dc23ae9a-0231-4344-a4b2-7d5bcd02fa4d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1264-555/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17158-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.6.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1740-717/2018 pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. V. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡keldinti jos sÅ«nų-atsakovÄ K. V., iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visa manta, nesuteikiant jam kitų gyvenamųjų patalpų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jai buvo suteiktas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui, kitam jos sÅ«nui ir sutuoktiniui sutikus, ji šį butÄ privatizavo savo vardu. Atsakovas nurodytame bute yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1988 metų ir jame gyveno visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus kelis metus. GyvenamÄ sias patalpas jie yra pasiskirstę taip: ji užėmusi mažiausiÄ kambarį, jos sutuoktinis – svetainę, o atsakovas vidutinio dydžio kambarį. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji nesutaria su atsakovu, nes jis yra netvarkingas, nesitvarko savo kambario, nepadeda jai tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų, neiÅ¡neÅ¡a Å¡iukÅ¡lių. Atsakovas beveik kiekvienÄ vakarÄ parsineÅ¡a alaus ir jį geria, taip pat ilgai degina Å¡viesÄ savo kambaryje, naudojasi kompiuteriu. Jos sutuoktinis bando atsakovÄ sudrausminti, tačiau tuomet tarp jų kyla ginčai. KartÄ dėl kilusio ginčo buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, dėl ko atsakovui buvo keliama baudžiamoji byla.

3. Atsakovas K. V. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jie anksčiau gyveno keturių kambarių bute, vėliau persikėlė į trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Čia apsigyveno jis su broliu, motina ir jos sutuoktiniu. Å iame bute jis yra registruotas nuo 1988 metų ir pastoviai jame gyvena, iÅ¡skyrus kelis metus. Privatizuojant butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis davė sutikimÄ , kad Å¡is butas bÅ«tų privatizuotas motinos vardu. Neprisiminė ar privatizuojant butÄ buvo naudojami jo investiciniai čekiai.

Nesutarimai prasidėjo nuo 2016-2017 metų, kuriuos sukeldavo motina. Ji nuteikdavo prieÅ¡ jį savo sutuoktinį, kuris tuomet jam reikÅ¡davo įvairias nepagrįstas pretenzijas. 2017 m. tarp jo ir ieÅ¡kovės sutuoktinio kilo incidentas, jis buvo kaltinamas pasikėsinimu nužudyti, bet baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu buvo atsisakyta kelti. Po to kilo ir visi kiti nesutarimai. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl mažo uždarbio nuomotis kito bÅ«sto negali. Be to, nesutiko, jog jis neprisideda prie buto iÅ¡laikymo ar piktnaudžiauja alkoholiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys atmestas: atsakovui iš ieškovės priteista 411,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia savo, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, pažeistų teisių gynimu CK 4.98 straipsnio, CK 4.39 straipsnio 1 dalies bei 4.95 straipsnio pagrindais. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovas apsigyveno prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų su ieÅ¡kovės sutikimu, todėl laikė, jog atsakovas bute apsigyveno ir Å¡iomis patalpomis naudojasi teisėtai. Daiktas nurodytais pagrindais gali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas tik iÅ¡ neteisėto valdytojo.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei atsakovo sutikimu privatizavus ginčo gyvenamÄ sias patalpas, ieÅ¡kovė tapo jų savininke, o atsakovas ir toliau liko gyventi bute, todėl laikė, kad tarp jo ir ieÅ¡kovės susiklostė nuomos teisiniai santykiai: ieÅ¡kovė tapo nuomotoja, o atsakovas nuomininkas: atsakovas nuo buto privatizavimo 1992 metais gyveno ieÅ¡kovei priklausančiame bute, ieÅ¡kovė Å¡iuos santykius pripažino. Tuo tarpu ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp Å¡alių, patvirtina, kad tarp jų buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.582 straipsnis).

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė ir nuomotoja turi teisę kreiptis į teismÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo elgesys pažeistų jos, kaip buto savininkės ir patalpų nuomotojos interesus, kad tarp Å¡alių bÅ«tų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis. Teismas vertino, jog privatizuojant gyvenamÄ sias patalpas atsakovas turėjo teisę tapti bendraturčiu, tačiau jis savo nuosavybės teisių į gyvenamÄ sias patalpas atsisakė ieÅ¡kovės naudai, todėl nesant įstatyminio pagrindo, jis neturėtų bÅ«ti iÅ¡keldinamas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitų gyvenamųjų patalpų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. PareikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti dvi aplinkybes: jos nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ir jo teisių pažeidimÄ .

Å iuo atveju buvo įrodytos abi sÄ lygos. 1.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kadangi byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, juos iÅ¡kraipydamas ir nenurodydamas visų ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų.

9. Atsakovas K. V. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo, teismas neturi pareigos sprendime nurodyti visus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jos paaiÅ¡kinimus pagrindžiančių įrodymų. 2.2.

IeÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, jog jos teisės naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu turtu yra suvaržytos, tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Atsakovas konfliktų neprovokuoja, nekelia nesutarimų ir netrukdo ieÅ¡kovei naudotis jai priklausančiu turtu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip buto, kuriame gyvena ir atsakovas, savininkė, gindama savo nuosavybės teises, pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ jai priklausančio buto. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė, o ieÅ¡kovė tokį teismo sprendimÄ ginčija nurodydama, kad atsakovas apsigyveno ginčo bute buto savininkei leidus, tačiau iÅ¡kilus konfliktinėms situacijoms ir neįvykdęs buto savininkės reikalavimo iÅ¡sikelti, pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tÄ turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į nurodytÄ butÄ ir neteigia, kad jis turi kokias nors daiktines teises į jį, tačiau įrodinėja, kad jis turi teisę į šį butÄ prievolinių teisinių santykių pagrindu, kadangi ieÅ¡kovė jam leido gyventi ginčo bute po buto privatizavimo, be to, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jo-atsakovo elgesys pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip buto savininkės ar patalpų nuomotojos interesus, kad tarp Å¡alių bÅ«tų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, kad jis-ieÅ¡kovas neprisideda prie buto iÅ¡laikymo.

13. Byloje esantis VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį butÄ ieÅ¡kovė įsigijo 1992 m. balandžio 6 d. pirkimo (buto privatizavimo) sutarties pagrindu. IÅ¡ pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, jog atsakovas ginčo bute gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo nuo 1988 m. rugpjūčio 9 d. IÅ¡ Å¡ių byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad atsakovas ieÅ¡kovės leidimu neatlygintinai gyvena ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojasi juo, deklaravęs jame savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių yra susiklostę faktiniai nuomos teisniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, raÅ¡ytiniai įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovas naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). TokiÄ praktikÄ yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004). Taigi, teisėjų kolegija konstatavusi, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, toliau vertina aplinkybes, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Å¡ios nutarties motyvų 13 punkte nurodytoje nutartyje yra konstatavusi, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panaÅ¡Å«s (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sÄ lygos iÅ¡ esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sÄ lyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ Ä¯spėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimÄ .

Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ä®spėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena Å¡alis bÅ«tų informuota apie kitos Å¡alies valiÄ nutraukti sutartį.

Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita Å¡alis galėtų tinkamai pasiruoÅ¡ti ir grÄ Å¾inti tai, kÄ yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitÄ lygiavertį daiktÄ . Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti ir persikelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Pats kreipimasis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieÅ¡kovės valiÄ nutraukti panaudos sutartį. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, todėl laikytina, kad atsakovas jau daugiau kaip vieneri metai yra informuotas apie ieÅ¡kovės valiÄ nutraukti sutartį, ir atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.

15. Kadangi atsakovas tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl jo iÅ¡keldinimo, todėl netgi laikant, kad ieÅ¡kovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimÄ , toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukėlė, nes jis ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismÄ (kai atsakovui tapo žinoma apie ieÅ¡kovės valiÄ nutraukti sutartį) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieÅ¡kojo ir toliau liko gyventi ieÅ¡kovės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute.

Dėl to ieÅ¡kovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtÄ pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas neiÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų buvo grindžiamas tuo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys pažeidė buto savininkės interesus ar, kad tarp Å¡alių bÅ«tų kilę ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, tačiau pripažinus, kad tarp Å¡alių buvo susiformavę panaudos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo elgesio gyvenant ieÅ¡kovei priklausančiame bute, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisių gynimo.

Atsakovas pasibaigus panaudos teisiniams santykius nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieÅ¡kovės turtu, todėl neiÅ¡sikeldamas iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tÄ turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis rÅ«pinosi ginčo turtu, prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, neteikia pagrindo kitaip spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nes ginčo turtas tokiu bÅ«du netapo atsakovo nuosavybe, o panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (CK 6.636 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo tarp fizinių asmenų, atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, jis negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdamas ieškovės nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai.

Asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (Lietuvos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512; 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; kt.).

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktikÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kovės kaip patalpų savininkės teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jos nuosavybės teisių į turtÄ pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai tenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 19. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

20. Ieškovė pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 39,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės b. l. 7), taip pat turėjo 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 350,00 Eur ieškinio parengimas ir 150,00 Eur atstovavimas (elektroninės b. l. 63-64). Kadangi ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo K. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat yra pagrindas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės b. l.

83) ir turėjo 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės b. l. 82). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo K. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

22. Iš viso ieškovės J. K. naudai iš atsakovo K. V. priteistina 814,00 Eur (75,00+39,00+500,00+200,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

IÅ¡keldinti atsakovÄ K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu ir manta iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 814,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas