N-261-1194-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-2930/2011

Teisminio proceso Nr. 4-21-3-01068-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad J. S. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 01.25 val., Kauno rajone, Garliavoje, Artojo gatvėje vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 0,49 promilių girtumas), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 20 litų baudą, o administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukė. Teismas nustatė, kad po to, kai jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, J. S. kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur buvo paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad J. S. kraujyje rasta 0,33 promilės etilo alkoholio, todėl bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Konstatavo, kad J. S. kaltė padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą įrodytą jo paties prisipažinimu ir kita byloje esančia medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad asmuo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

II. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyris (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad J. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, alkotesterio parodymais nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pažymi, kad dėl byloje surinktų prieštaringų įrodymų, kuriuos siekiant pašalinti reikalingos specialios žinios, turėtų būti paskirta teismo medicinos ekspertizė. Mano, kad Kauno medicinos universiteto klinikose J. S. nustatytas 0,33 promilių girtumas 02.09 val., nepaneigia galimybės, kad 01.25 val. girtumo laipsnis viršijo leistiną ribą.

J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą; netenkinus šio prašymo neskirti administracinės nuobaudos; netenkinus šių prašymų, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo ir administracinę bylą nagrinėti iš naujo, skiriant teismo medicinos ekspertizę. Teigia, kad kraujo tyrimas buvo atliktas nepraėjus 45 minutėms nuo pareigūnų sustabdymo, alkoholis negalėjo išgaruoti, todėl mano, kad alkotesterio parodymai buvo klaidingi, alkoholio matuoklis galimai buvo techniškai netvarkingas ir netinkamas naudoti, neaišku, ar teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo atlikta metrologinė patikra. Mano, kad tikrinant neblaivumą alkotesteriu, kitokie rezultatai buvo tik dėl burnoje galimai likusio alkoholio, nes prieš 15-20 minučių buvo išgėręs stiklinę itin mažai laipsnių turinčio alaus kokteilio. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, žalos nepadarė, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, tokios pačios rūšies pažeidimų nėra padaręs, dirba atsakingą darbą, kuriam būtina teisė vairuoti transporto priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, padarymą, o administracinė byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukta.

Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nekyla, tačiau Institucija apeliaciniame skunde mano, jog administracinė byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog J. S. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2010 m. lapkričio 14 d., apie 01.25 val. Patikrinus J. S. blaivumą alkotesteriu „Alcotector“ BAC-100“ Nr. 630109, patikros Nr. 0717807, 01.25 val. nustatytas 0,49 promilių girtumas (b. l. 8). Paaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole J. S. nurodė, kad su draugu išgėrė alaus ir važiavo namo (b. l. 3). Policijos pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad asmuo su pažeidimu sutiko (b. l. 7). J. S., kaip nurodoma byloje esančiame išraše iš medicinos dokumentų (b. l. 14), nesutikdamas su policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, tą pačią dieną 02.07 val. kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur 2.09 val. iš jo buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui jame nustatyti. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. T-A 6144/10(01), ištyrus J. S. kraują dujų chromatografijos metodu, rasta 0,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad J. S. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. administracinė byla Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).

Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,49 promilės (užfiksuotas alkotesteriu „Alcotector“ BAC-100“ Nr. 630109) ir 0,33 promilės etilo alkoholio rastos atlikus kraujo tyrimą), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pabrėžtina, jog J. S. kraujas tyrimui paimtas po tam tikro laiko tarpo (Institucijos atstovų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 01.25 val., o medicinos įstaigoje kraujo mėginys paimtas 02.09 val.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar specialisto išvados duomenys leidžia teigti, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu etilo alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje neviršijo leistinos ribos. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr. administracinė byla Nr. N575-1926/2009).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Alcotector BAC-100“ Nr. 630109, patikros Nr. 0717807, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Alcotector“ BAC-100“ Nr. 630109, patikros Nr. 0717807), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio patikros sertifikato, kuris patvirtintų, jog prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl J. S. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas