dc297a7f-ec9e-4359-aecf-3df4cc6a01d7 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-46-503/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01677-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1; 1.3.6.3.3; 1.3.6.5; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.(S) VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro atstovei R. M.,atsakovei A. P., jos atstovui advokatui S. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro ieÅ¡kinį atsakovei A.

P. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė panaikinti 2016 m. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) individualioje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tenkinti A.

P. praÅ¡ymai panaikinti VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro (toliau – Centras) direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , palikti galioti Å¡iuos direktorės įsakymus bei jais paskirtas drausmines nuobaudas, priteisti iÅ¡ A.

P. bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimu tenkinto A. P. praÅ¡ymus panaikinti Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2015 m. lapkričio 10 d.

įsakymu atsakovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad ji 2015 m. spalio 13 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto spalio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus M. R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas V. N. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.55 val. nebuvo rasta pas M. R. bei nuo 10.15 val. – pas V. N. Tokiais savo veiksmais pažeidė darbo drausmę bei Centro direktoriaus 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. VÄ®-28 patvirtintų VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 22.3 punktÄ (laikytis Ä®staigoje nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo) ir 30 punktÄ (pagalbos namuose tarnybos darbuotojai dirba pagal individualius darbo grafikus, kuriuos sudaro ir tvirtina tarnybos vadovas). 2015 m. balandžio 12 d.

įsakymu A. P. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl jos elgesio su bendradarbėmis – lankomosios priežiÅ«ros darbuotojomis, dirbančiomis (duomenys neskelbtini) (gautas kolektyvinis darbuotojų skundas). Siekiant sau naudos, t. y. kad bÅ«tų padidintas darbo krÅ«vis ir ji gautų didesnį darbo užmokestį, konfliktuoja su bendradarbėmis, klientų praÅ¡o pasiraÅ¡yti, jog tik ji yra gera darbuotoja, o kitos dirba blogai, nemandagiai elgiasi su padalinio vadovu ir kt. Nors A. P. dėl tokio elgesio buvo ne kartÄ Ä¯spėta ir pakartotinai pasiraÅ¡ytinai supažindinta su VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro darbuotojų etikos kodeksu, patvirtintu Centro direktoriaus 2014 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. VÄ®-4 (toliau – Etikos kodeksas). Tarnybos vadovo žodinių įspėjimų nepaisė, iÅ¡vadų nepadarė. Tokiais savo veiksmais pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.1 punktÄ (vykdydami darbines funkcija vadovautis pareiginėmis instrukcijomis, Å¡iomis Taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimais, socialinių darbuotojų etikos kodeksu), 2002 m. kovo 1 d. Centro direktorės patvirtintų Lankomosios priežiÅ«ros darbuotojo pareiginių nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 1.5 punktÄ (lankomosios priežiÅ«ros darbuotojas privalo gebėti bendrauti su seneliais, mokėti dirbti komandoje, turėti asmenines savybes: atsakingumas, pareigingumas, empatiÅ¡kumas, humaniÅ¡kumas, altruizmas, gebėjimas iÅ¡vengti konfliktų) ir 2.5 punktÄ (privalo laikytis profesinės etikos normų), Lietuvos Respublikos Socialinių darbuotojų etikos kodekso 1 straipsnį, Etikos kodekso III dalies „Bendrosios centro darbuotojo elgesio nuostatos“ punktus: 4.10 punktÄ (privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau), 4.12 punktÄ (nesinaudoja savo tarnybine padėtimi ir nereikalauja kitų darbuotojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo Å¡eimai, artimiesiems ar draugams), 4.30 punktÄ (yra tolerantiÅ¡kas, pagarbiai elgiasi su kitais darbuotojais, kitais žmonėmis), 4.34 punktÄ (pripažįsta savo klaidas ir jas taiso arba siÅ«lo taisyti), 4.35 (saugo centro garbę ir prestiÅ¾Ä ), 4.36 punktÄ (privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų centro darbuotojo vardo), 4.37 punktÄ (susilaiko nuo kalbų apie savo kolegų atliekamas konkrečias užduotis, pavedimus, asmeninius bei darbinius santykius, pagrįstÄ kritikÄ bendradarbiui reiÅ¡kia korektiÅ¡kai);

IV dalies „Centro darbuotojo elgesys vykdant tarnybines pareigas“ punktus: 6.3 punktÄ (vykdydamas savo tarnybines pareigas nedaro įtakos kitiems asmenims reikÅ¡damas savo .... įsitikinimus, neužsiima agitacija), 6.5 punktÄ (stengiasi bÅ«ti savikritiÅ¡kas, nevengia atsakomybės už padarytas klaidas, stengiasi kuo greičiau jas iÅ¡taisyti); V dalies „Centro darbuotojo elgesys bendradarbiaujant su bendradarbiais“ punktus: 7.2 punktÄ (su bendradarbiais bendrauja pagarbiai ir taktiÅ¡kai), 7.3 punktÄ (stengiasi, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas, vengia bet kokių priekabiavimo formų žeminimo, įžeidimo, kolegos darbo ar nuosavybės menkinimo, apkalbų ir Å¡meižto, reputacijos menkinimo ir pan.). 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu A. P. paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad ji 2016 m. balandžio 25 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto balandžio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M. R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.20 val. nebuvo rasta pas V. N. ir 11.25 val. pas M. R.. 2016 m. balandžio 26 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto darbų grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M.

R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.40 val. savavaliÅ¡kai paliko darbo vietÄ pas klientÄ V. N. adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo iÅ¡sikvietusi žurnalistus iÅ¡ LNK televizijos laidos „TV pagalba“. A. P. 2016 m. balandžio 25 d. iÅ¡ 4 val. dirbo tik 3 val., o 2016 m. balandžio 26 d. iÅ¡ 4 val. dirbo tik 1,5 val. Nedirbdama visų darbo grafike nurodytų valandų bei nesuteikdama klientams paslaugų, pakartotinai pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3, 30 punktus. 2016 m. birželio 10 d.

Komisija gavo A. P. praÅ¡ymÄ panaikinti Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas. 2016 m. liepos 18 d. Komisija gavo A. P. patikslintÄ praÅ¡ymÄ panaikinti Centro direktorės įsakymais paskirtas minėtas tris drausmines nuobaudas. 2016 m. liepos 25 d. Komisijos Sprendimas panaikinti tris drausmines nuobaudas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Darbo ginÄÄ tarp Å¡alių Komisija iÅ¡nagrinėjo nesusipažinusi su darbo ginčo byla, nes 2016 m. liepos 18 d. priimdama iÅ¡ A.

P. naujÄ reikalavimÄ dėl reikalavimo dalyko, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 293 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur draudžiama Å¡alims pateikti, o Darbo ginčų komisijai priimti, naujus reikalavimus ir įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau bei kurie trukdo nagrinėti darbo bylÄ . Komisija patikėjo A. P. patikslintame praÅ¡yme nurodyta aplinkybe, kad apie Å¡ios drausminės nuobaudos paskyrimÄ jai tapo žinoma tik 2016 m. liepos 5 d.

Bet atsakovo iniciatyva 2016 m. birželio 23 d. Komisijai buvo pateikti dokumentai, kad atsakovei buvo žinoma apie tokios nuobaudos paskyrimÄ . Tokio patikslinto praÅ¡ymo priėmimas sutrukdė Komisijai neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti (nepažeidžiant atsakovo teisių) darbo ginÄÄ , kadangi papildomÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko atsakovas gavo tik 2016 m. liepos 20 d. Buvo pažeistos DK 291 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes darbo ginčo bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2016 m. liepos 25 d. O 2016 m. liepos 23-24 d. buvo nedarbo dienos.

Sprendimas suraÅ¡ytas pažeidžiant DK 294 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. be motyvuotos dalies. Komisija Sprendime nenurodė, kodėl Centro įrodymus darbo ginčo byloje atmetė, o ieÅ¡kovės prieÅ¡taringais parodymais vadovavosi, kas sudarė prielaidas priimti Å¡aliÅ¡kÄ ir nepagrįstÄ SprendimÄ . Priimant SprendimÄ , buvo remtasi tik ieÅ¡kovės pateiktais, kitai bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiais įrodymais. Sprendime klaidingai nurodyta, kad darbo ginčo byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant atsakovui, nes atsakovas pirmame posėdyje dalyvavo ir Komisijos pirmininko buvo raginamas sudaryti taikos sutartį su ieÅ¡kovo atstovu.

Komisija, gavusi patikslintÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovo pareikalavo pateikti papildomus įrodymus – įstaigos dokumentus, kuriuos buvo nurodęs ieÅ¡kovo atstovas, net neįsigilino, ar Å¡ie dokumentai yra susiję su reikalavimo dalyku. Tik atsakovui nurodžius, kad tokio didelio kiekio dokumentų, nesusijusių su ginčo dalyku, įstaiga fiziÅ¡kai per tokį trumpÄ laikÄ negali pateikti, sumažino pateiktinų dokumentų apimtį. Komisija siaurinamai aiÅ¡kindama DK 178 straipsnio nuostatas, klaidingai nustatė darbo ginčo įrodinėjimo ribas, tuo pažeidė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių teises bei rungtyniÅ¡kumo principÄ , nes jas prilygino tik baudžiamajai teisei bÅ«dingÄ Ä¯rodinėjimÄ (visas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo turi įrodyti kaltintojas), o darbo ginčo byloje darbdavys turi įrodyti tik aplinkybę, kad darbuotojas padarė drausmės pažeidimÄ , darbuotojas turi įrodyti aplinkybes, kodėl nepadarė Å¡io pažeidimo.

Komisija, priimdama SprendimÄ , netinkamai nustatė darbuotojo, darbdavio ir kliento teisių ir pareigų turinį, kas sutrukdė priimti teisėtÄ sprendimÄ , nes tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pakeisti darbo grafikÄ , sutrumpinti darbo laikÄ ir kt., o ne klientas, kaip konstatavo Komisija. Komisija netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino darbo vietos sÄ vokÄ , kas sutrukdė priimti teisėtÄ SprendimÄ , traktuodama, kad darbuotojo darbo vieta yra darbdavio buveinė ((duomenys neskelbtini)), nors konkrečiu atveju darbuotojo darbo vieta yra pas darbdavio paskirtus klientus pagal patvirtintÄ to mėnesio grafikÄ ir darbuotojas, gavęs darbdavio sutikimÄ , gali Å¡iÄ darbo vietÄ palikti.

Komisija SprendimÄ motyvavo tuo, kad atsakovė neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jeigu tokie bÅ«tų padaryti) kilo žalingos pasekmės bei yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, ieÅ¡kovės kaltės bei kokių, konkrečiai, užduočių ieÅ¡kovė neatliko; atsakovas nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių faktus, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių.

Toks Komisijos argumentas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotai praktikai, nes argumentas, dėl darbdaviui neatsiradusios žalos teisiÅ¡kai nepagrįstas. Darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių. Tačiau Komisija neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo pažeidimai sukelia kitų neigiamų padarinių: darbdavys gali įgyti pagrindÄ ateityje nepasitikėti Å¡iuo darbuotoju, padaryti žalÄ Ä¯monės reputacijai, galimybę neteisėtai sumokėti atlyginimÄ ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-560/2007, 3K-3-125/2008, 3K-3-117/2012, 3K-3-199-695/2015 ir kt.).

Dėl 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtos drausminė nuobaudos, Komisija Å¡ioje bylos dalyje, SprendimÄ motyvavo tuo, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, atsakovas tinkamai neįrodė, jog ieÅ¡kovė neteisėtais veiksmais arba neveikimu padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir tuo pažeidė Centro nustatytÄ darbo tvarkÄ ;

2) atsakovė neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jeigu tokie būtų padaryti) kilo žalingos pasekmės bei yra priežastinis ryšys, ieškovės kaltės bei kokių konkrečiai užduočių ieškovė neatliko;

3) pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi bÅ«ti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ patvirtinančiais faktais;

4) atsakovas nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių faktus, kuriais grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių. Komisijos Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas:

1) A. P. padarė drausmės pažeidimÄ . Ji nedirbo pagal darbo grafikÄ nustatytas darbo valandas. Tai įrodyta Pagalbos namuose tarnybos vadovės 2015 m. spalio 14 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kur nurodyta, jog ieÅ¡kovė 2015 m. spalio 13 d. vietoje turėtų dirbti 4 val. dirbo 2 val.;

2) A. P. pasiraÅ¡ytu darbo grafiku 2015 m. spalio mėn., kur nustatyta, kad ji pas klientę M. R. turėjo dirbti nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas klientÄ V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val.;

3) M. R. pasiraÅ¡ytu praneÅ¡imu apie apsilankymÄ , kuriuo nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovė pas jÄ dirbo nuo 8.00 val. ir dirbo apie dvi valandas, iki atvykstant padalinio vadovui, bei kad apsilankymo metu jau yra išėjusi namo, t. y. nenurodė, kad A. P. bÅ«tų siuntusi atklikti kokių darbų, nes Å¡i jau buvusi parduotuvėje;

3) V. N. pasiraÅ¡ytu praneÅ¡imu apie apsilankymÄ , kuriuo nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovė pas jį dirbo nuo 8.00 val. iki 9.30 val., o Å¡iuo metu yra jo praÅ¡ymu nuvykusi į seniÅ«nijÄ tvarkyti kuro kompensavimo dokumentų, tuo A. P. pažeidė darbo drausmę, nes pas V. N. turėjo dirbti nuo 10.00 val., ne nuo 8.00 val., bei negalėjo dirbti pas abu klientus tuo pačiu metu;

4) A. P. paaiÅ¡kinimu, kuriame parodė, jog tÄ dienÄ pas M. R. dirbo nepilnÄ valandÄ , o po to vyko pas V. N., t. y. ji pripažino, kad nedirbo pagal grafikÄ ir neiÅ¡dirbo visų darbo grafike nustatytų valandų;

5) A. P. Komisijai su pareiÅ¡kimu pateikti teiginiai, kad nerašė pasiaiÅ¡kinimo, nebuvo informuota, su drausmine nuobauda nesupažindinta bei tuo metu atostogavo yra paneigti darbo grafiku, jos pasiaiÅ¡kinimu, aktu dėl atsisakymo pasiraÅ¡yti ant įsakymo skirti drausminę nuobaudÄ bei Å¡io iÅ¡siuntimo registracijos kvitu;

6) A. P. pateiktame Komisijai patikslintame praÅ¡yme ji nurodė, kad 2015 m. spalio 13 d. dirbo, t. y. neatostogavo, kad praneÅ¡imÄ apie paskirtÄ drausminę nuobaudÄ gavo registruotu paÅ¡tu, bei, kad ji tarnybos vadovei pasiaiÅ¡kinimÄ rašė dėl 2015 m. spalio 12 d., o ne 2015 m. spalio 13 d. padaryto pažeidimo (tokio pažeidimo Centre nebuvo fiksuota). Tokie veiksmai vertintini kritiÅ¡kai kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtini, nes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja jos pačios teiginiams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Dėl 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtos drausminė nuobaudos Komisija Å¡ioje darbo bylos dalyje SprendimÄ motyvavo tuo, kad vieno ar kito asmens nuotaikos, simpatijos, nuomonių nesutapimas ar skirtingas požiÅ«ris į bendravimÄ negali bÅ«ti vertinamas, kaip nusižengimas darbo drausmei. Komisija vadovavosi tik nenuosekliais ir tikrovės neatitinkančiais A. P. paaiÅ¡kinimais ir argumentais bei nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, neklausė ieÅ¡kovės, kodėl Å¡i klaidingai nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie nuobaudos paskyrimÄ ir paaiÅ¡kinimo dėl padaryto drausminio pažeidimo.

Komisija nenurodė argumentų, kurie leido Komisijai padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės veiksmai yra vertinami, kaip kitų asmenų subjektyvios nuomonės, netyrė atsakovo pateiktų argumentų, neatvyko į darbo vietÄ ir neapklausė darbuotojų, jų nekvietė į posėdį, nevertino B. J. (įstaigos kliento) pateiktų faktų, jog atsakovė buvo pas jį atėjusi ir prašė pasiraÅ¡yti, jog kitos darbuotojos yra blogos, darbuotojų kolektyvinio skundo argumentų ir kitų įrodymų. Komisija neatsižvelgė į faktÄ , jog atsakovė Å¡iuos veiksmus atliko ne dėl asmeninių nesutarimų, o dėl darbo santykių, t. y. naudos siekimo sau, siekdama, jog jai bÅ«tų padidintas darbo krÅ«vis kitų darbuotojų sÄ skaita ir gautų didesnį darbo užmokestį.

Komisija neatsižvelgė, kad toks atsakovės elgesys yra ne tik su darbuotojais ir administracija, bet kad į tai įtraukiami senyvo amžiaus ir pagalbos reikalaujantys paÅ¡aliniai asmenys bei kad toks jos elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas ne kaip paprastas drausminis nusižengimas, o kaip grubus darbo drausmės pažeidimas, už kurio padarymÄ galimas darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo (LAT nutartis Nr. 3K-3-233/2009). Kadangi atsakovas, skirdamas A. P. drausminę nuobaudÄ , nustatė, jog darbuotojo veiksmai yra neteisėti, įvertinto jos darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus, su kuriais darbuotoja buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta, todėl atsakovei buvo žinomos teisės ir pareigos bei į tai, kad vienas iÅ¡ darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veikla), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Be to, darbdavys atsižvelgė į tai, jog neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai bÅ«dinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, reputacijai. IeÅ¡kovės paskleistos žinios apie bendradarbes dėl Å¡ių darbo, bei tokios žinios skleidimas įstaigos esamiems ir bÅ«simiems klientams neatitiko tikrovės, todėl ji tokiu elgesiu nesiekė darbe palaikyti dalykinės atmosferos, nepagarbiai elgėsi, todėl padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Pats asmuo vertina savo poelgius, darbinę veiklÄ , laimėjimus, dėl tokio savęs vertinimo susiformuoja asmens orumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, atlyginti tuo padarytÄ Å¾alÄ . Garbės ir orumo apsaugÄ užtikrina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156-157 straipsniai, kurie nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡meižimÄ ir įžeidimÄ .

Kadangi darbdavys konstatavo, kad A. P. nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukÅ¡mo ir elgtis pagarbiai ne tik su įstaigos darbuotojais, bet ir su klientais, todėl pažeidė darbo drausmę, todėl už tai buvo pagrįstai nubausta (LAT nutartis Nr. 3K-3-233/2009). Todėl Komisijos Sprendimas panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. įsakymÄ ir A. P. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ yra neteisėtas ir naikintinas, paliekant galioti minėtÄ Ä¯sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Dėl 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos Komisijos Å¡ioje darbo bylos dalyje Sprendimo motyvai tokie patys kaip ir dėl 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymo. Sprendimas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir naikintinas, nes atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Ji nedirbo pagal darbo grafikÄ nustatytų darbo valandų, kas yra įrodyta:

1) atsakovės pasirašytu darbo grafiku 2016 m. balandžio mėn., kur nustatyta, kad ji pas M. R. turėjo dirbti 2016 m. balandžio 25-26 d. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val.;

2) Pagalbos namuose tarnybos vadovės 2016 m. balandžio 26 d. tarnybiniu pranešimu, kur nurodyta, jog atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. nedirbo visų darbo grafike nurodytų valandų;

3) informacijoje apie apsilankymÄ , pasiraÅ¡ytoje M. R., nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. 11.25 val. ieÅ¡kovė nedirbo pas M. R., kuri nurodė, kad darbuotojos niekur nesiuntė, ji jau yra išėjusi namo; 4) 2016 m. balandžio 26 d. atsakovės paaiÅ¡kinimu, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. iÅ¡ V. N. išėjo 9.20 val. ir nuėjo pas M. R., iÅ¡ kurios išėjo 11.15 val.;

5) atsakovės paaiškinimas, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. klientės prašymu nuo 11.15 val. buvo nuėjusi į parduotuvę, yra paneigti klientės parodymais, kad darbuotojos daugiau niekur nesiuntė, kad ji jau išėjusi namo;

6) atsakovės Komisijai pateiktame patikslintame praÅ¡yme nurodyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. ji anksčiau nei numatyta darbo grafike palydėjo V. N. į parduotuvę ir anksčiau nuėjo pas M. R., tačiau tokie A. P. parodymai prieÅ¡tarauja jos 2016 m. balandžio 26 d. paaiÅ¡kinime nurodytiems duomenims, kur tokių aplinkybių nenurodo, tai, kad ji V. N. lydėjo į parduotuvę, tačiau su pirkiniais neparlydėjo, nors pagal jos pateiktÄ informacijÄ Komisijai tam turėjo laiko, nes pas M. R. nuėjo anksčiau, nei reikėjo pagal grafikÄ bei tai, kad ieÅ¡kovė V. N. lydėjo į parduotuvę paneigta padalinio vadovės tarnybiniu praneÅ¡imu, kur nustatyta, kad tikrinti, ar V. N. nėra sugrįžęs, ėjo dar du kartus (paskutinį kartÄ 11.15 val.) ir Å¡io namuose nerado;

7) atsakovės paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad ji 2016 m. balandžio 26 d. pas V. N. dirbo iki 9.00 val., nes pas jÄ atvažiavo žurnalistai ir, V. N. leidus, iÅ¡vyko į darbovietę, į darbo vietÄ buvo sugrįžusi, tačiau jai nebuvo leista atidirbti (nebuvo iÅ¡ anksto suderintas ir pakeistas darbo grafikas), kas patvirtina faktÄ , kad ji neiÅ¡dirbo darbo grafike nurodytų valandų, t. y. pas V. N. dirbo nuo 8.00 val. iki 9.00 val., nors pagal grafikÄ turėjo dirbti iki 10.00 val., o pas M. R. nedirbo, nors turėjo dirbti nuo 10.00 val. iki 12.00 val.;

8) atsakovės Komisijai pateiktame patikslintame praÅ¡yme nurodyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. pas jÄ atvyko žurnalistai, kurie norėjo atlikti tyrimÄ jos darbovietėje bei Å¡iai sugrįžus į darbo vietÄ pas V. N., padalinio vadovė buvo leidusi dirbti, bet vėliau šį leidimÄ pakeitė, tai neatitinka tikrovės, nes žurnalistus A. P. kvietėsi pati ir tai nėra tinkamas teisių gynimo bÅ«das, nes tokio bÅ«do nenumato DK ir CK. Be to, Pagalbos namuose padalinio vadovė neleido jai atidirbti, nes nebuvo pakeistas darbo grafiko. O atsakovė nesikreipė, neprašė pakeisti darbo grafikÄ . Ji su žurnalistais atvykti į darbovietę galėjo vėliau, atlikusi darbÄ ;

9) atsakovės argumentas, kad ji tuo pačiu laiku, kaip nurodyta grafike, 10.00 val. negali bÅ«ti pas abu klientus, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovei yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pas pirmÄ klientÄ darbuotoja turi dirbti kaip nurodyta grafike, t. y. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas sekantį nuo 10.00 val. tačiau į šį laikÄ Ä¯skaičiuojamas laikas sugaiÅ¡tas nuvykimui pas sekantį klientÄ . Nuo V. N. iki M. R. nueiti reikia apie 10 min.;

10) atsakovės teiginiai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja jos pačios ankstesniems teiginiams ir kitiems surinktiems įrodymams, todėl Sprendimas panaikinti 2016 m. gegužės 25 d. įsakymÄ ir paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , yra neteisėtas ir naikintinas, paliekant galioti minėtÄ Ä¯sakymÄ ir juo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Dėl pirmos drausminės nuobaudos – iÅ¡ atsakovės buvo pareikalautas ir gautas pasiaiÅ¡kinimas, spalio 14 d. suraÅ¡ytas praÅ¡ymas pateikti paaiÅ¡kinimÄ . PasiaiÅ¡kinime nėra datos, kada jis paraÅ¡ytas.

PasiaiÅ¡kinimas paimtas spalio 14 d., kai atsakovė neatostogavo. PasiaiÅ¡kinimÄ atsakovė atnešė prieÅ¡ įsakymo priėmimÄ . Atsakovė tarnyboje surašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Nėra žymos, kad pasiaiÅ¡kinimas paraÅ¡ytas spalio 14 d. Apie nuobaudÄ atsakovė informuota žodžiu ne kartÄ tarnybos vadovo. Ji su nuobauda nesutiko, nepasirašė. Atsakovė apie nuobaudÄ informuota tada, kai yra paÅ¡to kvitas. Dėl drausminės nuobaudos, kuri paskirta 2016 m. balandžio 12 d., - ji paskirta, nes darbuotojai ne kartÄ kreipėsi į CentrÄ dėl atsakovės netinkamo elgesio.

Darbuotojai surašė praÅ¡ymÄ administracijai atsižvelgti į jos elgesį ir priimti sprendimÄ . Nuobaudos paskyrimas yra dėl blogos nuomonės skleidimo apie įstaigÄ , buvo daromas ne tik poveikis darbuotojams, bet ir įstaigai, jos reputacijai. Todėl tai apima viskÄ , ne tik darbuotojus, bet ir administracijÄ , klientus. Kalbėjo ir su klientais, ir su darbuotojais, važiavo į vietÄ , sudarė komisijÄ . Dėl nuobaudos, paskirtos 2016 m. gegužės 25 d. Skiria laiko nuėjimui iÅ¡ vieno kliento pas kitÄ .

Yra skiriamas laikas iÅ¡ atėjimo laiko, iÅ¡ pradžios darbo. Darbo laikÄ turi pabaigti tiksliai, kada numatyta. Pas sekantį klientÄ iÅ¡minusuojamas laikas. 10.00 val. atsakovė dar turi bÅ«ti pas klientÄ . Jei nuvykus vadovui, klientas pasako, kad ji išėjus seniai, tai yra pažeidimas. Rankas nusiplauna, tualetu pasinaudoja darbuotojas pas klientÄ . 2015 m. lapkričio 10 d. įsakyme, kur nurodyta, kad žinoma, jog darbÄ baigė spalio 13 d. apie 10.00 val. – tai žinoma iÅ¡ raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo.

Abu klientai teigė, kad ji buvo pas juos tuo pačiu metu. Tarnybos vadovui pateiktas pasiaiÅ¡kinimas. Dėl balandžio 12 d. įsakymo. Priimant atsakovę į darbÄ , buvo susitarta, kad 0,3 etato bus. Pilno darbo krÅ«vio užtikrinti negali, nes jis priklauso nuo klientų poreikio. Kadangi atsakovė nevairuojanti, ji teikia paslaugas klientams tik tiems, pas kuriuos gali nueiti pėsčia. Visi darbuotojai dirba nuo 0,3 iki 0,6 etato. Dabar atsakovės krÅ«vis 0,4 etato, 2 klientai. Charakteristika pateikta 2015 m. sausį.

CharakteristikÄ parašė atsakovės praÅ¡ymu, kad gauti daugiavaikės mamos pensijÄ . Tuo metu nebuvo didelių nusiskundimų atsakovės atžvilgiu. Nuolatos kelia triukÅ¡mÄ administracijoje, nemandagiai kalba su darbuotojais. Darbuotojai yra sekami, kada atėjo, kada išėjo, taip yra pažeidžiamos jų teisės į privatumÄ . Etikos kodekso 4.12 punktas – atsakovė kovoja su kitais darbuotojais, juos pažemindama, kad jie negautų klientų, 4.30 punktas – nepagarbiai elgiasi su kitais darbuotojais, 4.34 punktas – nepripažįsta savo klaidų, 4.35 punktas – nesaugo Centro garbės apkalbėdama, 4.36 punktas – televizijos laidose atsakovė diskredituoja CentrÄ , 4.37 punktas – visi punktai tinka, nesusilaiko nuo kalbų, pas klientus kalba apie tarnybÄ , raÅ¡tu praÅ¡o paraÅ¡yti, kad atsakovė yra gera, o kurie pavaduoja – ne, 6.3 punktas – nueina pas potencialius klientus, pas kuriuos nepaskirta, paraÅ¡yti, kad ji yra gera, 6.5 punktas – viso to nebuvo, 7.2 punktas – buvo pora kartų prieÅ¡ kelis metus, kai buvo atsipraÅ¡yti, nebendrauja su bendradarbėm taktiÅ¡kai, pagrasina visiems, kad skųs toliau, darbuotojos yra įsitempę, 7.3 punktas – viskas tinka. (duomenys neskelbtini) dirba 7 žmonės, iÅ¡ jų 6 parašė skundÄ , septinta iÅ¡ jų yra atsakovė.

Balandžio 12 d. įsakymo atsakovei nesiuntė, jį davė perskaityti raÅ¡tinėje, matė, kaip atsakovė jį perskaitė, pasiraÅ¡yti atsisakė. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. įsakymo. Po nuobaudų paskyrimo atsakovė iÅ¡vadų nepadarė. Nuobauda paskirta ne už tai, kad darbo laiku kvietė žurnalistus, atsakovė neperspėjo apie tai. Paprašė pasiaiÅ¡kinimo, jie su datomis. Šį įsakymÄ iÅ¡siuntė iÅ¡ karto, jį gavo, nes siuntė registruotu. PaaiÅ¡kinime, kur nurodyta, kad ėjo maisto pirkti, įeina į darbo funkcijas, tokius faktus sunku patikrinti.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu ji bei jos atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad Komisija nusprendė jos patikslintÄ praÅ¡ymÄ tenkinti ir panaikinti Centro direktorės įsakymais jai paskirtas drausmines nuobaudas. Centro ieÅ¡kinys nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu panaikinti SprendimÄ . Centre ji pagal neterminuotÄ darbo sutartį lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja dirbu nuo 2004 m. gegužės 11 d. Darbo sutartis su ja darbdavio iniciatyva buvo dažnai keičiama: darbo krÅ«vis tai didinamas, tai mažinamas. 2010 metais ji įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijÄ .

Savo iniciatyva kėlė kvalifikacijÄ ir 2015 m. gegužės 28 d. įgijo 4 lygio socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijÄ . 2015 m. sausio 6 d. iÅ¡duotoje direktorės pasiraÅ¡ytoje charakteristikoje ji apibÅ«dinama kaip sÄ Å¾ininga, tvarkinga, darbÅ¡ti, atsakinga, laiku atliekanti pavestÄ darbÄ , draugiÅ¡ka, dėmesinga ir mylima kolektyvo darbuotoja. Nesutarimai tarp jos ir direktorės R. M. prasidėjo, kai 2015 m. vasarÄ ji paprašė padidinti iki 0,6 etato sumažintÄ darbo krÅ«vį. Jos žodinių ir raÅ¡tiÅ¡kų praÅ¡ymų padidinti darbo krÅ«vį Centras netenkino.

Kitiems darbuotojams darbo krÅ«vis buvo didinamas, buvo priimami nauji darbuotojai. Nuo 2015 m. vasaros ji yra diskriminuojama. 2016 m. balandžio 16 d. direktorė registruotu laiÅ¡ku informavo jÄ , kad 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu jai paskirta drausminė nuobauda. Ji kreipėsi į savivaldybę, vėliau į žiniasklaidÄ . Žurnalistai atvyko 2016 m. balandžio 26 d. Pirmiausia jie atvažiavo pas jÄ , pakvietė vykti kartu pas direktorę. Kadangi buvo sutvarkiusi prižiÅ«rimų asmenų namus, pasirÅ«pinusi jais, nuvyko su žurnalistais į CentrÄ (savo darbovietę), kur davė interviu, buvo filmuojama. 2016 m. gegužės 28 d. registruotu laiÅ¡ku informuota, kad 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu jai paskirta drausminė nuobauda. Nesutikdama su tuo, kreipėsi į KomisijÄ . 2016 m. liepos 5 d. jÄ atstovaujantis advokatas gavo dokumentus iÅ¡ Komisijos. Gavus juos, paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirta dar viena drausminė nuobauda. Kartu gauti dokumentai ir apie kitų drausminių nuobaudų paskyrimÄ , apie kurių buvimÄ jai nebuvo žinoma. Todėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė tikslinti ieÅ¡kinį. 2016 m. liepos 7 d. Komisijos posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovo atstovė R.

M.. 2016 m. liepos 25 d. Komisijos posėdyje dalyvavo tik ieÅ¡kovė. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovo atstovė buvo informuota tinkamai. Drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisės norma reiÅ¡kia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (LAT 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008).

Darbdavys, prieÅ¡ skirdamas vienÄ iÅ¡ DK 237 straipsnio numatytų drausminių nuobaudų, turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojo pasiaiÅ¡kinimai tokiais atvejais teikiami darbo vietoje ir darbo dienos valandomis per protingai nustatytÄ terminÄ . PasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-153/2009). Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneÅ¡ama pasiraÅ¡ytinai. Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis), draudžiama skirti kelias drausmines nuobaudas už vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ (DK 239 straipsnis).

Å ios tvarkos Centro administracija nesilaikė ir tai yra vienas iÅ¡ pagrindų drausminių nuobaudų panaikinimui. Dėl 2015 m. lapkričio 10 d. paskirtos drausminės nuobaudos direktorė registruotu laiÅ¡ku informavo jÄ 2016 m. balandžio 16 d. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirta pastaba jos atostogų metu ir todėl yra neteisėta. 2015 m. spalio 13 d. ji dirbo visÄ darbo grafike nurodytÄ laikÄ . Tai patvirtina faktas, kad už Å¡iÄ dienÄ jai sumokėtas visas užmokestis. Be to, apie Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ ji sužinojo 2016 m. balandžio 16 d.

Tik po Å¡io laiÅ¡ko gavimo, buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti, tačiau ne už 2015 m. spalio 13 d., o dėl 2016 m. kovo 12 d. Ji parašė paaiÅ¡kinimÄ , jame nurodė, kad dirbo visÄ darbo laikÄ â€“ dalį jo buvo pas prižiÅ«rimus asmenis, dalį laiko tvarkė jų reikalus seniÅ«nijoje, pirko maisto produktus. Komisija nustatė, kad apie paskirtÄ drausminę nuobaudÄ sužinojo tik 2016 m. balandžio 15 d. gavusi praneÅ¡imÄ registruotu laiÅ¡ku. 2015 m. spalio 13 d., sutvarkiusi N. namus, iÅ¡vyko į seniÅ«nijÄ tvarkyti V.

N. dokumentų dėl kuro. 2015 m. spalio 13 d. informacijoje apie apsilankymÄ pas M. R. nurodyta, kad pastaroji paaiÅ¡kino, kad ji (A. P.) dirbo pas jÄ , sutvarkė namus, prinešė malkų, jos darbu ji yra patenkinta. 2015 m. spalio 13 d. informacijoje apie apsilankymÄ pas V. N. nurodyta, kad pastarasis paaiÅ¡kino, jog pas jį dirbo nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir po to iÅ¡vyko į seniÅ«nijÄ tvarkyti kuro kompensavimo dokumentų, darbu jis yra patenkintas. V. N. Komisijos posėdžio metu parodė, kad ji jį prižiÅ«ri aÅ¡tunti metai, jos darbu patenkintas, ji ne tik tvarko namus, perka produktus, bet ir tvarko įvairius dokumentus jo vardu seniÅ«nijoje, kitose įstaigose.

Liudytojas parodė, kad pas jį 2015 m. rudenį buvo atvykusi Centro darbuotoja, kuri teiravosi apie P. Tada jis paaiÅ¡kino, kad ji buvo pas jį, viskÄ sutvarkė ir iÅ¡vyko į seniÅ«nijÄ . Byloje yra pateikta pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartis, kurioje iÅ¡vardintos teikiamos pagalbos į namus paslaugos. Dėl to Å¡i drausminė nuobauda neteisėta, Sprendimas yra teisėtas. Dėl 2016 m. balandžio 12 d. paskirtos drausminės nuobaudos – darbo drausmės pažeidimui konstatuoti, drausminei atsakomybei taikyti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis.

Darbuotojui ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui. Drausminė nuobauda skiriama, kai nustatomas darbuotojo įvykdytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, o ne tai, kad kolektyve susiformavo bendro pobÅ«džio nuomonė, jog darbuotojas savo pareigas atlieka abejingai, atmestinai ir pan. 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu jai paskirtas papeikimas dėl to, kad 2016 m. kovo 14 d. gautas kolektyvinis Pagalbos namuose tarnybos lankomosios priežiÅ«ros darbuotojų skundas.

Ä®sakyme iÅ¡dėstytos mintys ir samprotavimai darbo byloje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes negali bÅ«ti pagrindu drausminei nuobaudai skirti. Samprotavimai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra pramanyti, siekiant jÄ apÅ¡meižti ir atleisti iÅ¡ darbo. Dėl 2016 m. gegužės 25 d. paskirtos drausminės nuobaudos. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti pradedantį dirbti darbuotojÄ su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbÄ (DK 99 straipsnio 4 dalis).

Å i pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimÄ su jo funkcijomis ir kitomis bÅ«tinomis darbo sutarties sÄ lygomis (DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotojÄ su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir bÅ«damas reikiamai atidus, bÅ«tent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, Å¡ie darbuotojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip kalti ir negali bÅ«ti drausminės atsakomybės pagrindas (LAT 2015 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2015). 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu drausminė nuobauda paskirta dėl to, kad 2015 m. balandžio 25 d. pagal grafikÄ ji turėjo teikti pagalbos namuose paslaugas nuo 8.00 val. iki 12.00 val., o padalinio vadovė balandžio 25 d. 9 val. 20 min. atvykusi pas V. N. nei kliento, nei jos nerado. Pas M. R. jos darbo vietoje nerado 11 val. 25 min., o klientė paaiÅ¡kino, kad ji (A. P.) išėjo namo. 2016 m. balandžio 26 d. ji turėjo dirbti nuo 8.00 val. iki 12.00 val., bet jau 9 val. 40 min. baigė darbÄ , nes buvo iÅ¡sikvietusi žurnalistus. Tokiais savo veiksmais ji nuolat pažeidžia darbo drausmę ir Taisyklių 22.3, 30 punktus.

Darbo grafike nurodyta, kad pas V. N. ji turi dirbti nuo 8.00 val. iki 10.00 val., o pas R. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val. V. N. gyvena (duomenys neskelbtini), o M. R. – (duomenys neskelbtini). AtstumÄ tarp jų galima nueiti per 15-20 minučių, tuo pačiu laiku (10 valandÄ ) bÅ«ti skirtingose, viena nuo kitos nutolusiose vietose, fiziÅ¡kai neįmanoma. Nustatyta, kad ji pas V. N. atseit nebuvo nuo 9.00 val. 20 min. iki 10.00 val., tačiau nustatyta ir tai, kad N. tuo metu nebuvo namuose. PaaiÅ¡kino, kad kartu su V.

N., jam pageidaujant, išėjo anksčiau ir lydėjo jį į parduotuvę, kuri yra pakeliui pas R. Palydėjusi N. į parduotuvę, anksčiau nei numatyta darbo grafike, nuėjo pas R. Atlikusi reikalingus darbus M. R. namuose, išėjo į parduotuvę ir vaistinę pirkti klientei reikalingų daiktų. Pirkinius atnešė jau po 12.00 val. Tokiu bÅ«du 2016 m. balandžio 25 d. nepažeidė darbo grafiko, nepadarė darbo drausmės pažeidimo. 2016 m. balandžio 26 d. atvyko žurnalistai. Kadangi žurnalistai anksčiau bendravę su ja, paprašė jos kartu vykti į CentrÄ .

Ji susitarė su V. N., kad grįš pas jį vėliau. Po pokalbio su Centro administracija, žurnalistai nuvežė jÄ pas N. BÅ«dama V. N. namuose sulaukė darbų vadovės skambučio. Vadovė liepė dirbti toliau, o nuvykus pas kitÄ klientÄ atidirbti su žurnalistais Centre sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Tačiau po 15 min. vadovė paskambino į V. N. telefonÄ ir liepė eiti į namus ir Å¡iandien nedirbti. DK 143 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog į darbo laikÄ Ä¯eina kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laikÄ , nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160, 20 punkte numatyta, jog laikas, suteikiamas darbuotojams, kad jie galėtų tenkinti asmeninės higienos ir fiziologinius poreikius, prilyginamas darbo laikui. Lankomosios priežiÅ«ros darbuotojos darbas dažniausiai susijęs su garbaus amžiaus žmonių priežiÅ«ra. Po kliento asmeninių higienos ir fiziologinių poreikių tenkinimo darbų atlikimo reikalinga tinkamai pasirÅ«pinti savo higiena.

Ne visada pas klientus tai galima atlikti, todėl jos priverstos tai atlikti savo namuose, o tam reikia į juos nueiti. Tuo metu lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja, anot Centro administracijos, „palieka savo darbo vietÄ â€œ. Su kiekvienu klientu susitariama ne tik dėl pagalbinių darbų namų buityje, kliento higienos ir fiziologinių poreikių tenkinimo, bet ir tokių darbų kaip lankymasis parduotuvėse, vaistinėse, gydymo įstaigose, vieÅ¡ojo administravimo įstaigose ir kitur, kai atstovaujami kliento interesai.

Neradusi jos kliento namuose, darbų vadovė turi pareigÄ pasiteirauti jos, kur tuo metu ji yra ir ar ten yra kliento nurodymu, ar dėl savo fiziologinių poreikių. Nė vienu iÅ¡ nagrinėjamų atvejų to darbo vadovė jos neklausė ir nesiaiÅ¡kino. Tai, kad darbo drausmės nepažeidė, įrodo jai už 2016 m. balandžio mėn. 25 ir 26 d. iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis. Komisija nustatė, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. darbÄ pradėjo 8.00 val., po 10.00 val. buvo pas M. R., po 11 val. 15 min. pirko vaistus, 2016 m. balandžio 26 d. ji nuo 8.00 val. dirbo pas V.

N., po 9.00 val. iÅ¡vyko į CentrÄ . Posėdžio metu V. N. parodė, kad tÄ dienÄ , kai atvyko žurnalistai, ji (A. P.) pas jį dirbo, nurodė, kad jis pats pasiÅ«lė jai nuvykti į CentrÄ , kartu su žurnalistu ir direktore pasikalbėti, o po to grįžus pabaigti darbus. Komisija teisingai nurodė, kad pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, Komisija konstatavo, kad nenustatyti visi darbo drausmės pažeidimo sudėties požymiai ir sudedamosios dalys.

Nagrinėjamu atveju pats darbdavys nuo pat pradžių pažeidinėjo imperatyvias normas, su ja elgėsi, nepaisydamas įstatymų reikalavimų, nuo pat darbo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų: savo iniciatyva nuolat keitė darbo užmokestį ir darbų apimtis, nurodydamas į darbo sutartyje esantį neteisėtÄ 2 punktÄ . Ji įsipareigojimus vykdė tinkamai ir iki Å¡iol neturėjo jokių priekaiÅ¡tų iÅ¡ darbdavio. NeaiÅ¡kumų kelia ne tik sutarties 2 punktas, bet ir 8 priedas.

PraÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties sÄ lygų keitimo ji yra raÅ¡iusi tik vienÄ kartÄ 2014 metais. Byloje nėra daugiau įrodymų apie jos iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ keisti darbo sÄ lygas. Keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima. Be jos raÅ¡ytinio sutikimo negalima sumažinti jai darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudarytoje darbo sutartyje. Å ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas su savo darbuotojais. Jai paskirtos drausminės nuobaudos yra bandymas susidoroti su neparankiais darbuotojais, juos atleidžiant iÅ¡ darbo.

Komisija teisingai nusprendė, kad Centras neįrodė, jog ji neteisėtais veiksmais arba neveikimu padarė darbo drausmės pažeidimus, neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jei tokie bÅ«tų padaryti) kilo žalingos pasekmės, kad yra priežastinis ryÅ¡ys ir jos kaltė. Komisija teisingai nurodė, kad darbdavys, konstatuodamas, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių darbuotojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardinti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos iÅ¡vados dėl padarytų pažeidimų, turi bÅ«ti pateikti duomenys (įrodymai), patvirtinantys tuos faktus.

Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio nuraÅ¡ymas, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų pažeidimo sudėties elementų, negali bÅ«ti pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti. Ji nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. atostogavo. Ji darbÄ atlieka sÄ Å¾iningai, niekada nevėluoja. 12 metų jokių nusiskundimų iÅ¡ klientų nebuvo nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Pareigybinę instrukcijÄ perskaitė, pasirašė, darbo grafikÄ sudarinėja, pasirašė, kad susipažino.

Pas N. ji dirba nuo 8.00 val. iki 10.00 val. Pas R. dirba nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Neranda pas juos, nes ji bÅ«na išėjusi vaistų, duonos, pas gydytojus. Pavyzdžiui, kol tvarkė neįgalumo pažymÄ , pralaukė 4 valandas. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymÄ gavo, suprato, už kÄ gavo nuobaudÄ . Tuo metu, kuris nurodytas įsakyme, darbe buvo. Spalio 13 d. baigė darbÄ 12.00 val. PaaiÅ¡kinime paraÅ¡yta, kad baigė 10.00 val., bet ji negalėjo baigti 10.00 val. Nematė, kad K. buvo atvykus pas R. ir N. Tuo metu ji dirbo nuo 8.00 val. iki 10.00 val. pas R., nuo 10.00 val. iki 12.00 val. pas N. Tuo metu turėjo 2 klientus, pas juo eidavo pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį.

Apie pastabÄ sužinojo tik 2016 m., po gero pusmečio, tai galėtų bÅ«ti 2016 m. balandžio 15 d. Pas kiekvienÄ klientÄ turi atlikti tokias funkcijas: atneÅ¡ti malkų, atneÅ¡ti vandens, sutvarkyti patalpas, nupirkti maistÄ , iÅ¡kviesti gydytojÄ , nupirkti vaistus, jei turi nuosavÄ namÄ , žiemÄ nukasti sniegÄ , palydėti iki medicininių paslaugų, iÅ¡Å¡varinti patalpas, pagalba mokant mokesčius, kitus dokumentus, užraÅ¡ant pas gydytojus. 2015 m. spalio 14-15 d. pasiaiÅ¡kinimo nerašė. Buvo atvejis, kai klientė norėjo atsisakyti paslaugų. 2015 m. spalio 13 d. 9.55 val. pas R. nešė malkas, vandenį ir plovė grindis.

Pas N. atnešė malkas, tada seniÅ«nijoje tvarkė dokumentus dėl kuro paÅ¡alpos. K. rado jÄ ten, valandų buvo prieÅ¡ 10. Dėl 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo – jį gavo. Kolektyvinis skundas jai neparodytas. Viskas susiję giminystės ryÅ¡iai, klientės su darbuotojomis. Vadovės giminių nėra. Ji nedirba su kitomis socialinėmis darbuotojomis, visos turi savo klientus, ji eina, o kitos – važiuoja, jas sutinka parduotuvėse, vaistinėse, bet tai ne darbiniai santykiai. N. praÅ¡o, kad R. jÄ pavaduotų, kai eina atostogų, ji tai užraÅ¡o pieÅ¡tuku direktorei.

Ji buvo pas N., viskÄ papasakojo, iÅ¡ jo gavo atsakymÄ , kad pažeidimų nėra. Kreipėsi į televizijÄ . 2016 m. balandžio 26 d. ji po iÅ¡eiginės negalėjo nebÅ«ti darbe. Dirbo pas N., 9.15 val. paskambino žurnalistas, jÄ pasiėmė, pasakė, kad turi bÅ«tinai važiuoti pas direktorę, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ji sėdo pas žurnalistÄ Ä¯ maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo į CentrÄ . Jie negalėjo važiuoti po 12.00 val., nes žurnalistas turėjo dar 5 iÅ¡kvietimus ir negalėjo jos laukti.

Darbo metu važiavo pas direktorę, tai ne pažeidimas. Su žurnalistu grįžo pas N. ir pradėjo dirbti likusį darbÄ . Po 15 min. sulaukė K. skambučio į N. telefonÄ . Pasakė, kad ji turi eiti namo ir kad negali eiti pas R. Jai nustatytas darbo laikas, už iÅ¡dirbtas valandas moka. Buvo akcentuojama, kad reikia susitarti su klientu. Ji tÄ dienÄ dirbo 1,5 valandos, o tada grįžo ir atidirbo su darbdavio leidimu.Liudytojas V. N. paaiÅ¡kino, kad jį lanko darbuotoja A. Ji ateina 8.00 val. ir iÅ¡eina 10.00 val.

Buvo du atvejai, kai buvo atėjusi darbuotoja paaiÅ¡kinti apie mokesčius, kiek turi mokėti darbuotojui, nes jam buvo neaiÅ¡ku. Jis pasakė Å¡iai darbuotojai, kad jie priima naujus žmones, o Å¡iai darbuotojai (A. P.) neduoda pilno etato. Kitas atvejis – paskambino iÅ¡ darbovietės, paklausė, ar A. dirba. O A. tÄ dienÄ dirbo iÅ¡ ryto valandÄ ir jie buvo sutarę, kad paskui ateis po pietų. Paskambino į jo telefonÄ , paprašė A. P. pakviesti, jis pakvietė. Jis paklausė A., kÄ pasakė. Ji atsakė, kad liepė eiti namo.

Po kelių dienų ji pasakė, kad rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad gavo nuobaudÄ . 2015 m. pas jį turėjo dirbti nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Kai nerado A., ji tuo metu buvo iÅ¡neÅ¡usi dokumentus į savivaldybę, nunešė pareiÅ¡kimÄ dėl kompensacijos malkoms. A. dar dirba pas R. 2015 m. atsakovė ateidavo nuo 8.00 val., po jo eidavo pas R. Kai tikrino K., jis buvo pas maÅ¡inų meistrÄ . Jis pats vairuoja automobilį, su maÅ¡ina važiuoja iki stoties ir į vaistinę, kitur su maÅ¡ina nevažinėja.

TÄ dienÄ ji iÅ¡ ryto tvarkė kambarius, po to į savivaldybę ėjo. 2016 m. balandžio 25 d. ji atvyko 8.00 val. Å iemet buvo sukeistas laikas, pas jį turėjo dirbti nuo 8.00 val. Ji atėjusi nešė malkas, sutvarkė kambarius, buvo iki 10.00 val. Niekas nebuvo atvykę tikrinti. Buvo atvykę patikrinti tik, kai ji buvo į apylinkę iÅ¡vykus. Balandžio 26 d. turėjo dirbti nuo 8.00 val. iki 10.00 val. Tada ji dirbo valandÄ , po to jÄ iÅ¡sikvietė žurnalistai. Ji pasakė, kad negali iÅ¡eiti, tai jis pasakė, kad ateitų po pietų.

Tada atvažiavo pirmÄ valandÄ ir buvo skambutis iÅ¡ darbovietės. Buvę taip, kad darbuotojui jei reikia, iÅ¡eina, o atidirba vėliau. Jis buvo sutaręs su Centro administracija, kad sutartų su darbuotoja dėl laiko sukeitimo. Su K. dėl darbo grafiko susitarė. Darbu, kurį atlikdavo darbuotoja, patenkintas, ji visur nueidavo, kur siųsdavo. Jokių pretenzijų neturėjo niekada. Konfliktų nebuvo, kol žmona buvo gyva. Su darbuotojom buvo gerai, sutarė, o staiga pradėjo nesutarti. Kai A. atostogaudavo, pavaduodavo kita, bet ji atsineÅ¡davo tuščiÄ â€žtabelį“, pasakė, kad virÅ¡ininkė neturėjo laiko parengti dokumentų, tai pasirašė ant tuščio „tabelio“.

Pabaigoje mėnesio pasiraÅ¡o ant žiniaraščio, patikrina valandas. Jis moka už paslaugÄ 10 procentų nuo pensijos. A. niekada neatneÅ¡davo tuščio žiniaraščio.Liudytoja R. S. paaiÅ¡kino, kad ji dirba lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja Centre, teritorija (duomenys neskelbtini). Dirba kartu su A. P. Ji (A. P.) juos apkalba, jÄ (R. S.) buvo apÅ¡meižusi, kad iÅ¡ senutės iÅ¡sinešė 50 eurų, ji bijojo prarasti darbÄ . Ji (A. P.) jÄ iÅ¡vadino vagimi, pijoke. Ji (R. S.) anksčiau iÅ¡gerdavo.

Pas R. ji pasakė, kad iÅ¡sinešė 50 eurų. Pas R. nueina moteris, kuri jai pasakė apie tai. Ji prižiÅ«ri 3 klientus. Nuėjo vienÄ rytÄ pas G., kuriÄ prižiÅ«ri. G. pasakė, kad buvo atėjusi A. siÅ«lytis, pasakė, kad jei per toli, gali pasiimti A. G. jos paklausė, ar Å¡i (R. S.) anksčiau gerdavo. Å iÄ informacijÄ ji galėjo sužinoti tik iÅ¡ A. Ji kaip darbuotoja dėl to buvo įsitempusi. Pas kiekvienÄ Å¾mogų dirba po 2 valandas. Nekeisdavo valandų pas klientus. Centre dirba nuo 2015 m. spalio 9 d.

Darbo krÅ«vis buvo keičiamas dėl pavadavimo. Su pavadavimu buvo pilnas etatas. Pagal darbo sutartį nėra pilno etato. Kai įsidarbino, buvo 1 žmogus, vasario mėnesį gavo antrÄ . Asmenis Centre skiria A. K. Neduoda pasiraÅ¡yti tuščių „tabelių“. SkundÄ ji pasirašė, nes buvo pikta ant A., nes jÄ apÅ¡nekėjo dėl praeities. SkundÄ atvežė pasiraÅ¡yti M. Ji perskaitė tÄ skundÄ , pasirašė. Darbo reikalais susitinka, kai veža „tabelius“. Kai iÅ¡girdo apkalbas dėl pinigų, nuėjo pas G., V., iÅ¡ vadovybės su niekuo apie tai nekalbėjo.

Ji sveikindavosi A., o Å¡i ne. RaÅ¡ydamasi skundÄ , tikėjosi, kad nustos apkalbėti. Liudytoja V. A. paaiÅ¡kino, kad dirba Centre, (duomenys neskelbtini), aptarnauja 3 žmones, dirba puse etato, dirba 6 metus. Visada buvo pusė etato. Su P. iÅ¡kilo problemos, nes Å¡meižia jas. Ji (atsakovė) prašė savo kliento, kad sakytų, kad blogai dirbo, kai jÄ (atsakovę) pavadavo. Ambulatorijos darbuotojoms pasakė, kad susidoros. Jai yra pasakiusi, kad susidoros su direktore, nes neduoda naujų klientų. Ji turi 1 klientu daugiau nei P. Jos klientai pretenzijų nereiÅ¡kė.

Kai pavadavo atsakovę pas N., Å¡iam pasisiÅ«lė padėti po darbo. N. pasakė, kad P. liepė pasiraÅ¡yti, kad ji blogai dirba. (duomenys neskelbtini) kalba, kad darbÄ ji (V. A.) gavo per giminystės ryÅ¡ius. Jos teta dirba buhaltere. Ji blogai jaučiasi dėl to. SkundÄ inicijavo darbuotojai bendrai. Neatsimena, kas rašė. Visos diskutavo, kÄ raÅ¡yti. Ji sutiko su visais argumentais, kurie iÅ¡dėstyti. Po skundo raÅ¡ymo santykiai nepasikeitė. Bendradarbėms kalbėjo apie kitas. Darbų grafikai yra, juos sudaro darbų vadovė.

Jų laikosi. Jos dirba viskÄ , kas sutartyje nurodyta: eina į parduotuvę, vaistų, į seniÅ«nijÄ , jei žmogus praÅ¡o. Gale mėnesio neÅ¡a klientui „tabelį“. N. nešė užpildytÄ â€žtabelį“. SkundÄ rašė pas kažkuriÄ bendradarbę namuose, neprisimena pas kuriÄ . Su jomis buvo R. S.. Bendradarbės darbo reikalais beveik nesusitinka.Liudytoja D. T. paaiÅ¡kino, kad ji dirba devintus metus. Anksčiau dirbti pradėjo P. Ji turi 5 klientus. SkundÄ rašė visos, kiekviena savo pretenzijas.

PrieÅ¡ kelis metus jos kaimynė girdėjo kaip P. kalbėjo su kita moterimi, kad neva ji (D. T.) darbÄ dirba per pažintis, per kyÅ¡ius. Kai dirbo pas klientę Å ., kelis kartus P. bandė patekti į butÄ , skambino klientės dukrai, nežino, ar tai buvo svarbus reikalas. Ji jautėsi, kaip tikrinama. Ji jautė, kad nori jos vietÄ paimti, įtakoja dukrÄ , kad jÄ skųstų. Ji atsisakė tos vietos. Tada P. perėmė tÄ vietÄ . Girdėjo kalbas, kad ji eina į CentrÄ su diktofonu, kad direktorė su ja kalba ne taip, kaip privalėtų kalbėti.

Jos bijojo, kad jų pokalbių nepanaudotų prieÅ¡, nes tokios užuominos buvo. Ji to diktofono nematė. Buvo bendrumas, sveikindavo progomis, buvo susirinkimai. Atsirado problemos, kai atsirado P. konfliktai su darboviete. P. kalbėjo, kad jos turi sprendimo galiÄ , jos iÅ¡sidalino žmones, kolegėms pasakojo, kad ji smirdi. P. atvažiavo pafilmuoti privačioje teritorijoje, nežino, ar filmavo. Buvo pasakiusi, kad darbovietė ir kolegės sumokės už P. sveikatÄ . Vadovė skundo raÅ¡ymo neįtakojo. Skundu siekė, kad kiekvienas dirbtų savo darbÄ .

RaÅ¡tÄ ji pasirašė automobilyje, galbÅ«t M. automobilyje.Liudytoja D. P. paaiÅ¡kino, kad dirba su P. Dirba nuo 2015 m. lapkričio 15 d. Dirbo su 1 klientu. Skaičius keitėsi, dar gavo 1 klientÄ . Po to numirė klientas. Dabar turi 4 klientus. P. dirba nuo anksčiau. Su P. nieko bendro neturėjo. Su bendradarbe važiavo, kai Å¡iai paskambino P. Ji girdėjo, kaip P. apie jÄ blogai kalbėjo, kad ji paėmė jos žmones, kad ji sumokės P. Atėjo į jos namus su diktofonu, kad ji papasakotų, kÄ Centras kalba apie jÄ .

Buvo atėjusi pas jos klientÄ J., liepė jam raÅ¡yti, kad ji gera, kad M. vyras ateina skolintis pinigų iÅ¡ senelio. Buvo kalbama, kad joms neduoda pinigų apipirkti, nes jos nepatikimos. Kalbomis siekė pažeminti jas, kad senelis jÄ pasiimtų. Seneliui pasakė, kad jis ne pirmas raÅ¡ytų tokį raÅ¡tÄ . Ji pasirašė kolektyvinį skundÄ . Jį pasirašė pati, kartu buvo M. Tikriausiai darbovietėje pasirašė skundÄ , tikriausiai visos buvo. Dėl to, kad atsakovė įsiveržė į namus, kreipėsi į darbovietę.

Problema tame, kad bendradarbės jos nepalaikė dėl to, kÄ ji pradėjo daryti – kovÄ su administracija dėl klientų. Tada jas pradėjo terorizuoti.Liudytoja V. M. paaiÅ¡kino, kad dirba 9 metus Centre, anksčiau pradėjo dirbti P. Kai pradėjo dirbti, turėjo 1 klientÄ , dabar turi 2 klientus, pas kuriuos dirba 8 valandas, ir 1 klientÄ , pas kurį dirba 4 valandas per savaitę. Ji dirba 4 valandom per savaitę daugiau nei P. P. buvo jai gera. P. eina pas klientus, sako, kad neimtų V., o imtų jÄ . Klientai tai pasakė.

P. buvo nuėjusi pas senelius, pas kuriuos ji dar nedirbo, davė lapus pasiraÅ¡yti, seneliai iÅ¡sigando, kvietė policijÄ . P. prasikalto valdžiai. Jai skambino P., pasakė, kad sutvarkys direktorę. Bandė P. jÄ palenkti į savo pusę. Skambino visoms P. gal prieÅ¡ tris mėnesius, bandė atsipraÅ¡yti. Apie skundÄ kalbėjo su vadovybe, su A. SkundÄ raÅ¡yti visos sumÄ stė. SkundÄ rašė ji, bet buvo visos, rašė maÅ¡inoje. Po skundo santykiai pablogėjo, po to neskambino, nekalbėjo, tik atsiprašė.

Jai negrasino. Liudytoja A. K. paaiÅ¡kino, kad yra už lankomosios priežiÅ«ros darbuotojas atsakingas asmuo. Ji tikrina darbuotojas. 2015 m. spalio 13 d. atsakovė turėjo dirbti 4 valandas – nuo 8.00 val. iki 10.00 val. pas R. ir nuo 10.00 val. iki 12.00 val. pas N. Vykstant į (duomenys neskelbtini), sutiko vienÄ N. važiuojant, todėl pagalvojo, kur yra P. PrieÅ¡ tai buvo pas R., kuri patvirtino, kad P. dirbo nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir buvo kÄ tik išėjusi. N. namuose nerado, bet jis grįžo automobiliu, jis patvirtino, kad buvo iÅ¡vykęs apsipirkti, patvirtino, kad P. tÄ dienÄ dirbo nuo 8.00 iki pusės 10.

Pusė 10 jis iÅ¡leido jÄ tvarkyti kompensacijos dokumentų į seniÅ«nijÄ . Ji nuvyko į seniÅ«nijÄ , ten P. nerado. SeniÅ«nijos darbuotoja L. B. patvirtino, kad tÄ dienÄ P. dar nebuvo atvykusi. Tada paskambino P., kuri paaiÅ¡kino, kad pusė 10 atvyko į seniÅ«nijÄ , tvarkė dokumentus, bet pritrÅ«ko dokumentų, tada nuvažiavo pas save namo ir yra namuose. Praėjus 15 min. po skambučio, P. atvyko į seniÅ«nijÄ . Ji P. pasakė, kad darbo laikas nebus fiksuojamas. KitÄ dienÄ paprašė P. paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . 2016 m. kovo 14 d. gavo kolektyvinį darbuotojų skundÄ dėl P. elgesio.

Iki skundo gavo ne kartÄ Å¾odinių nusiskundimų iÅ¡ darbuotojų. Lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja A. R. jÄ informavo, kad P. skambina jai, gÄ sdina, kad ji ir direktorė ruoÅ¡iasi jÄ atleisti, ragina susivienyti ir kovoti prieÅ¡ administracijÄ . P. R. pasakojo, kad buvo pas merÄ skųstis dėl nedidinamo darbo krÅ«vio. Lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja J. jÄ informavo, kad P. po darbo lankėsi jos namuose, liepė patvirtinti, kad ji ir direktorė jÄ apkalba. Kai J. nesutiko, P. pagrasino, kad visas seks, fotografuos.

D. P. jÄ informavo, kad P. jai pasakė, kad ji negali dirbti, nes žmonės ja nepasitiki. D. T. yra informavusi, kad P. jos kaimynei sakė, kad T. turės sumokėti už jos garbės ir orumo įžeidimÄ , T. jos kolegė sakė, kad T. smirda, jos kvapÄ užuodžia klientai, ji klientų turi daug. T. jautėsi įžeista. M. informavo, kad P. skambino jai, sakė, kad turi žinių, kad jai bus paskirti nauji klientai, nes ji yra jos giminaitė. M. nėra jos giminaitė. M. nauji klientai nebuvo paskirti. Kovo 18 d.

P. informavo apie kolektyvinį skundÄ , prašė paaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, ji atsisakė tai daryti. Vėliau parašė, po skambučio advokatui. RaÅ¡tu parašė kitaip, nei aiÅ¡kino žodžiu. Pavyzdžiui, į klausimÄ , kodėl jums atrodo, kad visos darbuotojos atrodo blogos, žodžiu pasakė, kad daug turi informacijos sukaupusi apie jas, apie tai, kada jos ateina į darbÄ , o raÅ¡tu parašė, kad darbuotojų nekontroliuoja. RaÅ¡tu į klausimÄ , kodėl lankėsi pas bÅ«simus klientus M., atsakė, kad buvo užėjusi pasiklausti.

M. buvo iÅ¡sigandę. 2016 m. balandžio 25 d. aplankė klientus. 2016 m. balandžio 25-26 d. P. turėjo dirbti nuo 8.00 val. iki 10.00 val. pas N., pas R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Pas N. atvyko po 9.00 val. Nerado nei kliento, nei darbuotojos. Pas N. atvyko apie pusę 11 ir po 11 val. Pas R. atvyko po 11 val. R. patvirtino, kad P. dirbo nuo 10.00 val. iki 11.15 val., ir išėjo namo, atlikusi visus darbus. Apie 10 val. ji atvyko į CentrÄ su žurnalistais. Paprašė pasiaiÅ¡kinimo apie 25-26 d. Apie 12.00 val. P. iÅ¡vyko atgal pas N. Ji paskambino N., Å¡is pasakė, kad ji atidirba.

Kadangi ji nepakeitė darbo grafiko, jai atidirbti nereikėjo. Ji kaip tarnybos vadovė jaučiasi nesaugiai, buvo apÅ¡meižta, jai buvo grasinta, grasina advokatais ir teismais, reikalauja naujų klientų. Grasino, kad neilgai dirbs Å¡iame darbe, grasino televizija, rašė skundÄ Ä¯ ministerijÄ , jÄ apÅ¡meižė skunde. Darbuotojų susirinkime buvo aptarta etikos klausimai, P. jame dalyvavo, su ja asmeniÅ¡kai kalbėjosi, davė pakartotinai susipažinti su Etikos kodeksu. Kolektyvinį skundÄ kas atnešė, kaip gavo, neatsimena.

Dėl 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymo – faktinis laikas nebuvo sukeistas. Klientų paaiškinimuose nesutapimai, klientai tikriausiai meluoja, galbūt R. melavo. Ant 2015 m. spalio 14 d. pasiaiškinimo nėra spaudo, kada gauta. Jai asmeniškai skambino būsima klientė M., skundėsi, kad P. prašo pasirašyti kažkokius dokumentus, informavo apylinkės inspektorę telefonu. Ji informavus darbuotojus, kad pas būsimus klientus neitų, kol dokumentai nesutvarkyti. Raštu atsakymo iš inspektorės negavo.

Darbuotojus tikrina 1-2 kartus per metus būtinai, o daugiau – pagal poreikį. P. tikrino per metus 1-2 kartus, ne pagal poreikį. P. darbas netenkino, kai mirus jos klientui, buvo sumažintas darbo krūvis. P. prašė jį didinti. Netenkino prašymo, nes nebuvo naujų klientų. Atsiradus pirmai galimybei, pasiūlė P., ji atsisakė, nes klientas gyveno per toli, o ji nevairuoja. Dėl 26 d. – jai nežinomi tokie atvejai, kad darbuotojai atidirba kitomis valandomis. Grafikas keičiamas nustatyta tvarka, tvirtinamas naujas.

Leidimo atidirbti vėliau nebuvo, buvo informuota, kad darbo grafikas gali bÅ«ti keičiamas. Suprato, kad P. nori kažkada pakeisti grafikÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal aktualius ieÅ¡kinio pagrindui, dalykui ieÅ¡kovo atstovės, atsakovės, liudytojų paaiÅ¡kinimus, byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ nustatyta, kad atsakovė A. P. (buvusi pavardė – V.) dirba Centre, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje, lankomosios priežiÅ«ros darbuotojos pareigose pagal 2004 m. gegužės 10 d. darbo sutartį.

Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2015 m. lapkričio 10 d. įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda paskirta dėl to, kad atsakovė 2015 m. spalio 13 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto spalio mėnesio darbo grafiko, nedirbo visų darbo grafike nurodytų valandų ir nesuteikė klientams pagal sutartį numatytų paslaugų. Centro direktoriaus 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2016 m. balandžio 12 d.

įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda paskirta dėl atsakovės elgesio su bendradarbėmis – lankomosios priežiūros darbuotojomis, dirbančiomis (duomenys neskelbtini). Centro direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2016 m. gegužės 25 d. įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda paskirta dėl to, kad atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto balandžio mėnesio darbo grafiko, nedirbo visų darbo grafike nurodytų valandų ir nesuteikė klientams pagal sutartį numatytų paslaugų.

Atsakovė kreipėsi į KomisijÄ dėl minėtų 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymo, 2016 m. balandžio 12 d. įsakymo ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymo panaikinimo bei Å¡iais įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Komisija Sprendimu A. P. patikslintÄ praÅ¡ymÄ tenkino ir panaikino Centro direktorės įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas (1 t., b. l. 17-21). Centras, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos SprendimÄ ir palikti galioti drausmines nuobaudas (1 t., b. l. 7-15).Dėl Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ A. P. paskirtos drausminės nuobaudos.Nustatyta, kad Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu atsakovei paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji 2015 m. spalio 13 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto spalio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus M. R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas V. N. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.55 val. nebuvo rasta pas M. R. bei nuo 10.15 val.

– pas V. N., tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3 punktÄ (laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo) ir 30 punktÄ (pagalbos namuose tarnybos darbuotojai dirba pagal individualius darbo grafikus, kuriuos sudaro ir tvirtina tarnybos vadovas) (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Komisija Sprendimu 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , panaikino, motyvuodama tuo, jog pagal CPK 178 straipsnį Centras tinkamai neįrodė, jog ieÅ¡kovė neteisėtais veiksmais arba neveikimu padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir tuo pažeidė Centro nustatytÄ darbo tvarkÄ , neįrodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimų (jeigu tokie bÅ«tų padaryti) kilo žalingos pasekmės, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, neįrodė atsakovės kaltės bei kokių konkrečiai užduočių ji neatliko.

Komisija nurodė, kad pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi bÅ«ti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ patvirtinančiais faktais, o Centras nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių faktus, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių (1 t., b. l. 17-21). Su tokia Komisijos argumentacija teismas nesutinka.Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal Lankomosios priežiÅ«ros darbuotojos A. P. darbo grafikÄ 2015 m. spalio mėn., su kuriuo atsakovė supažindinta pasiraÅ¡ytinai, ji 2015 m. spalio 13 d. turėjo dirbti pas klientę M.

R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., pas klientÄ V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Å iomis valandomis ji privalėjo teikti klientams paslaugas, numatytas sutartyse, sudarytose tarp Centro ir minėtų klientų. Tarnybos vadovė, atsakinga už lankomosios priežiÅ«ros darbuotojus, A. K. 2015 m. spalio 14 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Centro direktorę apie tai, kad 2015 m. spalio 13 d. lankėsi pas M. R. ir V. N., tačiau ji A. P. darbo vietoje nerado. 2015 m. spalio 13 d. raÅ¡ytinėje informacijoje apie apsilankymÄ , po kuria pasirašė V.

N., užfiksuota, kad atvykus pas V. N. 2015 m. spalio 13 d. 10.15 val., darbuotoja nerasta, V. N. paaiÅ¡kino, kad darbuotoja 2015 m. spalio 13 d. dirbo pas jį nuo 8.00 val. iki 9.30 val. ir iÅ¡vyko į seniÅ«nijÄ tvarkyti jo dokumentų dėl kuro kompensacijos. 2015 m. spalio 13 d. raÅ¡ytinėje informacijoje apie apsilankymÄ , po kuria pasirašė M. R., užfiksuota, kad atvykus pas M. R. 2015 m. spalio 13 d. 9.55 val., darbuotoja nerasta, M. R. paaiÅ¡kino, kad darbuotoja 2015 m. spalio 13 d. dirbo pas jÄ nuo 8.00 val. ir dirbo dvi valandas.

A. P. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (data nenurodyta) užfiksuota informacija, kad ji į darbÄ išėjo pas M. R. 8.00 val., atlikdama darbus užtruko nepilnÄ valandÄ , po to važiavo pas V. N., atliko darbus ir po 9.00 val. iÅ¡važiavo į seniÅ«nijÄ tvarkyti dokumentų. Kadangi pamirÅ¡o dokumentus, kurie buvo pas jÄ namuose, vyko paimti dokumentų ir vėl važiavo į seniÅ«nijÄ , po to važiavo paraÅ¡o, tuomet buvo po 10.00 val. (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Pagal tarnybos vadovės A.

K. tarnybinį praneÅ¡imÄ , raÅ¡ytinę informacijÄ apie apsilankymus, pagal patvirtintÄ 2015 m. spalio mėn. grafikÄ nustatyta, kad A. P. 2015 m. spalio 13 d. nedirbo visų darbo valandų pagal grafikÄ â€“ pas M. R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., pas V. N. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val., ir atitinkamai nesuteikė sulygtų paslaugų klientams tuo metu, kai pagal grafikÄ pas juos nedirbo.Pačios A. P. raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji darbÄ pradėjo 8.00 val. ir baigė po 10.00 val., t. y. tÄ dienÄ 4 valandų neiÅ¡dirbo (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).

Nors A. P. neigia raÅ¡iusi pasiaiÅ¡kinimÄ apie galimÄ 2015 m. spalio 13 d. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau liudytoja A. K. patvirtino, kad A. P. 2015 m. spalio 14 d. rašė pasiaiÅ¡kinimÄ bÅ«tent dėl 2015 m. spalio 13 d. PasiaiÅ¡kinime, kuriame nenurodyta data, atsakovė aprašė tokias pačias aplinkybes, kokias ir paaiÅ¡kindama teismo posėdžio metu apie 2015 m. spalio 13 d. įvykius. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo taikyta drausminė nuobauda už 2015 m. spalio 12 d., dėl kurios, anot atsakovės, ji rašė šį pasiaiÅ¡kinimÄ .

Todėl teismas sprendžia, kad įrodyta, jog atsakovės pasiaiÅ¡kinimas, kuriame nenurodyta data, raÅ¡ytas dėl 2015 m. spalio 13 d. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2015 m. spalio 13 d. pas N. atnešė malkas, tada seniÅ«nijoje tvarkė dokumentus dėl kuro paÅ¡alpos, A. K. rado jÄ ten, valandų buvo prieÅ¡ 10. Tai patvirtina, kad atsakovė 2015 m. spalio 13 d. pas M. R. nedirbo visų darbo valandų pagal grafikÄ â€“ nuo 8.00 val. iki 10.00 val., kadangi jau prieÅ¡ 10.00 val. ji buvo seniÅ«nijoje, kur tvarkė V.

N. dokumentus, o prieÅ¡ tai (t. y. prieÅ¡ 10.00 val. – pagal grafikÄ M. R. aptarnavimo metu) nešė malkas V. N.. Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai tikrino A. K., tÄ dienÄ A. P. iÅ¡ ryto tvarkė kambarius, po to ėjo į savivaldybę. Tai taip pat patvirtina, kad A. P. 2015 m. spalio 13 d. prieÅ¡ einant į savivaldybę (t. y. iki 10.00 val.) tvarkė kambarius klientui V. N., kai tuo metu pagal patvirtintÄ grafikÄ privalėjo teikti paslaugas klientei M. R.Taisyklių 22.3, 30 punktai įpareigojo atsakovę dirbti pagal individualų darbo grafikÄ ir laikytis nustatyto darbo laiko režimo.

Su Taisyklėmis atsakovė supažindinta pasiraÅ¡ytinai 2008 m. birželio 2 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. (2 t., b. l. 13). LAT praktikoje konstatuota, kad kiekvienas darbuotojas (tiek supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tiek ir su jais nesupažindintas) privalo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, veikti sÄ Å¾iningai (DK 35, 228 straipsniai) (LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008).Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovė 2015 m. spalio 13 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto spalio mėnesio darbo grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus M.

R. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas V. N. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., ir tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3, 30 punktus. Tai yra atsakovės kaip darbuotojos neteisėtas neveikimas.Minėti įrodymai, kuriais remiantis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 2015 m. spalio 13 d. neveikimas buvo neteisėtas, buvo pateikti ir Komisijai byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl Komisija, Sprendime nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Centras neįrodė neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad tai, jog ji 2015 m. spalio 13 d. dirbo visÄ darbo laikÄ , patvirtina faktas, jog už Å¡iÄ dienÄ jai sumokėtas visas darbo užmokestis.

Pagal Taisyklių 47 punktÄ , darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį – 5-10 d. ir 22-27 d., o esant darbuotojo praÅ¡ymui, 1 kartÄ per mėnesį – 5-10 d. (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Esant tokiems darbo užmokesčio mokėjimo terminams, atsižvelgiant į tai, kad įsakymas buvo priimtas tik 2015 m. lapkričio 10 d. bei į tai, kad atsakovė šį įsakymÄ galėjo skųsti, laikytina, kad mokant darbo užmokestį už 2015 m. spalio mėn. nebuvo suėjęs 2015 m. lapkričio 10 d.

įsakymo, kuriuo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas, apskundimo terminas, todėl ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti visÄ darbo užmokestį.Komisija Sprendime ir atsakovė atsiliepime nurodė, kad Centras neįrodė kilusios žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kilusios žalos. Tačiau sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pažeidimai sukelia kitų neigiamų padarinių, pvz. darbdavys gali įgyti pagrindÄ ateityje nepasitikėti Å¡iuo darbuotoju.

Centro 2016 m. liepos 22 d. charakteristika patvirtina, kad atsakovė prarado Centro pasitikėjimÄ (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Be to, atsakovė, atlikdama savo pareigas, turi sukurti darbo rezultatÄ â€“ suteikti paslaugas klientams tam tikra apimtimi. Darbo metu nesant darbo vietoje, buvo nesuteiktos paslaugos tokia apimtimi, kiek bÅ«tų suteikta pas kiekvienÄ klientÄ dirbant po 2 valandas. Taip buvo padaryta žala tiek Centrui, tiek jo klientams. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovės 2015 m. spalio 13 d. neteisėto neveikimo kilo žala – buvo suteikta mažiau paslaugų klientams nei privalomai dirbant pagal grafikÄ , pakenkta darbdavio pasitikėjimui darbuotoja.

Kadangi Å¡i žala kilo dėl atsakovės neteisėto neveikimo, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta kilusi žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jos bei atsakovės neveikimo.Atsakovės elgesys, kuomet bÅ«dama supažindinta su Taisyklėmis, darbo grafiku, nesilaikė Taisyklių 22.3, 30 punktų, nedirbo pagal grafikÄ , laikytinas sÄ moningu. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nedirbo visų darbo valandų pagal grafikÄ dėl objektyvių priežasčių. Ji nedirbo visų darbo valandų dėl jos pačios subjektyvaus darbo drausmės vertinimo – darbo laikÄ , skirstydama savo nuožiÅ«ra, ar tardamasi su klientais, bet ne su darbdaviu.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovo atstovės pozicija, kad tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali pakeisti darbo grafikÄ ar sutrumpinti darbo laikÄ (DK 147 straipsnio 1 dalis). Nei Centro lokaliniai teisės aktai, nei tarp Centro ir klientų sudarytos sutartys nenumato darbuotojui teisės pačiam pakeisti darbo grafikÄ (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Todėl konstatuotina, kad atsakovė 2015 m. spalio 13 d. darbo drausmės pažeidimÄ padarė dėl savo kaltės.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. atsakovės – darbuotojos neveikimas (darbo pareigų nevykdymas, t. y. nebuvimas darbo vietoje darbo metu pagal grafikÄ ir neteikimas tuo metu klientams paslaugų, Taisyklių 22.3, 30 punktams);

žalingos pasekmės – darbo rezultato nesukÅ«rimas, pakenkimas darbdavio pasitikėjimui darbuotoja; atsakovės kaltė; priežastinis ryÅ¡ys tarp jos neveikimo ir atsiradusių žalingų pasekmių. Teismas taip pat nesutinka su Komisijos Sprendime ir atsakovės atsiliepime nurodytais motyvais, kad pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi bÅ«ti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ patvirtinančiais faktais, o Centras nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių tokius faktus.

Skiriant drausminę nuobaudÄ , nurodytas pažeidimas buvo konstatuotas remiantis anksčiau apraÅ¡ytais raÅ¡ytiniais įrodymais – tarnybos vadovės A. K. tarnybiniu praneÅ¡imu, aptarnaujamų asmenų M. R. ir V. N. raÅ¡ytine informacija apie apsilankymÄ , atsakovės raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, patvirtintu darbo grafiku. Pagal tai Centro direktorė padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė 2015 m. spalio 13 d. nedirbo pagal patvirtintÄ 2015 m. spalio mėnesio grafikÄ . Pačiame 2015 m. lapkričio 10 d. įsakyme konkrečiai įvardinti faktai, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių, o į bylÄ yra pateikta tai patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie taip pat buvo pateikti Komisijai.Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas A.

P. patikslintas praÅ¡ymas panaikinti Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , ir kuria panaikinta Centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta drausminė nuobauda – pastaba, Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ paliekant galioti. Dėl Centro direktoriaus 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ A. P. paskirtos drausminės nuobaudos.Nustatyta, kad Centro direktoriaus 2016 m. balandžio 12 d.

įsakymu atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, dėl jos elgesio su bendradarbėmis – lankomosios priežiÅ«ros darbuotojomis, dirbančiomis (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 14 d. Centre gautas kolektyvinis darbuotojų skundas. Buvo sudaryta komisija skundui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir pateikti iÅ¡vadÄ . 2016 m. kovo 18 d. atsakovė pateikė Centrui pasiaiÅ¡kinimÄ . Komisija pateikė 2016 m. kovo 24 d. iÅ¡vadÄ apie atsakovės elgesį su bendradarbėmis, prižiÅ«rimais žmonėms, bÅ«simais Centro klientais. 2016 m. balandžio 12 d.

įsakyme ir komisijos 2016 m. kovo 24 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad atsakovė žemina bendradarbes viena kitos ir aplinkinių atžvilgiu, skambina joms į namus ir sutikusi miestelyje grasina televizijomis, teismais, siekdama naudos tik sau, norėdama, kad bÅ«tų padidintas darbo krÅ«vis ir ji gautų didesnį darbo užmokestį; todėl lankomosios priežiÅ«ros darbuotojos, dirbančios (duomenys neskelbtini), vengia kolegės A. P., viena kitos, nebendrauja tarpusavyje, yra įbaugintos ir apÅ¡meižtos; tokiais veiksmais ji žemina darbuotojo vardÄ , nesaugo Centro garbės ir prestižo;

A. P. lankosi pas bendradarbių prižiÅ«rimus asmenis, reikalauja pasiraÅ¡yti, kad tik ji viena yra gera darbuotoja, o kitos blogos; daro poveikį prižiÅ«rimiems klientams. nuolat skleisdama neigiamÄ informacijÄ apie Centro administracijÄ ir kitus darbuotojus; geranoriÅ¡kai priėmę paslaugas seni ir neįgalÅ«s įstaigos klientai, A. P. dirbant pas juos, pasikeitė: tapo pikti, nepatenkinti Centro darbu, atsisako paaiÅ¡kinti priežastis, nepasitiki visais, nesisveikina, seka kitus darbuotojus, fiksuoja jų veiksmus, neadekvačiai vertina situacijÄ ; tokiu savo elgesiu ji daro įtakÄ klientų nuotaikai, savijautai, erzina juos, įtraukdama į savo konfliktus ir problemas; nežinia, iÅ¡ kur sužinojusi adresus, lankosi bÅ«simų Centro klientų namuose, įtikinėja pasirinkti tik jÄ , kai bus skiriamas jiems darbuotojas; seni ir neįgalÅ«s žmonės, kurie nėra įstaigos klientai, A.

P. nepažįsta ir bÅ«na sunerimę, iÅ¡sigandę po jos vizitų, nesupranta, kokius dokumentus ji praÅ¡o pasiraÅ¡yti, žmonės skambina į CentrÄ , yra kreipęsi į apylinkės įgaliotinį, negalėdami suprasti, kas ir kokius raÅ¡tus praÅ¡o pasiraÅ¡yti ir ko pas juos lankosi; tokiais savo veiksmais darbuotoja diskredituoja įstaigos vardÄ , sukelia seniems ir neįgaliems žmonėms nesaugumo jausmÄ ; negalėdama toleruoti tokio jos elgesio, padalinio vadovė A. K. darbuotojÄ A. P. keletÄ kartų žodžiu įspėjo, paaiÅ¡kino atsakomybę už tokį elgesį, pakartotinai davė susipažinti su Etikos kodeksu;

į pastabas A. P. reaguoja neadekvačiai: Å¡aukia, verkia, gaili savęs, kelia balso tonÄ , grasina advokatu, televizija; paaiÅ¡kinime raÅ¡tu A. P. kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę, nepripažįsta savo klaidų, nesistengia jų iÅ¡taisyti; tokiais savo veiksmais pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.1 punktÄ (vykdydami darbines funkcija vadovautis pareiginėmis instrukcijomis, Å¡iomis Taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimais, socialinių darbuotojų etikos kodeksu), Pareiginių nuostatų 1.5 punktÄ (Lankomosios priežiÅ«ros darbuotojas privalo gebėti bendrauti su seneliais, mokėti dirbti komandoje, turėti asmenines savybes: atsakingumas, pareigingumas, empatiÅ¡kumas, humaniÅ¡kumas, altruizmas, gebėjimas iÅ¡vengti konfliktų), 2.5 punktÄ (privalo laikytis profesinės etikos normų), Lietuvos Respublikos Socialinių darbuotojų etikos kodekso 1 straipsnį, Etikos kodekso 4.10, 4.12, 4.34-4.37, 6.3, 6.5, 7.2, 7.3 punktų reikalavimus: 4.10 punktÄ (privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau), 4.12 punktÄ (nesinaudoja savo tarnybine padėtimi ir nereikalauja kitų darbuotojų pagalbos siekdamas naudos sau, savo Å¡eimai, artimiesiems ar draugams), 4.30 punktÄ (yra tolerantiÅ¡kas, pagarbiai elgiasi su kitais darbuotojais, kitais žmonėmis), 4.34 punktÄ (pripažįsta savo klaidas ir jas taiso arba siÅ«lo taisyti), 4.35 punktÄ (saugo centro garbę ir prestiÅ¾Ä ), 4.36 punktÄ (privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų centro darbuotojo vardo), 4.37 punktÄ (susilaiko nuo kalbų apie savo kolegų atliekamas konkrečias užduotis, pavedimus, asmeninius bei darbinius santykius, pagrįstÄ kritikÄ bendradarbiui reiÅ¡kia korektiÅ¡kai), 6.3 punktÄ (vykdydamas savo tarnybines pareigas nedaro įtakos kitiems asmenims reikÅ¡damas savo ....

įsitikinimus, neužsiima agitacija), 6.5 punktÄ (stengiasi bÅ«ti savikritiÅ¡kas, nevengia atsakomybės už padarytas klaidas, stengiasi kuo greičiau jas iÅ¡taisyti), 7.2 punktÄ (su bendradarbiais bendrauja pagarbiai ir taktiÅ¡kai), 7.3 punktÄ (stengiasi, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas, vengia bet kokių priekabiavimo formų žeminimo, įžeidimo, kolegos darbo ar nuosavybės menkinimo, apkalbų ir Å¡meižto, reputacijos menkinimo ir pan.) (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).

Komisija Sprendimu 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ panaikino, motyvuodama tuo, jog vieno ar kito asmens nuotaikos, simpatijos, nuomonių nesutapimas ar skirtingas požiÅ«ris į bendravimÄ negali bÅ«ti vertinamas, kaip nusižengimas darbo drausmei, pagal CPK 178 straipsnį Centras neįrodė, jog padarytas darbo drausmės pažeidimas, jo sudėtis, kad pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi bÅ«ti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ patvirtinančiais faktais, o Centras nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių tokius faktus (1 t., b. l. 17-21).

Teismas su tokia Komisijos argumentacija sutinka.Kaip minėta, darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, o jam konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016 m. balandžio 12 d. įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda atsakovei buvo paskirta dėl jos veiksmų, pažeidusių Taisyklių, Pareiginių nuostatų, Lietuvos Respublikos socialinių darbuotojų etikos kodekso, Etikos kodekso reikalavimus.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Centro direktorė padarė, nes atsakovė, pasak Centro direktorės, žemina bendradarbes, skambina joms į namus, sutikusi miestelyje grasina televizijomis, teismais, žemina darbuotojo vardÄ , nesaugo Centro garbės ir prestižo, lankosi pas bendradarbių prižiÅ«rimus asmenis, reikalauja pasiraÅ¡yti, kad ji yra gera darbuotoja, o kitos – blogos, daro poveikį prižiÅ«rimiems klientams, nuolat skleisdama neigiamÄ informacijÄ apie Centro administracijÄ ir kitus darbuotojus, klientai atsakovei dirbant pas juos pasikeitė, savo elgesiu ji daro įtakÄ klientų nuotaikai, savijautai, erzina juos įtraukdama į savo konfliktus ir problemas, lankosi bÅ«simų Centro klientų namuose, įtikinėja pasirinkti jÄ , kai bus skiriamas darbuotojas, savo veiksmais diskredituoja įstaigos vardÄ , sukelia seniems ir neįgaliems žmonėms nesaugumo jausmÄ , į pastabas reaguoja neadekvačiai, kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę, nepripažįsta savo klaidų, nesistengia jų iÅ¡taisyti (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).Skiriant drausminę nuobaudÄ , pažeidimas buvo konstatuotas remiantis 2016 m. kovo 14 d. kolektyviniu skundu (1 t., b. l. 135-136), tarnybos vadovės tarnybiniu praneÅ¡imu (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga), 2016 m. kovo 24 d. komisijos iÅ¡vada (1 t., b. l. 137), A.

R. paaiÅ¡kinimu (1 t., b. l. 138), V. M. paaiÅ¡kinimu (1 t., b. l. 139), V. A. paaiÅ¡kinimu (1 t., b. l. 140), D. T. paaiÅ¡kinimu (1 t., b. l. 141), D. P. paaiÅ¡kinimu (1 t., b. l. 143).Atsakovė 2016 m. kovo 18 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡ esmės neigė, kad besielgianti taip, kaip nurodyta 2016 m. balandžio 12 d. įsakyme ir komisijos 2016 m. kovo 24 d. iÅ¡vadoje (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).Pagal atsakovės, liudytojų R. S., V. A., D. T., D. P., V. M., A. K. paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę medžiagÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovės ir kitų centro lankomosios priežiÅ«ros darbuotojų, dirbančių (duomenys neskelbtini), yra kilusi konfliktinė situacija.LAT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai tarp dviejų darbuotojų įmonėje susiklosto konfliktinė situacija, teisingam teisinių santykių kvalifikavimui yra bÅ«tina nustatyti, ar konfliktas yra tik tarpasmeninio pobÅ«džio, ar dėl Å¡io konflikto yra trikdomas kitų asmenų darbas bei pakenkiama tam tikriems darbdavio interesams, ar dėl to sutrikdomos įprastinės kitų darbuotojų darbo sÄ lygos (LAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad tarp darbuotojų kilusi konfliktinė situacija trikdo kitų asmenų darbÄ , įprastines kitų darbuotojų darbo sÄ lygas, kenkia darbdavio interesams, trikdo dalykinę darbo atmosferÄ , kad tai turi įtakos kitų darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui.

PrieÅ¡ingai, liudytoja R. S. nurodė, kad su atsakove susitinka tik, kai veža žiniaraščius, V. A. nurodė, kad bendradarbės darbo reikalais beveik nesusitinka. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp darbuotojų kilęs konfliktas yra tarpasmeninio pobÅ«džio. Å is konfliktas netrikdo kitų asmenų darbo ir jų įprastinių darbo sÄ lygų, neturi įtakos kitų darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui, nekenkia darbdavio interesams. 2016 m. balandžio 12 d. įsakyme nenurodytos aplinkybės, kada ir kokius atsakovė atliko konkrečius veiksmus, pripažintus darbo drausmės pažeidimu.

Ä®sakyme yra tik apibendrintas atsakovės elgesys ilgoje laiko perspektyvoje, nenurodant jokio konkretaus veiksmo ar neveikimo, atlikto konkrečiu laiku. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė darbo drausmės pažeidimo ir jo sudėties. Be to, esant tokiai situacijai, nėra galimybės nustatyti, ar buvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo termino, nustatyto DK 241 straipsnio 1 dalyje. Nesutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad Komisija, priimdama patikslintÄ atsakovės praÅ¡ymÄ , pažeidė DK 293 straipsnio 3 dalį, kuri draudžia Å¡alims pateikti, o Komisijai priimti naujus reikalavimus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir kurie trukdo nagrinėti darbo bylÄ .

DK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alys darbo ginčų komisijos posėdyje turi teisę pareikÅ¡ti papildomus reikalavimus ir pateikti papildomus įrodymus, darbo ginčų komisijai nustačius, kad Å¡ie papildomi reikalavimai ir įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir jų tenkinimas užvilkintų sprendimo priėmimÄ , darbo ginčų komisija motyvuotu protokoliniu sprendimu gali juos atmesti. Taigi Å¡i nuostata ne įpareigojo KomisijÄ atmesti papildomus reikalavimus, bet nustačius dvi sÄ lygas – papildomi reikalavimai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir jų tenkinimas užvilkintų sprendimo priėmimÄ , suteikė Komisijai pasirinkimo teisę atmesti papildomus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas A. P. patikslintas praÅ¡ymas panaikinti Centro direktorės 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , ir kuria panaikinta Å¡iuo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – panaikinta. Dėl Centro direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ A. P. paskirtos drausminės nuobaudos.Nustatyta, kad Centro direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu A. P. paskirta drausminė nuobauda, už tai, kad ji 2016 m. balandžio 25 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto balandžio mėnesio darbo grafiko, t. y. nedirbo, kaip numatyta grafike, pas klientus V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M. R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.20 val. nebuvo rasta pas V. N. ir 11.25 val. pas M. R.. 2016 m. balandžio 26 d., vykdydama savo pareigas, nesilaikė patvirtinto darbų grafiko, t. y., nedirbo, kaip numatyta grafike, pas V. N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir pas M.

R. nuo 10.00 val. iki 12.00 val., nes 9.40 val. savavaliÅ¡kai paliko darbo vietÄ pas klientÄ V. N., adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo iÅ¡sikvietusi žurnalistus. A. P. 2016 m. balandžio 25 d. iÅ¡ 4 val. dirbo tik 3 val., o 2016 m. balandžio 26 d. iÅ¡ 4 val. dirbo tik 1,5 val. Nedirbdama visų darbo grafike nurodytų valandų bei nesuteikdama klientams paslaugų, pakartotinai pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3, 30 punktus. Komisija Sprendimu 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ panaikino, nurodydama tuos pačius motyvus, kaip ir panaikindama 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (1 t., b. l. 17-21). Kaip buvo minėta, darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis.Nustatyta, jog pagal Lankomosios priežiÅ«ros darbuotojos A. P. darbo grafikÄ 2016 m. balandžio mėn., su kuriuo atsakovė supažindinta pasiraÅ¡ytinai, ji 2016 m. balandžio 25-26 d. turėjo dirbti pas V.

N. nuo 8.00 val. iki 10.00 val., pas klientę M. R. – nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Å iomis valandomis ji privalėjo teikti klientams paslaugas. Tarnybos vadovės A. K. ir socialinės darbuotojos V. J. tarnybiniame praneÅ¡ime, raÅ¡ytinėje informacijoje apie apsilankymÄ užfiksuota, kad atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. visų darbo valandų pagal grafikÄ nedirbo, t. y. ji neteikė sulygtų paslaugų kiekvienam klientui po 2 valandas konkrečiu grafike nustatytu laiku. Atsakovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad ji 2016 m. balandžio 25-26 d. po 4 valandas neiÅ¡dirbo.

Tarnybos vadovė A. K. ir socialinė darbuotoja V. J. 2016 m. balandžio 26 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Centro direktorę apie tai, kad A. P. 2016 m. balandžio 25 d. 9.20 val. nerasta pas V. N., 2016 m. balandžio 25 d. 11.25 val. nerasta pas M. R., 2016 m. balandžio 26 d. nuo 9.50 val. iki 11.50 val. buvo Centre, kai tuo metu turėjo bÅ«ti pas klientus (duomenys neskelbtini). Informacijoje apie apsilankymÄ , pasiraÅ¡ytoje M. R., nurodyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. 11.25 val. atsakovė nerasta pas M. R., kuri nurodė, kad darbuotojos niekur nesiuntė, ji yra išėjusi namo.

Atsakovės 2016 m. balandžio 26 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji 2016 m. balandžio 25 d. iÅ¡ V. N. išėjo 9.20 val. ir nuėjo pas M. R., iÅ¡ kurios išėjo 11.15 val. Kitame atsakovės paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji 2016 m. balandžio 26 d. nedirbo pagal grafikÄ , nes jai paskambino žurnalistė, pas V. N. dirbo nuo 8.00 val. iki 9.00 val., vėliau grįžo pas V. N. atidirbti, bet paskambinusi vadovė liepė eiti namo (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. nedirbo visų darbo valandų pagal patvirtintÄ 2016 m. balandžio mėnesio grafikÄ ir nesuteikė klientams pagal sutartį numatytų paslaugų.

Atsakovė 2016 m. balandžio 25 d. dirbo nuo 8.00 val. iki 9.20 val. pas V. N. ir nuo 10.00 val. iki 11.15 val. pas M. R.. Atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. dirbo nuo 8.00 val. iki 9.00 val. pas V. N., pas M. R. nedirbo. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė darbo drausmę bei Taisyklių 22.3, 30 punktus. Tai yra atsakovės kaip darbuotojos neteisėtas neveikimas.Minėti įrodymai, kuriais remiantis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 2016 m. balandžio 25-26 d. neveikimas buvo neteisėtas, buvo pateikti ir Komisijai byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl Komisija Sprendime nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Centras neįrodė neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2016 m. balandžio 26 d. ji su žurnalistu atvyko į savo darbovietę – CentrÄ , todėl tai nėra darbo drausmės pažeidimas. DK 142 straipsnis ir Taisyklių 26 punktas nustato, kad darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginami laikotarpiai. Atsakovei pavestas darbas (uždaviniai ir pareigos) apibrėžtas Pareiginiuose nuostatuose.

Atsakovės darbo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad darbo laiku vykimas su žurnalistais, siekiant spręsti asmenines problemas, yra atsakovei pavestas darbas ar jam prilyginamas laikotarpis. Todėl atsakovės argumentas, kad ji darbo metu buvo darbovietėje ir dėl to nepadarė darbo drausmės pažeidimo, laikytinas nepagrįstu, nes tuo metu ji darbovietėje buvo dėl asmeninių priežasčių ir neatliko pavesto darbo. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad tai, jog ji 2016 m. balandžio 25-26 d. dirbo visÄ darbo laikÄ , patvirtina faktas, jog už Å¡ias dienas jai sumokėtas visas darbo užmokestis.

Pagal minėtus darbo užmokesčio mokėjimo terminus, darytina išvada, kad darbo užmokestis už 2016 m. balandžio mėnesį turėjo būti išmokėtas anksčiau nei priimtas įsakymas, kuriuo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas. Todėl ieškovas neturėjo pagrindo sumokėti atsakovei mažesnį darbo užmokestį.Komisija Sprendime ir atsakovė atsiliepime nurodė, kad Centras neįrodė kilusios žalos bei priežastinio ryšio. Kaip ir 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos atveju, teismas sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pažeidimai sukelia kitų neigiamų padarinių.

Minėta, kad Centro 2016 m. liepos 22 d. charakteristika patvirtina, jog atsakovė prarado Centro pasitikėjimÄ (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Be to, atsakovė darbo metu nebÅ«dama darbo vietoje, nesuteikė paslaugų tokia apimtimi, kokia bÅ«tų suteikta pas kiekvienÄ klientÄ dirbant po 2 valandas. Todėl buvo padaryta žala Centrui ir jo klientams. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i žala kilo bÅ«tent dėl atsakovės 2016 m. balandžio 25-26 d. neteisėto neveikimo. Kadangi Å¡i žala kilo dėl atsakovės neteisėto neveikimo, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta kilusi žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ios žalos bei atsakovės neveikimo.Atsakovės elgesys, bÅ«nant supažindintai su Taisyklėmis, darbo grafiku, nesilaikant Taisyklių 22.3, 30 punktų, nedirbant pagal grafikÄ , laikytinas sÄ moningu.

Nėra duomenų, kad ji nedirbo visų darbo valandų pagal grafikÄ dėl objektyvių priežasčių. Ji nedirbo visų darbo valandų dėl jos pačios subjektyvaus darbo drausmės vertinimo – darbo laikÄ , skirstydama savo nuožiÅ«ra, tardamasi su klientais, bet ne su darbdaviu, siekdama spręsti asmenines problemas. Tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali pakeisti darbo grafikÄ ar sutrumpinti darbo laikÄ (DK 147 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatuotina, kad atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. darbo drausmės pažeidimÄ padarė dėl savo kaltės.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. atsakovės neveikimas (darbo pareigų nevykdymas, t. y. nebuvimas darbo vietoje darbo metu pagal grafikÄ ir neteikimas tuo metu klientams paslaugų, prieÅ¡taraujantis Taisyklių 22.3, 30 punktams);

žalingos pasekmės – darbo rezultato nesukÅ«rimas, pakenkimas darbdavio pasitikėjimui darbuotoja; atsakovės kaltė; priežastinis ryÅ¡ys tarp jos neveikimo ir atsiradusių žalingų pasekmių. Skiriant drausminę nuobaudÄ , nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti, remiantis anksčiau apraÅ¡ytais raÅ¡ytiniais įrodymais – tarnybos vadovės ir socialinės darbuotojos tarnybiniu praneÅ¡imu, M. R. raÅ¡ytine informacija apie apsilankymÄ , atsakovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, darbo grafiku.

Pagal tai Centro direktorė padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė 2016 m. balandžio 25-26 d. nedirbo pagal patvirtintÄ 2016 m. balandžio mėnesio grafikÄ . 2016 m. gegužės 25 d. įsakyme konkrečiai įvardinti faktai, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl padarytų pažeidimų ir jų padarinių, o į bylÄ yra pateikta tai patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie taip pat buvo pateikti Komisijai. Todėl Komisijos Sprendime ir atsakovės atsiliepime nurodyti motyvai, kad pareiginių nuostatų ir darbo tvarkos taisyklių pažeidimai turi bÅ«ti grindžiami konkrečiais darbuotojo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ patvirtinančiais faktais, o Centras nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių tokius faktus, laikytini nepagrįstais.Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas A.

P. patikslintas praÅ¡ymas panaikinti Centro direktorės 2016 m. gegužės 25d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , ir kuria panaikinta Å¡iuo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ paliekant galioti.Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas, skirdamas drausmines nuobaudas, pažeidė DK nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ . DK 236 straipsnis nustato, kad drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui.

Nustatyta, kad atsakovė 2015 m. spalio 13 d. ir 2016 m. balandžio 25-26 d. pažeidė darbo drausmę, todėl Centras turėjo teisę taikyti atsakovei drausmines nuobaudas. DK 238 straipsnis nustato, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ . Atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, į kokias aplinkybes ieÅ¡kovas neatsižvelgė ar kurias aplinkybes vertino netinkamai, skirdamas jai drausmines nuobaudas. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvienÄ darbo drausmės pažeidimÄ galima skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ .

Jei paskyrus drausminę nuobaudÄ , darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama pakartotinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už 2015 m. spalio 13 d. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ atsakovei paskirta viena drausminė nuobauda, už 2016 m. balandžio 25-26 d. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ atsakovei taip pat paskirta viena drausminė nuobauda. Taigi Centras už darbo drausmė pažeidimus atsakovei paskyrė po vienÄ drausminę nuobaudÄ . PrieÅ¡ skiriant drausmines nuobaudas, atsakovė pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡tiÅ¡kus pasiaiÅ¡kinimus (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).

Apie 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymus, kuriais paskirtos drausminės nuobaudos, atsakovė informuota raÅ¡tu (Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Nors 2016 m. balandžio 12 d. įsakymas raÅ¡tu atsakovei nebuvo siųstas, bet Komisijos pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad atsakovei apie jį vėliausiai tapo žinoma 2016 m. liepos 5 d. Teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas, skirdamas drausmines nuobaudas atsakovei, pažeidė DK nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 27).

Jų atlyginimÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės (1 t., b. l. 15).Bylos duomenimis, atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 700,00 Eur už advokato pagalbÄ (2 t., b. l. 17-18). Jų atlyginimÄ atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (1 t., b. l. 36). Byloje pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 31-36), atsakovę advokatas atstovavo 2016 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, kuris truko 35 min. 40 sek., 2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 38 min., 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 3 val. 19 min. 3 sek. (1 t., b. l. 144-145; 2 t., b. l. 21-24, 32-34).

Laikytina, kad advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Å ios iÅ¡laidos laikytinos realiomis, bÅ«tinomis ir pagrįstomis.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas 66,67 procento, atmestinas – 33,33 procento. Proporcingai tenkintinų ir atmestinų reikalavimų dydžiui, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini 27,33 Eur (66,67 procento nuo 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 233,31 Eur (33,33 procento nuo 700,00 Eur už advokato pagalbÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus tarpusavio užskaitymÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 205,98 Eur (233,31 Eur – 27,33 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Valstybės turėtas iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudaro 6,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2). Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ atsakovės – 4,21 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (66,67 procento nuo 6,32 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Likusi valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestinų reikalavimų daliai – 2,11 Eur (33,33 procento nuo 6,32 Eur) iš ieškovo nepriteistina, nes nesiekia 3,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Vadovaudamasis CPK 93, 96, 259, 265, 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : Ieškinį tenkinti iš dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto darbo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria tenkintas A.

P. patikslintas praÅ¡ymas panaikinti VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , ir kuria panaikintos VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) paskirta drausminė nuobauda – pastaba, ir 2016 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.Palikti galioti VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro direktorės 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , ir 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centro, juridinio asmens kodas 185609071, buveinės adresas Vysk.

A. Karoso g. 5/ Sodų g. 2, VilkaviÅ¡kis, 205,98 Eur (du Å¡imtus penkis eurus 98 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 4,21 Eur (keturis eurus 21 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei turi bÅ«ti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                  Valdas Petraitis