant tokiam sprendimui, nereikia nebalsavusio ar balsavusio prieÅ¡ sprendimÄ bendraturčio sutikimo ar bet kokio kito jo dalyvavimo gauti projektavimo sÄ vado sÄ lygas, taip pat bet kokias kitas sÄ lygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus numatytiems inžinieriniams ar kiemo statiniams pastatyti, atitinkamiems įrengimams įrengti, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie turi bendras konstrukcijas su jau esančiu žemės sklype statiniu ar kitų veiksmų, reikalingų žemės sklypo bendraturčių priimtiems sprendimams įgyvendinti.

Bet kuriuo atveju visi darbai turi bÅ«ti atliekami taip, kad nebÅ«tų padaroma žala bet kokiam kitam daiktui, nepriklausomai nuo to, kuriam bendraturčiui jis (jo dalis) priklauso. Å ios sÄ lygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavaliÅ¡komis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trÅ«kumų turinčiais dokumentais ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 1.2.5. Kiekviena iÅ¡ žemės sklypo dalių, pagal matininko parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ pažymėtų indeksais A1, A2, B1, B2, C1, C2, D1, D2, naudojama ir prižiÅ«rima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį – kiemo aikÅ¡telei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui.

Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiÅ¡kai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiÅ«ros. 1.2.6. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal matininko parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ atitinkamai pažymėtoje indeksais A1, B1, C1, D1, įsirengti kiemo aikÅ¡telę/privažiavimÄ Ä¯ tose dalyse stovinčius statinius/aikÅ¡teles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iÅ¡ viso nedaryti, tačiau bet kuriuo atveju turi bÅ«ti paliktas laisvas pravažiavimas per tas dalis (nebus laikoma pažeidimu, jei tokios kliÅ«tys bus laikinos ir nereikÅ¡ nuolatinio, absoliutaus ribojimo privažiuoti (tie daiktai neužstatys viso pravažiavimo), į jas patekti, įskaitant ir transporto priemonėmis). 1.2.7.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, pagal matininko parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ atitinkamai pažymėtoje indeksais A2, B2, C2, D2, statyti vieno aukÅ¡to pagalbinės paskirties statinius (sandėliukus, garažus ir pan.), užstatant visÄ tos dalies perimetrÄ ar jos dalį, be kitų bendraturčių sutikimo. Tokios pačios sÄ lygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavaliÅ¡komis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trÅ«kumų turinčiais dokumentais arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Bendraturčiai statinius gali statyti vienu metu bendrai arba kiekvienas iÅ¡ jų ar jų grupės atskirai (taip pat kaip bendrÄ nuosavybę, esančiÄ ant kelių bendraturčių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ar dalių), tačiau bendraturtis, pradėjęs statybas po to, kai kiti bendraturčiai jau yra pasistatę minėtus statinius, turi derinti sprendinius pagal faktinę situacijÄ â€“ atsižvelgdami į esamų ar statomų statinių sprendinius, faktinę padėtį ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę statyti nurodytus statinius jam priskirtoje individualiai naudotis atitinkamos paskirties žemės sklypo dalyje ir jÄ visÄ užstatyti be atskiro kurio nors bendraturčio sutikimo, net ir to, kurio individualiai naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su užstatoma žemės sklypo dalimi. Bendraturčio atskiro sutikimo nereikia ir gauti projektavimo sÄ vado sÄ lygas, taip pat bet kokias kitas sÄ lygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus, tačiau statinį pasistatęs bendraturtis turi sudaryti sÄ lygas vėliau statinį besistatančiam ar pastatytÄ rekonstruojančiam / remontuojančiam / perstatančiam bendraturčiui naudoti bendras konstrukcijas (sienas stogÄ ir pan.), jas sujungti, nepakenkiant to kito bendraturčio pastatytam statiniui ar statinio daliai.

Bendraturčiai gali nustatyti visiems iÅ¡ jų privalomus bendruosius reikalavimus galimiems statyti statiniams. 1.2.8. Po statinio priėmimo naudoti ar kitokiu leistinu bÅ«du pabaigus statybas, jas baigęs bendraturtis per 5 darbo dienas turi pateikti kitiems bendraturčiams statybos užbaigimÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ . 1.2.9. Kai pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygas bendraturtis ar jų dalis turi teisę statyti statinius ar įteisinti pastatytus (savavaliÅ¡kai, be reikiamų dokumentų arba kitokiu bÅ«du pažeidžiant nustatytÄ statybos tvarkÄ ), įrengti įrenginius ar kitaip eksploatuoti žemės sklypÄ , tai reiÅ¡kia, kad dėl tų veiksmų įforminimo, oficialių leidimų ar panaÅ¡ių dokumentų gavimo, toks bendraturtis turi, be atskiro kitų bendraturčių sutikimo: 1.2.9.1.

Kreiptis į savivaldybę ir/ar bet kuriÄ kitÄ kompetentingÄ Ä¯staigÄ dėl statybos/rekonstrukcijos projekto parengimo ir/ar paskirties keitimo, tuo tikslu pasiraÅ¡ant ir pateikiant praÅ¡ymus dėl projektinės dokumentacijos, projektavimo ir techninių sÄ lygų, statybos leidimo, inžinierinių tinklų pajungimo, atlikti projektavimo darbus ir/ar sudaryti sutartis dėl jų atlikimo, vadovaujantis (įskaitant bet neapsiribojant) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ reikalavimais, taip pat gauti technines sÄ lygas, 1.2.9.2.

RaÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus, gauti informacijÄ , pateikti ir atsiimti pažymėjimus, pažymas, leidimus, planavimo sÄ lygas, prisijungimo sÄ lygas bei specialiuosius reikalavimus architektÅ«rai, statybÄ leidžiančius dokumentus, visus kitus reikiamus dokumentus, sudaryti sutartis ir jas pasiraÅ¡yti dėl komunikacijų įvedimo, priduoti pastatytus statinius eksploatacijai, gauti visus reikiamus leidimus, kitus projektinius techninius dokumentus (jų dublikatus), pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, suderinti projektus, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pakeitimus, atsiradusius po rekonstrukcijos, atlikti inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ , gauti techninės apskaitos bylas, 1.2.9.3.

PasiraÅ¡yti sutartis ir susitarimus, susijusius su jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių eksploatacijos ir aptarnavimo, 1.2.9.4. Atlikti veiksmus dėl jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje inžinerinių įrenginių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo ir kitų įrengimo, parengti inžinerinių tinklų projektus, gauti leidimus, gauti ir pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus“. 1.2. Tvirtinant Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal matininko J.

M. parengtÄ 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planÄ nustatomos tokios naudojimosi juo sÄ lygos: „2.1. Kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka Å¡ios žemės sklypo dalys: 2.1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taÅ¡kai bei linijos 7-10-11-17-6-7). 2.1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 142 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taÅ¡kai bei linijos 17-11-12-16-17). 2.1.3.

A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16). 2.1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15). 2.2.

Nustatomos tokios naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sÄ lygos: 2.2.1. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, jÄ valdyti savo nuožiÅ«ra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygų. 2.2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sÄ lygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais / patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka pasiÅ«lyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamÄ daikto dalį ir su ja susijusį parduodamÄ kitÄ tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktus.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo. 2.2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypÄ užtikrinti. 2.2.4. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiÅ«rėti ir administruoti gali bÅ«ti steigiama bendrija arba pasiraÅ¡oma atskira (jungtinės veiklos ar bet kuri kita įstatymų leidžiama) sutartis.

Bendraturčiai priima sprendimus dėl žemės sklypo dalies, nepriskirtos naudotis atskiram bendraturčiui individualiai, dėl bendro naudojimo sÄ lygų nustatymo, įskaitant ir dėl žemės sklypo aptvėrimo (viso ar iÅ¡ dalies) tvora, vartų, įvažiavimo įrengimo, bendro gerbÅ«vio tvarkymo ir pan., kvalifikuota balsų dauguma, t. y. sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo bendraturčiai, bendrai turintys nuosavybės teisę į 2/3 ar didesnę žemės sklypo dalį. Esant tokiam sprendimui, nereikia nebalsavusio ar balsavusio prieÅ¡ sprendimÄ bendraturčio sutikimo ar bet kokio kito jo dalyvavimo gauti projektavimo sÄ vado sÄ lygas, taip pat bet kokias kitas sÄ lygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus numatytiems inžinieriniams ar kiemo statiniams pastatyti, atitinkamiems įrengimams įrengti, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie turi bendras konstrukcijas su jau esančiu žemės sklype statiniu ar kitų veiksmų, reikalingų žemės sklypo bendraturčių priimtiems sprendimams įgyvendinti.

Bet kuriuo atveju visi darbai turi bÅ«ti atliekami taip, kad nebÅ«tų padaroma žala bet kokiam kitam daiktui, nepriklausomai nuo to, kuriam bendraturčiui jis (jo dalis) priklauso. Å ios sÄ lygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavaliÅ¡komis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trÅ«kumų turinčiais dokumentais ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2.2.5. Kiekviena iÅ¡ žemės sklypo dalių, priskirta individualiam bendraturčio naudojimuisi, naudojama ir prižiÅ«rima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį - kiemo aikÅ¡telei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui.

Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiÅ¡kai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiÅ«ros. 2.2.6. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje įsirengti kiemo aikÅ¡telę/privažiavimÄ Ä¯ tose dalyse stovinčius statinius/aikÅ¡teles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iÅ¡ viso nedaryti. 2.2.7.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje statyti vieno aukÅ¡to pagalbinės paskirties statinius (sandėliukus, garažus ir pan.), užstatant tos dalies dalį (visÄ ar jos dalį), esančiÄ 5 m ar didesniu atstumu nuo matininko J. M. 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane pažymėtos individualiam naudojimui priskirtų dalių teritorijos ribos, pažymėtos taÅ¡kais bei linijomis 10-11-12-13-14.

Tokios pačios sÄ lygos taikomos ir statyboms (jų metu pastatytiems statiniams), kurios pripažintos savavaliÅ¡komis, taip pat tokiomis nepripažintoms, tačiau vykdomoms be reikiamų dokumentų, su trÅ«kumų turinčiais dokumentais arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Bendraturčiai statinius gali statyti vienu metu bendrai arba kiekvienas iÅ¡ jų ar jų grupės atskirai (taip pat kaip bendrÄ nuosavybę, esančiÄ ant kelių bendraturčių naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies ar dalių), tačiau bendraturtis, pradėjęs statybas po to, kai kiti bendraturčiai jau yra pasistatę minėtus statinius, turi derinti sprendinius pagal faktinę situacijÄ â€“ atsižvelgdami į esamų ar statomų statinių sprendinius, faktinę padėtį ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę statyti nurodytus statinius jam priskirtoje individualiai naudotis atitinkamos paskirties žemės sklypo dalyje ir jÄ visÄ užstatyti be atskiro kurio nors bendraturčio sutikimo, net ir to, kurio individualiai naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su užstatoma žemės sklypo dalimi. Bendraturčio atskiro sutikimo nereikia ir gauti projektavimo sÄ vado sÄ lygas, taip pat bet kokias kitas sÄ lygas, dokumentus, leidimus ar statybas leidžiančius dokumentus, tačiau statinį pasistatęs bendraturtis turi sudaryti sÄ lygas vėliau statinį besistatančiam ar pastatytÄ rekonstruojančiam/remontuojančiam/perstatančiam bendraturčiui naudoti bendras konstrukcijas (sienas stogÄ ir pan.), jas sujungti, nepakenkiant to kito bendraturčio pastatytam statiniui ar statinio daliai. 2.2.8.

Po statinio priėmimo naudoti ar kitokiu leistinu bÅ«du pabaigus statybas, jas baigęs bendraturtis per 5 darbo dienas turi pateikti kitiems bendraturčiams statybos užbaigimÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ . 2.2.9. Kai pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygas bendraturtis ar jų dalis turi teisę statyti statinius ar įteisinti pastatytus (savavaliÅ¡kai, be reikiamų dokumentų arba kitokiu bÅ«du pažeidžiant nustatytÄ statybos tvarkÄ ), įrengti įrenginius ar kitaip eksploatuoti žemės sklypÄ , tai reiÅ¡kia, kad dėl tų veiksmų įforminimo, oficialių leidimų ar panaÅ¡ių dokumentų gavimo, toks bendraturtis turi, be atskiro kitų bendraturčių sutikimo: 2.2.9.1.

Kreiptis į savivaldybę ir/ar bet kuriÄ kitÄ kompetentingÄ Ä¯staigÄ dėl statybos/rekonstrukcijos projekto parengimo ir/ar paskirties keitimo, tuo tikslu pasiraÅ¡ant ir pateikiant praÅ¡ymus dėl projektinės dokumentacijos, projektavimo ir techninių sÄ lygų, statybos leidimo, inžinierinių tinklų pajungimo, atlikti projektavimo darbus ir/ar sudaryti sutartis dėl jų atlikimo, vadovaujantis (įskaitant bet neapsiribojant) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinės sistemos (IS) „Infostatyba“ reikalavimais, taip pat gauti technines sÄ lygas, 2.2.9.2.

RaÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus, gauti informacijÄ , pateikti ir atsiimti pažymėjimus, pažymas, leidimus, planavimo sÄ lygas, prisijungimo sÄ lygas bei specialiuosius reikalavimus architektÅ«rai, statybÄ leidžiančius dokumentus, visus kitus reikiamus dokumentus, sudaryti sutartis ir jas pasiraÅ¡yti dėl komunikacijų įvedimo, priduoti pastatytus statinius eksploatacijai, gauti visus reikiamus leidimus, kitus projektinius techninius dokumentus (jų dublikatus), pažymėjimus, pažymas ir kitus dokumentus, suderinti projektus, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pakeitimus, atsiradusius po rekonstrukcijos, atlikti inventorizacijÄ ir teisinę registracijÄ , gauti techninės apskaitos bylas, 2.2.9.3.

Pasirašyti sutartis ir susitarimus, susijusius su jam priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir joje esančių statinių eksploatacijos ir aptarnavimo, 2.2.9.4. Atlikti veiksmus dėl jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje inžinerinių įrenginių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo ir kitų įrengimo, parengti inžinerinių tinklų projektus, gauti leidimus, gauti ir pateikti visus tam tikslui reikalingus dokumentus. 2.2.10. Matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d.

žemės sklypo plane brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis pažymėta dalis, įvardinta „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, gali bÅ«ti naudojama tik pravažiavimui per bendro naudojimo teritorijÄ iki kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtų ar kitų žemės sklypo dalių, inžinierinių tinklų pravedimui iki bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirto žemės sklypo dalies. 2.2.11. Jei pravažiavimui skirta dalis įrengta, ji turi bÅ«ti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali bÅ«ti paliktas stovėti ar kitaip bÅ«ti joks daiktas, jokia transporto priemonė. 2.2.12.

Ä®vertinus tai, kad matininko J. M. parengtame 2017-05-10 datos žemės sklypo plane brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis pažymėtoje dalyje, įvardintoje „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, nėra įrengtas pravažiavimas nuo gyvenamojo namo kampo, pažymėto taÅ¡ku 19, iki individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, Å¡ioje dalyje nėra įrengta transporto priemonėmis važiuoti ir stovėti tinkama kelio danga, žemės sklypo bendraturtis, kurio individualiam naudojimuisi priskirta indeksu A pažymėta žemės sklypo dalis, turi teisę be atskiro bendraturčių sutikimo savo sÄ skaita iki 2020 m. spalio 1 d.

įrengti transporto priemonėms važiuoti ir stovėti tinkamÄ betoninių trinkelių kelio dangos pravažiavimÄ tam skirtoje juostoje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje ir indeksu A pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Po Å¡ios datos bet kokie Å¡iame punkte nurodomi darbai gali bÅ«ti atliekami tik esant bendram bendraturčių sprendimui, priimtam pagal žemės sklypo naudojimo tvarkos sÄ lygas. 2.2.13. Jei dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo bÅ«tina iÅ¡ardyti žemės sklype įrengtÄ kiemo dangÄ , įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi bÅ«ti atliekami Å¡iuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sÄ skaita“.

2. PareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai grindė tuo, kad jie ir atsakovė yra Žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklype yra Å¡alims priklausančio gyvenamojo pastato dalys. Atsakovė nuosavybės teisę į patalpas ir sklypÄ Ä¯gijo pagal 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tuo pačiu perimdama buvusio savininko teises ir pareigas. Å alys dėl naudojimosi sklypu tvarkos nėra sudariusios dokumento, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl žemės sklypo naudojimosi yra sudarytas 1996 m. lapkričio 30 d. sklypo planas, kuris yra patvirtintas Å¡alių paraÅ¡ais ir įregistruotas registre.

Tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta, nes bendraturčiai ketino pertvarkyti ūkinius pastatus į garažo paskirties statinius ir dalį sklypo aptverti mūrine tvora. Tai faktiškai buvo padaryta, bet liko ne iki galo sutvarkyti dokumentai. Mirus vienai iš bendrasavininkų S. G., dalį jos turto įgijo atsakovė, kuri pradėjo ginčyti ieškovų statybų darbų dokumentus, todėl kilo būtinybė iš naujo tvarkyti statinių dokumentus, nes jie tapo savavališka statyba. Šalims nepavyko taikiai susitarti dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

3. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, kad atsakovė 2008 m. kovo 7 d. sutartimi įgijo Žemės sklypÄ ir prie sutarties buvo pateiktas 1996 m. žemė sklypo planas, kuriame buvo nurodyta jos įsigyjama dalis 70 m2, kurios iÅ¡matavimai 3,58 m x 19,55 m ir 3,55 m x 19,40 m, pažymėta raide „A“. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovams poreikis dėl naudojimosi tvarkos nustatyto kilo tik po suraÅ¡ytų savavaliÅ¡kų statybų aktų ir nurodymų.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovai niekada neieÅ¡kojo bendro sprendimo, o tik trukdė atsakovei naudotis sklypu. Atsakovė nėra statinių, kuriems suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai nei statytoja, nei savininkė. IeÅ¡kovų siÅ«lomoje tvarkoje nurodomas nesÄ Å¾iningos sÄ lygos, nes atsakovė patekti į savo sklypÄ galės tik per ieÅ¡kovų sklypus ir dar privalės finansiÅ¡kai prisidėti prie jų priežiÅ«ros. Vidaus vandentiekio ir nuotekų Å¡ulinys, kuris yra namo bendras inžinierinis įrenginys, liks ieÅ¡kovų dalyje.

Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ tvarkÄ ieÅ¡kovams nereikėtų atsakovės sutikimo dėl savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo. Dalis sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, perraÅ¡ytos iÅ¡ įstatymų.

4. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi, prašė nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal M. K. parengtÄ 2017 m kovo 24 d. planÄ ir naudojimosi juo sÄ lygas: „1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: 1.1.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 52 m2 dalimi M.

K. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7; 1.1.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 105 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17; 1.1.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 78 m2 dalimi M.

K. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16; 1.1.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15. 1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: 1.2.1.

R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 88 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) – 179 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sÄ lygos: 1.3.1.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t. t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, jÄ valdyti savo nuožiÅ«ra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygų. 1.3.2. Kiekvienas bendraturtis, praneÅ¡damas kitiems bendraturčiams prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų, turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ar jo dalį iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perduoti naudotis kitiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius. 1.3.3.

Bendraturčiai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais (daiktais), elektros tinklais, vandentiekio ir nuotekų tinklais matininko M. K. parengtame plane pažymėtais pilkos spalvos raidėmis ir simboliu (KF - nuotekų tinklai, V - vandentiekio tinklai, ? yra lietaus nuotekų Å¡ulinys) pagal jų funkcinę paskirtį ir nesudaryti kliūčių (sniego kasimui, metalinių konstrukcijų ar medinių pavėsinių, malkinių statymui ir kt.) ar kitų užvarų, įskaitant tose vietose nuolatinį transportų priemonių stovėjimÄ , kurie pažeistų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. 1.3.4.

Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai, įvažiavimui pagal matininko M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , o bÅ«tent pagal plane pažymėtus taÅ¡kus 2, 3, 4 ir 20. Pravažiavimui iki kiekvienam bendraturčiui skirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalies bendraturčiai naudojasi žemės sklypo dalimi kaip tai pažymėta žemės sklypo plano taÅ¡kuose 4, 14, 10 ir 8.

Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui negali bÅ«ti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, iÅ¡skyrus skalbinių džiovyklių pastatymÄ , jeigu tai nereikÅ¡ nuolatinio tokio daikto stovėjimo ir netrukdys įvažiuoti, pravažiuoti, prieiti ar patekti į kiekvienam bendraturčiui skirtas žemės sklypo dalis ar nuosavybės teise priklausančias patalpas. 1.3.5. Nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai prižiÅ«rėti ir administruoti bendru bendraturčių raÅ¡ytiniu sutarimu gali bÅ«ti steigiama bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis. 1.3.6.

Bendraturčiai, esant pagrindui ir visiems susitarius, gali sudaryti tvarkaraÅ¡tį aplinkos ir kiemo tvarkymui. Å i nuostata neatima teisės atskiram bendraturčiui tvarkyti aplinkÄ ir kiemÄ tiek jam priklausančioje bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tiek ir bendrai visų bendraturčių naudojamame žemės sklype. 1.3.7. Bendraturčiai apie atliekamus darbus bendroje žemės sklypo dalyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto per protingÄ terminÄ ir tinkamai informuoti arba supažindinti pagal preliminarius ar suderintus projektus (jeigu tokie numatyti) apie inžinerinius tinklus, komunikacijų įvedimÄ , vandens nuotekas, elektros tinklų tiesimÄ jei tokių darbų atlikimas sudarytų kliÅ«tis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu.

Bet kokių komunikacijų tiesimas ar kitoks įrengimas gali bÅ«ti atliekamas tik esant visų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui, iÅ¡skyrus atvejus kaip pagal teisės aktų reikalavimus toks sutikimas nereikalingas. 1.3.8. TvorÄ , jeigu jos konstrukcijos neperžengs sklypo ribos, galima statyti bendroje žemės sklypo dalyje jeigu tvora yra ne aukÅ¡tesnė kaip 180 cm. Vakarinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyse tvoros akytumas turi bÅ«ti ne didesnis kaip 25 proc. Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui turi bÅ«ti naudojama tik visiems kartu sutarus, o ne pagal savo asmeninius poreikius tiek želdinių sodinimui bei jų pertvarkymui, tiek statybos reikmėms įskaitant neypatingus ir nesudėtingus rekonstrukcijos darbus, kuriems nereikia rengti statinio projekto ar gauti statybos leidžiančio dokumento.

Šis punktas yra netaikomas esant 1.3.8 punkte numatytam atvejui. 1.3.9. Bendraturčiams neradus tarpusavio sutarimo, apie tai turi būti informuota gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo. 1.3.10. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galintis sudaryti kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu galimas tik apie tai tinkamai informavus bendraturčius prieš 7 kalendorines dienas.

Statybos padarinių Å¡alinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galimas tik užtikrinant, kad bus apsaugotos kitų bendraturčių asmeniniam naudojimuisi skirtos žemės sklypo dalys ir jose esantis kitas turtas. 1.3.11. Kiekviena iÅ¡ žemės sklypo dalių, pagal matininko M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtų indeksais A, B, C ir D naudojama to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis ir pagal jo tikslinę paskirtį – kiemo aikÅ¡telei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui ir kt., o jeigu statiniai nepastatyti – privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui.

Jeigu tarp individualiai naudojamų sklypo dalių paliktas laisvas ir neužstatytas plotas, tai kitas bendraturtis negali naudotis kitam bendraturčiui priskirta sklypo dalimi taip, kad bÅ«tų suvaržoma to kito bendraturčio teisė ir galimybė patekti per bendrÄ Å¾emę į jam priskirtÄ individualiai naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį su transporto priemone. Bet kokios, net ir laikinos kliÅ«tys, varžančios bendraturčio patekimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar joje esantį statinį laikomos nuosavybės teisės pažeidimu. 1.3.12.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal matininko M. K. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtus indeksus A, B, C ir D statyti statinius užstatant visÄ tos dalies perimetrÄ ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimÄ , iÅ¡davimÄ ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ tik esant kitų bendraturčių raÅ¡ytiniam sutikimui.

Tokių statinių statyba kiekvienam bendraturčiui priskirtoje individualioje naudojimosi sklypo skirtoje dalyje galima jeigu tai netrukdys kitiems bendraturčiams laisvai naudotis ir disponuoti transporto priemonėmis. 1.3.13. Jei gretimo (svetimo) sklypo savininkai (naudotojai) neleidžia statyti neypatingų ar nesudėtingų statinių arčiau jų sklypo ribų kai pagal teisės aktus turi būti laikomasi minimalių statinių atstumai, tokiu atveju bendraturtis neturi naudotis kitam bendraturčiui tenkančia kraštine sklypo dalimi, kaip tai nurodyta matininko M.

K. plane pažymėtuose indeksuose A arba D, savo poreikiams tenkinti. 1.3.14. Tarp individualiai naudojamų kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų gali bÅ«ti statoma ne aukÅ¡tesnė kaip 140 cm aukščio tinklo tvora, turinti akytumÄ ne didesnį kaip 30 proc. ir tik esant Å¡ių sklypo ribų bendraturčių sutikimui. 1.4. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka ir tvarkos sÄ lygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo dalį“.

5. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovai neieÅ¡ko bendro sprendimo su atsakove, apsunkina galimybę jai naudotis žemės sklypu. IeÅ¡kovas V. K. savo žemės sklypo „B“ dalyje pasistatė pavėsinę ir patekimas į atsakovės „A“ sklypo dalį tapo neįmanomas. Vėliau vietoje medinės pavėsinės ieÅ¡kovas pasistatė metalinių vamzdžių konstrukcijÄ ir tokiu bÅ«du liko kliÅ«tis patekti į atsakovės „A“ sklypo dalį.

6. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. NesutikimÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu grindė tuo, kad kiekvieno bendraturčio turto dalis yra tokio paties teisinio statuso ir turi bÅ«ti užtikrinta vienoda jos apsauga. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė siÅ«lo sumažinti individualiam naudojimui priskirtas žemės sklypo dalis lyginant su 1996 metų planu. Atsakovei įgijus žemė sklypÄ , pagal 1996 m. planÄ jai atiteko „A“ dalis, kuri buvusios savininkės valia nebuvo skirta transporto priemonių važinėjimui, o tuo metu ieÅ¡kovai savo lėšomis įrengė trinkeles.

Atsakovės siÅ«lomoje tvarkoje nepagrįstai siÅ«lomas ribojimas disponuoti savo sklypo dalimi tik kitų bendraturčių sutikimu, iÅ¡einama iÅ¡ ginčo ribų, ribojamos galimybės naudotis daiktu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal M.

K. parengtÄ 2017 m. kovo 24 d. planÄ ir naudojimosi juo sÄ lygas: 1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: 1.1.1. R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 52 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taÅ¡kais bei linijomis 7-10-11-17-6-7; 1.1.2.

V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 105 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17; 1.1.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 78 m2 dalimi M.

K. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16; 1.1.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atskirai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 m2 dalimi M. K. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15. 1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: 1.2.1.

R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 88 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.2. V. K. (a. k (duomenys neskelbtini) – 179 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.3. A. S. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 1.2.4. O. Z. (a. k (duomenys neskelbtini) – 133 m2 asmeninės nuosavybės teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sÄ lygos: 1.3.2.

