2024-08-08 Nr. CB-5291-2-68-3-01102-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3034

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01102-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 2 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, jog teismas, gavęs asmens skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turėtų vertinti ne tik procesines normas, tačiau ir prokuroro nutarimo pagrįstumą (nutarimo turinį). Anot pareiškėjos, teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį kaip nustatančius prokurorui neribotą diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjos teigimu, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis ir 19 straipsnio 5 dalis teismų aiškinami neteisingai, kadangi jie nenustato ribojimų teismui vykdyti jam priskirtą teisminės kontrolės funkciją, nei ribojimų asmeniui skųsti prokuroro nutarimą dėl jo nepagrįstumo (materialiuoju aspektu). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje naudojamas terminas „nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus“ klaidingai tapatinamas su terminu „procesiniais pažeidimai“ ir daroma išvada, esą teismas vykdo tik procedūrinio teisingumo kontrolės formą. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjo Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas „padarytus proceso įstatymo pažeidimus“ turi būti suprantamas, kaip blanketinė norma konkrečiu atveju nukreipianti į atitinkamos teisės šakos prokuroro funkcijai priskirtą procesą (viešojo intereso gynimo taikymo procesą ir kt.). Pareiškėja pažymi, kad baudžiamojo proceso metu prokuroro veiksmų teisminė kontrolė nėra apribota procesiniu ar turinio aspektais, nors ir šiai prokuroro veiklai taikytinas Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimą reglamentuojančioje Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nenustatyta jokių teisminės kontrolės formos ribojimų.

Be to, pareiškėjos teigimu, teismai neteisingai aiškino sąlygų pradėti viešojo intereso gynimo procesą turinį, kuomet viešo intereso pažeidimo pašalinimas susietas tik su prevencinių priemonių taikymu, tačiau įvykdyto pažeidimo pasekmių nepašalinimas nevertintinas kaip sąlyga pradėti viešojo intereso gynimo procesą. Pareiškėjos įsitikinimu, teismų netinkamai aiškino viešojo intereso gynimo priemonių taikymo pagrindą (sąlygą) – viešojo intereso pažeidimo pobūdį (pažeidimo svarumą), kuris apima ir dėl pažeidimo kilusias pasekmes. Anot pareiškėjos, viešojo intereso gynimo priemonių taikymo sąlyga – pažeidimo pobūdis ir svarumas, turi būti suvokiamos ne tik kaip pažeidimo pašalinimas perspektyviuoju (prevenciniu) aspektu, tačiau ir neteisėtais veiksmais padarytų materialiųjų pasekmių pašalinimas retrospektyviuoju aspektu (bylos atveju – galutinių naudos gavėjų nustatymu).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde nepagrindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, pareiškėjai grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kulpės slėnis“, j. a. k. 133190113, 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Luminor banko 2024 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 517.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė