dc220a8a-370d-438b-81e1-c58dd0d85e2c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-276-466-2021 Teisminio proceso Nr 2-68-3-17955-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, raÅ¡ytinio proceso nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. T. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir Z. G. bei atsakovų R. G. ir Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkÄ , nustatant, kad V.

T. naudojasi 232 kv.m. žemės sklypo dalimi, 2019-05-21 B. S. geodezinių darbų PÄ® plane pažymėta indeksu 1, o atsakovai atskirai naudojasi 233 kv.m. žemės sklypo dalimi, 2019-05-21 B. S. geodezinių darbų PÄ® plane pažymėta indeksu 2. PraÅ¡o iÅ¡duoti ieÅ¡kovei leidimÄ pastatyti tvorÄ ant Å¡alių žemės sklypo dalis skiriančios linijos, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neturi bÅ«ti keičiama, nes tam nėra jokio objektyvaus bÅ«tinumo. Nesutiko, kad ieÅ¡kovė statytų tvorÄ ant sklypus skiriančios ribos, nes tai pablogintų priėjimÄ prie gyvenamojo namo sienų, langų, rÅ«sio langelių, dujotiekio vamzdžio, kas yra reikalinga atliekant namo bÅ«klės stebėjimo ir priežiÅ«ros darbus. IeÅ¡kovė dublike nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra įregistruotas atskiru turtiniu vienetu ir jo privatumui turi bÅ«ti keliami didesni reikalavimai.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė ginčija vieno metro pločio bendro naudojimo juostos aplink namÄ nustatymÄ , teigdama, kad juosta nėra bÅ«tina dėl avarijų tikimybės sumažinimo, neužtikrina, kaip taip bÅ«tų paÅ¡alinta grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai. Juosta nėra bÅ«tina dujotiekio priežiÅ«ros darbams atlikti ir neužtikrina maksimalaus privatumo naudojantis žemės sklypu, dėl ko yra bÅ«tina ant Å¡alių žemės sklypus skiriančios ribos pastatyti tvorÄ . Atsakovai triplike pakartojo atsiliepimo argumentus.

Nurodė, jog ieÅ¡kovei vykdant 2004-03-22 teismo sprendimÄ ji vieÅ¡ame registre įregistravo 2 turtinius vienetus – du butus name (duomenys neskelbtini), tačiau namo iÅ¡orinės ribos ir vieta žemės sklype po rekonstrukcijos nepasikeitė. Teismas sprendimu yra nustatęs, kad abiejų Å¡alių poreikiams namo priežiÅ«rai tenkinti yra reikalinga bendro naudojimo zona aplink namÄ ir tÄ keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ .

Prašė nustatyti, kad:

1) R. G. ir Z. G. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv m. žemės sklypo dalimi, 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu B;

2) V. T. atskirai naudojasi asmeninės nuosavybės teise 314 kv m. žemės sklypo dalimi, 2020-02-28 matininko Ž. N. (nuotrauka Nr. 2), 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta taÅ¡kais 13, 14, nesudarant galimybės V. T. pažeisti privatumo. Esant reikalui (atsiradus nenumatytoms aplinkybėms dėl stichijos pasekmių : nuplėštas stogas, pažeistos namo konstrukcijos, įtrÅ«kę sienos ir pan.) sudaryti sÄ lygas R. G. ir Z. G. tvarkyti savo namo dalies sienas. V. T., esant analogiÅ¡koms priežastims turi sudaryti sÄ lygas R. G. ir Z. G. prieigÄ prie langelio taip, kaip yra numatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006;

5) V. T. sudaromos galimybės jai priklausančioje žemės sklypo dalyje savo lėšomis statyti tvorÄ ;

6) R. G. ir V. T. paÅ¡alina medžių, esančių jų nuosavybės teise valdomose žemės sklypo dalyse, Å¡akas, esančias virÅ¡ numatytos statyti tvortos. Atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, jog anksčiau yra nurodžiusi argumentus, kodėl negalima vadovautis Ž. N. parengtu planu. Teigė, kad atsakovai siekia nustatyti V. T. neproporcingai daug įpareigojimų, prieÅ¡ingai, nei patiems atsakovams. Ketvirtu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu užslėpta forma praÅ¡oma palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-04-28 sprendimu nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Penktasis reikalavimas kertasi su trečiuoju ir sudaro sÄ lygas atsirasti ginčams ateityje. Å eÅ¡tasis reikalavimas yra perteklinis, nes techniÅ¡kai neįmanoma pastatyti tvoros, jei nepaÅ¡alinamos kliÅ«tys, trukdančios jÄ pastatyti. IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) V. T. ir G. G. (R. G. tėvas) sudarė susitarimÄ , kuriuo, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sutarė Å¡alia namo esantį žemės sklypÄ iÅ¡pirkti po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise (e.c.b.

I tomas, 18 b.l.). Remiantis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 364 kv. m. ploto ploto dalį 628 kv m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 19 -31 b.l.). Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 628 kv m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotÄ , kuris iki geodezinių matavimų buvo 620 kv m., nustatė žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį bei nutarė parduoti namų valdos žemės sklypÄ jo naudotojams. (Duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis R.

G. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise su kitais žemės sklypo bendraturčiais įsigijo po 157 kv. m. ploto (iÅ¡ viso 314 kv. m. ploto) dalį 628 kv m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (e.c.b, I tomas, 53 - 66 b.l.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-14/2004 iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų Z. G. ir R. G. ieÅ¡kinį ir atsakovės V. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau - VAVA) (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punktų dalis dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo pagal pridedamÄ priedÄ , kuriuo V.

T. buvo leista pirkti 364 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ bendro 628 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalį), naikinant dalį dėl 50 kv. m. Panaikino (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp VAVA ir V. T., kuria VAVA pardavė V. T. 364 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį dėl 50 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo V.

T.. KitÄ dalį, t. y. dėl 314 kv. m ploto žemės sklypo dalies 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavimo V. T., paliko galioti. Teismas taikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“50 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. T. nuosavybės grÄ Å¾ino VAVA nuosavybėn, priteisė iÅ¡ VAVA 95,29 Lt V. T.. Teismas ieÅ¡kovų Z. G. ir R. G. ieÅ¡kinio dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo atmetė.

Teismas priėmė ieÅ¡kovų Z. G. ir R. G. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl įpareigojimo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ kadastro ir registro duomenų bazėje nurodyti, kad V. T. nuosavybės teise priklauso 316 kv. m žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Teismas tenkino V. T. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl butų atidalijimo ir pripažino jai teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V.

T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieÅ¡kovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtÄ butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektÄ bei 2002 m. paminklotvarkos sÄ lygas. Teismas atmetė V. T. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal V. T. pateiktÄ projektÄ bei V. T. reikalavimÄ Ä¯pareigoti R. G. ir Z. G. nugriauti pagalbinius statinius – 17 kv m. Å¡iltnamį ir 4 kv m. ploto stoginę.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi V. T. apeliacinį skundÄ , 2004-10-12 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ( e.c.b. I tomas, 31- 40 b.l.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 atmetė V. T. ieÅ¡kinį, kuriuo ji prašė nustatyti žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarkÄ , priskiriant ieÅ¡kovei naudotis, valdyti ir disponuoti 1/2 dalį žemės sklypo, UAB „Arlitana“ plane pažymėtÄ indeksu P2, o atsakovams prašė priskirti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Teismas 2006-04-28 sprendimu iÅ¡ dalies patenkino R. G. ir Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį pripažindamas jiems teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „B“, 223 kv m. ploto, atribotÄ taÅ¡kais (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino V. T. teisę naudotis asmeninės nuosavybės teise sklypo Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta raide „A“, 203 kv m. ploto, atribotÄ taÅ¡kais (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo dalį aplink namÄ (duomenys neskelbtini), vieno metro pločio, UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėtÄ raide „D“, 41 kv m. ploto, atribotÄ taÅ¡kais (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė palikti bendram V. T., R. G. ir Z. G. naudojimui namų valdos ir gyvenamojo namo priežiÅ«rai (e.b.b. 9-11 b.l.). V. T. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimo nurodė, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į ypač blogus bendraturčių tarpusavio santykius, paliko 41 kv m. ploto bendrojo naudojimo zonÄ aplink namÄ ir taip ginčas liko neiÅ¡spręstas.

IÅ¡nagrinėjusi V. T., R. G. ir Z. G. apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartyje laikėsi pozicijos nurodė, kad teismas pasirinko optimaliausiÄ namų valdos žemės sklypo padalijimo tvarkÄ iÅ¡ dviejų pasiÅ«lytų variantų. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-19 nutartyje pripažino pagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių poreikiams namo priežiÅ«rai tenkinti yra reikalinga bendro naudojimo zona aplink namÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimo atveju kiltų dar daugiau ginčų ir nesutarimų tarp bendraturčių dėl galimybės prieiti prie langų, lietvamzdžių, dujų vamzdžio ir pan.

Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2018-05-14, remdamasi (duomenys neskelbtini) Deklaracija apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo V. T. nuosavybės teisę į 106,75 kv.m. ploto 4 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). V. T. 2018-12-21 per Vilniaus miesto 5 notarų biurÄ atsakovams R. G. ir Z. G. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad remiantis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimu, kuriuo buvo patenkintas V. T. praÅ¡ymas dėl rekonstrukcijos darbų, nesant R.

G. ir Z. G. sutikimo, pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtÄ butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektÄ , buvo atliktas butų (duomenys neskelbtini), pertvarkymas pilnai atlikus statybos darbus pagal 2005 m. A. V. projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio NKV statusas (duomenys neskelbtini), 2002 m. paminklotvarkos sÄ lygas ir (duomenys neskelbtini) statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡ime nurodyta, kad paminėto projekto sudėtyje yra 628 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini), - V.

T. naudojamo kiemo, uogų sodo, dalies žemės plotai, bet ir esanti tvora, faktiÅ¡kai dalinanti kaimynų bendrosios nuosavybės valdomÄ Å¾emės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į dvi atskiras dalis, kurių ribos po rekonstravimo darbų užbaigimo turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytos. Tam tikslui įgyvendinti matininko B. S. personalinė įmonė 2018-11-02 parengė 628 kv m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planÄ , M 1:500. Todėl V. T. prašė R. G. ir Z. G. per mėnesį laiko praneÅ¡ti apie atsakovų pageidavimÄ nustatyti minėto žemės sklypo naudojimo tvarkÄ pagal matininko B.

S. PÄ® parengtÄ planÄ . Atsakovai į ieÅ¡kovės pageidavimÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ atsakė, kad tokia yra nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/06. Pažymėtina, kad teismas 2004-03-22 sprendimu pripažino V. T. teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieÅ¡kovų Z. G. ir R.

G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtÄ butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektÄ bei 2002 m. paminklotvarkos sÄ lygas. Å ie atsakovės reikalavimai buvo patenkinti CK 4.80 straipsnio pagrindu. Teismas, remdamasis V. T. pateiktu 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtu butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektu, kuris yra projektinis pasiÅ«lymas, atidalijo ieÅ¡kovus R.

G. ir Z. G. ir atsakovę V. T. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal V. T. pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ dėl butų atidalijimo, paminklotvarkos sÄ lygas. Teismas nustatė, kad po rekonstrukcijos atlikimo abu butai taps savarankiÅ¡kais ir nepriklausomais butais, abu butai bus naudojami pagal funkcinę paskirtį. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-19 nutartyje pagal R. G. ir Z. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-10 nutarties atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-616-14/04 pažymėjo, kad R.

G. ir Z. G. kitoje civilinėje byloje ginčijo statybos leidimÄ , A. V. parengtÄ projektÄ , tačiau jų reikalavimai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-11-26 nutartyje konstatavo, kad A. V. personalinės projektavimo firmos parengto namo dalies rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, buvo parengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, jame iÅ¡dėstyti projektiniai sprendiniai buvo pakankami statybos leidimui gauti ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1072/2007, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO).

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 2006 metais sprendžiant V. T. ir G. ginÄÄ dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo buvo akcentuojama aplinkybė, kad abiejų Å¡alių poreikiams namo priežiÅ«rai tenkinti yra bÅ«tina bendro naudojimo zona aplink namÄ , o V. T. reikalavimo patenkinimo atveju kiltų dar daugiau ginčų ir nesutarimų tarp bendraturčių dėl galimybės prieiti prie langų, lietvamzdžių, dujų vamzdžio ir pan. Teismas pažymi, kad ir Å¡iuo metu Å¡alių pozicijos yra prieÅ¡iÅ¡kos, Å¡alių santykiai yra įtempti bei konfliktiniai, kÄ patvirtina Å¡alių teisminiai ginčai, besitęsiantys maždaug nuo 2004 m.

Duodamos paaiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje Å¡alys taip pat nurodė buvusį tarp jų ne vienÄ konfliktÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, jog Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik pagal įstatymÄ ar įstatymo pagrindu, arba teismo, jei tai bÅ«tina vieÅ¡ajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

Nuosavybės teisė apsprendžia ir tam tikras savininko pareigas ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.72 staripsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ .

Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Tačiau pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. kiekvienas bendraturtis turi teisę ginti ir užtikrinti savo nuosavybės, kaip minėta, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ir kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo bÅ«do. Nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.

Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis.

Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo Å¡alims yra taikomas dispozityvumo principas, t.y. Å¡alių pareiga yra pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Tik pateikus tinkamus projektus teismas sprendžia, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, net jei visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Ieškovė V. T. pateikė du B.

S. PĮ parengtus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus – 2018-11-02 ir 2019-05-21 (e.c.b I tomas 75, 134 b.l.). Pateikti projektai skiriasi tuo, kad 2018-11-02 siūloma tokia naudojimosi žemės sklypu tarp šalių tvarka, kai yra įtrauktas ir namu (duomenys neskelbtini), užstatytas žemės plotas. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių tenka po 314 kv. m., t.y. V. T. tenka 314 kv m., R. G. 157 kv. m., Z. G. 157 kv m., iš viso atsakovams taip pat 314 kv m. 2019-05-21 projekte iš viso žemės sklypo ploto 628 kv m. yra minusuojamas 163 kv. m. gyvenamojo namo užstatytas plotas, po ko V.

T. tenka 232 kv m., o R. G. bei Z. G. tenka 233 kv m., vienu kvadratiniu metru didesnis žemės sklypo plotas, nes iÅ¡ viso ploto minusavus 163 kv. m. namo plotÄ gaunasi 465 kv. m. plotas, kurio kiekviena lygi dalis sudaro 232,50 kv m. IeÅ¡kovė V. T. sutinka, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ neįtraukus namo užstatyto ploto atsakovams tektų vienu kvadratiniu metru didesnis žemės plotas. Pagal dabartinius nekilnojamojo turto registro duomenis V. T. nuosavybe yra registruotas 106,75 kv.m. bendrojo (93,76 kv. m. naudingo ploto) 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., Tai reiÅ¡kia, kad G. name (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 185,18 kv. m., nuosavybės teise priklauso 78,43 kv m.

Dėl nurodyto, įvertinus turimÄ name (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalį (58 proc.) V. T., statinio eksploatavimui bÅ«tų reikalinga didesnė žemės sklypo dalis. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas yra 163 kv m., o ieÅ¡kovės V. T. nuosavybe registruotas 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra susietas su užstatytu namo plotu. Jau vien tai leidžia teigti, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ yra pagrindas iÅ¡ bendro žemės sklypo 628 kv m. ploto minusuoti gyvenamojo namo užstatytÄ plotÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei V. T. name priklauso 106, 75 kv m. bendrojo (72,48 kv. m. gyvenamojo), o atsakovams tenka 78,43 kv m. bendrojo ploto, t.y. ieÅ¡kovei tenka didesnė dalis. Jei laikytis proporcingumo principo, ieÅ¡kovei priklausytų didesnė žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė argumentus, kad namo plotas ir valdomų butų plotai yra realiatyvios sÄ vokos, kurios negali bÅ«ti taikomos sprendžiant dėl konkretaus namo užstatyto ploto dalies priskyrimo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių ir teismas iÅ¡ esmės su tuo sutinka.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 nurodė, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad V. T. valdoma gyvenamojo namo dalis yra didesnė už R. G. ir Z. G. valdomÄ kartu paėmus. Tačiau teismas pripažino pagrįstu jų prieÅ¡ieÅ¡kinio toje byloje reikalavimÄ nustatyti jiems naudotis asmenine nuosavybe didesnę žemės sklypo aplink namÄ dalį. Kartu teismas nenustatė, jog teisės aktai numato privalomai nustatyti bendro naudojimo zonÄ , skirtÄ namo aptarnavimui.

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė 2020-05-22 pateikdama nuomonę dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo galimumo, nurodė priežastį, kodėl skiriasi gyvenamojo namo užstatymo plotai pagal B. S. PÄ® 2018-11-02 planÄ â€“ 163 kv. m. ir pagal atsakovų pasamdyto matininko Ž. N. 2020-02-28 projektÄ â€“ 161 kv m. B. S. PÄ® 2018-11-02 plane grafoje „Sklypo kraÅ¡tinių ilgiai“ tarp taÅ¡kų 10 -11 nurodytas 5,43 m. kraÅ¡tinės ilgis, tarp taÅ¡kų 11-12 atstumas 11,99 m. ir tarp taÅ¡kų 12 – 13 nurodytas 5,62 m. kraÅ¡tinės ilgis.

Matininko Ž. N. 2020-02-28 projekte grafose „Linijų anotacijų lentelės A ir B“ tarp taÅ¡kų 11-12 nurodytas 5,45 m. kraÅ¡tinės ilgis, tarp taÅ¡kų 12-13 atstumas 11,42 m. ir tarp taÅ¡kų 13 – 14 nurodytas 5,58 m. kraÅ¡tinės ilgis. B. S. PÄ® 2018-11-02 plane plotis tarp taÅ¡kų 11 – 12 (5,43 m.) ir tarp taÅ¡kų 13 – 14 (5,62 m.) iÅ¡ viso sudaro 11,05 m., o matininko Ž. N. 2020-02-28 projekte tarp taÅ¡kų 11 – 12 (5,45 m.) ir tarp taÅ¡kų 13 – 14 (5,58 m.) iÅ¡ viso sudaro 11,03 m., t.y. atsakovų pateiktame projekte namo užstatymo plotÄ skirianti linija yra 0,02 m. trumpesnė.

Tai leidžia abejoti Ž. N. parengtame projekte nurodytais duomenimis. Be to teismas turi pagrindÄ vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos namo (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas yra 163 kv. m., t.y. toks plotas, koks nurodytas B. S. PÄ® 2019-05-28 žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte. Kaip minėta, dar (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė V. T. ir G. G. susitarė, kad žemės sklypÄ , esantį prie namo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ valstybės iÅ¡pirks lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

Atsakovams R. G. ir Z. G. teismine tvarka ginčijant V. T. iÅ¡pirktÄ Å¾emės plotÄ po teismo sprendimo susiklostė situacija, kad V. T. teismo sprendimu buvo sumažinta nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto dalis, nors faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei tenkanti dalis yra didesnė, nei abiejų atsakovų. Tačiau dėl butų Nr. 1 bei Nr. 2 iÅ¡planavimo ypatumų name nustatyti Å¡iÄ proporcijÄ dalijant užstatytÄ namu plotÄ tarp Å¡alių nėra tikslinga. IeÅ¡kovės V.

T. užsakymu A. V. personali projektavimo firma parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos projektÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2006-01-18-19 posėdyje pritarė rekonstravimo projektui ir ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai užginčijo V. T. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ bei siekė statybos darbų uždraudimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-473-590/07 R.

G. ir Z. G. ieÅ¡kinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2007-11-26 nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas pažymi, kad pagal pirminę atsakovų pozicijÄ turėtų bÅ«ti palikta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad Å¡iuo metu yra bÅ«tina vieno metro pločio bendrojo naudojimo juosta pagal visÄ namo perimetrÄ . Atsakovai neteikė jokių įrodymų, kad per pakankami ilgÄ laikÄ nuo naudojimo žemės sklypu pagal teismo sprendimÄ tvarkos nustatymo atliko kokius nors bÅ«tinus namo konstrukcijų priežiÅ«ros ar remonto darbus, nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė V.

