dc274e65-4099-4a67-96bf-34a3899138c2 · Plungės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1040-588/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.4.2; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Diana Vercinskė sekretoriaujant Ingridai Å akickienei, dalyvaujant atsakovei V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

L. dėl skolos priteisimo bei atsakovės V. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „4finance“ dėl sutarties sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis nuo jų sudarymo bei restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „4finance“ ieÅ¡kiniu, kurį patikslino 2020 m. rugsėjo 21 d. (raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės V. L. 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 231,89 Eur palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė paskolino atsakovei 434,43 Eur. po pagrindinės sutarties sudarymo papildomai atsakovė 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. lapkričio 4 d., t. y. dar 6 kartus pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ viso 3 262,11 Eur sumÄ . Ä®skaitant atliktus papildymus, sutartis turėjo bÅ«ti vykdoma per 36 mėnesių laikotarpį.

Atsakovė yra atliko 16 įmokų, iÅ¡ jų 15 įmokų buvo atlikta pagal grafikÄ , o paskutinę 15,00 Eur įmokÄ atsakovė atliko 2016 m. sausio 22 d. ir daugiau nebemokėjo. Sutartis nustatė, kad visi mokėjimai įskaičiuotini pirmiausia didesne įmokos proporcine dalimi dengiant pelno palÅ«kanas, o tik po to – negrÄ Å¾intÄ kreditÄ . 2016 m. sausio 22 d. atsakovė sumokėjo 15,00 Eur, padengė dalį palÅ«kanų ir dalį vėlavimo palÅ«kanų, todėl negrÄ Å¾intos paskolos dalis liko nepakitusi, o priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovės 753,89 Eur suma buvo užskaityta vėlavimo ir fiksuotoms palÅ«kanoms dengti.

Taip atsakovė iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 308,33 Eur pagrindinės kredito sumos, likusios įmokų sumos užskaitytos vėlavimo ir fiksuotoms palÅ«kanoms dengti, todėl negrÄ Å¾intos paskolos dalis liko nepakitusi. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 22 d. daugiau įmokų nemokėjo, todėl pažeidė sutartį. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė 2016 m. kovo 20 d. nutraukė sutartį. IeÅ¡kinio sumÄ sudaro 2 953,78 Eur negrÄ Å¾intos paskolos 231,89 Eur mokėjimo palÅ«kanų. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o teismo tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad ieÅ¡kovė pažeidė atsakingo skolinimo principÄ sumažinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d., vartojimo kredito sutartį ir iÅ¡dėstyti mokėjimus dalimis.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė, kaip vartojimo kredito davėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 3 straipsnio 1 dalies norma su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, kurioje nurodyta visa standartinė informacija apie ketinamÄ suteikti vartojimo kreditÄ . Tarp Å¡alių sudarytÄ vartojimo kredito sutartį sudaro standartinės vartojimo kredito sÄ lygos, t. y. bendrosios sÄ lygos, ir specialiosios vartojimo kredito sÄ lygos, taikytos individualiai pagal vartojimo kredito gavėjÄ .

Vartojimo kredito sutarties specialiosios sÄ lygos, patvirtintos ieÅ¡kovės ir atsakovės, yra individualiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės aptartos, suderintos ir patvirtintos bei priimtos vykdyti. Taip pat pažymėtina, kad klientui, pasiraÅ¡iusiam vartojimo kredito sutartį yra suteikta teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties. Tokia pati sÄ lyga buvo numatyta ir tarp Å¡alių sudarytose vartojimo kredito sutartyse, o bÅ«tent 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties 6 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos arba, nuo VKÄ® 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos dienos, jei ta diena yra vėlesnė už sutarties sudarymo dienÄ , kredito gavėjo pasiraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie kredito sutarties atsisakymÄ gali bÅ«ti paduodamas sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytu kredito davėjo adresu arba siunčiamas registruotu laiÅ¡ku.

Tokio praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovės nebuvo gauta. Atsakovė nurodo, kad sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios sÄ lygos atitinka nesÄ Å¾iningu sÄ lygų kriterijus, bet nenurodė bÅ«tent kurios sÄ lygos turi bÅ«ti pripažintos nesÄ Å¾iningomis. Taip pat atsakovė teigdama, kad vartojimo kredito sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningos, neatsisakė sutarties per sutartyje nustatytÄ laikotarpį, o toliau, sudarydama dar keletÄ sutarčių, tęsė sutartinius santykius su ieÅ¡kove. Atsakovė sudarydama sutartį su ieÅ¡kove jÄ vykdė, ir tik vėliau, dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, ieÅ¡kovė su atsakove nuo 2011 m. vasario 27 d. palaikė sutartinius santykius, atsakovė naudojosi ieÅ¡kovo teikiamais vartojimo kreditais, vykdė įsipareigojimus, todėl atsakovei nevykdant vėlesnių įsipareigojimų, ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei sudaryti mokėjimo grafikus, tačiau atsakovė vengė derybų. IeÅ¡kovė tinkamai įvykdė CK 6.185 straipsnio 1 dalyje pareigÄ , t. y. atsakovei buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Å iuo atveju atsakovė, su ieÅ¡kove nuo 2011 m. vasario 27 d. buvo sudariusi 19 vartojimo kredito sutarčių ir tinkamai prisiimtus įsipareigojimus įvykdžiusi, todėl tokia aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovė, kaip vartotoja, turėjo suprasti tikrÄ jÄ sudaromų vartojimo kredito sutarčių sÄ lygų prasmę. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas nei iki sutarties sudarymo nei per visÄ vartojimo kredito laikotarpį nesuteikė galimybės atsakovei prisijungti prie patvariosios laikmenos, tikslu susipažinti su jai skirta informacijÄ , ir kad tokios informacijos (patvarios laikmenos) ieÅ¡kovė nepateikė ir teismui.

Tačiau kiekvienÄ kartÄ sudarius sutartį su atsakove, vartojimo kredito sutartis buvo pateikiama į atsakovės el.paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), kas reiÅ¡kia, kad sutartis bet kuriuo metu buvo pasiekiama atsakovei, todėl atsakovė galėjo analizuoti sutarties sÄ lygas, bei atsisakyti sutarties jei numatė, kad sutarties sÄ lygos nėra tinkamos. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė tvirtina, kad sudarant vartojimo kredito sutartis su atsakove, ieÅ¡kovė pažeidė atsakingojo skolinimo principÄ , tačiau ieÅ¡kovė savo veikloje naudojo automatizuotÄ kreditingumo vertinimo modelį, kuris apytiksliai 93% tikslumu iki sutarties sudarymo nustatė, ar vartotojas yra pajėgus įvykdyti prisiimtÄ finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais jis bÅ«tų pajėgus įvykdyti.

Atsakovė, teikdama paraiÅ¡kas internetu ir užpildydama kreditingumo vertinimo klausimynÄ , nurodė, jog jos vidutinė pajamų suma per mėnesį yra iÅ¡ visų Å¡altinių 579,24 Eur. Atsakovė nurodė Å¡iuos gaunamų pajamų Å¡altinius: pensija ir individualios veiklos pajamos ir patvirtino, kad Å¡ios pajamos per artimiausiÄ mėnesį nepasikeis. Atsakovė, pasiraÅ¡ydamas vartojimo kredito sutartį Nr. 9969632006 patvirtino, jog pateikti duomenys yra teisingi, tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, jog ji yra pajėgi įvykdyti sutartį, yra moki, neturi pradelstų vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nedalyvauja jokiame ginče ir nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jos mokumÄ .

Kadangi atsakovės finansinių įsipareigojimų dydis sudarė ne daugiau kaip 40 proc. pajamų, todėl remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis bei įvertinus skolinimo rizikÄ buvo priimtas teigiamas spendimas suteikti finansinę paslaugÄ . Informavimo prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį etape atsakingai veikti turi abi Å¡alys. IeÅ¡kovės UAB „4finance“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta. PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ teisme negauta.

Atsakovė V. L. su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti 3 185,67 Eur skolÄ , (2953,78 Eur negrÄ Å¾intos kredito sumos bei 231,89 Eur palÅ«kanų) nesutinka ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti sutarties sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.228? straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , taikyti restitucijÄ bei dėl sunkios finansinės padėties iÅ¡dėstyti likusios negrÄ Å¾into kredito, t. y. 383,87 Eur dalies mokėjimÄ 15 mėnesių. Nurodo, kad ieÅ¡kovė teigia, kad sudarytose vartojimo kredito sutartyse, jų specialiose dalyse yra aiÅ¡kiai nedviprasmiÅ¡kai pateikti duomenys apie patvarioje laikmenoje fiksuotus konkrečių atsakovės mokėtinų įmokų dydžius, mokamas palÅ«kanas, mokėjimo terminus, bendrÄ mokėtinÄ sumÄ .

Tačiau tokie ieÅ¡kovės teiginiai neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, kadangi ieÅ¡kovė nei iki sutarties sudarymo nei per visÄ vartojimo kredito laikotarpį nesuteikė galimybės atsakovei prisijungti prie patvariosios laikmenos, tikslu susipažinti su jai skirta informacijÄ . Be to, teismas turi tinkamai aiÅ¡kinti ir taikyti vartojimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, t. y. kvalifikuoti ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ vartojimo kredito sutartį kaip vartojimo sutartį ir atitinkamai vykdyti pareigÄ ex officio vertinti Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu.

Taip pat, ieÅ¡kovė suteikdama kreditÄ , nevykdė jai įstatymu nustatytos pareigos įvertinti atsakovės kreditingumÄ , dėl to jai turi bÅ«ti taikomos ir atitinkamos teisinės pasekmės. Teismo posėdžio metu atsakovė V. L. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, jog ji sutinka su ieÅ¡kinio dalimi, jog pasiskolino iÅ¡ atsakovės UAB „4finance“ 3 262,11 Eur kreditÄ . Nors ji Å¡iuo metu yra sumokėjusi ieÅ¡kovei 2 878,74 Eur, tačiau Å¡iuo metu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ jos 3 185,67 Eur.

IeÅ¡kovė nepagrįstai jos mokamas įmokas bei vėliau antstolių iÅ¡ieÅ¡kotas sumas didžiÄ ja dalimi sudengė palÅ«kanoms, o negrÄ Å¾into kredito dalis sumažėjo nežymiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, palÅ«kanos po sutarties nutraukimo jai kaip vartotojai negali bÅ«ti skaičiuojamos. Ji sutinka, jog kreditorius turi teisę gauti palÅ«kanas, tačiau jos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos nuo sumos, kuri likusi nesumokėta. Taip pat atsakovė nurodė, jog ji su ieÅ¡kove pradėjo paskolinius santykius nuo 2011 m., tuo metu gaudavo nors ir nedidelę sumÄ , iÅ¡ apgyvendinimo paslaugų.

Tačiau 2014 m. mirė jos sutuoktinis, ji sirgo onkologine liga, dėl to esant sunkiai finansinei situacijai, ji ir imdavo kreditus. Tačiau ieÅ¡kovė jai sudarant sutartį, netikrino jos kreditingumo, nors ji tiek 2014 m. kredito sudarymo metu, tiek ir Å¡iuo metu yra nemoki, nes kitų pajamų, iÅ¡skyrus senatvės pensijÄ bei naÅ¡lės pensijÄ , negauna. IÅ¡ pradžių sutartį vykdė, jai padėjo dukra, bet 2015 m. nebegalėjo mokėti 202,00 Eur įmokos. PraÅ¡o pripažinti nesÄ Å¾iningÄ sutarties 7.1. p., 4.1. p. sÄ lygas.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovės V. L. pagal Vivus.lt bendrÄ sias paskolos sÄ lygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9969632006, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė paskolino atsakovei 434,43 Eur sumÄ 24 mėnesių terminui su 78,82% dydžio metine palÅ«kanų norma. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. spalio 1 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ papildomai 289,62 Eur kredito sumai 24 mėnesių terminui su 77,40% dydžio metine palÅ«kanų norma, 2014 m. gruodžio 30 d. papildomai 333,06 Eur sumai su 71,98% dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015 m. kovo 3 d. papildomai 1 000,00 Eur sumai su 70,87 % dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015 m. balandžio 8 d. papildomai 1 025,00 Eur sumai su 70,53 % dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015 m. birželio 1 d. papildomai 55,00 Eur sumai su 70,82 % dydžio metine palÅ«kanų norma, 2015 m. lapkričio 4 d. pasipildomai 125,00 Eur sumai su 70,80 % dydžio metine palÅ«kanų norma.

IÅ¡ viso atsakovė pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 262,11 Eur, paskolos sutarties terminas – 36 mėnesiai, su 70,80% dydžio metine palÅ«kanų norma, atsakovė paskolÄ turėjo grÄ Å¾inti iki 2018 m. spalio 28 d. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 15 mokėjimo įmokų, t. y. iki 2016 m. sausio 22 d. mokėjo iÅ¡ esmės laikydamasi nustatyto kredito grÄ Å¾inimo grafiko, tačiau 2016 m. sausio 22 d. sumokėjo vėluodama (turėjo sumokėti įmokÄ iki 2015 m. gruodžio 28 d.) 15,00 Eur, vietoje priklausančios pagal grafikÄ mokėti 201,35 Eur sumos ir daugiau įmokų nebemokėjo. 2014 m. spalio 1 d. atsakovė sumokėjo – 36,45 Eur, įmoka paskirstyta: 28,54 Eur - mokamos palÅ«kanos; 7,92 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (434,43 Eur – 7,92 Eur = 426,51 Eur pagrindinės sumos likutis);

TÄ pačiÄ dienÄ atsakovė pasiskolino 289,62 Eur sumÄ , tad pagrindinė skolos suma padidėjo iki 716,13 Eur (426,51 Eur + 289,62 Eur = 716,13 Eur); 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovė sumokėjo – 59,63 Eur, įmoka paskirstyta: 46,19 Eur - mokamos palÅ«kanos; 0,17 Eur - vėlavimo palÅ«kanos; 13,26 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (716,13 Eur – 13,26 Eur = 702,87 Eur pagrindinės sumos likutis); 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovė sumokėjo – 59,46 Eur, įmoka paskirstyta: 45,34 Eur - mokamos palÅ«kanos;14,12 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (702,87 Eur – 14,12 Eur = 688,75 Eur pagrindinės sumos likutis); 2014 m. gruodžio 29 d. atsakovė sumokėjo – 59,46 Eur, įmoka paskirstyta: 44,42 Eur - mokamos palÅ«kanos; 15,30 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (688,75 Eur – 15,03 Eur = 673,72 Eur pagrindinės sumos likutis). 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovė pasiskolino 333,06 Eur sumÄ , tad pagrindinė skolos suma padidėjo iki 1006,78 Eur (673,72 Eur + 333,06 Eur = 1006,78 Eur); 2015 m. vasario 12 d. atsakovė sumokėjo – 69,05 Eur, įmoka paskirstyta: 60,39 Eur - mokamos palÅ«kanos; 0,21 Eur - vėlavimo palÅ«kanos; 8,45 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (1006,78 Eur – 8,45 Eur = 998,33 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. vasario 28 d. atsakovė sumokėjo – 68,84 Eur, įmoka paskirstyta: 59,88 Eur - mokamos palÅ«kanos; 8,96 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (998,33 Eur – 8,96 Eur= 989,37 Eur pagrindinės sumos likutis).2015 m. kovo 3 d. atsakovė pasiskolino 1000,00 Eur sumÄ , tad pagrindinė skolos suma padidėjo iki 1989,37 Eur (989,37 Eur + 1000,00 Eur = 1989,37 Eur); 2015 m. kovo 28 d. atsakovė sumokėjo – 134,54 Eur, įmoka paskirstyta: 117,49 Eur - mokamos palÅ«kanos; 17,05 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (1989,37 Eur – 17,05 Eur = 1972,32 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. balandžio 8 d. atsakovė pasiskolino 1025,00 Eur sumÄ , pagrindinė skolos suma padidėjo iki 2 997,32 Eur (1 972,32 Eur + 1 025,00 Eur = 2 997,32 Eur); 2015 m. balandžio 28 d. atsakovė sumokėjo – 202,02 Eur, įmoka paskirstyta: 176,17 Eur - mokamos palÅ«kanos; 25,85 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 997,32 Eur – 25,85 Eur = 2 971,47 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. gegužės 28 d. atsakovė sumokėjo – 202,02 Eur, įmoka paskirstyta: 174,65 Eur - mokamos palÅ«kanos; 27,37 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2971,47 Eur – 27,37 Eur = 2944,10 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. birželio 1 d. atsakovė pasiskolino 55,00 Eur sumÄ , pagrindinė skolos suma padidėjo iki 2 999,10 Eur (2 944,10 Eur + 55,00 Eur = 2 999,10 Eur); 2015 m. liepos 6 d. atsakovė sumokėjo – 204,00 Eur, įmoka paskirstyta: 177,91 Eur - mokamos palÅ«kanos; 0,36 Eur - vėlavimo palÅ«kanos; 25,73 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 999,10 Eur – 25,73 Eur = 2973,37 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė sumokėjo – 204,87 Eur, įmoka paskirstyta: 174,55 Eur - mokamos palÅ«kanos; 3,07 Eur - vėlavimo palÅ«kanos; 27,25 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 973,37 Eur – 27,25 Eur = 2 946,12 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė sumokėjo – 202,72 Eur, įmoka paskirstyta: 173,87 Eur - mokamos palÅ«kanos; 28,85 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 946,12 Eur – 28,85 Eur = 2 917,27 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovė sumokėjo – 202,72 Eur, įmoka paskirstyta: 172,16 Eur - mokamos palÅ«kanos; 30,56 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 917,27 Eur – 30,56 Eur = 2 886,71 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. spalio 26 d. atsakovė sumokėjo – 202,72 Eur, įmoka paskirstyta: 170,36 Eur - mokamos palÅ«kanos; 32,36 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 886,71 Eur – 32,36 Eur = 2 854,35 Eur pagrindinės sumos likutis); 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovė pasiskolino 125,00 Eur sumÄ , pagrindinė skolos suma padidėjo iki 2 979,35 Eur (2 854,35 Eur + 125,00 Eur = 2 979,35 Eur); 2015 m. gruodžio 1 d. atsakovė sumokėjo - 201.35 Eur, įmoka paskirstyta: 175,78 Eur - mokamos palÅ«kanos; 25,57 Eur - grÄ Å¾inama kredito suma (2 979,35 Eur – 25,57 Eur = 2953,78 Eur pagrindinės sumos likutis); 2016 m. sausio 22 d. atsakovė sumokėjo - 15.00 Eur, įmoka paskirstyta: 13,67 Eur - mokamos palÅ«kanos; 1,33 Eur - vėlavimo palÅ«kanos.

Pagrindinės skolos likutis – 2 953,78 Eur. Atsakovei toliau nevykdant sutarties ieškovė 2016 m. kovo 20 d. vienašališkai sutartį nutraukė. Priverstinio išieškojimo metu (2019 m. birželio 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-2367-549/2018) iš antstolio A. S. gautos 753,89 Eur lėšos, užskaitytos sekančiai: 2019 m. liepos 10 d. iš antstolio gauta 434,37 Eur suma, kuri užskaityta už 312,33 Eur vėlavimo palūkanoms; 122,40 Eur fiksuotoms mokėjimo palūkanoms; 2019 m. rugsėjo 10 d. iš antstolio gauta 57,73 Eur suma, kuri užskaityta fiksuotoms mokėjimo palūkanoms; 2019 m. gruodžio 10 d. iš antstolio gauta 141,71 Eur suma, kuri užskaityta fiksuotoms mokėjimo palūkanoms; 2020 m. sausio 31 d. iš antstolio gauta 78,87 Eur suma, kuri užskaityta fiksuotoms mokėjimo palūkanoms; 2020 m. vasario 28 d. iš antstolio gauta 41,21 Eur suma, kuri užskaityta fiksuotoms mokėjimo palūkanoms.

IÅ¡ viso antstolio pervesta 753,89 Eur suma, ieÅ¡kovės užskaityta 312,33 Eur vėlavimo palÅ«kanoms, 441,56 Eur fiksuotoms mokėjimo palÅ«kanoms dengti. IÅ¡ viso atsakovės sumokėta 2 878,74 Eur suma, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė užskaitė 308,33 Eur kredito sumai, o likusiÄ dalį fiksuotoms ir vėlavimo palÅ«kanoms dengti ir ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 953,78 Eur negrÄ Å¾into kredito bei 231,89 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų. Dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ .

CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ . Tokias pačias vartotojo ir verslininko sampratas nustato ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys. Atsižvelgiant į pirmiau aptartose normose pateiktÄ vartojimo sutarties sampratÄ , kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

Pagal VKÄ® 2 straipsnio 14 dalį vartojimo kredito gavėju (vartotoju) laikomas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, Å¡eimos, namų Å«kio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Pagal minėto straipsnio 13 dalį vartojimo kredito davėju laikomas asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Taigi, vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovės V.

L. sudaryta 2014 m. rugpjūčio 31 d. vartojimo kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais) laikytina vartojimo sutartimi. Dėl informavimo pareigos ir Å¡ios pareigos pažeidimo teisinių pasekmių, dėl teismo pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga pateikti visÄ reikalingÄ informacijÄ siekiant apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad per protingÄ terminÄ , pakankamÄ susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas, remdamiesi vartojimo kredito davėjo siÅ«lomomis vartojimo kredito sÄ lygomis ir atsižvelgdami į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktÄ informacijÄ , pateikia vartojimo kredito gavėjui informacijÄ tam, kad Å¡is galėtų palyginti skirtingus pasiÅ«lymus, siekdamas priimti informacija pagrįstÄ sprendimÄ dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.

Å i informacija turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, nustatytos standartinės informacijos apie vartojimo kreditÄ formos ir pateikiama patvariojoje laikmenoje. Patvarios laikmenos sampratÄ savo sprendimuose yra atskleidęs ESTT teismas, nurodydamas, kad tai priemonė, kuri suteikia galimybę mokėjimo paslaugų vartotojui saugoti jam asmeniÅ¡kai skirtÄ informacijÄ taip, kad su ja bÅ«tų galima susipažinti ateityje, informacijos paskirtį atitinkančiu laikotarpiu, ir kuri suteikia galimybę saugomÄ informacijÄ atgaminti nepakeistÄ .

Å i laikmena, analogiÅ¡kai popierinei laikmenai, turi užtikrinti vartotojui, kad jis turės Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ informacijÄ , kad prireikus galėtų įgyvendinti savo teises. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokia konkreti informacija turi bÅ«ti nurodyta nustatytos formos standartinėje informacijoje. Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (1-19 punktai) yra įtvirtinta, kokia standartinė informacija turi bÅ«ti pateikta prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį. Atliekant šį vertinimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi, pirma, tai, ar sÄ lygos suformuluotos aiÅ¡kiai ir suprantamai, kad leistų vidutiniam vartotojui, t. y. pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, įvertinti Å¡iÄ kainÄ , ir, antra, ar aplinkybė, kad kredito sutartyje nenurodyta informacija, kuri, atsižvelgiant į Å¡ioje sutartyje nurodytų prekių ir paslaugų pobÅ«dį, laikoma esmine.

Teisės doktrinoje iÅ¡skiriama, kad esmine informacija laikytina ta, kuri apima visÄ kreditoriaus skolinių įsipareigojimų naÅ¡tÄ (palÅ«kanos, visi kiti mokesčiai ir pan.), bendros kredito kainos metinę normÄ , kredito grÄ Å¾inimo terminus, kredito rūšį, sutarties atsisakymo ir nutraukimo sÄ lygas. Pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo palÅ«kanas apibrėžiančios sutarties sÄ lygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad mokėjimo palÅ«kanos yra ne kas kita, o sutarties kaina.

Sutarties kainÄ nustatančios sÄ lygos laikytinos pagrindinį sutarties dalykÄ apibrėžiančiomis sÄ lygomis. Kredito sutartyse nurodytos mokėjimo palÅ«kanų dydį ir jų apskaičiavimo tvarkÄ nustatančios sÄ lygos taip pat priskiriamos prie pagrindinį sutarties dalykÄ apibrėžiančių sÄ lygų. Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnio 9 dalis, kurioje įtvirtinta, jog kilus ginčui dėl to, ar vartojimo kredito davėjas suteikė pakankamai informacijos vartojimo kredito gavėjui, kad Å¡is galėtų įvertinti, ar siÅ«loma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę bÅ«klę, įrodinėjimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui.

CK 6.2284 straipsnio 7 dalyje, kuri nustato, kad vartojimo sutarties dalykÄ apibÅ«dinančios sÄ lygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sÄ lygos neturi bÅ«ti vertinamos nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu, jeigu jos iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Jei bÅ«tų nustatyta aplinkybė, jog vartotojui nebuvo suteikta visa informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, palÅ«kanų ir vartojimo kredito sumos, kaip nurodyta pirmiau Å¡ioje nutartyje, bÅ«tų pagrindas Å¡ias sutarties sÄ lygas laikyti nesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

ESTT teismas sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kino patvarios laikmenos sampratÄ , nurodydamas, kad tai priemonė, kuri suteikia galimybę mokėjimo paslaugų vartotojui saugoti jam asmeniÅ¡kai skirtÄ informacijÄ taip, kad su ja bÅ«tų galima susipažinti ateityje, informacijos paskirtį atitinkančiu laikotarpiu, ir kuri suteikia galimybę saugomÄ informacijÄ atgaminti nepakeistÄ . Å i laikmena, analogiÅ¡kai popierinei laikmenai, turi užtikrinti vartotojui, kad jis turės Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ informacijÄ , kad prireikus galėtų įgyvendinti savo teises.

Å iuo atveju atsakovė V. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodo, jog jai nebuvo suteikta visa reikalinga informacija ieÅ¡kovė nei iki sutarties sudarymo nei per visÄ vartojimo kredito laikotarpį nesuteikė galimybės atsakovei prisijungti prie patvariosios laikmenos, tikslu susipažinti su jai skirta informacija. Be to, parengtos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos yra neaiÅ¡kios, taikomos vartojimo kredito sutarties taisyklės yra akivaizdžiai painios, nukreipiančios į kitus Å¡altinius ir vartojimo kredito gavėjui visiÅ¡kai nesuprantamos.

Teismas su Å¡iais atsakovės teiginiais nesutinka. Byloje nustatyta, kad kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovei UAB „4finance“ sudarius vartojimo kredito sutartį su atsakove V. L., vartojimo kredito sutartis atsakovei buvo pateikiama į atsakovės el.paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), ko neneigė ir atsakovė, dėl to darytina iÅ¡vada, kad sutartis bet kuriuo metu buvo pasiekiama atsakovei, todėl atsakovė galėjo analizuoti sutarties sÄ lygas. Be to, sutartyje aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyta informacija dėl bendros vartojimo kredito kainos, t. y. 4 269,25 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, t. y. procentine iÅ¡raiÅ¡ka 99 procentų, vartojimo kredito metinė palÅ«kanų (mokėjimo, pelno) norma procentine iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. 70,80 procentų ir vartojimo kredito suma 2979,35 Eur.

Prie kiekvienos atsakovės sudarytos sutarties įtraukta į kredito sutartį amortizavimo lentelė (kredito grÄ Å¾inimo grafikas), iÅ¡ kurios aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyta kokiÄ mėnesio dienÄ ir kokio dydžio įmokÄ turi mokėti atsakovė, įmokų dydis, jų mokėjimų skaičius ir periodiÅ¡kumas, kokia dalis įmokos įskaitoma palÅ«kanų ir kokia kredito grÄ Å¾inimui padengti. Amortizavimo lentelės pateikimas prie atsakovės sudarytų sutarčių, tik prisidėjo prie didesnio sutarties sÄ lygų skaidrumo užtikrinimo ir neabejotinai atsakovei, kaip vidutiniam vartotojui, įvertinus tai, kad ji su ieÅ¡kove susijusi prievoliniais santykiais jau ilgus metus (sudariusi 19 sutarčių) turėjo bÅ«ti pakankama, aiÅ¡ki ir suprantama informacija, kad įvertinti kredito sutarties kainÄ bei kitas susijusias kredito sutarties sÄ lygas.

CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje.

Kasacinis teismas apibendrintai yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sÄ lygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai.

Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ , skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Taigi, vertinant sutarčių sÄ lygas pagal bendrÄ jį nesÄ Å¾iningumo kriterijų, visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, ar sutarties sÄ lygos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sÄ lygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sÄ lygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sÄ lygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimÄ vartotojo nenaudai.

CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Svarbu pabrėžti, jog pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

Pagal Sutarties 7.1 ir 4.1 punktų sÄ lygas nustatytos kompensacinės palÅ«kanos, lygios 99 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Byloje kyla klausimas, ar Å¡ioms palÅ«kanoms taikoma VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis (aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.), kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palÅ«kanos, kurios mokamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, ir praleistÄ prievolės vykdymo terminÄ , savo prigimtimi yra kompensacinės palÅ«kanos.

Kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ . CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Å iuo atveju tarp ieÅ¡kovės UAB „4finance“ ir atsakovės V. L. sudarytos sutarties 7.1., 4.1. punktuose, nustatytas kompensacinių palÅ«kanų dydis yra daugiau nei 5 kartus didesnis nei Vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus dydis. Nors patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė priteisti kompensuojamų palÅ«kanų nepraÅ¡o, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nepagrįstai dideles kompensuojamas palÅ«kanas ieÅ¡kovė skaičiavo jau nuo 2014 m. lapkričio 6 d., kas neabejotinai įtakojo įmokų paskirstymÄ (įskaitymÄ ), o tuo pačiu ir negrÄ Å¾into kredito sumos dydį.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (kad kompensacinių palÅ«kanų dydis yra daugiau nei 5 didesnis nei įstatymo numatytas), daro iÅ¡vadÄ , kad sutarties sÄ lyga dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio yra nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sÄ lyga dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio atsakovei pripažįstama negaliojančia nuo sutarties sudarymo kaip nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

Dėl kreditoriaus pareigos vertinti skolininko kreditingumÄ ir jos pažeidimo pasekmių VKÄ® (vartojimo kredito atsakovei iÅ¡davimo metu galiojusi redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumÄ remdamasis iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimÄ . Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta vartojimo kredito davėjo pareiga atnaujinti turimÄ finansinę informacijÄ apie vartojimo kredito gavėjÄ ir iÅ¡ naujo įvertinti jo mokumÄ prieÅ¡ kiekvienÄ svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimÄ , jeigu po vartojimo kredito sutarties sudarymo jos Å¡alys susitaria pakeisti bendrÄ vartojimo kredito sumÄ .

Pagal VKĮ 8 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnį vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija. Priežiūros institucijos funkcijas pagal VKĮ vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo ir jos keitimų metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai.

Ä®gyvendinant Å¡iuos nuostatus Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. Nr. 241-69 sprendimu patvirtintos Vartojimo kredito gairės. ESTT, aiÅ¡kindamas Direktyvos 2008/48/EB nuostatas, kurios įgyvendintos Vartojimo kredito įstatyme, yra pažymėjęs, kad už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimÄ turėtų bÅ«ti atsakingi kreditoriai ir kad jiems turėtų bÅ«ti leidžiama naudoti ne tik informacijÄ , kuriÄ vartotojas pateikia rengiant atitinkamÄ kredito sutartį, bet ir ilgalaikių komercinių santykių metu pateiktÄ informacijÄ .

Taip Å¡ia pareiga siekiama nustatyti kreditorių atsakomybę ir iÅ¡vengti paskolų teikimo nemokiems vartotojams. Direktyvoje 2008/48/EB nenurodyta iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis kreditorius turi įvertinti vartotojo kreditingumÄ . Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalimi, aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡ios direktyvos 26 konstatuojamÄ jÄ dalį, kreditoriui kaip tik suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokiÄ informacijÄ patikrinti remdamasis kitais įrodymais.

Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I. B., C. B., F. B., C-449/13, 37 punktas). Todėl ESTT yra išaiškinęs, kad Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, viena vertus, ja nedraudžiama vartotojo kreditingumo vertinti remiantis tik vartotojo pateikta informacija, jeigu tokia informacija yra pakankama ir jeigu prie paprastų vartotojo pareiškimų yra pridėti juos patvirtinantys įrodymai, ir, kita vertus, ja kreditorius neįpareigojamas sistemingai tikrinti vartotojo pateiktos informacijos (ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje A Consumer Finance SA prieš I.

B., C. B., F. B., C-449/13, 39 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdama į ESTT pateikiamÄ Direktyvos 2008/48/EB nuostatų aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo davėjui, Å¡ių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ atlikimas. Be to, kadangi pagal įstatymÄ kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, Å¡ios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo naÅ¡ta tenka vartojimo kredito davėjui.

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „4finance“ savo veikloje naudojo automatizuotÄ kreditingumo vertinimo modelį, kuris apytiksliai 93% tikslumu iki sutarties sudarymo nustatė, ar vartotojas yra pajėgus įvykdyti prisiimtÄ finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais jis bÅ«tų pajėgus įvykdyti. IeÅ¡kovės vertinimo paklaidai nevirÅ¡ijant 10% buvo daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo naudojamas kreditingumo vertinimo modelis tiksliai nustato kredito gavėjo kreditingumÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė V. L. teikdama paraiÅ¡kas internetu ir užpildydama kreditingumo vertinimo klausimynÄ , nurodė, jog jos vidutinė pajamų suma per mėnesį 579,24 Eur (pensija ir individualios veiklos pajamos) ir patvirtino, kad Å¡ios pajamos per artimiausiÄ mėnesį nepasikeis. IeÅ¡kovė UAB „4finance“ įvertinusi pateiktus duomenis, bei tai, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų dydis sudarė ne daugiau kaip 40 procentų pajamų, todėl remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis bei įvertinus skolinimo rizikÄ buvo priimtas teigiamas spendimas suteikti finansinę paslaugÄ .

Å ios ieÅ¡kovės UAB „4finance“ nurodytos aplinkybės tik patvirtinÄ faktÄ , jog ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju pasikliovė atsakovės V. L. deklaracija apie 579,24 Eur gaunamas mėnesines pajamas, nereikalaudama iÅ¡ atsakovės Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu, tiek pirmiau nurodytos kredito sutarties sudarymo metu, tiek ir Å¡iuo metu, atsakovė iÅ¡skyrus senatvės ir naÅ¡lės pensijas, kurios bendrai sudaro apie 250,00 Eur (228,59 Eur bei 26,13 Eur), kitų pajamų negauna.

IÅ¡ Å¡ių duomenų, akivaizdu, kad atsakovė gaudama 250,00 Eur mėnesinių pajamų, mokėti ieÅ¡kovei nustatyto dydžio kasmėnesinių 201,35 Eur įmokų, t. y. prisiimti tokio dydžio finansinius įsipareigojimus, kurie faktiÅ¡kai lygÅ«s jos gaunamoms pajamoms, neturėjo jokių galimybių. Todėl vartojimo kredito davėjo, t. y. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės UAB „4finance“ pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumÄ netinkamas vykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu) įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi bÅ«ti taikomos VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės. Pagal VKÄ® 8 straipsnio 6 dalį, kai vartojimo kredito davėjui netinkamai įvertinus vartojimo kredito gavėjo mokumÄ ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos ar netinkamai įvertintos aplinkybės iÅ¡ esmės lėmė pavėluotÄ Ä¯mokų mokėjimÄ , vartojimo kredito gavėjui netaikomos netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais.

Kartu, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į nustatytas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, greta VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų pasekmių gali bÅ«ti mažinama vartojimo kredito kaina pagal VKÄ® 21 straipsnio 3 dalį. VKÄ® 21 straipsnis (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija) nustatė reikalavimus bendrai vartojimo kredito kainai. Ä®statymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka to paties straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atitinkamai 3 dalis įtvirtino, kad priežiÅ«ros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Å¡io įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė nei Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma, pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties Å¡alis (kredito įstaiga) gali Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiÅ¡kia, kad bendra vartojimo kredito kaina, nevirÅ¡ijanti Å¡io dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus.

Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi bÅ«ti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali bÅ«ti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 17 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, nustačius faktÄ , jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi bÅ«ti taikomos VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės. Kartu, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į nustatytas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, greta Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų pasekmių gali bÅ«ti mažinama vartojimo kredito kaina pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. 2016 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog, be netesybų ir mokesčių pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikymo, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , vartojimo kredito gavėjui papildomai netaikomos ir palÅ«kanos, tačiau toks įstatymo pasikeitimas nedraudžia mažinti vartojimo kredito kainos pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį iki Å¡io Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kovės UAB „4finance“ su atsakove V. L. sudarytos kredito sutarties sÄ lygas bendra vartojimo kredito kaina nevirÅ¡ija VKÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė UAB „4finance“ neįvykdė VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, ieÅ¡kovei taikytinos VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje nustatytos pasekmės (vartojimo kredito gavėjui netaikomos netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo) bei mažintina vartojimo kredito kaina pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį.

Kaip jau pirmiau minėta pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo palÅ«kanas apibrėžiančios sutarties sÄ lygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Tai reiÅ¡kia, kad mokėjimo palÅ«kanos yra ne kas kita, o sutarties kaina. Atsakovė V. L. iÅ¡ viso ieÅ¡kovei sumokėjo 2 878,74 Eur, iÅ¡ kurių tik 308,33 Eur kredito sumai, o likusi atsakovės sumokėtų įmokų dalis ieÅ¡kovės paskirstyta mokėjimo (pelno) ir vėlavimo palÅ«kanoms dengti. Kadangi atsakovei V.

L. 2014 m. rugpjūčio 31 d. vartojimo kredito sutartimi su vėlesniais pakeitimais iÅ¡ viso buvo suteikta 3 262,11 Eur, atsakovė iÅ¡ viso sumokėjo ieÅ¡kovei 2 878,74 Eur, todėl laikytina, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovei likusiÄ negrÄ Å¾intÄ 383,87 Eur kredito sumÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė UAB „4finance“ neįvykdė VKÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, ieÅ¡kovei taikytinos VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje nustatytos pasekmės, t. y. vartojimo kredito gavėjui, t. y. atsakovei V.

L. netaikomos netesybos ir kiti pavėluoto įmokų mokėjimo mokesčiai, taip pat mažintina vartojimo kredito kaina pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį iki ieÅ¡kovės praÅ¡omos 231,89 Eur sumos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei UAB „4finance“ iÅ¡ atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (ieÅ¡kinys tenkintas 20 procentų), ieÅ¡kovei UAB „4finance“ iÅ¡ atsakovės V.

L. priteistinos 18,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas 89,00 Eur žyminis mokestis). Kadangi atsakovei V. L. 80,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „4finance“ valstybės naudai priteistinas 64,00 Eur žyminis mokestis, likusi 12,00 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ atsakovės V. L., valstybės naudai. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bei teismui pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė sutinka, jog teismo sprendimu priteista suma bÅ«tų iÅ¡dėstyta ilgesniam laikotarpiui, iÅ¡ atsakovės priteistos 383,87 Eur negrÄ Å¾intos kredito sumos, 231,89 Eur palÅ«kanos, 18,00 Eur, t. y. iÅ¡ viso priteistos 633,76 Eur sumos mokėjimas iÅ¡dėstytinas 15 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 42,25 Eur sumÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio 2014 m. rugpjūčio 31 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9969632006 bendrųjų sÄ lygų 7.1 p., 4.1. p., nuostatÄ , susijusiÄ su palÅ«kanų (kompensacinių) skaičiavimu. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. L. 383,87 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų, 87 ct) negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , 231,89 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro, 89 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 615,76 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 18,00 Eur (aÅ¡tuoniolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai.

IÅ¡dėstyti iÅ¡ atsakovės V. L. priteistos bendros 633,76 Eur sumos mokėjimÄ 15 mėnesių laikotarpiui, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant V. L. kiekvienÄ mėnesį mokėti po 42,25 Eur sumÄ , kiekvienÄ mokėjimÄ sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ 64,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. L. 12,00 Eur (dvylikÄ eurų, 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėjas Diana Vercinskė