Kiekvienas bendraturtis, praneÅ¡damas kitiems bendraturčiams prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų, turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ar jo dalį iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perduoti naudotis kitiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir žemės sklype esančius statinius. 1.3.3. Bendraturčiai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais (daiktais), elektros tinklais, vandentiekio ir nuotekų tinklais matininko M. K. individualios veiklos (pažymos Nr. 589738) plane pažymėtais pilkos spalvos raidėmis ir simboliu (KF – nuotekų tinklai, V – vandentiekio tinklai, ? yra lietaus nuotekų Å¡ulinys) pagal jų funkcinę paskirtį ir nesudaryti kliūčių (sniego kasimui, metalinių konstrukcijų ar medinių pavėsinių, malkinių statymui ir kt.) ar kitų užvarų, įskaitant tose vietose nuolatinį transportų priemonių stovėjimÄ , kurie pažeistų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. 1.3.4.

Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai, įvažiavimui pagal matininko M. K. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , o bÅ«tent pagal plane pažymėtus taÅ¡kus 2, 3, 4 ir 20. Pravažiavimui iki kiekvienam bendraturčiui skirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalies bendraturčiai naudojasi žemės sklypo dalimi kaip tai pažymėta žemės sklypo plano taÅ¡kuose 4, 14, 10 ir 8.

Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui negali bÅ«ti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, iÅ¡skyrus skalbinių džiovyklių pastatymÄ , jeigu tai nereikÅ¡ nuolatinio tokio daikto stovėjimo ir netrukdys įvažiuoti, pravažiuoti, prieiti ar patekti į kiekvienam bendraturčiui skirtas žemės sklypo dalis ar nuosavybės teise priklausančias patalpas. 1.3.7. Bendraturčiai apie atliekamus darbus bendroje žemės sklypo dalyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto per protingÄ terminÄ ir tinkamai informuoti arba supažindinti pagal preliminarius ar suderintus projektus (jeigu tokie numatyti) apie inžinerinius tinklus, komunikacijų įvedimÄ , vandens nuotekas, elektros tinklų tiesimÄ jei tokių darbų atlikimas sudarytų kliÅ«tis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu.

Bet kokių komunikacijų tiesimas ar kitoks įrengimas gali būti atliekamas tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui, išskyrus atvejus kaip pagal teisės aktų reikalavimus toks sutikimas nereikalingas. 1.3.8. Bendraturčių žemės sklypo dalis, kuri skirta bendram naudojimui turi būti naudojama tik visiems kartu sutarus, o ne pagal savo asmeninius poreikius tiek želdinių sodinimui bei jų pertvarkymui, tiek statybos reikmėms įskaitant neypatingus ir nesudėtingus rekonstrukcijos darbus, kuriems nereikia rengti statinio projekto ar gauti statybos leidžiančio dokumento. 1.3.10.

Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galintis sudaryti kliūtis kitiems bendraturčiams laisvai naudotis bendro naudojimo žemės sklypu galimas tik apie tai tinkamai informavus bendraturčius prieš 7 kalendorines dienas. Statybos padarinių šalinimas, aplinkos tvarkymas ar kitoks naudojimasis bendru žemės sklypu galimas tik užtikrinant, kad bus apsaugotos kitų bendraturčių asmeniniam naudojimuisi skirtos žemės sklypo dalys ir jose esantis kitas turtas. 1.3.12.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal matininko M. K. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtus indeksus A, B, C ir D statyti statinius užstatant visÄ tos dalies perimetrÄ ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimÄ , iÅ¡davimÄ ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ tik esant kitų bendraturčių raÅ¡ytiniam sutikimui.

8. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 530,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas nustatė, kad šalys yra 0,0848 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, bendrasavininkai ir jiems atitinkami nuosavybės teise priklauso dalys: O. Z. – 213/848 dalis, R. S. – 140/848 dalis, A. S. – 211/848 dalis, V. K. – 284/848 dalis. Žemė sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas 204 kv. m. ir kuriam paskirtas administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“.

Šiame name yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštas pagrindžia, kad Žemės sklype yra įrengtas lietaus nuotekų šulinys, kuris yra priskirtas prie namo bendrų inžinierinių tinklų. 10. 1996 m. lapkričio 30 d. tarp buvusių Žemės sklypo savininkų buvo pasirašytas Žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėtos savininkams priskirtos bendrai ir atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys. Atsakovei 2008 m. kovo 7 d.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant dalį žemės sklypo, 1996 m. lapkričio 30 d. pasirašytas planas buvo sudėtinė dalis.

11. Byloje pateikti 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. birželio 25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavaliÅ¡kos statybos aktai ir privalomi nurodymai, VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ai pagrindžia, kad Žemės sklype ieÅ¡kovai turi savavaliÅ¡kos statybos objektus: garaÅ¾Ä , užstatymo plotas 144 kv. m. ir tvorÄ 21,5 m. ilgio bei 2,4 m. aukščio.

12. Byloje yra viso buvo trys naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantai (du alternatyvius pateikė ieÅ¡kovai ir vienÄ atsakovė). Palyginus siÅ«lomas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkas matyti, kad jose Å¡alys iÅ¡ esmės sutaria dėl to, jog: Žemės sklype turi bÅ«ti nustatytos bendrojo ir individualaus naudojimo dalys (bendrojo naudojimo dalis nustatoma teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o individualaus naudojimo dalys – toliausioje Žemės sklypo dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės); individualaus naudojimosi dalys turi bÅ«ti nustatomos eilės tvarka nuo kairės pusės: R. S., V. K., A. S., O. Z.. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes ir tai, kad tokie sprendiniai iÅ¡ esmės buvo numatyti 1996 m. lapkričio 30 d. plane, laikė, jog tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklostė ir iÅ¡ esmės jai pritaria Å¡alys, todėl teismas Å¡ioje dalyje ir turi jÄ tokiÄ nustatyti.

13. Å alių siÅ«lomose nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkose skiriasi bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydžiai, taip pat siÅ«lomos bendro ir individualaus naudojimo dalyse taikytinos sÄ lygos.

14. Teismas, spręsdamas tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pažymėjo, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi užtikrinti socialinę taikÄ ir turi bÅ«ti užtikrintas bendraturčių turimų nuosavybės dalių adekvatumas. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad tarp Å¡alių jau pakankamai ilgÄ laikÄ vysta įvairÅ«s ginčai susiję su Žemės sklypu, todėl, teismo manymu, siekiant toliau užkirsti keliÄ tolesnėms ginčams labiausiai Å¡alių interesus atitiktų tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurioje nebÅ«tų likusios bendrojo naudojimo dalies arba Å¡ioje dalyje bÅ«tų nustatytos tokios taisyklės, kurios neleistų ginčams kilti.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje byloje nagrinėdamas apeliacinį skundÄ 2017 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, jog bendraturčiams turi bÅ«ti pasiÅ«lyta pateikti planus, kuriuose bÅ«tų kuo mažesnis plotas, priskiriamas bendram naudojimui, užtikinant kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkų galimybę privažiuoti, jeigu privažiavimas bÅ«tinas.

15. Teismas sprendė, kad nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bÅ«tina užtikrinti visų Å¡alių galimybę atvažiuoti su automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtÄ individualiam naudojimui. Ä®vertinęs namo Žemės sklype iÅ¡sidėstymÄ ir įrengtÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , nepavyks nustatyti tokios tvarkos, kurioje bÅ«tų nustatomos vien tik individualaus naudojimo dalys. Mažiausia bendro naudojimo Žemės sklypo dalis eilės tvarka yra numatyta: 2015 m. liepos 18 d. J. M. plane (427 kv.m); 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane (488 kv.m); 2017 m. kovo 24 d. M. K. plane (533 kv. m).

16. Teismas vertino, kad 2015 m. lapkričio 18 d. J. M. parengtas planas ir kartu su juo siūloma naudojimosi Žemės sklypo tvarka neužtikrins socialinės taikos, nes joje nėra užtikrinta atsakovės galimybė netrukdomai privažiuoti su automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, o pravažiavimas iš esmės yra užtikrintas per ieškovams priskirtas individualaus naudojimosi dalis, kuriose galimos laikinos kliūtis.

17. Ä®vertinęs 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtuose planuose Å¡alių individualiam naudojimui priskirtas Žemės sklypo dalis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuose planuose su tam tikromis paklaidomis iÅ¡ esmės yra užtikrintas visų bendrasavininkų dalies adekvatumas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl pagal šį kriterijų nė vienas iÅ¡ Å¡ių planų nėra iÅ¡skirtiniu ir nėra pagrindo nepatvirtinti tokio plano.

18. Pagrindinis skirtumas tarp 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. plano yra juose numatytas bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydis. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra mažesnė (488 kv.

m) nei 2017 m. kovo 24 d. M. K. plane (533 kv. m). 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane riba tarp bendrojo ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies yra nustatyta pagal bÅ«tinybę bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalyje palikti 4 metrų pravažiavimÄ iki Žemės sklypo individualaus naudojimo dalių, ir kuris siauriausioje vietoje tarp namo (laiptelio) sudaro 3,79 m. (4 m – 0,21 m). Bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos Å¡ulinys Å¡iame plane lieka ieÅ¡kovui V. K. priskirtoje individualaus naudojimo dalyje. 2017 m. kovo 24 d.

M. K. plane numatyta bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis yra didesnė ir jos riba su individualaus naudojimo dalimi yra susieta su bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos buvimo vieta. Å iame plane atstumas tarp namo (laiptelio) ir individualaus naudojimo dalies nėra aiÅ¡kiai sužymėtas, bet jis yra didesnis kaip 4,46 m. Teismas įvertinęs Å¡iuose planuose siÅ«lomus sprendimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai Å¡alių interesus ir socialinę taikÄ užtikrina 2017 m. kovo 24 d.

M. K. parengtas planas. Šiame plane numatytas tinkamas pravažiavimas automobiliui iki individualiam naudojimui paskirtų Žemės sklypo dalių. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas pravažiavimas siauriausioje jo dalyje (tarp plane nurodytų 19 ir 12 punktų), kurioje taip pat turi būti daromas posūkio manevras, gali būti nepakankamas automobiliui pravažiuoti ir sukelti poreikį įvažiuoti į V. K. ar (ir) A. S. individualiam naudojimui paskirtas Žemės sklypo dalis. Be to, teismo vertinimu, bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos šulinio, kuris yra skirtas viso Žemės sklypo lietaus vandeniui surinkti, priskyrimas V.

K. individualiai Žemės sklypo daliai, bÅ«tų neteisingas, galėtų prisidėti prie tolesnių bendraturčių ginčų susijusių su Å¡iuo objektu naudojimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka, numatyta 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane neužtikrins socialinės taikos.

19. Vertindamas atsakovės praÅ¡omas nustatyti sÄ lygas, teismas pažymėjo, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje nurodytos sÄ lygos turi užtikrinti bendraturčių socialinę taikÄ , jos turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos, turi bÅ«ti vengiama teisės aktų nurodytų reikalavimų kartojimo, neturi prieÅ¡tarauti imperatyvioms teisės aktų normoms, neturi pažeisti bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas patvirtino naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygas, nurodytas 1.1., 1.2., 1.3.2, 1.3.7., 1.3.10., 1.3.3., 1.3.4. ir 1.3.12 punktuose, o likusių sÄ lygų netvirtino.

20. Pasisakydamas dėl 1.3.12. papunkčio sÄ lygos, įtvirtinančios bendraturčių teisę atlikti Žemės sklypo individualioje dalyje statybos darbus tik turint visų bendraturčių raÅ¡tinį sutikimÄ , teismas nurodė, kad tokia sÄ lyga atitinka protingumo reikalavimus, nes Žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir sÄ lyginai nedidelio dydžio, visam Žemės sklypui yra taikomi bendru ir detaliuoju planu nustatyti reikalavimai, susiję su užstatymo intensyvumu, tankiu ir pan. Vieno iÅ¡ bendraturčių įgyvendinta statybos teise gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms atlikti statybos darbus. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad Å¡ioje sÄ lygoje antrame sakinyje įraÅ¡yta sÄ lyga dėl netrukdymo kitiems bendraturčiams yra perteklinė ir gali bÅ«ti ginčo objektu, todėl jos netvirtino. Dėl Å¡ių priežasčių teismas patvirtino tik Å¡io papunkčio pirmame sakinyje įraÅ¡ytÄ sÄ lygÄ .

21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas nurodė, kad netenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra susijusi su tam tikrų siÅ«lomų tvarkos sÄ lygų nepatvirtinimu, o tai, teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl to teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetė, o atsakovės patenkino, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22.

IeÅ¡kovai V. K. ir O. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal matininko J. M. parengtÄ 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planÄ , nustatant, kad teismo sprendimu patvirtina naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sÄ lygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ ar jo dalį, nustatant tokias naudojimosi juo sÄ lygas:

1. Kiekvienam iš bendraturčių tenka individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys: 1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taškai bei linijos 7-10-11-17-6-7). 1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 121 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taškai bei linijos 17-11-12-16-17). 1.3.

A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16). 1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15).

2. Naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos sÄ lygos: 2.1. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę disponuoti (perduoti naudotis, įkeisti, perleisti ir t.t.) jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, ja naudotis, jÄ valdyti savo nuožiÅ«ra, tačiau laikantis nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos sÄ lygų. 2.2. Kiekvienas bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio žemės sklypo dalį ta kaina ir kitomis sÄ lygomis, kuriomis jis bus parduodamas, įskaitant ir tuos atvejus, kai jis parduodamas kartu su žemės sklype esančiais statiniais/patalpomis, o žemės sklypo dalį parduodantis bendraturtis turi pareigÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka pasiÅ«lyti kitiems bendraturčiams įsigyti parduodamÄ daikto dalį ir su ja susijusį parduodamÄ kitÄ tame pačiame žemės sklype esantį nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktus.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį įkeisti, suteikti naudotis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo. 2.3. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį - kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, joje esančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir įvažiavimui į žemės sklypÄ užtikrinti. 2.4. Kiekviena iÅ¡ žemės sklypo dalių, priskirta individualiam bendraturčio naudojimuisi, naudojama ir prižiÅ«rima to bendraturčio, kuriam ji priskirta naudotis, ir pagal jos paskirtį - kiemo aikÅ¡telei ir privažiavimui į statinius, esančius tose žemės sklypo dalyse, tų statinių eksploatavimui, o jeigu statiniai nepastatyti - privažiavimui į priskirtas naudotis žemės sklypo dalis ir jų eksploatavimui.

Bendraturtis, kuris naudojasi kito bendraturčio padarytais pagerinimas žemės sklype, turi prisidėti finansiÅ¡kai prie tokio objekto įrengimo, atstatymo, tvarkymo ar priežiÅ«ros. 2.5. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje įsirengti kiemo aikÅ¡telę/privažiavimÄ Ä¯ tose dalyse stovinčius statinius/ aikÅ¡teles individualiai ar kooperuojantis su kitais bendraturčiais (visais ar jų dalimi), arba tokio įrengimo iÅ¡ viso nedaryti. 2.6.

Matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis pažymėta dalis, įvardinta „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, gali bÅ«ti naudojama tik pravažiavimui per bendro naudojimo teritorijÄ iki kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtų ar kitų žemės sklypo dalių, inžinierinių tinklų pravedimui iki bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirto žemės sklypo dalies. 2.7.

Jei pravažiavimui skirta dalis įrengta, ji turi bÅ«ti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali bÅ«ti paliktas stovėti ar kitaip bÅ«ti joks daiktas, jokia transporto priemonė. 2.8. Ä®vertinus tai, kad matininko J. M. parengtame 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo plane brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis pažymėtoje dalyje, įvardintoje „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“, nėra įrengtas pravažiavimas nuo gyvenamojo namo kampo, pažymėto taÅ¡ku 19, iki individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, Å¡ioje dalyje nėra įrengta transporto priemonėmis važiuoti ir stovėti tinkama kelio danga, žemės sklypo bendraturtis, kurio individualiam naudojimuisi priskirta indeksu A pažymėta žemės sklypo dalis, turi teisę be atskiro bendraturčių sutikimo savo sÄ skaita iki 2020 m. spalio 1 d.

įrengti transporto priemonėms važiuoti ir stovėti tinkamÄ betoninių trinkelių kelio dangos pravažiavimÄ tam skirtoje juostoje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje ir indeksu A pažymėtoje žemės sklypo dalyje. Po Å¡ios datos bet kokie Å¡iame punkte nurodomi darbai gali bÅ«ti atliekami tik esant bendram bendraturčių sprendimui, priimtam pagal žemės sklypo naudojimo tvarkos sÄ lygas. 2.9. Jei dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo bÅ«tina iÅ¡ardyti žemės sklype įrengtÄ kiemo dangÄ , įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi bÅ«ti atliekami Å¡iuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sÄ skaita.

23. IeÅ¡kovų V. K. ir O. Z. apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Žemės sklypas turi naudojimosi tvarkÄ (Nekilnojamojo turto registre įregistruotame 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtos dalys pažymėtos raidėmis A, B, C ir D; Å¡io plano pagrindu kiekvienas iÅ¡ bendraturčių nusipirko Žemės sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės) ir ji privaloma bendraturčiams.

Atsakovė Å¡iÄ naudojimosi tvarkÄ perėmė ir su ja sutiko įsigydama Žemės sklypo dalį 2008 m. kovo 7 d. sutartimi, kurios priedas ir buvo minėtas Žemės sklypo planas. Teisių perėmimÄ pripažįsta ir atsakovė. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovei įgijus nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo, jai atiteko Å¡io Žemės sklypo A dalis, ji ja ir toliau siekia naudotis. 23.2. Nors skundžiamame teismo sprendime ir nurodoma, kad Å¡alių pateiktose tvirtinti naudojimosi tvarkose esminiai sprendiniai jau numatyti Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d.

Žemės sklypo plane, tačiau teismas, tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, tokio sprendimo nesusiejo su tų sprendinių iÅ¡laikymu, t. y. nenurodė, kad atsakovės pateiktu Žemės sklypo planu tie sprendiniai iÅ¡laikomi labiau, nutylėjo, kad tie Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi bÅ«tent atsakovės naudai ir jos iniciatyva dėl jos noro keisti Žemės sklypo naudojimo sÄ lygas. Susiformavęs teisinis lÅ«kestis ir faktinė naudojimosi tvarka reiÅ¡kia, kad tie pakeitimai galimi tik minimaliai – tiek, kiek reikia pasiekti nurodytiems teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems tikslams, atitinkamai numatant kompensacijas bendraturčiams (ieÅ¡kovams), kurie nukenčia dėl tų pakeitimų. 23.3.

Civilinėje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais ieÅ¡kovai inicijavo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymÄ teismo sprendimu tik tam, kad iki tol galiojusi naudojimosi tvarka ne visiÅ¡kai atitiko formalius dabar galiojančių įstatymų reikalavimus ir dėl to nebuvo atvaizduojama (tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta) Nekilnojamojo turto registre. Tai leido suinteresuotiems asmenims abejoti, ar yra nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, be to, atsakovė nerodė jokios valios tartis dėl tokios tvarkos tinkamo įforminimo. 23.4.

Byloje pareikšti reikalavimai dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo turi būti vertinami kaip esamos tvarkos pakeitimai, t. y. tokiems pakeitimas nepakanka vien suinteresuoto bendraturčio pareiškimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jis turi nurodyti svarbias priežastis, kodėl esama ir nusistovėjusi tvarka turi būti keičiama, ir kaip tvirtinami pakeitimai pasitarnauja deklaruojamiems tikslams pasiekti, ar jie proporcingi visų bendraturčių interesams, ar tie pakeitimai nereiškia jau įgytų teisių panaikinimo ar suvaržymo, jei reiškia – kokia kompensacija numatoma tokiems bendraturčiams. 23.5.

Atsakovė siekia turėti privažiavimÄ Ä¯ savo dalį per bendrojo naudojimo teritorijÄ , kuriai suformuoti bÅ«tina sumažinti visų bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtas dalis proporcingai turimai Žemės sklypo nuosavybės daliai. Pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovės pageidavimu turėti privažiavimÄ prie savo A dalies, todėl ir buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas tam Žemės sklypo planui, kuris be pagrindo keičia naudojimosi tvarkÄ labiau negu bÅ«tina.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovų interesus ir jų interesų gynimo proporcingumÄ . 23.6. Apeliantai toliau palaiko tik savo reikalavimÄ nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal vienÄ planÄ â€“ pagal 2017 m. gegužės 10 d. matininko J. M. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ . 23.7. IeÅ¡kovų pateiktos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sÄ lygos yra aktualios nepriklausomai nuo plano varianto, nes tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovės Žemės sklypo planai neturi įtakos jų turiniui, todėl ieÅ¡kovų pasiÅ«lytos naudojimosi sÄ lygos teismo turėjo bÅ«ti svarstomos ir tuo atveju, jei teismas tvirtino Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės Žemės sklypo planÄ .

Be to, civilinėse bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismas turi teisę nustatyti ir tokias sÄ lygas, kurių nė viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė savo reikalavimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). 23.8. Pirmos instancijos teismas pirmenybę teikė atsakovė Žemės sklypo planui iÅ¡ esmės dėl dviejų aplinkybių – užtikrinamo geresnio (platesnio) privažiavimo transporto priemone prie jos individualiam naudojimuisi skirtos Žemės sklypo dalies ir bÅ«tinumo, kad bÅ«tent Å¡iame plane nurodyta bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos dalis (jos buvimo vieta) bÅ«tų bendrojo naudojimo teritorijoje, plačiau nenurodant tokio bÅ«tinumo.

Pirmos instancijos teismas nevertino tokių pakeitimų įtakos ieÅ¡kovų teisėms. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ne tik dėl procesinių teisės normų pažeidimų (nepasisakė dėl visų argumentų ir neįvertino visų aplinkybių), bet ir dėl neteisingo Å¡alių materialinės teisės pagrindu gintinų teisių. 23.9. Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato privačios nuosavybės neliečiamumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad tokia nuosavybė negali bÅ«ti varžoma be įstatyme numatyto pagrindo, o jeigu ir varžoma įstatymo pagrindu – ji turi bÅ«ti teisingai atlyginama.

Jei yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, tai individualiam naudojimuisi priskirta daikto dalimis teismų praktikos pripažįstama kaip tarpinė būklė, kai formaliai išliekant bendrajai dalinei nuosavybei, asmuo tokia dalimi faktiškai naudojasi kaip asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Todėl tokiai nuosavybei taikoma pilna teisinė apsauga, taikytina kaip ir vieno asmens nuosavybei kitų formalių bendraturčių atžvilgiu.

Bendraturčio pretenzijos peržiÅ«rėti naudojimosi tvarkÄ ar reikalavimai naudotis kito bendraturčio individualiam naudojimusi priskirta dalimi reiÅ¡kia reikalavimÄ naudotis kito asmens nuosavybe ir pagal analogijÄ tokie reikalavimai spręstini pagal teisinį reglamentavimÄ , taikomÄ servituto institutui. 23.10. Nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad dėl atsakovės interesų mažina kiekvieno iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtÄ dalį ir net labiau negu bÅ«tina, ieÅ¡kovams nepriteisė nei piniginės kompensacijos, nei nustatė kokias nors Å¡alių teises ir pareigas praradimams kompensuoti (nuo ieÅ¡kovų atskirtos dalys yra pagerintos – jose jų lėšomis yra įrengta betoninių trinkelių danga).

IeÅ¡kovai savo reikalavimuose tokias sÄ lygas numatė, tačiau pirmos instancijos teismas vien dėl to, kad pirmenybę teikė atsakovės pateiktam Žemės sklypo planui, tokių ieÅ¡kovų pateiktų sÄ lygų pagrįstumo apskritai nenagrinėjo. 23.11. Atsakovės pateiktame Žemės sklypo plane pravažiavimo plotis (4,5 m ir daugiau) reiÅ¡kia ne bÅ«tinas normalias sÄ lygas tinkamai naudotis daiktu (jo dalimi) pagal paskirtį, o papildomÄ ir perteklinį patogumo sudarymÄ . Standartus dėl transporto priemonių (lengvųjų automobilių) pravažiavimui skirtų teritorijų (juostų) pločio numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai" (toliau Reglamentas) 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilutė „Pagrindiniai vietinės reikÅ¡mės kelių techniniai parametrai“ – kelio juostos plotis (t. y. plotis tinkamas transporto priemonei judėti) turi bÅ«ti 3 m. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovų pateiktame Žemės sklypo plane iÅ¡ esmės užtikrinamas mažiausiai 3,5 m pločio pravažiavimas, taip pat konstatuota, kad Žemės sklypas nėra didelis, o tai savaime reiÅ¡kia, kad nė vienas bendraturtis negali tikėtis ir jam negali bÅ«ti nustatomos tokios naudojimosi sÄ lygos, kurios galėtų bÅ«ti taikomos dėl papildomo patogumo. 23.12.

Pirmosios instancijos teismo abejonė dėl pakankamumo padaryti posÅ«kį yra pagrįsta tik prielaida, kuri nepatvirtina jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, viso pravažiavimo teritorijos padidinimas niekaip nesusijęs su nedidelės jo dalies – posÅ«kio klausimu. 23.13. Teismo argumentai dėl prie gyvenamojo namo esančio laiptelio yra nepagrįsti, nes jis iÅ¡sikiÅ¡a į pravažiavimui skirtÄ juosta nedidele dalimi ir bet kuriuo atveju pravažiavimui lieka platesnė negu 3 m juosta. 23.14. Teismo nurodyta aplinkybė, kad individualiam naudojimuisi priskirtų dalių ribÄ bÅ«tina derinti su bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos buvimo vieta, yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrindžia tokio bÅ«tinumo.

Bendrojo naudojimo lietaus kanalizacija atsakovė nesinaudoja ir net neplanuoja ja naudotis. Be to, Å¡ie tinklai eina per visÄ Å½emės sklypÄ nuo gyvenamojo namo link ieÅ¡kovų individualiam naudojimuisi priskirtų Žemės sklypo dalių, o tai reiÅ¡kia, kad net ir pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å½emės sklypo dalį, didelė Å¡ių tinklų dalis lieka bendrojo naudojimo teritorijoje, esant poreikiui, prie jų galima prisijungti bet kurioje tų tinklų dalyje, tuo labiau esančioje bendrojo naudojimo dalyje.

Kuo reikÅ¡mingas tas plotas, kuriuo atsakovės Žemės sklypo planu sumažinama individualiam naudojimuisi priskirtų dalių riba, teismo sprendime nenurodyta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo tų tinklų Å¡ulinio vietos svarbÄ , tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad tik toje vietoje galima bÅ«tų prisijungti prie tų tinklų, tik toje vietoje gali bÅ«ti toks Å¡ulinys ar tos vietos buvimas kito bendraturčio individualiam naudojimuisi priskirtoje dalyje tokį prisijungimÄ padarytų negalimu.

Å is tinklų Å¡ulinys yra paprasčiausia santechninėmis priemonėmis įrengtas pagilinimas, įrengiamas palengvinti tų tinklų atskirų dalių sujungimÄ ir jį galima įrengti bet kurioje kitoje tų tinklų vietoje, neribojant jų skaičiaus. 23.15. Teismo sprendimu patvirtintame Žemės sklypo plane privažiavimas transporto priemone iki Žemės sklypo A dalies numatytas ten, kur Å¡iuo metu nėra fizinės galimybės tÄ dalį naudoti tokiai paskirčiai, neatlikus atskirų tos dalies pertvarkymo darbų (reikalinga paÅ¡alinti ten augančius medžius, įrengti tvirto pavirÅ¡iaus pravažiavimo dangÄ ).

Be to, jis sprendžia tik transporto priemonės privažiavimo iki tos dalies klausimÄ , bet nesprendžia jos iÅ¡važiavimo sÄ lygų, t. y. projektuojamu privažiavimu transporto priemonė gali judėti tik viena juosta, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡važiavimas galimas tik atbuline eiga, o tai savaime nepatogu, rizikinga ir nepateisinama. IeÅ¡kovų pateiktame Žemės sklypo plane ta problema sprendžiama, numatant papildomÄ plotÄ pravažiavimui atbuline eiga iÅ¡ Žemės sklypo A dalies pagal Žemės sklypo iÅ¡orinę ribÄ , o tai leis padaryti posÅ«kį į Žemės sklypo vidinę dalį ir tęsti transporto priemonės judėjimÄ priekiu. 23.16.

Vien Žemės sklypo plano patvirtinimas nereiÅ¡kia tinkamo naudojimosi tvarkos nustatymo, nes neiÅ¡spręsta kokiai paskirčiai ir kiek individualiai gali naudotis kiekvienas iÅ¡ bendraturčių jam priskirta Žemės sklypo dalimi, kaip turi bÅ«ti naudojamas bendrojo naudojimo teritorija. Teismo sprendimu nustatytos sÄ lygos Å¡ių aktualių klausimų nesprendžia, nes daugeliu atvejų tik pakartojama, kad tie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami visų bendraturčių kartu, o atskiros sÄ lygos neatitinka tiesės aktų reikalavimų, nes yra perteklinės ir pažeidžia atskirų įstatymų reikalavimus, taip pat nustato tokias sÄ lygas, kurios tik pablogina naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygas, jos formuluojamos neaiÅ¡kiai ir dviprasmiÅ¡kai. 23.17.

Nustačius naudojimosi tvarkÄ , bendraturtis savo nuožiÅ«ra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010), tačiau skundžiamu sprendimu nustatytos sÄ lygos faktiÅ¡kai tokį priskyrimÄ paneigia, nes įpareigoja bendraturčius ir toliau spręsti visus klausimus bendrai. 23.18. Tarp teismo patvirtintų sÄ lygų, įtvirtintų 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktuose, nurodoma, kad bet kokie darbai, įskaitant ir tokius kaip aplinkos tvarkymas, naudojimasis Žemės sklypu ir pan. galimas tik pagal Å¡alių susitarimu nustatytas sÄ lygas arba iÅ¡ anksto prieÅ¡ kelias dienas įspėjus.

Akivaizdu, kad šalys tokio susitarimo nepasieks, o tai formaliai reikš, kad nė vienas bendraturtis negali naudotis Žemės sklypo bendrojo naudojimo teritorija, negali jos tvarkyti, atlikti einamuosius darbus, net tokius kaip sniego kasimas, kiemo valymas ir pan. 23.19. Tam, kad būtų aišku, kokiai paskirčiai turi būti naudojamos individualiam naudojimuisi priskirtos Žemės sklypo dalys, ieškovai, įvertinę kilusių konfliktų priežastis, nurodė, kad jų paskirtis turi būti tik pagalbinių statinių statybai ir tos dalies bendraturčio transporto priemonei laikyti, kad tokios transporto priemonės negali būti laikomos bendrojo naudojimo teritorijoje, pažymėtoje kaip pravažiavimo juosta.

Teismo sprendimu patvirtintose sÄ lygose tokių nuostatų nėra, individualiam naudojimui priskirtų Žemės sklypų paskirtis nenustatyta. Vietoje to teismas patvirtino dviprasmiÅ¡kÄ sÄ lygÄ (1.3.12 punktas), kad bet kuri individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis gali bÅ«ti užstatoma bet kokios paskirties statiniu, nenurodant nei jo paskirties, nei ploto, tačiau pakartojant teisinį reglamentavimÄ , kuris taikomas tada, kai nėra jokio susitarimo dėl bendraturčių, kad bendrame Žemės sklype galimos statybos tik turint visų bendraturčių sutikimus. 23.20.

Konkretumo ir aiÅ¡kumo reikalavimų taip pat neatitinka 1.3.4 punkto sÄ lyga, kurioje nurodoma bendrojo naudojimo teritorijos dalis, skirta transporto priemonėms judėti, tačiau ta dalis nėra identifikuojama konkrečiomis linijomis, pagal nurodomus taÅ¡kus nesudaro vieningos ir taisyklingos teritorijos, todėl nepagrindžia, kodėl bÅ«tent tokias dalis turi bÅ«ti skirta transporto priemonių judėjimui. To paties punkto sÄ lygos nepagrįstumÄ patvirtina ir joje nustatyta iÅ¡imtis, kad bet kuri Žemės sklypo vieta, esanti bendram naudojimui skirtoje Žemės sklypo dalyje, gali bÅ«ti naudojama tik vieno bendraturčio asmeninėms reikmėms tenkinti, kai tai susiję su skalbinių džiovyklių pastatymu.

Teismas nepagrindė bÅ«tinumo daryti tokiÄ iÅ¡imtinį. Tokia iÅ¡imtis yra papildomas galimų konfliktų Å¡altinis, nes tokia sÄ lyga teisėtai leidžia užstatyti pravažiavimus, statyti po kito bendraturčio langais ir pan. Be to, tokiai iÅ¡imčiai nėra jokio pagrindo, nes kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi yra priskirta tokiam naudojimui pakankamo dydžio Žemės sklypo dalis, be to, iÅ¡lieka ir bendram naudojimuisi Žemės sklypo žalia zona (abiejų Å¡alių planuose esanti tarp tų pačių taÅ¡kų 8-9-18-8). 23.21.

Nustatytas reikalavimas iÅ¡nuomoti ar kitaip suteikti teisę naudotis Žemės sklypu ar joje esančiu statiniu kitiems asmenims tik iÅ¡ anksto prieÅ¡ 14 dienų įspėjus kitus bendraturčius, riboja nuosavybės teisę ir nėra numatytas įstatymų, be to, reikalavimas iÅ¡ anksto praneÅ¡ti prieÅ¡ pakankamai ilgÄ laikÄ , reiÅ¡kia, kad net ir momentinis naudojimas nėra galimas. Å iems ribojimams nustatyti (riboti privačiÄ nuosavybę) teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, tokios sÄ lygos apskritai nėra ir negali bÅ«ti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudėtine dalimi.

PraneÅ¡imas apie nuomininkus ir kitokius naudotojus neatitinka ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, nes jie draudžia perduoti asmens duomenis kitiems asmenims be tų duomenų asmens sutikimo. 23.22. IeÅ¡kovų pateiktame Žemės sklypo plane ir naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygose visi nurodyti klausimai iÅ¡spręsti pagrįstai, nustatytos tiek individualiam naudojimui priskirtų dalių paskirtis, tiek bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo paskirtis ir iÅ¡skirtos specialaus naudojimo (pravažiavimo) zonos, o tai bÅ«tent atitinka naudojimosi daikto tvarkai keliamus reikalavimus, kad ta tvarka turi užtikrinti konfliktų prevencijÄ .

Be to, ieškovų Žemės sklypo plane individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis yra didesnė, tai atitinka teismų praktikos pripažįstamus pagrįstos daikto naudojimosi tvarkos nustatymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 964/2003), pakartotus ir apeliacinės instancijos teismo šioje byloje priimtoje nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis), t. y. žemės sklypo dalis bendram naudojimui paliekama minimali. 23.23.

Ä®vertinę tai, kad pagalbinių statinių statybų Žemės sklype klausimai jau yra iÅ¡spręsti arba baigiami spręsti teismuose, manytina, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sÄ lygos dėl statybų ir sprendimų priėmimo yra perteklinės, dėl to apeliantai jų nepalaiko, o tai dar labiau supaprastina Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . 23.24. Atsakovė savo reikalavimus galutinai suformulavo pasisakydama teismo posėdžio metu, kai nurodė, kad palaiko vienintelį savo reikalavimÄ â€“ patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal parengtÄ 2017 m. kovo 24 d.

M. K. planÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė pripažino, jog visi ankstesni jos reikalavimai nepagrįsti ir jų atsisakė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei galėjo bÅ«ti priteistos tik tos, kurios susijusios su patenkintu reikalavimu. Tuo tarpu atsakovei buvo priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 23.25. Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. praÅ¡yme nurodė, kad dėl advokato paslaugų yra patyrusi 1 000 Eur iÅ¡laidų, tačiau pripažino pagrįsta ir prašė priteisti tik 700 Eur, nes kitos sumos buvo sumokėtos už paslaugas, kurios nebuvo atliktos (už advokato dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, kai jis tuose posėdžiuose nedalyvavo).

Pirmos instancijos teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino ir priteisė atsakovei 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neves bylos per advokatÄ . 23.26. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 150 Eur už Žemės sklypo plano parengimÄ , nes atsakovė byloje nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovė tikrai patyrė Å¡ias iÅ¡laidas, t. y. sumokėjo matininkui M. K. 150 Eur sumÄ . Be to, Å¡ios iÅ¡laidos siejamos su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais, kurių pati atsakovė atsisakė (Žemės sklypo planas parengtas 2015 m. lapkričio 5 d.). 23.27.

Teismas taip pat nepagrįstai priteisė atsakovei 400 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio suraÅ¡ymÄ , nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundÄ , nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne todėl, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti.

24. IeÅ¡kovė A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti Žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkÄ arba pagal matininko J. M. parengtÄ 2017 m. gegužės 10 d. žemės sklypo planÄ , nustatant, kad teismo sprendimu patvirtina naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir tvarkos sÄ lygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniui, kuris įsigys nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ ar jo dalį, nustatant tokias naudojimosi juo sÄ lygas:

1. Kiekvienam iš bendraturčių individualiam naudojimuisi tenka šios žemės sklypo dalys: 1.1. R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 59 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu A (jos taškai bei linijos 7-10-11-17-6-7). 1.2. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 142 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu B (jos taškai bei linijos 17-11-12-16-17). 1.3.

A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 89 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu C (jos taškai bei linijos 16-12-13-15-16). 1.4. O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 91 m2 dalimi, matininko parengtame plane pažymėta indeksu D (jos taškai bei linijos 15-13-14-5-15). 1.5.

Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčiui naudotis nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, kuri turi bÅ«ti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali bÅ«ti paliktas stovėti ar kitaip bÅ«ti joks daiktas, jokia transporto priemonė.

25. IeÅ¡kovė A. S. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas rėmėsi nepagrįstomis prielaidomis, netinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais, todėl neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, teismo sprendimo motyvai yra Å¡aliÅ¡ki.

Teismas visiÅ¡kai nevertino konkrečių bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų įrodymų, faktinių aplinkybių. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes rėmėsi tik atsakovės siÅ«lomu projektu, o į ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ nebuvo atsižvelgta ir nenurodyti motyvai arba nurodyti tik formalÅ«s, prieÅ¡taringi motyvai, kodėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ atmetama. Teismas neatsižvelgė į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ realiÄ padėtį, į įrodymus, kurie patvirtina atsakovės tikruosius ketinimus dėl naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų. 25.2.

Pirmosios instancijos teismas nepaisė teismų praktikoje išaiškintų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių ir taikytinų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. 25.3. Teismas neįvertino esamos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, numatytos Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d.

Žemės sklypo plane, pagal kurį kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi skirtos jo dalys pažymėtos raidėmis A, B, C ir D. Å io plano pagrindu kiekvienas iÅ¡ bendraturčių nusipirko Žemės sklypo dalį iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, kuri yra privaloma bendraturčiams (įsigydama Žemės sklypo dalį, atsakovė 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ perėmė ir su ja sutiko, minėtas Žemės sklypo planas buvo sutarties priedas, o sutarties 4.1. punkte buvo aptarta naudojimosi tvarka).

Nors tretiesiems asmenims naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali bÅ«ti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariÅ¡kai sudarytas ir vieÅ¡ajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas (CK 4.81 straipsnio 2 dalis), tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų planų, parengtų sudarant žemės sklypų dalių perleidimo sandorius vertinimo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad jų nepaisymas neatitinka nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ nustatančių teisės normų tikslo bei turinio, prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, kad vienintelis bÅ«das identifikuoti tokį turtÄ jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Todėl žemės sklypo planas gali bÅ«ti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios iÅ¡raiÅ¡ka susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010). 25.4. Nors skundžiamame sprendime ir nurodoma, kad Å¡alių pateiktose tvirtinti naudojimosi tvarkose esminiai sprendiniai jau numatyti Nekilnojamojo turto registre registruotame 1996 m. lapkričio 30 d.

Žemės sklypo plane, tačiau teismas neįvertino, kad tie Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi bÅ«tent atsakovės naudai ir jos iniciatyva dėl jos noro keisti Žemės sklypo naudojimo sÄ lygas. BÅ«tent susiformavęs teisinis lÅ«kestis, faktinė naudojimosi tvarka, reiÅ¡kia, kad tie pakeitimai galimi tik minimaliai – tiek, kiek reikia pasiekti nurodytus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus tikslus dėl Å¡ių pakeitimų atitinkamai bendraturčiams numatant kompensacijas. 25.5. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių jau pakankamai ilgÄ laikÄ vyksta įvairÅ«s ginčai, susiję su Žemės sklypu, todėl teismas sprendimu privalėjo užkirsti keliÄ tolesnių ginčų ateityje kilimui.

Šalių interesus atitiktų tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurioje nebūtų likusios bendrojo naudojimo dalies arba šioje dalyje būtų nustatytos tokios taisyklės, kurios neleistų ginčams kilti. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2017 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, kad bendraturčiams turi būti pasiūlyta pateikti planus, kuriuose būtų kuo mažesnis plotas, priskiriamas bendram naudojimui, užtikrinant kiekvienam iš bendrasavininkų galimybę privažiuoti, jeigu privažiavimas būtinas.

Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovų atstovas ir atsakovė patvirtino, jog jiems yra bÅ«tinas privažiavimas automobiliu prie individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, todėl nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bÅ«tina užtikrinti visų Å¡alių galimybę atvažiuoti su automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtÄ individualiam naudojimui. 25.6. Teismas sprendime nukrypo nuo suformuluotos kasacinio praktikos, pagal kuriÄ bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams.

Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis, pagalbinės patalpos ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sÄ lygoms iÅ¡ esmės nesikeičiant, prioritetas turi bÅ«ti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė. 25.7. Sprendime nepasisakyta dėl esminių klausimų, kuriuos kėlė visos Å¡alys bylos nagrinėjimo metu – sprendimu patvirtinamas privažiavimas į atsakovės individualiam naudojimuisi priskirtinÄ Å½emės sklypo dalį per bendrÄ teritorijÄ , bet ji nėra konkretizuojama, tik nurodoma, kad ji tarp 4, 14, 10 ir 8 taÅ¡kų, pažymėtų matininko M.

K. parengtame 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo plane, žinant, kad nėra jokios fizinės galimybės pro jÄ važiuoti transporto priemonėms. BÅ«tent ieÅ¡kovų siÅ«loma Žemės sklypo naudojimosi tvarka Å¡iuos klausimus sprendžia tinkamai, o minėtu variantu pagal matininko J. M. 2017 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo planÄ netgi teikiamas iÅ¡samesnis ir konkretesnis sprendinys dėl privažiavimo prie atsakovei individualiam naudojimuisi priskirtinos Žemės sklypo dalies, bendrojo naudojimo teritorijai priskiriant tik tÄ dalį, kuri negali bÅ«ti priskirta individualiam naudojimuisi. 25.8.

Teismas sprendime nepaaiškina, kodėl ieškovų siūlomuose žemės sklypo naudojimosi tvarkose numatytas 4 m pločio pravažiavimas nėra tinkamas, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytus normatyvus, tokio lygio kelių normatyvas yra dar mažesnis – 3 m. Iš matininko M. K. parengto 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad tas atstumas yra didesnis negu 5 m (linijos tarp taškų 7 ir 8 ilgis yra 19,54 m, o prašomas nustatyti atsakovei priskirtos naudotis žemės sklypo A dalies ribos ilgis (tarp taškų 7 ir 10) yra 14,87 m, tai vien šių ilgių skirtumas sudaro 4,67 m, dar apie 2 m lieka iki gyvenamojo namo sienos, pažymėtos taškais 18-19. 25.9.

Pagal J. M. parengtÄ 2017 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo planÄ pravažiavimui skirta teritorija suformuojama, kaip to ir pageidavo atsakovė, per bendro naudojimo teritorijÄ , esančiÄ arčiau gyvenamojo namo. Ji plane pažymėta kaip „juosta skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti“. Jos plotis atitinka kelio įrengimui taikomÄ plotį ir Å¡iek tiek jį virÅ¡ija – sudaro 4 m. 25.10. IeÅ¡kovų, skirtingai nuo atsakovės, siÅ«lomi naudojimosi tvarkos variantai užtikrina, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių skiriama individualiam naudojimuisi Žemės sklypo dalis tenkintų du esminius jų poreikius (turėti pagalbinį statinį ir neužstatytos individualios erdvės savo daiktams (transporto priemonėms ir pan.) laikyti).

Tai užtikrina kiekvieno iÅ¡ bendraturčio turimų dalių autonomiÅ¡kumÄ ir tuo pačiu mažina bendrai spręstinų klausimų ratÄ bei tuo pačiu mažina priežasčių kilti konfliktams tikimybę. 25.11. Teismas nepagrįstai patvirtino 1.3.12 punkto sÄ lygÄ , pagal kuriÄ kiekvienas bendraturtis turi teisę jam individualiai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje statyti statinius, užstatant visÄ tos dalies perimetrÄ ar jos dalį, griauti esamus statinius ar rekonstruoti esamus statinius, įskaitant ir tokiems darbams reikalingų dokumentų parengimÄ , iÅ¡davimÄ ir juose nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ tik esant kitų bendraturčių raÅ¡ytiniam sutikimui.

Užstačius visÄ tos dalies perimetrÄ , atsiranda galimybė keisti to statinio savybes be kitų bendraturčių sutikimo ir panaikinti bet kokį pravažiavimÄ per tÄ dalį, transporto priemonės stovėjimo vietÄ ir tuo pačiu pretenduoti į atitinkamÄ dalį bendrosios teritorijos transporto priemonei laikyti. Be to, sÄ lyga, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę užstatyti visÄ savo dalies perimetrÄ , reiÅ¡kia, kad tokiam užstatymui statybÄ leidžiantį dokumentÄ gavęs bendraturtis įgytų pranaÅ¡umÄ kitų bendraturčių sÄ skaita.

IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sÄ lygų sÄ vado skyriaus 2009m . rugsėjo 30 d. iÅ¡duotų statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų Nr. AUR-2181 4 punkto matyti, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomas užstatymo tankis – 40 procentų. Toks leidžiamo užstatyti ploto dydis reiÅ¡kia, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalis negali bÅ«ti pilnai užstatyta, o jeigu kuris nors iÅ¡ bendraturčių užstatys, kiti savo dalių iÅ¡ viso negalės užstatyti.

Dėl to Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje negali bÅ«ti net užuominų, apie kurio nors bendraturčio galimybę užstatyti visÄ jo individualiam naudojimuisi priskirtÄ Å½emės sklypo dalį. 25.12. Teismas, nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygas, neatsižvelgė į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ realiÄ situacijÄ ir į tikruosius ieÅ¡kovų ir atsakovės ketinimus dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygų, taip pažeisdamas teismų praktikÄ ir sprendimu patvirtindamas ydingas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygas. 25.13.

IÅ¡ K. K. parengtos 2017 m. kovo 1 d. projektinės dokumentacijos (t. 6, b. l. 116) teismui buvo žinomas faktas, kad atsakovė ketina pilnai užstatyti jos individualiam naudojimui skirtÄ Å½emės sklypo dalį garažo paskirties pastatu su stogine. Tokie ketinimai paaiÅ¡kina atsakovės pozicijÄ , kodėl ji nenurodydama jokio pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovų siÅ«lomais variantais, teikė savus, iÅ¡ kurių nė viename nenurodomi tikrieji jos ketinimai. Tokiu teismo sprendimu atsakovei sudaromos sÄ lygos įgyti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu.

Nors atsakovė nurodė, kad jos praÅ¡omos patvirtinti naudojimosi tvarkos poreikį lemia privažiavimo nebuvimas ir negalėjimas naudotis jai individualiam naudojimuisi priskirta Žemės sklypo dalimi, tačiau pateiktas statybų projektas rodo, kad iÅ¡ tikrųjų atsakovė ketina pilnai užstatyti jai individualiam naudojimuisi skirtÄ Å½emės sklypo dalį, o bendrÄ jÄ dalį, skirtÄ naudotis visiems bendraturčiams bendriems poreikiams, iÅ¡naudoti tik savo individualiems poreikiams tenkinti (transporto priemonės, kitų daiktų laikymui).

Neatsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendime patvirtino ydingÄ atsakovės siÅ«lomÄ 1.3.4 naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygÄ . 25.14. Sprendimu patvirtintos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sÄ lygos, numatytos 1.3.2, 1.3.3, 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktuose, yra ydingos, neatitinka protingumo kriterijaus ir realios tarp Å¡alių susiklosčiusios situacijos, nepagrįstai suvaržo ieÅ¡kovų teises ir sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp Å¡alių kilti. Daugelis atsakovės nurodytų sÄ lygų formuluojamos ne kaip konkretÅ«s sprendiniai, o kaip informacija, kad Å¡alys gali nutarti, susitarti dėl tam tikrų dalykų arba paprasčiausias konstatavimas, kad Å¡alys turi laikytis įstatymų.

Be to, siÅ«lomos sÄ lygos abstrakčios, su daug taip pat abstrakčių iÅ¡lygų, kurių paskirtis nėra aiÅ¡ki. Visos abstrakčios iÅ¡lygos apie bendraturčių interesų nepažeidimÄ , nutylėjimai ir neiÅ¡baigtos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sÄ lygos sudaro prielaidas atsakovei bet kada teigti, kad jos interesai yra pažeidžiami. Esant tokioms užslėptoms sÄ lygomis ir susiklosčius palankioms faktinėms aplinkybėms, atsakovė galėtų įgyti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ kitų bendraturčių sÄ skaita.

Turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ ir tvarkos sÄ lygas nebus pažeistos, bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Patvirtintomis sÄ lygomis įtvirtinamas perteklinis formalizavimas, kuris nėra pateisinamas.

26. Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendraturčių 1996 m. planÄ , kuriame jie susitarė dėl atskiram naudojimuisi skirtų Žemės sklypo dalių. Teismas sprendime motyvuotai ir pagrįstai nurodo, kad individualiam naudojimuisi dalys turi bÅ«ti nustatomos eilės tvarka nuo kairės pusės:

R. S., V. K., A. S. ir O. Z. tokios pačios, kokios buvo susitartos bendraturčių 1996 metų plane pažymėtais indeksais A, B, C ir D. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimai daromi atsakovės naudai. 26.2. Apeliantai V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad palaiko tik vienÄ savo reikalavimÄ pagal J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai atsisako kito J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano. Tačiau apeliantė A.

S., neatsisakydama J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano, nenurodo kodėl jis būtų tinkamas tvirtinti teismo sprendimui. Ieškovė A. S., vertindama skundžiamame sprendime nurodytus motyvus dėl J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengto plano, remiasi kitu J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtu žemės sklypo planu, o dėl 2015 m. lapkričio 18 d. žemės sklypo plano nieko nepasisako. 26.3. Apeliantė, nurodydama, kad nėra fizinės galimybės transporto priemonėms privažiuoti prie atsakovės individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies, nutyli, kad patys apeliantai sudarė tokias kliūtis.

Teismo posėdyje pats ieÅ¡kovas V. K. nurodė, kad jis pasodino dvi egles, nors neturėjo tam kitų bendraturčių raÅ¡ytinių pritarimų (sutikimų), tokiu bÅ«du apribodamas atsakovės galimybę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. 26.4. Ä®važiuoti į kraÅ¡tinę atsakovės individualiam naudojimui priskirtÄ 3,57 m pločio Žemės sklypo dalį automobiliui be posÅ«kio ir apsisukimo neįmanoma (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“ 9 lentelėje nurodyta, kad lengvojo automobilio ilgis yra 4,74 m, o apsisukimo iÅ¡orinis spindulys 5,85 m). 26.5. Nors ieÅ¡kovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad darbai bendrojo naudojimo žemės sklype turi bÅ«ti daromi bendraturčių sutarimu, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė turėtų pareigÄ savo lėšomis atlikti bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pagerinimus, nors į bendrojo naudojimo žemės sklypo teritorijÄ su transporto priemone teks įvažiuoti ir daryti posÅ«kį į individualiai naudojamas žemės sklypo dalis ne tik atsakovei, bet ir patiems ieÅ¡kovams. 26.6.

Pagal J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtÄ planÄ pravažiavimui skirta juosta nėra pakankamo pločio, be to, į pravažiavimui skirtÄ dalį iÅ¡sikiÅ¡a laiptelis, todėl važiuojant su transporto priemone atsakovei tektų rizika susidurti su namo konstrukcijomis. 26.7. UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tas patvirtina, kad Žemės sklype yra įrengtas lietaus nuotekų Å¡ulinys, kuris yra priskirtas prie namo bendrų inžinerinių tinklų, todėl jis negali bÅ«ti asmeniÅ¡kai priskirtas ieÅ¡kovui V.

K. tenkančioje individualaus naudojimo žemės sklypo dalyje. Taigi J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtas planas negali būti tvirtinamas ir dėl šios priežasties, nes tai galėtų prisidėti prie tolesnių bendraturčių ginčų susijusių su šio objekto naudojimu. 26.8. Ieškovų pateiktas J. M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtas planas yra netikslus, klaidinantis ir netinkamas naudojimai tvarkai nustatyti. Šiame plane atvaizduotos inžinerinės komunikacijos (nuotekų tinklai), pažymėtos raidėmis KF, nuo taško 7 ir už taško 12 yra išgalvotos. 26.9.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė A. S. nepagrįstai nurodo, kad reikia nustatyti apribojimus ir draudimus, jog individualioje sklypo dalyje bÅ«tų palikta 5 metrų sklypo dalis neužstatyta. Savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Teismas pagrįstai patvirtino Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sÄ lygÄ , pagal kuriÄ Å½emės sklypo individualioje dalyje statybos darbus galima atlikti tik turint visų bendraturčių raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Taip pat pagrįstai nurodė, kad vieno iÅ¡ bendraturčių įgyvendinta statybos teise gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms atlikti statybos darbus. 26.10. Apeliantė A. S. nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, nes teismas joje pasisakė dėl kitų Žemės sklypo planų, kurie Å¡ioje byloje nebuvo nagrinėjami. Todėl Å¡ie apeliantės A. S. argumentai neturi jokios reikÅ¡mės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . 26.11.

Apeliantė taip pat klaidina teismÄ , nurodydama, kad pagal architekto K. K. 2017 m. kovo 1 d. parengtÄ projektÄ , atsakovė ketina pilnai užstatyti jos individualiam naudojimui skirtÄ Å½emės sklypo dalį garažo paskirties pastatu su stogine. Atsakovė, įvertinusi, koks turi bÅ«ti užstatymo tankis žemės sklype, pateikė kitÄ architektų K. K. ir R. J. 2018 m. sausio 4 d. projektÄ tik garažo statybai. 26.12. Apeliantė A. S. teigia, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarkos 1.3.2 punkto sÄ lyga, pagal kuriÄ iÅ¡nuomoti ar kitaip suteikti teisę naudotis žemės sklypu ar joje esančiu statiniu kitiems asmenims galima tik iÅ¡ anksto prieÅ¡ 14 dienų įspėjus kitus bendraturčius, riboja nuosavybės teisę ir nėra numatyta įstatymų.

Nors apeliantė nesutinka su Å¡ia sÄ lyga, tačiau nenurodo, kaip toks praneÅ¡imas gali riboti ieÅ¡kovų nuosavybės teises. Teismas pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas yra sÄ lyginai nedidelis, jame yra namas su lauko baldais ir kitais daiktais bei kiti statiniai, todėl visi sklypo naudotojai yra priversti nuolat matytis, patekimas į statinius galimas per žemės sklypÄ , darbų atlikimas bendrojoje žemės sklypo dalyje yra susijęs su kitų bendraturčių teisėmis ir interesais, todėl visiems bendraturčiams numatyta pareiga informuoti apie naujus naudojus bei atliekamus darbus. 26.13.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos sÄ lygų 1.3.4 punktÄ nėra identifikuojama konkreti dalis, skirta transporto priemonėms judėti. Å iuo metu taip pat nėra jokios vieningos ir taisyklingos trajektorijos važinėti ir vaikščioti žemės sklype. 26.14. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti tik 700 Eur Å¡ių iÅ¡laidų. Å is apeliantų teiginys nepagrįstas, nes atsakovė 2018 m. kovo 14 d. pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. 26.15.

Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas negalėjo priteisti atsakovei visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ankstesnius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovė pripažino nepagrįstai ir jų atsisakė. Tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinis yra vienas ir negali bÅ«ti iÅ¡skiriami jo reikalavimai, todėl teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ ir jos apimtį, pagrįstai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 26.16. Apeliantai teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už žemės sklypo plano parengimÄ ji faktiÅ¡kai patyrė 150 Eur iÅ¡laidų.

Å ioje byloje pateiktas M. K. 2015 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktas ir 2015 m. lapkričio 9 d. sÄ skaita-faktÅ«ra, o kitų papildomų dokumentų ieÅ¡kovai nė viename teismo posėdyje neprašė. 26.17. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundÄ , nurodė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne dėl to, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti.

BÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų – ir atsakovės nurodomos 400 Eur iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ , bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , priklausomai nuo bylos iÅ¡sprendimo rezultato. 26.18. Apeliantai praÅ¡o teismo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pagal J.

M. 2017 m. gegužės 10 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ ir naudojimosi tvarkos sÄ lygas, t. y. apeliaciniame skunde atsisako didelės ieÅ¡kinio reikalavimų dalies. Apeliantai keičia ieÅ¡kinio reikalavimÄ apeliacinės instancijos teisme, nors tokia teisė numatyta tik pirmosios instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovų paduotų apeliacinių skundų bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 29. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Žemės sklypo fotonuotraukas, ieÅ¡kovų 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡imus ir antstolės I. B. 2018 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

30. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

31. Atsakovė nurodo, kad įrodymai atsirado jau po apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos pateikimo, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė naujai pateiktais įrodymais iÅ¡ esmės įrodinėja tai, jog ieÅ¡kovai trukdo jai naudotis bendro naudojimo Žemės sklypo dalimi ir jÄ naudoja ne pagal paskirtį, tenkindami savo asmeninius poreikius (krauna lentas, laiko įvairias statybines medžiagas ir atliekas). Ginčo byloje dėl to, kad Å¡alys nesutaria dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, nėra. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina jokių naujų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir jie nėra tokie svarbÅ«s, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, todėl atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo 33. Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0848 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). O. Z. nuosavybės teise priklauso 213/848 dalių, A. S. – 211/848 dalių, V. K. – 284/848 dalys, o R. S. – 140/848 dalių Žemės sklypo. Žemės sklype yra pastatytas 354,26 m2 bendro ploto gyvenamasis namas (toliau – Namas), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai (t. 1, b. l. 62-63; t. 6, b. l. 151-152).

34. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovų ir atsakovės pasiūlytų skirtingų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų.

35. IeÅ¡kovai, patikslinę ieÅ¡kinį, prašė naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ nustatyti pagal vienÄ iÅ¡ dviejų 2015 m. lapkričio 18 d. arba 2017 m. gegužės 10 d. J. M. parengtų Žemės sklypo planų (t. 4, b. l. 85; t. 5, b. l. 164-165), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir patenkino atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nustatydamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ pagal M. K. 2017 m kovo 24 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ (t. 5, b. l. 129-130).

36. IeÅ¡kovai (apeliantai) nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad M. K. 2017 m kovo 24 d. Žemės sklypo plano pagrindu nustatyta naudojimosi Žemės sklypo tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir suteikia pranaÅ¡umÄ vienam bendraturčiui (atsakovei) kitų bendraturčių (ieÅ¡kovų) sÄ skaita. IeÅ¡kovų teigimu, teismas vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovės pageidavimu turėti privažiavimÄ prie jos individualiam naudojimui skirtos Žemės sklypo dalies, todėl buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas tam Žemės sklypo planui, pagal kurį kiekvieno iÅ¡ bendraturčių individualiam naudojimui skirta dalis buvo sumažinta labiau negu bÅ«tina.

37. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

39. Teismo pareiga – priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

40. Apeliantai apeliaciniuose skunduose akcentuoja aplinkybę, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp buvusių Žemės sklypo bendraturčių jau buvo nustatyta, pastariesiems pasirašius 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, kuriame buvo pažymėtos savininkams priskirtos bendrai ir atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys (t. 1, b. l. 69). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, rėmėsi tik atsakovės interesais ir neužtikrino, kad nuo 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plano sprendinių būtų nukrypta tik minimaliai.

41. Kilusio ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnį susitarimÄ dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, atspindėtÄ 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane, pasirašė ne atsakovė, bet buvusi Žemės sklypo dalies savininkė, kurios įpėdiniai vėliau Å¡iÄ Å½emės sklypo dalį kartu su Name esančiu butu 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovei (t. 1, b. l. 64-69). Byloje nustatyta, kad Å¡is 1996 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo planas buvo sudėtinė pirkimo-pardavimo sutarties dalis ir atsakovė su ankstesnių bendraturčių nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo susipažinusi, tačiau vėliau tarp sklypo bendraturčių kilo konfliktas, nes ankstesnių Žemės sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka neužtikrino atsakovei galimybės privažiuoti automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo sklypo dalies.

42. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė patvirtino, kad jiems bÅ«tinas privažiavimas automobiliu prie individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , bÅ«tina užtikrinti visų Å¡alių galimybę privažiuoti automobiliu į Žemės sklypo dalį, skirtÄ individualiam naudojimui.

43. SprendimÄ atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ pagal J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ teismas motyvavo tuo, kad Å¡is planas ir kartu su juo siÅ«loma naudojimosi Žemės sklypo tvarka neužtikrins socialinės taikos, nes pagal jÄ neužtikrinta atsakovės galimybė netrukdomai privažiuoti automobiliu prie jai priskirtos individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies, o pravažiavimas iÅ¡ esmės yra užtikrintas per ieÅ¡kovų individualiam naudojimuisi priskirtas dalis, kuriose galimos laikinos kliÅ«tys.

IeÅ¡kovai Å¡ių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad palaiko ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tik pagal 2017 m. gegužės 10 d. J. M. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ . Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl 2015 m. lapkričio 18 d. J. M. parengto Žemės sklypo plano ir kartu su juo siÅ«lytų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų nepasisako.

44. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. ir 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtų Žemės sklypo planų esminis skirtumas yra juose numatytas bendro ir individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių dydis. 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane bendro naudojimo Žemės sklypo dalis yra mažesnė negu 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtame plane, o individualaus naudojimo dalis – didesnė.

45. Pagal 2017 m. gegužės 10 d. J. M. Žemės sklypo planÄ pravažiavimui iki individualaus naudojimo Žemės sklypo dalių yra pažymėta 4 m skersmens juosta. M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame Žemės sklypo plane juosta pravažiavimui atskirai nepažymėta, tačiau iÅ¡ plano matyti, kad pravažiavimui iki individualaus naudojimo Žemės sklypo dalies skiriama apie 4,5 m pločio bendro naudojimo Žemės sklypo dalies juosta.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiausiai Å¡alių interesus ir socialinę taikÄ užtikrina 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtas planas, nes jame numatytas tinkamas pravažiavimas automobiliui iki individualiam naudojimui paskirtų Žemės sklypo dalių. Teismas vertino, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas pravažiavimas siauriausioje jo dalyje, kurioje turi bÅ«ti daromas posÅ«kio manevras, gali bÅ«ti nepakankamas automobiliui pravažiuoti ir gali sukelti poreikį įvažiuoti į bendraturčių individualiam naudojimui paskirtas Žemės sklypo dalis.

47. Apeliantai, nesutikdami Å¡ia teismo iÅ¡vada, teigia, kad 2017 m. kovo 24 d. M. K. parengtame Žemės sklypo plane pravažiavimui skirta apie 4,5 pločio juosta reiÅ¡kia ne bÅ«tinas ir normalias sÄ lygas tinkamai naudotis daiktu (jo dalimi) pagal paskirtį, o papildomÄ ir perteklinį patogumo sudarymÄ . Šį argumentÄ apeliantai, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilute „Pagrindiniai vietinės reikÅ¡mės kelių techniniai parametrai“, pagal kuriÄ kelio juostos plotis (t. y. plotis tinkamas transporto priemonei judėti) turi bÅ«ti 3 m.

48. Su tokia apeliantų pozicija nesutiktina. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, nėra jokio teisinio pagrindo remtis Reglamentu, kuriuo nustatomi gatvių ir vietinės reikÅ¡mės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techniniai reikalavimai, privalomi visiems statybos dalyviams, vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Nors šiuo atveju dalis bendrojo naudojimo Žemės sklypo ir yra skirta transporto priemonei privažiuoti prie individualaus naudojimo sklypo dalies, ji nelaikytina vietinės reikšmės keliu Reglamento prasme. Dėl to apeliantų nurodomos Reglamento 15 punkto 2 lentelės nuostatos, reglamentuojančios pagrindinius vietinės reikšmės kelių techninius parametrus, aptariamu atveju netaikytinos.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl privažiavimui prie atsakovei priskirtos individualaus naudojimo sklypo dalies pločio, kuris būtų pagrįstas ir nevaržytų kitų bendraturčių teisių daugiau nei tai yra būtina, privalu atsižvelgti į šias aplinkybes: atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalis sklype yra kraštinė ir ribojasi su gretimu sklypu; atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalies plotis, skirtas automobiliui įvažiuoti – 3,6 m; įvažiuojant iš bendro naudojimo sklypo dalies į atsakovės individualaus naudojimo dalį, turi būti daromas apie 90 laipsnių posūkio manevras.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, akivaizdu, kad 2017 m. gegužės 10 d. J. M. plane numatytas 4 m pločio pravažiavimas (be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad siauriausioje jo dalyje, kurioje turi bÅ«ti daromas posÅ«kio manevras, pravažiavimo plotis yra apie 3,8 m), bÅ«tų nepakankamas ir faktiÅ¡kai eliminuotų atsakovės galimybę iÅ¡ bendro naudojimo sklypo dalies įvažiuoti į jai priskirtÄ individualaus naudojimo sklypo dalį.

50. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo ir jo atskirų dalių ribomis bei konfigÅ«racija, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad privažiavimui prie atsakovės individualaus naudojimo sklypo dalies skirta apie 4,5 m pločio juosta reiÅ¡kia papildomÄ ir perteklinį patogumo atsakovei sudarymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto pločio privažiavimas atsakovei yra objektyviai bÅ«tinas ir pagrįstas, užtikrina normalias sÄ lygas bendro naudojimo Žemės sklypui naudoti pagal paskirtį.

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovai, atsakovė iki Å¡iol neturėjo galimybės privažiuoti automobiliu prie savo individualaus naudojimo sklypo dalies. Tokios galimybės nebÅ«tų užtikrinęs ir ieÅ¡kovų byloje pateiktas Žemė sklypo naudojimosi tvarkos planas. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad, nustatydamas naudojimo Žemės sklypu tvarkÄ pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo planÄ , pirmosios instancijos teismas prioritetiÅ¡kai apgynė tik vieno bendraturčio (atsakovės) teises prieÅ¡ kitus bendraturčius (ieÅ¡kovus).

51. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs naudojimo Žemės sklypu tvarkÄ pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. Žemės sklypo planÄ , užtikrino bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikė nepagrįsto pranaÅ¡umo atsakovei ieÅ¡kovų sÄ skaita.

52. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nustatytos ginčo Å¡alių atskiro ir bendro naudojimo Žemės sklypo dalys, nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ki, nes kiekvienam asmeniui priskiriant konkrečiÄ Å½emės sklypo dalį nurodoma, kad ja pastarasis naudosis asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad, nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , nuosavybės teisės forma nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios, o ne asmeninės nuosavybės teise.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Žemės sklypo dalies priskyrimas asmeninei nuosavybei gali bÅ«ti klaidingai suprantamas kaip atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl Å¡ios priežasties nurodyta pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis iÅ¡dėstytina naujai. Dėl naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų nustatymo 53. Nagrinėjamoje byloje, be naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal Å¡alių pateiktus planus, ieÅ¡kovai ir atsakovė taip pat prašė patvirtinti jų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino dalį atsakovės siÅ«lytų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų, o ieÅ¡kovų siÅ«lomų sÄ lygų, atmesdamas jų ieÅ¡kinį, netvirtino.

54. Apeliantai, apeliaciniuose skunduose praÅ¡ydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , nurodo, jog palaiko tik dalį ieÅ¡kinyje suformuluotų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys tik dėl Å¡ių. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo atsakovė, tokia teisinė situacija, kai ieÅ¡kovai, pateikę apeliacinius skundus, palaiko tik dalį ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, nelaikytina nei ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu (CPK 141 straipsnis), nei pareikÅ¡tu nauju reikalavimu (CPK 320 straipsnis).

55. Spręsdamas dėl tvirtintinų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygos turi užtikrinti bendraturčių socialinę taikÄ , jos turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos, turi bÅ«ti vengiama teisės aktuose nurodytų reikalavimų kartojimo, neturi prieÅ¡tarauti imperatyvioms teisės aktų normoms, taip pat neturi pažeisti bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo.

56. Nagrinėjamu atveju pagal M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtÄ Å½emės sklypo planÄ nustatomos tiek bendro, tiek atskiro naudojimo Žemės sklypo dalys, kiekvienam iÅ¡ bendraturčių priskiriant konkrečiÄ jo individualiam naudojimui skirtÄ dalį.

57. Apeliaciniuose skunduose teisingai pažymėta, kad, nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienas bendraturtis savo nuožiÅ«ra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskirta. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad bendraturtis jam priskirtoje individualaus naudojimo Žemės sklypo dalyje turi teisę statyti statinius, laikydamasis statybÄ reglamentuojančiose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovės siÅ«lytos sÄ lygos, susijusios su individualiam naudojimui priskirtos dalies naudojimu, yra perteklinės. Tokiu atveju nėra pagrindo tvirtinti ieÅ¡kovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytų sÄ lygų, taip pat pirmosios instancijos teismo patvirtintos ieÅ¡kovės siÅ«lytos 1.3.12 punkto sÄ lygos (numeris nurodytas pagal sprendimo rezoliucinę dalį).

58. Kadangi bendram naudojimui skirta Žemės sklypo dalis ir toliau bus valdoma bei naudojama bendraturčių susitarimu, bÅ«tina nustatyti pagrindines Å¡ios dalies naudojimo sÄ lygas. Å ioms sÄ lygoms ieÅ¡kovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde skirti 2.3, 2.7 punktai, ieÅ¡kovės A. S. apeliaciniame skunde nurodytas 1.5 punktas, pirmosios instancijos teismo patvirtinti 1.3.3, 1.3.4, 1.3.7, 1.3.8, 1.3.10 punktai (numeriai nurodyti pagal sprendimo rezoliucinę dalį).

59. IÅ¡ nuodytų sÄ lygų turinio matyti, kad bendraturčiai iÅ¡ esmės sutaria dėl pagrindinės bendro naudojimo sklypo dalies paskirties (sklype esančio gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui) ir bÅ«tinybės užtikrinti, kad nebÅ«tų trukdoma Å¡ia dalimi naudotis kitiems bendraturčiams. Atsižvelgdamas į tai, teismas tvirtina tokiÄ sÄ lygÄ : „Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčių naudojimui nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui. Å i bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi bÅ«ti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali bÅ«ti laikoma transporto priemonė ar kiti daiktai“.

60. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad Å¡iuo atveju atsakovės siÅ«loma iÅ¡imtis, nustatant, jog bendraturčiai turi teisę bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje statyti skalbinių džiovykles, nėra bÅ«tina ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant bendraturčių sutarimo dėl bendro naudojimo Žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra pagrindo nustatyti atsakovės nurodomos iÅ¡imties, juolab kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi jam skirtÄ atskiro naudojimo dalį, kuriÄ gali naudoti savo nuožiÅ«ra, įskaitant ir asmeninių daiktų laikymÄ .

61. Kitos atsakovės siÅ«lomos sÄ lygos, susijusios su įvairių darbų bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje atlikimu (1.3.7, 1.3.10 punktai), yra abstraktaus pobÅ«džio, be to, jomis iÅ¡ esmės nesprendžiami jokie klausimai, kurie nebÅ«tų sureguliuoti galiojančių teisės aktų, todėl Å¡ios sÄ lygos laikytinos perteklinėmis ir nebÅ«tinomis.

62. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta 1.3.2 punkto sÄ lyga, pagal kuriÄ kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perduoti naudotis tretiesiems asmenims, apie tai praneÅ¡damas kitiems bendraturčiams prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų. Apeliantų manymu, tokia sÄ lyga riboja bendraturčių nuosavybės teisę, pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, kurie draudžia perduoti asmens duomenis kitiems asmenims be asmens sutikimo, be to, nustatytas nepagrįstai ilgas informavimo terminas.

63. Su Å¡iais apeliantų argumentais sutiktina tik iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad Žemės sklype esančiame gyvenamajame name yra keturi butai, kurių gyventojai naudojasi bendru kiemu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės siÅ«loma sÄ lyga, užtikrinanti jos ir kitų bendraturčių interesÄ Å¾inoti apie Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudotojus, yra pagrįsta, sudaranti geresnes sÄ lygas privataus gyvenimo ir turto apsaugai nuo paÅ¡alinių asmenų. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nurodyta sÄ lyga, atsižvelgiant į jos tikslus, kitų bendraturčių teises varžo labiau nei tai yra bÅ«tina.

PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, Å¡i sÄ lyga nenustato pareigos perduoti kitiems bendraturčiams tuos trečiojo asmens duomenis, kurių atskleidimas be paties asmens sutikimo yra draudžiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Manytina, kad nurodytos sÄ lygos tikslas – bendraturčių interesas žinoti apie Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudotojus – bÅ«tų pasiektas informavus kitus bendraturčius apie patį ketinimÄ perleisti teisę naudotis turtu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad 14 dienų terminas, prieÅ¡ kurį bendraturtis turi informuoti kitus bendraturčius apie jam priklausančio Žemės sklypo ar jame esančio statinio perdavimÄ naudotis tretiesiems asmenims, yra nepagrįstai ilgas.

Galimos situacijos, kai bendraturčio poreikis iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perleisti turtÄ naudotis kitam asmeniui atsiras ir jį įgyvendinti reikės greičiau, todėl toks terminas turėtų bÅ«ti protingas, atsižvelgiant į individualios situacijos aplinkybes. Tokiu atveju aptariama sÄ lyga tvirtintina, jÄ iÅ¡dėstant taip: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perduoti naudotis tretiesiems asmenims, praneÅ¡damas apie tai kitiems bendraturčiams per protingÄ terminÄ â€œ.

64. IeÅ¡kovų V. K. ir O. Z. apeliaciniame skunde nurodytos 2.1, 2.2 punktų sÄ lygos, susijusios su bendraturčio teise disponuoti jam priklausančia Žemės sklypo dalimi bei bendraturčio pirmenybės teise pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančias parduodamas dalis, iÅ¡ esmės pakartoja galiojantį teisinį reglamentavimÄ (CK 4.78, 4,79 straipsniai), todėl jų tvirtinti nėra teisinio pagrindo.

65. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti ieÅ¡kovų siÅ«lomų 2.6 ir 2.8 punktuose nurodytų sÄ lygų, nes jos susijusios su ieÅ¡kovų siÅ«lytame Žemės sklypo plane atvaizduotais sprendiniais (juosta, skirta pravažiavimui įrengti ir inžinieriniams tinklams pravesti), kurių nėra Žemės sklypo plane, pagal kurį patvirtinta bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų siÅ«loma 2.9 punkto sÄ lyga, pagal kuriÄ , jeigu dėl inžinierinių tinklų ar kitokių inžinierinių įrenginių pravedimo ar kitokio įrengimo bÅ«tina iÅ¡ardyti žemės sklype įrengtÄ kiemo dangÄ , įskaitant ir pravažiavimo, tai visi tokio ardymo ir dangos atstatymo darbai turi bÅ«ti atliekami Å¡iuos darbus inicijavusio bendraturčio ar bendraturčių sÄ skaita, nėra pakankamai aiÅ¡ki. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiga atlikti darbus savo sÄ skaita nustatoma Å¡iuos darbus inicijavusiam bendraturčiui, neatsižvelgiant į tai, kieno naudai buvo atlikti darbai – juos iniciavusio bendraturčio ar visų bendraturčių.

Dėl to Å¡i ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta sÄ lyga netvirtina, kaip nepakankamai aiÅ¡ki ir galinti lemti kitus bendraturčių ginčus. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja kiekvienÄ bendraturtį apmokėti iÅ¡laidas bendram turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tuo atveju, jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis).

67. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 68. Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Nagrinėjamos bylos atveju tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ pagal jų pateiktus skirtingus Žemės sklypų planus, taip pat patvirtinti jų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, patvirtindamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ Å½emės sklypo planÄ ir dalį atsakovės siÅ«lytų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų.

Apeliacinės instancijos teismas didžiÄ jÄ dalį abiejų Å¡alių siÅ«lytų naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų atmetė kaip nepagrįstÄ , todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo prasme laikytina, kad tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl naudojimosi Žemės sklypu sÄ lygų nustatymo nebuvo patenkinta ir Å¡iai daliai tenkančios Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta pagal atsakovės pateiktÄ Å½emės sklypo planÄ , palikus nepakeistÄ , laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

Taigi aptariamu atveju ieÅ¡kovai neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovei lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

71. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė 1441 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 4, b. l. 109) ir 1400 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 300 Eur už patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ ir 400 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ (t. 4, b. l. 188-191; t. 5, b. l. 68-69; popierinis bylos priedas, t. 3, b. l. 130-132). Nurodytos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

72. Apeliantų nuomone, 400 Eur dydžio iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ atsakovei nepriteistinos, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi tenkindamas atsakovės apeliacinį skundÄ , nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, o ne todėl, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti.

73. Sutikti su Å¡iuo apeliantų argumentų nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje civilinėje byloje 2017 m. balandžio 6 d. priimta nutartimi atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų – ir 400 Eur iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ , bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , priklausomai nuo bylos iÅ¡sprendimo rezultato. Taigi atsakovės nurodytos 400 Eur iÅ¡laidos už apeliacinį skundÄ vertintinos bendrai visų atsakovės Å¡ioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kontekste ir yra priteistinos, atsižvelgiant į galutinį bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ .

74. Apeliantai taip pat teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei gali būti priteistos tik tos, kurios susijusios su galutinai suformuluotais ir teismo patenkintais priešieškinio reikalavimais.

75. Å is apeliantų argumentas laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu. Bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra vientisas procesas, kurio metu proceso Å¡alys naudojasi proceso įstatymo joms suteiktomis teisėmis, tarp jų ir teise tikslinti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡ia teise, siekdamos tinkamai ir galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimus, pirmosios instancijos teise naudojosi tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovė. Byloje nenustatyta, kad atsakovė, tikslindama prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat naudodamasi kitomis procesinėmis teisėmis bÅ«tų buvusi nesÄ Å¾ininga ar piktnaudžiavusi Å¡iomis teisėmis. Dėl to atsakovės viso teisminio proceso metu patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos, kaip jau nurodyta, atsižvelgiant į galutinį bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ .

76. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sÄ naudas.

77. Atsakovės iÅ¡laidos už advokato paslaugas nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, galimas advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi, proporcingai teismo patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taigi byloje patenkinus 50 proc. atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovei lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 720,50 Eur (1441 Eur / 2) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

78. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentui, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė 150 Eur iÅ¡laidų už sklypo plano parengimÄ . Atsakovės byloje pateikti 2015 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktas ir 2015 m. lapkričio 9 d. sÄ skaita-faktÅ«ra savaime nepatvirtina, kad atsakovė sumokėjo planÄ parengusiam matininkui sÄ skaitoje- faktÅ«ra nurodytÄ sumÄ , t. y. faktiÅ¡kai patyrė Å¡ias praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas. Dėl to ieÅ¡kovės nurodomas iÅ¡laidos už plano parengimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteistinos.

79. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 120 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Kadangi atsakovės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismo nebuvo priimti, su Å¡ių įrodymų gavimu susijusios iÅ¡laidos nepripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija. n u t a r i a: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių naudojimosi tvarkÄ pagal M. K. (individualios veiklos pažymos Nr. 589738) 2017 m. kovo 24 d. parengtÄ planÄ ir juo naudojimosi sÄ lygas: 1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: 1.1.1.

R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 52 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7; 1.1.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 105 m2 dalimi, M. K. 2017 m kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17; 1.1.3.

A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 78 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16; 1.1.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 80 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15. 1.2.

Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiomis dalimis: 1.2.1. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 88 m2; 1.2.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 179 m2; 1.2.3. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2; 1.2.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2. 1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sÄ lygos: 1.3.1.

Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčių naudojimui nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui, gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui. Å i bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi bÅ«ti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali bÅ«ti laikoma transporto priemonė ar kiti daiktai; 1.3.2. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius iÅ¡nuomoti ar kitokiu bÅ«du perduoti naudotis tretiesiems asmenims, praneÅ¡damas apie tai kitiems bendraturčiams per protingÄ terminÄ .

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 720,50 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ V. K. – 240,17 Eur, iÅ¡ A. S. – 240,17 Eur, iÅ¡ O. Z. – 240,16 Eur)“. Teisėjos Loreta Bujokaitė Laima Ribokaitė JÅ«ra Marija Strumskienė