dc284ff4-8b40-48dd-9d11-42e1d5a0cee6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei, kaltinamajam M. D., nukentėjusiajai R. D., prokurorui Romualdui Blaževičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. D., gimęs kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis kodas (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. bute, esančiame kodas (duomenys neskelbtini), M. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,12 promilės girtumas), konflikto metu tyčia abiem rankomis sugriebė savo mamai R. D. už kaklo ir suspaudė jai kairės rankos žastÄ , tokiu bÅ«du padarydamas R. D. sužalojimus- poodines kraujosruvas kairiajame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu M.

D. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis prisimena, kad buvo vakaras. Jo mama sugrįžo namo ir atėmė iÅ¡ jo alaus butelį. Kilo konfliktas. Jis pradėjo mamÄ muÅ¡ti. Jis neatsimena, ar konflikto metu jis suėmė mamai už kaklo ir ar suspaudė jai kairės rankos žastÄ . Jis nieko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. jis grįžo namo ir parsinešė alaus butelį.

PrieÅ¡ tai bÅ«damas koncerte jis iÅ¡gėrė tris bokalus alaus. Jo mama, pamačiusi alaus butelį, norėjo pastarÄ jį iÅ¡ jo atimti. Nenorėdamas atiduoti mamai alaus butelio, kurį laikė tiek jis, tiek ir jo mama, jis mamai sugriebė už kaklo ir kairės rankos žasto. Mama alaus butelį iÅ¡ rankų paleido. Jis iÅ¡Å¡luostė grindis, o mama kambaryje užsirakino. Jis iÅ¡gėrė alaus ir nuėjo miegoti. Atsibudęs jis norėjo papraÅ¡yti mamos pinigų alui, todėl beldėsi į mamos kambario duris.

Tada mama iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvyko ir jį sulaikė. Jis atsipraÅ¡o mamos dėl savo veiksmų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kÄ mamai padarė (b. l. 29-30, 32-33). Teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarÄ jos sÅ«nus M. D. buvo iÅ¡gėręs alkoholio. SÅ«nus norėjo eiti nusipirkti dar alkoholio, taigi ji norėdama sÅ«nų apsaugoti, kad Å¡is išėjęs nenugriÅ«tų, užrakino namų duris. Tada sÅ«nus suėmė jai už rankos, bet skausmo nesukėlė.

Ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie iÅ¡vežė jos sÅ«nų į areÅ¡tinę. Ä® policijos pareigÅ«nus ji kreipėsi dėl savo ramybės, kad sÅ«nus neiÅ¡eitų ir nenusipirktų alkoholio. SÅ«nus nerimavo, todėl ji nutarė, kad bus geriau, jei ji iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus. Ji padarė klaidÄ , kad iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o ne psichiatrus. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius R. D. pareiÅ¡kimÄ (b. l. 14), R. D. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jai buvo sukeltas nežymus fizinis skausmas.

Pasekmių dėl sukelto fizinio skausmo nėra. Nagrinėjamo įvykio metu sÅ«nus jai sugriebė už rankos, gali bÅ«ti, kad ir už kaklo, nes ji ir sÅ«nus stumdėsi. Ji negali tiksliai papasakoti Å¡ių aplinkybių. Jos sÅ«nus 2018 m. rugsėjo 4 d. patyrė galvos traumÄ , sÅ«nui buvo atlikta galvos operacija, po kurios sÅ«nus penkias paras gulėjo reanimacijoje. Dėl galvos traumos kilo sunkios pasekmės sveikatai. Po to sÅ«nus dar kartÄ patyrė galvos traumÄ , reanimacijoje sÅ«nus gulėjo septynias paras.

Po traumų sūnus prarado atmintį, sutriko judesiai. Sūnui reikalinga pastovi ir nuolatinė priežiūra bei slauga. Dėl sūnaus sveikatos šeimoje yra labai sudėtinga situacija. Ji prašo teismo atsižvelgti į sūnaus sveikatos būklę. Jokių pretenzijų sūnui ji neturi. Ji kreipėsi dėl invalidumo dokumentų sūnui išdavimo. Ji prašo, kad sūnus būtų atleistas nuo bausmės. Po įvykio sūnus nesielgia agresyviai, nes yra pasyvus. 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškime R.

D. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. jos sÅ«nus grįžo namo neblaivus. SÅ«nus parsinešė alaus butelį. Ji nenorėjo, kad sÅ«nus gertų alkoholį, kadangi pastarasis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. SÅ«nus pasidarė agresyvus, sugriebė jai už kairės rankos, dėl ko ji pajuto skausmÄ . SÅ«nus jÄ stumdė, keikėsi, neleido jai miegoti, triukÅ¡mavo. Jos sÅ«nus smurtauja ne pirmÄ kartÄ (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. jos sÅ«nus M.

D. grįžo namo. Ji pastebėjo, kad sÅ«nus yra iÅ¡gėręs alkoholio. SÅ«nus parsinešė alaus butelį. Ji norėjo atimti iÅ¡ sÅ«naus alaus butelį. SÅ«nus ant jos supyko ir Å¡aukdamas „atiduok“ griebė jai už kaklo ir suspaudė kairės rankos žastÄ . Ji pajuto skausmÄ . Po konflikto ji nuėjo į savo kambarį. SÅ«nus vaikščiojo po namus, trankė durimis. Tada ji paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jai buvo sukeltas visiÅ¡kai nežymus fizinis skausmas.

Ji savo sÅ«nui jokių pretenzijų neturi ir praÅ¡o nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . SÅ«nus patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , buvo operuotas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. SÅ«nus penkias paras buvo komos bÅ«klėje, penkias paras gulėjo reanimacijoje. Vėliau sÅ«nus buvo perkeltas į Neurochirurgijos skyrių, po ko sÅ«nui buvo skirta reabilitacija. Å iuo metu sÅ«nus gydomas ambulatoriÅ¡kai. SÅ«nui ji formina invalidumÄ . Jos sÅ«nui reikalinga pagalba, nes sÅ«nus yra bejėgis. SÅ«nui smarkai skauda galvÄ , sutrikę jo judesiai (b. l. 1-3, 20-21).

Specialistas iÅ¡tyręs R. D. kÅ«nÄ , konstatavo, kad R. D. padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį. Pagal sužalojimų iÅ¡dėstymÄ ir jų dydį sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti R. D. nurodytu bÅ«du, t. y. suspaudus žastÄ pirÅ¡tais.

Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokioje padėtyje galėjo būti R. D. sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19). Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. 07.38 val. M. D. iškvepiamame ore rasta 0,12 promilės alkoholio (b. l. 40). Teismas pažymi, kad M. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat R.

D. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, alkotesterio šaknelė, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 00.30 val. bute, esančiame Buivydiškių g. 11-100, Vilniuje, M. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,12 promilės girtumas), konflikto metu tyčia abiem rankomis sugriebė savo mamai R.

D. už kaklo ir suspaudė jai kairės rankos žastÄ , tokiu bÅ«du padarydamas R. D. sužalojimus- poodines kraujosruvas kairiajame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. III. Veikos kvalifikavimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. M. D. tyčia abiem rankomis sugriebė savo mamai R. D. už kaklo ir suspaudė jai kairės rankos žastÄ , tokiu bÅ«du padarydamas R. D. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. D. yra M. D. mama, t. y. jo Å¡eimos narė, taigi M. D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos:

BK 36 straipsnis. Padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme Å¡is asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Teisiamojo posėdžio metu R. D. paprašė atleisti jos sÅ«nų M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi M. D. patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , buvo operuotas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. SÅ«nus yra bejėgis ir pastarajam reikalinga nuolatinė slauga bei pastovi priežiÅ«ra.

Ji sūnui pretenzijų neturi. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. rugsėjo 15 d. M. D. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-93). UAB „kodas (duomenys neskelbtini) M. D. epikrizėje iš ligos istorijos nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2018 m. gruodžio 14 d. išraše iš M. D. medicininių dokumentų nurodyta, kad M.

D. konstatuota klinikinė diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 89). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. sausio 29 d. M. D. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88). VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. vasario 8 d. M. D. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad M. D. konstatuota diagnozė- kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-86). Vadovaujantis BK 36 nuostata, aplinkybės, Å¡alinančios asmens ar veikos pavojingumÄ , turi atsirasti padarius veikÄ ir jos turi bÅ«ti naujos, iki tol nežinomos.

Asmuo gali prarasti pavojingumÄ , jeigu pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių priežasčių (pvz., kaltininkas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, su kurių ėjimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstama veika) bei dėl paties kaltininko veiksmų (pradėjo mokytis, sukÅ«rė Å¡eimÄ , sÄ Å¾iningai dirba ir pan.), tačiau abiem atvejais Å¡ie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininkÄ , nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Minėta, kad M. D. sveikatos bÅ«klė yra sunki, po patirtų galvos traumų M. D. tapo neįgalus ir jam reikalinga absoliuti paÅ¡alinio asmens priežiÅ«ra bei pagalba visuose apsitarnavimo veiksmuose, todėl konstatuotina, kad M. D. dėl pasikeitusių aplinkybių tapo nebepavojingas, dėl esamos sveikatos bÅ«klės M. D. naujų teisės pažeidimų nepadarys. Ä®vertinus M. D. padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, sveikatos bÅ«klę, M. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam praradus pavojingumÄ , o baudžiamoji byla dėl M.

D. padarytos nusikalstamos veikos nutrauktina. V. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 119 straipsnis. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. skirtos kardomosios priemonės- raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 35-38), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. D., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam praradus pavojingumÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

M. D. skirtas kardomÄ sias priemones- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas