2019-11-06 Nr. AB-21132-3-61-3-03251-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-691-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03251-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo Š. T. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Š. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 14 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sprendimą Nr. 9-3162 (toliau – ir Sprendimas), Pacientų sveikatai padarytos žalos Komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas įvertinęs pareiškėjo skundo turinį nustatė, jog byloje keliamas ginčas dėl galimai pareiškėjui nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų ir dėl to jis prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas pažymėjo, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas). Todėl, sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjui neturtinė žala kilo Lukiškių TI-K, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, prieš kreipdamasis į teismą jis turi pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka – kreiptis su rašytiniu pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą (bendrosios kompetencijos) dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš nekokybiškai jam suteiktų gydymo paslaugų, atsisakytinas priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės: priimti skundą ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis buvo sulaikytas ir patalpintas į Lukiškių TI-K, kuriame medicinines paslaugas teikė medikas, dirbantis Lukiškių TI-K, o ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjo manymu, tik nuo 2019 m. spalio mėnesio yra numatyta, kad medicinines paslaugas įkalinimo įstaigoje teiks asmuo, dirbantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kadangi žala buvo padaryta dėl Lukiškių TI-K, o dabar – Vilniaus pataisos namų, neveikimo, aplaidumo, nerūpestingumo, todėl pareiškėjo manymu skundas privalo būti priimtas ir nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis kildina dėl jam nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde pareiškėjas to neneigė, priešingai, patvirtino, kad jo netenkino suteiktų medicinos paslaugų kokybė. Tačiau mano, kad skundas turėtų būti teikiamas administraciniam teismui, nes medicinos paslaugas suteikė medikas, kuris dirbo Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas byloje prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimą Nr. 9-3162, tačiau tiek iš skunde dėstomų aplinkybių, tiek iš atskirajame skunde nurodomų argumentų, matyti, kad iš esmės pareiškėjo tikslas yra ne šio administracinio akto panaikinimas, o neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Priešingu atveju, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs pareigą įvertini, ar nebuvo praleistas skundžiamo akto apskundimo teismui terminas.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje keliamą ginčą ir pareiškėjo materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokios žalos atlyginimo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Todėl, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundas, kuriuo jis iš esmės siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl jam netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, administraciniam teismui nėra teismingas.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. su analogišku skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2019 m. spalio 14 d. priėmė jo ieškinį nagrinėti.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jame teismas žalą kildino dėl jam nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė