dc282b8f-db54-4129-b4fc-1263fdfd9433 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1377-343/2013

(Proceso Nr. 2-05-3-15696-2012-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 119.1; 122.4;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo

posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų K. V. ir E. V. atstovės advokatės Dianos

ViÅ¡inskienės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-577-475/2013 pagal ieÅ¡kovų K.

V. ir

E. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretiesiems asmenims A. J.,

R. L., T. G., D. U.,

P. J., D. B., V. K.,

R. K., UAB „Litectus“, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ civilinėje byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl pažeistų teisių gynimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovai K. V. ir E. V. ieÅ¡kiniu (b.l. 3-7, t. 1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovę skirstant mokestį už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį name (pastate) adresu (duomenys neskelbtini), už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ butui Nr. 3 taikyti Å¡ilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientÄ prilygintÄ nuliui ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas nurodydami, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1999 metais buvo atjungtas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos namo Å¡ildymo sistemos, atsakovė siunčia ieÅ¡kovams sÄ skaitas už nesuteiktÄ paslaugÄ â€“ Å¡ildymÄ , už kuriÄ , ieÅ¡kovų manymu, jie neturi pareigos atsiskaityti. IeÅ¡kovai pageidauja, kad apskaičiuojat mokestį už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį name (pastate) adresu (duomenys neskelbtini), už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ butui Nr. 3 bÅ«tų taikomas Å¡ilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas prilygintas nuliui, tačiau atsakovė atsisako taikyti minėtÄ koeficientÄ nurodydama, kad turi bÅ«ti gautas ne tik pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bet ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčių sutikimas, kadangi Å¡ie pastatai turi bendrÄ Å¡ilumos mazgÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi (b.l. 28-30, t. 2), patenkinęs atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, tretiesiems asmenims A. J., R. L., T. G., D. U., P. J., D. B., V. K., R. K., UAB „Litectus“, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ civilinėje byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl pažeistų teisių gynimo paliko nenagrinėtu, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų K. E. ir E.

E. po 58 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui K. E. 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tarp Å¡ilumos energijos vartotojų (ieÅ¡kovų) ir Å¡ilumos energijos tiekimo įmonės (atsakovės) dėl ieÅ¡kovų butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priskirto koeficiento naudojimo skirstant mokestį už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį name, adresu (duomenys neskelbtini), už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , teisėtumo, sprendė, kad nagrinėjamas ginčas patenka į ginčų sritį, kurių iÅ¡sprendimui Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai turėjo pareigÄ pasinaudoti minėtame straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnis nenumato kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ terminų, sprendė, kad privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti ir ieÅ¡kovai dar gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos komisijÄ , dėl to ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 48-51, t. 2) ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-557-475/2013 kaip nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas, priskirdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ prie tų, kuriems numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnį, neatsižvelgdamas į kitas minėto straipsnio dalis. Nors minėto straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai vartotojas privalo kreiptis į institucijÄ , nagrinėjančiÄ ginčus iÅ¡ankstine tvarka, tačiau to paties straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ ar ginÄÄ , jeigu skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl spręstina, kad padavus ieÅ¡kinį (skundÄ ) teismui, vartotojas nebegali kreiptis į iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo institucijÄ , nes toks ginčas jau yra nagrinėjamas teisme. Pakartotinių skundų minėta institucija taip pat nenagrinėja, todėl, apeliantų manymu, minėta įstatymo nuostata taikytina tais atvejais, kai ginčas yra pateiktas teismui nenagrinėjus jo iÅ¡ankstine tvarka. Be to, minėto įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimÄ , jei teismas nagrinėja ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog prioritetas spręsti ginčams tarp vartotojo ir energetikos įmonės yra suteikiama teismui, nepaisant minėto įstatymo 3 dalies nuostatų dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Vartotojas, kreipęsis dėl pažeistų teisių gynimo į teismÄ , turi teisę, jog ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas teisme, nesinaudojant ikiteisminiu ginčo sprendimo bÅ«du.

2. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, kurio

21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ä®statyme tiesiogiai įtvirtinta nuostata, jog Å¡ilumos energijos vartotojas yra laikomas silpnesniÄ ja Å¡alimi ir jam turi bÅ«ti taikomos specialiosios vartotojų teises reglamentuojančios normos, t. y. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuriame įtvirtinta vartotojo teisė rinktis savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , o ne privalomÄ ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , kaip kad skundžiamoje nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 58-59, t. 2) institucija, teikianti iÅ¡vadÄ civilinėje byloje, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praÅ¡o ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas Å¡iais motyvais:

1. Energetikos sektoriuje vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas bei specialieji, atskiras energetikos sritis reguliuojantys, įstatymai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato bendrÄ jÄ ginčų energetikos srityje nagrinėjimo tvarkÄ , o specialiųjų energetikos sektorių įstatymai numato specialiÄ sias taisykles. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklÄ , galioja tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui, iÅ¡skyrus minėto įstatymo 3 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį.

2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokie ginčai priskirtini nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Å¡iai priskirtai funkcijai tinkamai realizuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra priėmusi Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 (Žin., 2011, Nr. 47-2275; 2012, Nr. 107-5456), pagal kurio nuostatas skundų ir ginčų nagrinėjimo iÅ¡ankstinė ikiteisminė tvarka yra privaloma.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 61-64, t. 2) atsakovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistÄ . Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas Å¡iais motyvais:

1. IeÅ¡kovai, kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, reglamentuotos Energetikos įstatymo 34 straipsnyje. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, sprendžiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio, kaip kad kilęs byloje, ginčus, jų Å¡alims yra privaloma, todėl ieÅ¡kovai, siekdami apginti savo galimai pažeistas teises, turi laikytis įstatymuose nustatytų imperatyvių reikalavimų.

2. Prekių ar paslaugų vartotojo, kaip savarankiško civilinių teisinių santykių subjekto, įstatymai neišskiria ir nenumato vartotojui išimčių, suteikiančių teisę ignoruoti imperatyvias įstatymų nuostatas.

3. Nagrinėjamu atveju ginÄÄ iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka turėtų nagrinėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal jai pirmiau nurodyto įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje priskirtÄ kompetencijÄ .

4. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovams buvo žinoma atsakovės taikoma Å¡ilumos paskirstymo daugiabučiame name tvarka ir Å¡ios tvarkos taikymo pagrindai, todėl ieÅ¡kovai, nesutikdami su taikomas metodais ar koeficientais skirstant suvartotÄ Å¡ilumÄ , prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ turėjo pareigÄ pasinaudoti nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 67-69, t. 2) institucija, teikianti iÅ¡vadÄ civilinėje byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos praÅ¡o palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistÄ . Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas Å¡iais motyvais:

1. IeÅ¡kovai netinkamai interpretuoja Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas dėl galimybės nagrinėti skundÄ ar ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka suinteresuotam asmeniui jau kreipusis su ieÅ¡kiniu ar skundu į teismÄ , kadangi teismui palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtu ir nutarčiai įsiteisėjus, vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančiai institucijai nėra kliūčių nagrinėti skundÄ ar ginÄÄ pagal minėto įstatymo 34 straipsnio nuostatas.

2. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis jie turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , o ne ginÄÄ nagrinėti privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai, kurių nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklÄ , galioja tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Energetikos įstatymui, iÅ¡skyrus minėto įstatymo 3 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį. Kadangi Energetikos įstatymo 34 straipsnis įtvirtina privalomÄ ikiteisminę skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Energetikos įstatymo nuostatomis.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Å ioje byloje keliamas ieÅ¡kovų pareigos laikytis Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos tinkamo įgyvendinimo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu nurodęs, kad ieÅ¡kovai nesilaikė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, kadangi dėl ginčo iÅ¡sprendimo nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ . Teismas sprendė, kad ginčas byloje iÅ¡ esmės yra kilęs tarp Å¡ilumos energijos vartotojų (ieÅ¡kovų) ir Å¡ilumos energijos tiekimo įmonės (atsakovės) dėl ieÅ¡kovų butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priskirto koeficiento naudojimo skirstant mokestį už suvartotÄ Å¡ilumos kiekį name, adresu (duomenys neskelbtini), už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , teisėtumo, ir sprendė, kad ieÅ¡kovai savo teises pirmiausia turėtų ginti pasinaudodami iÅ¡ankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka kreipdamiesi į Valstybinę kainų ir energetikos komisijÄ . Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir priimta nutartimi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Remiantis CPK

296 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtu tais atvejais, kai ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Nurodytas ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindas suponuoja, jog ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi netinkamai įgyvendindamas savo teisę į teisminę gynybÄ , t. y. kreipėsi į teismÄ nesilaikydamas privalomos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti. Kai pagal įstatymÄ ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarka yra laikoma tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga ir kai ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas Å¡ia tvarka turėjo pasinaudoti, tačiau ja nepasinaudojo ir dar nėra praradęs galimybės ja pasinaudoti, laikytina, kad Å¡iuo atveju nėra visų teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, dėl ko ieÅ¡kovas nelaikytinas turinčiu procesinę teisę kreiptis į teismÄ . Esant nurodytai situacijai teismas turėtų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį remdamasis CPK

137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau tais atvejais, kai ieÅ¡kinys jau yra priimtas, teismui remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra suteikta galimybė iÅ¡taisyti paaiÅ¡kėjusiÄ klaidÄ . Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio. Galimybę nustatyti privalomÄ iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ Ä¯statymų numatytais atvejais įtvirtina CPK 22 straipsnio

1 dalies nuostatos. Pripažįstama, kad ikiteisminė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti nustatyta, tačiau jos teisinis reguliavimas negali bÅ«ti toks, jog paneigtų asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisę ginti savo teises ir laisves teisme. Asmens teisė į teisminę gynybÄ Ä¯tvirtinta CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

IeÅ¡kovai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu dėl nesilaikymo iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos teigdami, kad teismas nepagrįstai tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ priskyrė prie ginčų, kuriems nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismui netinkamai aiÅ¡kinant minėto įstatymo 34 straipsnio nuostatas, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vartotojas privalo pasinaudoti nustatyta privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi, ieÅ¡kovų manymu, minėto įstatymo nuostatos vartotojui, kuris kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismÄ , suteikia teisę, kad jo ginčas ir bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas teisme nesinaudojant ikiteisminiu ginčo sprendimo bÅ«du. Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais, kaip sprendžia apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad teismo iÅ¡vados dėl tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džio ir jo priskyrimo nagrinėti iÅ¡ankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pagal kompetencijÄ Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ieÅ¡kovai neginčija, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nurodė esant pareigÄ jiems pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Energetikos įstatymas, kurio 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (Žin., 2011, Nr. 160-7576). Å iame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus iÅ¡ankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetencijÄ nagrinėja trys valstybinės institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kadangi tarp Å¡alių ginčas kilęs dėl tarifų taikymo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp Å¡alių kilusio ginčo nagrinėjimas priskirtinas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai.

IeÅ¡kovų teigimu, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, pagal kuriÄ vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ ar ginÄÄ , jeigu skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu lemia, jog suinteresuotam asmeniui kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ar skundu jis jau nebegali kreiptis į iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijÄ , nes toks ginčas jau nagrinėjamas teisme.

Su tokiu minėtos normos aiÅ¡kinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, nes, ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog ginčo nagrinėjimas teisme užkerta keliÄ pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, numatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje. Pažymėtina, jog minėtos nuostatos įtvirtintos siekiant iÅ¡vengti dvigubo ginčo nagrinėjimo, t. y. tokių atvejų, kai tÄ patį ginÄÄ tuo pačiu metu nagrinėja dvi ar daugiau institucijų. Minėta nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , o kartu ir siekiant iÅ¡vengti galimai prieÅ¡ingų sprendimų dėl vieno ir to paties ginčo.

Tačiau nesutiktina, kad suinteresuotam asmeniui kreipusis su ieÅ¡kiniu ar skundu į teismÄ , kai yra numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, jis Å¡ia tvarka jau nebegali pasinaudoti. Kaip kad jau buvo nurodyta, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo remdamasis teismas ir priėmė skundžiamÄ nutartį, yra bÅ«tent ir skirtas tiems atvejams, kai teismas, priėmęs nagrinėti ieÅ¡kinį dėl ginčo, kuris turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, iÅ¡taiso padarytÄ klaidÄ ir ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .

Tokias atvejais teismui palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtu nėra užkertama galimybė suinteresuotam asmeniui pasinaudoti nustatyta privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o po to, jei jis nebus patenkintas kompetentingos institucijos priimtu sprendimu dėl ginčo, skųsti jį įstatyme nustatyta tvarka teismui arba kreiptis į teismÄ bendra tvarka. Konkreti kompetentingos institucijos sprendimų apskundimo tvarka numatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje. Minėtos nuostatos, kaip kad jau buvo nurodyta, skirtos siekiant iÅ¡vengti dvigubo ginčų nagrinėjimo, tačiau nėra skirtos apriboti asmens teisę į tinkamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ .

CPK 297 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, paÅ¡alinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka, todėl bendrÄ ja prasme laikytina, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu negali bÅ«ti pripažįstamas kliÅ«timi tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . AnalogiÅ¡ki argumentai taikytini ir pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies taikymu, pagal kuriÄ vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad teismas nagrinėja ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su minėtos normos aiÅ¡kinimu tik taip, jog ji įtvirtina ginčų sprendimo teisme prioritetÄ net ir tais atvejais, kai teisės aktuose yra įtvirtinta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. IeÅ¡kovų teigimu, minėta nuostata įtvirtina, kad jei jau vartotojas kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismÄ , tai jis ir turi teisę, jog ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas teisme nesinaudojant ikiteisminiu ginčo sprendimo bÅ«du.

Su Å¡iuo argumentu nesutiktina ir tik dėl to, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuri reiÅ¡kia, jog suinteresuotas asmuo negali tinkamai įgyvendinti teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, jei jis bus nepasinaudojęs nustatyta ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tuo atveju, jei sutiktume su ieÅ¡kovų argumentais dėl minėtų Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo, susidarytų situacija, jog įstatymas numatytų privalomÄ ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ , tačiau Å¡i tvarka tikėtina realiai nebÅ«tų taikoma, kadangi asmenys savo laisvu pasirinkimu galėtų spręsti dėl jos taikymo ar ne, t. y. savo laisva valia nuspręstų, ar kilusį ginÄÄ jie sprendžia teismine ar ne tvarka.

Minėto įstatymo nuostatos dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarkos be kita ko yra skirtos ir teismų darbo krūvio mažinimui, o aiškinant minėtas įstatymo nuostatas taip, kaip kad jas aiškina ieškovai, teismų darbo krūvis išskirtinai priklausytų nuo suinteresuotų asmenų apsisprendimo dėl jų ginčų nagrinėjimo, kas, žinant asmenų siekį, kad jų ginčai būtų nagrinėjami tik teisme, tikėtina, nustatyta ginčų sprendimo ne teisme realiai nebūtų taikoma.

Taigi, atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, jog teismas tinkamai aiÅ¡kino Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas ir negalima sutikti su ieÅ¡kovų pateiktu minėto straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimu, kad net ir esant numatytai privalomai ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipimasis į teismÄ lemia negalimumÄ Å¡ia tvarka pasinaudoti.

Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų taikymo ginčo atveju, sprendžiant dėl kilusio ginčo priskyrimo nagrinėti teismui ar kitai kompetentingai institucijai, pagal kurias vartotojui yra suteikta galimybė pasirinkti, ar kompetentinga institucija ar teismas nagrinės kilusį ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentais, jog minimas Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas taikytinas ginčo atveju tiek, kiek jis neprieÅ¡tarauja Energetikos įstatymo nuostatoms, kadangi, kaip kad yra nurodyta Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai.

Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklÄ , galioja tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį. 3 dalyje nurodyta iÅ¡imtis susijusi su Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo nuostatų taikymu ir ginčo atveju nėra reikÅ¡minga. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu tarp Å¡alių kilęs ginčas ginčo sprendimo ne teisme tvarka taip pat priskirtas nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, todėl prieÅ¡taravimų dėl institucijos, kuri kompetentinga nagrinėti kilusį ginÄÄ , nėra.

Tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kuria remdamiesi ieÅ¡kovai grindžia savo teisę pasirinkti ginčo sprendimo institucijÄ , t. y. kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tiek kiek ji prieÅ¡tarauja Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytai ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, negali bÅ«ti taikoma, todėl nepripažintina ir galimybė ieÅ¡kovams pasirinkti, ar tarp Å¡alių kilęs ginčas nagrinėtinas laikantis teisės aktuose numatytos privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ar kreipiantis tik į teismÄ .

Sutiktina su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nenumatytos iÅ¡imtys dėl privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos taikymo tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčo Å¡alių yra vartotojas, todėl negalima sutikti, kad vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių esant vartotojui minėto straipsnio nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovai neginčija, jog nustatyta iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra privaloma pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, todėl vertinimas ir aiÅ¡kinimas, kad Å¡i tvarka ginčo atveju nėra privaloma ir kad ieÅ¡kovams Å¡ios tvarkos laikymasis nėra privalomas jiems kreipusis į teismÄ dėl ginčo sprendimo, neatitiktų protingumo, teisingumo principų, prieÅ¡tarautų elementariems logikos principams.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina. Taigi, Energetikos įstatymo 34 straipsniui numatant privalomÄ ginčo sprendimo ne teisme tvarkÄ , minėto įstatymo nuostatos ginčo atveju ir turėtų bÅ«ti taikomos, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi nesilaikę Å¡iai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti, pagrįstai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Rūta

Palubinskaitė