T. sudarė kliÅ«tis tokiems darbams. Kaip minėta, prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu atsakovai patys iÅ¡ esmės pripažįsta, kad gali bÅ«ti panaikinta vieno metro juosta, skirta namo aptarnavimui. Teismo nuomone, paliekant namu užstatytÄ plotÄ Å¡alims naudoti bendrai, po ieÅ¡kovės buto, kaip atskiro turtinio vieneto įregistravimo, namui esant dvibučiam, namo sienos laikytinos bendromis konstrukcijomis, t.y. bendra daline Å¡alių nuosavybe, dėl ko jų aptarnavimui taikytini privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros reikalavimai, numatyti Statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Taip sprendžiama, nes Reglamento 32 punkte nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių [9.17], vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įraÅ¡ytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä Å¾emės Å«kio paskirties pastatų [9.26] techninę priežiÅ«rÄ gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiÅ«rėtojo. Tarp Reglamento 12 punkte nurodytų Pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiÅ«ros ir teisingo naudojimo uždavinių yra tokie, kaip laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 papunktis); profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.3 papunktis); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 papunktis).

Reglamento 13 punkte iÅ¡vardinta, kÄ yra bÅ«tina prižiÅ«rėti, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatÅ«rinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius. Reglamento 17 punkte nurodytas draudimas apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiÄ sias konstrukcijas, pagal 21 punktÄ neleidžiama silpninti konstrukcijų iÅ¡pjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar iÅ¡muÅ¡ant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose ir pan., t.y. numatytas kompeksas uždavinių ir priemonių, kurių neturi ignoruoti pastatų savininkai ar naudotojai.

Teigtina, kad įgyvendinant minėtų reikalavimų tikslus Å¡alys nepriklausomai nuo jų valios, arba pačios turi rÅ«pintis bendrų namo konstrukcijų priežiÅ«ra arba sudaryti sÄ lygas kitam bendraturčiui ar įgaliotam asmeniui atlikti bÅ«tinus priežiÅ«ros veiksmus. Dėl nurodyto teigtina, kad statinio kontrukcijai, pvz. iÅ¡orinei namo sienai, kuri siejasi su ieÅ¡kovės V. T. butu (su 2020-05-11 prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikta nuotrauka Nr. 2), patenkant į atsakovų naudojamo žemės sklypo plotÄ , arba rÅ«sio, kur yra atsakovų dujų katilas, langui (su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktos nuotraukos Nr. 4, 5), atsakovams skirtos dujų vamzdžio atÅ¡akai (su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktos nuotraukos Nr. 5, 6) patenkant į ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo plotÄ tai nesukuria absoliučios nei ieÅ¡kovės V.

T., nei atsakovų teisės uždrausti, kliūdyti atlikti būtinus namo konstrukcijų būtinus išorinius priežiūros ar remonto darbus (e.c.b. II tomas, 117 - 121 b.l.). Dėl to darytina išvada, kad vieno metro juosta namo aptarnavimui, kuri faktiškai iš abiejų šalių atima po 20,5 kv. m. (41 kv. m. :

2) žemės ploto nėra taip bÅ«tina, kad jos panaikinimas pažeistų vienos iÅ¡ Å¡alių ar abiejų Å¡alių interesus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas pažymi, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiniai ir jų galimo bendravimo apribojimas panaikinant plotÄ , kuris sudaro sÄ lygas prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių Å¡alių dažnesniems kontaktams, kaip tik atitinka abiejų Å¡alių interesus. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė namo dalies perplanavimo, bendro naudojimo patalpų padalijimo siekė tikslu įgyvendinti savo aplinkos atribojimÄ nuo atsakovų, su kuriais santykiai yra konfliktiniai, susiklostę per ilgalaikius Å¡alių nesutarimus, ginčus, kurie ne kartÄ buvo sprendžiami teismine tvarka.

IeÅ¡kovė V. T. kryptingai siekia savo, o kartu ir atsakovų privatumo užtikrinimo, o atsakovai, darydami kliÅ«tis ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės nerodo realių pastangų pasiekti abiems Å¡alims priimtinÄ sprendimÄ , kad bÅ«tų užtikrintas abiejų Å¡alių privatumas, t.y. kad kaimynams nereikėtų be aiÅ¡kaus reikalo vaikščioti aplink namÄ nors ir vieno metro bendrojo naudojimo zonoje, kuomet faktiÅ¡kai patenkama į kito kaimyno aplinkÄ ir kuomet kiekvienÄ kartÄ galimas naujas konfliktas. Teismo nuomone, vertinant Å¡alių prieÅ¡iÅ¡kus santykius, bet kokios bendrojo naudojimo teritorijos nustatymas sudarytų ne mažiau sÄ lygų konfliktams kilti, nei nustačius žemės sklypo naudojimo dalis kiekvienai iÅ¡ Å¡alių.

Net vienai iÅ¡ Å¡alių pradėjus vykdyti namo priežiÅ«ros, ar remonto darbus bendrai naudojamoje vieno metro pločio zonoje aplink namÄ , nėra jokių garantijų, kad su tuo nesutinkanti Å¡alis nepradės ginčyti kitos Å¡alies veiksmų, darbų, ir sudaryti įvairias kliÅ«tis jiems atlikti, kaip atsitiko su ieÅ¡kovės inicijuotu namo vidaus patalpų perplanavimu. Nors atsakovas R. G., teikdamas paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakė argumentus apie bÅ«tinumÄ palikti vieno metro juostÄ aplink namÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, kokius darbus atliko per eilę metų, ar kaimynė V.

T. trukdė juos atlikti nuo to momento, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-31/2006 nustatė naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Patvirtinus tvarkÄ pagal 2019-05-21 B. S. PÄ® parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ Å¡alys naudotųsi atskirais įėjimais, nebÅ«tų apribotas naudojimasis Å¡alims priklausančiais Å«kiniais pastatais ir faktiÅ¡kai kiekvienai iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų priskirta atskirai naudotis aplink namÄ esančio žemės sklypo dalis pagal faktinę padėtį įvertinus tai, kad patalpos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡dėstytos taip, kad namÄ dalintų per pusę lygia linija, nes Å¡alių patalpas linija yra konfigÅ«ruota ir sudaro statų kampÄ namo viduje.

Kadangi ir atsakovai iÅ¡ esmės sutinka su tuo, kad tvora tarp Å¡alims skiriamų naudoti žemės sklypų gali bÅ«ti, teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ nutaria leisti Å¡alims statyti tvorÄ ant žemės sklypus skiriančios ribos, nurodytos 2019-05-21 B. S. PÄ® parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte tarp taÅ¡kų 8-9, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina, kad Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų ribÄ skirianti tvora faktiÅ¡kai yra ir ji matyti atsakovų su 2020-05-08 prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktose nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5. (e.c.b.

II tomas, 119,120 b.l.). Dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Teismas pažymi, kad atsakovai, atsiliepime ieÅ¡kinį nurodę, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka neturi bÅ«ti keičiama, vis tik su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė planÄ - matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos projektÄ , kuris skiriasi nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu Tvarkos (e.c.b I tomas, 148 – 150, II tomas, 115 – 116 b.l.).

Pagal Ž. N. 2020-02-28 parengtÄ projektÄ siÅ«loma nustatyti, kad Å¡alys atskirai naudosis 314 kv m. žemės sklypais – t.y. V. T. 314 kv m. ploto ir R. G. bei Z. G. po 157 kv m., iÅ¡ viso 314 kv m. ploto žemės sklypu. Tokia tvarka reikÅ¡tų, kad į žemės plotÄ , kuriuos naudotųsi Å¡alys, bÅ«tų įtrauktas namu užstatytas plotas. Tačiau, kaip minėta, pagal Ž. N. 2020-02-28 parengtÄ projektÄ namo užstatytas plotas apskaičiuotas 161 kv. m. ir jis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo (duomenys neskelbtini), užstatyto ploto – 163 kv m.

Tai kelia abejoniu Ž. N. 2020-02-28 parengto projekto patikimumu ir sudaro pagrindÄ tokiu projektu nesivadovauti. Naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi bÅ«ti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (2017-12-23 - 2020-02-11 redakcija), 65 punktas numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar Å¡ių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovÄ .

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98. Taisyklių 6 punkte iÅ¡vardinti veiksmai, kuriuos turi atlikti Nacionalinės žemės tarnybos padalinys tikrindamas žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , tarp to turi patikrinti, ar nėra pakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų.

Pagal Taisyklių 8 punktÄ , tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (8.6 papunktis), ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (8.6 papunktis). Taisyklių 9 punktas numato, kad atlikus tikrinimÄ kameraliai, suraÅ¡omas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, kurį suraÅ¡o tikrinimÄ kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas. Nekilnojamojo turto registre yra įraÅ¡as, kad B.

E. S. 2018-07-12 atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių duomenų tikslinimÄ ). Jokių duomenų apie tai, kad tokius matavimus bÅ«tų atlikęs matininkas Ž. N., nekilnojamojo turto registre nėra. Tai leidžia teigti, kad matininko Ž. N. projektas parengtas nesilaikant žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas neturi pagrindo juo vadovautis. PrieÅ¡ieÅ¡kinio antras reikalavimas, kuriuo reikalaujama įpareigoti ieÅ¡kovę V.

T. neužmÅ«ryti (nepanaikinti) rÅ«sio sienoje esančio langelio, kuris yra vakarinėje žemės sklypo dalyje, kuri naudotis skirtina ieÅ¡kovei negali bÅ«ti tenkinamas. Tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t.y. nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal 2019-05-21 B. S. PÄ® parengtÄ projektÄ namo (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas nėra įtrauktas žemės plotÄ , kurio naudojimosi tvarka nustatoma. Tai reiÅ¡kia, kad namu užstatytas plotas Å¡alims paliekamas naudoti bendrai. Visos namo konstrukcijos yra tarpusavyje susietos, o namo sienos dvibučiame name (kai ieÅ¡kovės butas Nr. 1 pagal nekilnojamojo turto registros duomenis nėra susietas su užstatytu namo plotu) laikytinos bendraja daline nuosavybe.

Kadangi atsakovų rūsio langelis yra namo sienoje, todėl, teismo nuomone, ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka neparengusi rekonstrukcijos projekto, neturi teisės be atsakovų sutikimo panaikinti minėto langelio ir prie jo esančios prieduobės. Ieškovė taip pat turi laikytis įstatymų reikalavimų, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti ieškovę laikytis atsakovų priešieškinio antrame reikalavime nurodyto Energetikos ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-2 patirtintų Dujų sistemos pastatuose įrengimo taisyklių 103, 104, 105 punktuose nurodytų reikalavimų, numatančių reikalavimus patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, nes, priešingu atveju reikėtų įpareigoti ne tik ieškovę, bet ir pačius atsakovus laikytis tam tikrų normų reikalavimų, nes dujinis prietaisas yra įrengtas atsakovams priklausančioje patalpoje.

Ketvirtu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu atsakovai reikalauja, kad ieÅ¡kovė V. T. nepažeistų privatumo atsakovams atskirai naudojantis žemės sklypo dalimi prie namo sienos, matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta taÅ¡kais 13-14, esant reikalui – atsiradus nenumatytoms sÄ lygoms (nuplėštas stogas, įtrÅ«kusi siena, kitaip pažeistos namo konstrukcijos ir pan.) atsakovai sudaro sÄ lygas V. T. remontuoti namo konstrukcijas, o esant analogiÅ¡kiems atsiradusiems pažeidimams ieÅ¡kovė V.

T. sudaro sÄ lygas atsakovams prieiti (atlikti remonto darbus) prie langelio, kaip numatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006. Teismo nuomone, Å¡is reikalavimas turi prieÅ¡taravimų ir negali bÅ«ti patenkintas. Pačių atsakovų pateiktame matininko Ž. N. 2020-02-28 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte nėra numatyta vieno metro pločio juosta aplink namÄ . Motyvuodamas, kodėl tenkina ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje teismas jau pateikė argumentus, kad Å¡alys ir pagal privalomuosius statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarkos reikalavimus turi veikti taip, kad  saugoti pastatÄ nuo ankstyvojo susidėvėjimo, rÅ«pintis tinkama jo prižiÅ«ra ir pan.

Teigtina, kad atsakovų reikalavimÄ ieÅ¡kovei užtikrinti atsakovų privatumÄ naudantis žemės sklypo dalimi prie sienos, name pažymėtos taÅ¡kais 13 – 14, nebÅ«tų galima įvykdyti, nes atsakovai nepateikė privatumo užtikrinimo ribų plano bei įgyvendinimo priemonių. Teismo nuomone tokio atsakovų reikalavimo iÅ¡kėlimas kaip tik sudaro sÄ lygas teigti, jog yra bÅ«tina panaikinti vieno metro bendro naudojimo juostÄ aplink namÄ siekiant maksimaliai užtikrinti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių privatumÄ naudojantis nuosavybe.

Teismas pakartotinai pažymi, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ namo užstatytas plotas nėra įtrauktas, kas reiÅ¡kia, kad žemės plotu, ant kurios stovi namas Å¡alys naudotųsi bendrai. Namo iÅ¡orinėmis sienomis, jose esančiais langais, niÅ¡omis ir pan., kaip bendra daline nuosavybe Å¡alys turi rÅ«pintis pagal privalomuosius statinių priežiÅ«ros ir naudojimo reikalavimus, kuriuos įgyvendinant Å¡alys iÅ¡ esmės turi pareigÄ rÅ«pintis tinkamos namo bÅ«klės iÅ¡laikymu nepriklausomai nuo jų valios.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio trečiu reikalavimu praÅ¡oma leisti bendraturčiams statyti tvorÄ ant žemės sklypus skiriamosios linijos pagal 2020-02-28 matininko Ž. N. parengtÄ projektÄ tarp taÅ¡kų 8-9-10-11, o penktu reikalavimu sudaryti sÄ lygas V. T. savo lėšomis statyti tvorÄ ieÅ¡kovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Teismas pažymi, kad penktas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nėra pagrįstas, nes ieÅ¡kovė ir be tokio reikalavimo patenkinimo, laikydamÄ si tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę statyti tvorÄ jai naudotis skirtinoje žemės sklypo dalyje.

Kadangi teismas pripažįsta tinkamu B. S. PÄ® 2019-05-28 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu projektÄ , atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas leisti bendraturčiams statyti tvorÄ ant žemės sklypus skiriančios ribos, matininko Ž. N. parengtame projekte nurodytos tarp taÅ¡kų 8-9-10-11, netenkintinas, nes teismas pripažįsta 2020-02-28 matininko Ž. N. projektÄ , kaip parengtÄ nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei esantį su trÅ«kumais, kuriuo teismas nesivadovauja, dėl ko neturi pagrindo tenkinti bÅ«tent prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl tvoros pastatymo.

Teismas pažymi, kad sudarė sÄ lygas atsakovams pateikti tinkamÄ , atitinkantį žemės santykius reglamentuojančius aktus naudojimosi žemės sklypu projektÄ , tačiau atsakovai nedėjo reikiamų pastangų įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip atsikirtimų į ieÅ¡kinį, taip ir pareikÅ¡tų prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. N. parengtame projekte tarp taÅ¡kų 8-9-10-11 nėra tiesios linijos, todėl teismas nepritaria tokios konfigÅ«racijos, kokia nurodyta Ž.

N. projekte, tvoros įrengimui. Nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas atsakovų atskiras reikalavimas paÅ¡alinti medžių Å¡akas, esančias virÅ¡ numatomos statyti tvoros, nes statant tvorÄ bet kokiu atveju turėtų bÅ«ti paÅ¡alinamos kliÅ«tys, trukdančios jÄ pastatyti, o prieÅ¡ingu atveju tvora tiesiog arba negalėtų bÅ«ti pastatyta, arba bÅ«tų reikÅ¡mingai apsunkintas jos naudojimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys tenkinamas, nustatant naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal 2019-05-21 B.

S. PÄ® parengtÄ projektÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kinys, įvertinus tai, kad atsakovai iÅ¡ esmės sutinka, jog Å¡alių atskirai naudojamus žemės sklypus skirtų tvora, tenkintinas ir dalyje leisti statyti tvorÄ ant žemės sklypus skiriančios linijos, kokia nurodyta2019-05-21 B. S. PÄ® parengtame projekte. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių statinių ginčo sklype eksploatavimo Nagrinėjant bylÄ buvo nustatyta adresu (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, jog adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė yra registruoti statiniai: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatas – Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatas – Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-01-28 teikdama nuomonę dėl minėtų statinių įtakos naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymui ieÅ¡kovė V.

T. pateikė praÅ¡ymÄ Å¡iuo statinius registruoti atsakovų G. vardu. Atsakovai 2021-01-25 paaiÅ¡kinime nurodė, kad iki 2007 m. statiniai - Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini) ir Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini) nebuvo registruoti iÅ¡ viso. Civilinėje byloje Nr. 2-616-14/2004 V. T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo, kad R. G. ir Z. G. nugriautų savavaliÅ¡kai pastatytus statinius : Å¡iltnamį (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), stoginę (duomenys neskelbtini) bei tvorÄ su varteliais, tačiau toks prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo atmestas.

Ūkinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) yra tikslinga nugriauti, kadangi jis stovi dujotiekio apsaugos zonoje. Ūkinis statinys (duomenys neskelbtini), 1967 m. tarnavo kaip malkinė ir buvo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), priklausinys. 1978 m. dėl statinio avarinės bÅ«klės jis buvo apmÅ«rytas silikatinėmis plytomis. Teismo 2006-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-631/2006 patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ netrukdoma savivaldybės atstovams patekti į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti bÅ«tinus priežiÅ«ros ar remonto darbus.

Atsakovai Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė tokius reikalavimus, kuriuos patenkinus nebÅ«tų kliūčių savivaldybės atstovams patekti į savivaldybei priklausančius statinius. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti.

Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinės koordinačių sistemoje, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį turi bÅ«ti užtikrintas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį. Kai savarankiÅ¡kai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal Taisyklių 8 punktÄ statiniui ar įrenginiui reikalinga eksploatuoti žemės sklypo dalis ir bendrojo naudojimo dalis, jei tokia iÅ¡skirta, parduodama bendraturčiams kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punkto nuostatas.

Pagal tuo metu, kai buvo parduotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys galiojusiÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijÄ ir pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcijÄ pagalbinio Å«kio pastatams priskiriami pastatai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Todėl, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį žemės sklypo dalis remiantis Taisyklių 8 punktu negalėjo bÅ«ti ir negali bÅ«ti iÅ¡skirta.

Kadangi žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovei bei atsakovams, nustatant naujÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai įpareigotini leisti Vilniaus miesto savivaldybei naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys Å«kio pastatai, leisti netrukdomai juos eksploatuoti. PareikÅ¡dama nuomonę dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registruoti atsakovų G. vardu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad toks praÅ¡ymas yra nepagrįstas ir neturi bÅ«ti sprendžiamas.

Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad ūkio statiniai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, šie duomenys nėra nuginčyti. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvrakos“ ir (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo“ pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti jam pateikiamų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ teisėtumo. Ä®vertinus tai, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ yra tik vieÅ¡ojo administravimo subjektas, įstatymų nusatyta tvraka vykdantis valstybės registrų ir informacinių sistemų tvarkytojo funkcijas, prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenugičyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi duomenys apie statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, teismas neturi jokio pagrindo spręsti jų pakeitimo klausimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog žemės sklype yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių statinių, iÅ¡kilo tik klausimas, ar gali (turi) bÅ«ti nustatyta ginčo žemės sklypo dalis, reikalinga Savivaldybei priklausantiems statiniams eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodžius, kad tokia dalis negali bÅ«ti nustatyta, teismo nuomone, yra tikslinga tik įpareigoti bylos Å¡alis, tarp kurių nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, įpareigoti sudaryti sÄ lygas Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotiems atstovams iÅ¡ anksto suderintu laiku patekti į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikti jų bÅ«tinus priežiÅ«ros ar remonto darbus.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, tenkinant ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 175 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbai apmokėti (e.c.b I toams, 8, 131 - 133 b.l.). Taip pat iÅ¡ atsakovų priteistinos valstybės naudai iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-04-28 sprendimu nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Nustatyti, kad ieÅ¡kovė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 232 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2019-05-21 B.

S. PĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr.

1. Nustatyti, kad atsakovai R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 233 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, 2019-05-21 B. S. PĮ žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte pažymėta indeksu Nr.

2. Leisti ieÅ¡kovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis Nr. 1 ir Nr. 2 skiriančios ribos, nurodytos 2019-05-21 B. S. PÄ® parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte tarp taÅ¡kų 8-9, laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų statyti tvorÄ . Ä®pareigoti ieÅ¡kovę V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti salygas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims iÅ¡ anksto suderintu laiku patekti į Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise registruotus statinius: 11 kv. m. užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kio pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4 kv. m. užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kio pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti sÄ lygas tuos statinius netrukdomai eksploatuoti, atlikti bÅ«tinus statinių priežiÅ«ros ir remonto darbus.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovų R. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 875 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas