dc277890-e8e6-4222-b978-71b93c37fbf2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas V

Nr.1A - 46 - 383/2010 Proceso numeris:24-1-00647-09 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6. (S)

Pranešėjas V. Vitunskas

 (S)

Teisėjas D. Ročys

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam E. L. ,

nuteistojo atstovei B. P. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė 15 (penkiolika) MGL dydžio bauda (1950 Lt);

nukentėjusiojo

E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. P. priteista

100 Lt (vienas šimtas litų) turtinės žalos atlyginimui ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui.

civilinio

ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)  civilinis ieškinys tenkintas, iš A. P. priteista 300 Lt (trys šimtai litų) turtinei žalai atlyginti;

ir

   n u s t a t ė :

A. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo

alkoholio, 2009-06-08 apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, matant pašaliniams asmenims - namo

gyventojams, demonstruodamas nepagarbÄ

aplinkiniams ir aplinkai, prapjaudamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel corsa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangÄ bei iÅ¡plÅ«sdamas E. L. necenzÅ«riniais žodžiais, bei ne mažiau dviejų kartų

kumščiu suduodamas jam į veidÄ , padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį.

         Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti 2009-10-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl to, kad teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.  Nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų

analizė, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų įrodymų.  Teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad

nukentėjusysis iÅ¡ kumščio trenkė nuteistajam, jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kas prieÅ¡tarauja tai versijai, kad  nukentėjusysis net nebandė suduoti nuteistajam. Teismas nesiėmė jokių priemonių Å¡iems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Dėl tos priežasties yra neatskleistos sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam aplinkybės. Jokių akivaizdžių sužalojimo požymių nukentėjusiojo veide ne tik tÄ patį vakarÄ , bet ir po įvykio praėjus savaitei nesimatė, bet ir negalėjo bÅ«ti, nes nuteistasis trenkdamas į veidÄ nukentėjusiajam nepataikė, smÅ«gis buvo pro Å¡alį, kaip prieÅ¡ingai nuosprendyje yra teigiama, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis A. P. ginčijo nukentėjusiojo E. L. sužalojimo faktÄ ir prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis darytina specialisto iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo praÅ¡oma.  Be to, teismas neanalizavo, ar atskiri asmenų parodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 d. nustatytÄ

įrodymams keliamÄ liečiamumo reikalavimÄ .  Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais

liudytojos V. L. parodymais, kuriuos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes nukentėjusysis ir jo žmona buvo suinteresuoti jiems palankia bylos baigtimi. Teismas šių asmenų parodymais privalėjo remtis tik tuomet,  jeigu juos patvirtintų kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai.  Tačiau būtent liudytojas J. S. savo parodymais paneigė liudytojos V. L. parodymus, jog ji pastatydama savo

automobilį, kito automobilio neužstatė.   Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos V. L. parodymai prieštarauja likusių liudytojų parodymams.  Liudytojo J. S. parodymai

buvo prieštaraujantys aukščiau paminėtų liudytojų aprodymams, tačiau teismas neatsižvelgė

į jo duotus parodymus. Byloje buvo vadovaujamasi vien tik nuteistÄ jį kaltinančiais parodymais, tokiu bÅ«du pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ .  Be to, neteisingai teismas

išsprendė su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu susijusius klausimus.  Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti

neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas.  Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.  Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimu, patyčiomis demonstravo nepagarbÄ nuteistojo atžvilgiu ir pats pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kadangi teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus bei nustatė bylos aplinkybes, nes

nukentėjusiojo kaltė yra proporcinga, todėl iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis  turi būti mažintinas.  Teismas neteisingai nustatė, kad viešoje

vietoje elgesiui keliamus reikalavimus pažeidė tik nuteistasis, o paties nukentėjusiojo kaltė neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti.

Teismo posėdyje nuteistojo  gynėjas advokatas ir atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė

prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str.,

395 str. visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, iÅ¡tirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai A. P. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmos instancijos

teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes nuosprendyje nėra pateikta iÅ¡sami įrodymų analizė, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp atskirų įrodymų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pats kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino pilnai, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes,  tai, jog jis peiliu pradÅ«rė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel corsa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangÄ , iÅ¡plÅ«do

E. L. necenzÅ«riniais žodžiais, bei ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jam į veidÄ , tuo padarydamas jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. Be paties nuteistojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais -  nukentėjusiojo E. L. parodymais, liudytojos V. L. parodymais,  specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu,  kita bylos medžiaga.  A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Â

        Skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į  liudytojo J. S. duotus parodymus, nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojos V. L. parodymais, nepagrįstas. Apeliantas neteisus nurodydamas, jog teismas Å¡ių asmenų parodymais privalėjo remtis tik tuomet, jeigu juos patvirtintų kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimÄ dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Ä®rodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrÄ pozicijÄ tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iÅ¡ proceso Å¡alių užimta pozicija. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Ä®statymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teisėjas klausė nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės dėl galimybės užbaigti bylos nagrinėjimÄ be liudytojo J. S. . Kaltinamasis A. P. pasakė, kad jis klausimų liudytojui J. S. neturės, ir kad galima užbaigti bylos nagrinėjimÄ . PraÅ¡ymų, papildymų papildyti įrodymų tyrimÄ nebuvo

pareikÅ¡ta. Teismas nutarė užbaigti bylos nagrinėjimÄ be liudytojo J. S. , nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo

reikalavimų.   Todėl teismas pagrįstai rėmėsi tik teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas.

Skundo argumentas, jog akivaizdžių sužalojimo požymių nukentėjusiojo veide nesimatė, nepagrįstas. Byloje yra 2009-06-30 specialisto iÅ¡vada Nr. 1737/09(02), kurioje užfiksuota, jog  nukentėjusiajam E. L. padaryti kÅ«no sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Netikėti byloje pateikta specialisto iÅ¡vada teismui pagrindo nėra. Â

 A. P. skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme buvo vadovaujamasi vien tik nuteistÄ jį kaltinančiais parodymais, klaidingas. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas rėmėsi tais nuteistojo, liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Taigi pripažintina, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais bÅ«dais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikÅ¡minga aplinkybė) reikalavimus. Teismas Å¡io reikalavimo laikėsi, ir nuosprendį grindė ne vien nukentėjusiojo parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais.

         Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai  iÅ¡sprendė su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu susijusius klausimus, kadangi nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad vieÅ¡oje vietoje elgesiui keliamus reikalavimus pažeidė tik nuteistasis, o paties nukentėjusiojo kaltė neturėjo jokios įtakos žalai atsirasti. Pažymėtina, kad pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, kuris yra įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1d.).  Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas teisingai. Teismas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pagrįstai, jis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Tai, jog nukentėjusysis pats pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti pateisinama kaltinamojo

naudai – duoti teisinį pagrindÄ mažinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.   Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens

fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuosprendžiu nustatyta, kad žala atsirado iÅ¡ kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis E. L. patyrė daug nepatogumų, patyrė iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , emocinį sukrėtimÄ , ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis apylinkės teisme buvo sumažintas iki 5000 Lt.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. P. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                       Valdas   Vitunskas

        Teisėjai   Danguolė Å iugždinytė                     Â

                                                                                                            Â

                                                                                                              Gytis   Večerskas