dc20f025-d785-47e8-a2bd-9bebf51be04b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys LemežisPranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Anatolij Januševskij NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-143-209/2012Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00145-2009-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 1.2.26.2.1.; (S).              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Lauretos Ulbienės, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Linai Žalaitei, Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei, gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei, išteisintajai O.

T., nukentėjusiajam A. N.,vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Jelenai Terechovai,specialistui teismo medicinos ekspertui Viačeslav Kolomiec, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. N. (A. N.) ir Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. T. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys O. T. atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinę baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: O. T. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, tyčia sudavė A. N. ne mažiau nei du trauminius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės lÄ stos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė A.

N. sveikatÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. O. T. buvo iÅ¡teisinta dėl to, kad ji sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A. N. du trauminius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės lÄ stos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė A.

N. sveikatÄ , t.y. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .O. T. iÅ¡teisinta dėl to, kad ji vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2009-05-25 apie 17 val. daugiabučio namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais, konflikto, grumtynių tarp nukentėjusiojo A. N. ir A. B. metu, be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A.

N. du smÅ«gius koja į įvairias kÅ«no vietas, sukeldama jam fizinį skausmÄ , bei du trauminius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės lÄ stos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė A. N. sveikatÄ , taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. N. praÅ¡o pripažinti O. T. kalta dėl jam padarytų sunkių sužalojimų ir nurodo, kad tam pakanka jo įsitikinimo ir bylos medžiagos. Nesupranta, kodėl atmesti jo parodymai, kadangi jis tiek medikams, tiek tyrėjams, tiek teismui, sakė tiesÄ , o bÅ«tent, kad jį sužalojo peiliu O. T.. Apie tai yra žinoma tiek O. T., tiek A. B., tiek A. B. motinai, tiek O. L., tiek J. Å ., tiek P. greitosios pagalbos medikams, kurie suteikė jam pirmÄ jÄ pagalbÄ . Kadangi manė, kad teismui užteks įrodymų patraukti O. atsakomybėn, neprašė apklausti su Å¡iuo įvykiu susietų žmonių, tačiau mano, kad yra bÅ«tinybė naujai apklausti visus liudytojus bei liudytojus, kurie dar nebuvo apklausti:

A. B. motinÄ , greitosios medicinos pagalbos vairuotojÄ , kuris pirmas jį rado prie poliklinikos ir matė jį kruvinais drabužiais ir kuriam jis papasakojo, kad jį sužalojo O. (gal neminėjo vardo, bet minėjo, kad panelė). A. B. ir O. T. artimai bendravo, gyveno kartu pas jo motinÄ iki atsitikus Å¡iam įvykiui. A. B. norėjo prisiimti atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ . O. T. parodymais nėra pagrindo tikėti, nes ji teismui melavo dėl alkoholio vartojimo, kadangi nusikaltimo dienÄ ji buvo gerokai apsvaigusi dėl alkoholio, kÄ patvirtino visi tuo metu kompanijoje buvę žmonės (gyvendama su B. ji vartojo alkoholį labai dažnai).

Mano, kad A. B. jam negalėjo suduoti smÅ«gio peiliu, nes jis tuo metu jo neturėjo rankose. Rankas jis laikė, o tuo metu O. jam du kartus dÅ«rė. Apeliaciniu skundu Å venčionių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:O. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bei skirti jai areÅ¡to 30 parų bausmę. O. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei skirti jai laisvės atėmimo 3 m. bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2, 5 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, dėl materialinės žalos padarymo 2281,52 Lt sumai patenkinti bei priteisti iÅ¡ O. T. nurodytÄ sumÄ .IÅ¡spręsti daiktų (megztinio ir peilio), turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, likimo klausimÄ . Prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, vien dėl to, kad šie asmenys yra susiję giminystės ir draugystės ryšiais su nukentėjusiuoju, nes jie buvo nuoseklūs, skirtingai nei asmenų, kurių parodymais rėmėsi teismas, kategoriški, ir iš esmės nekeliantys abejonių (Nr. 2K-414/2010, 2K-484/2010). Toks parodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 str. Nukentėjusysis neneigia, kad vartojo alkoholį ir buvo po darbo, tačiau davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam dūrė peiliu būtent O.

T., nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis meluotų teismui. IÅ¡kilus abejonėms, teismas turėjo galimybę apklausti papildomai A. B., jo motinÄ , tačiau to nepadarė. O. T. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo A. N. parodymais. Pirmos apklausos, parodymų patikrinimo vietoje metu, apklausiamas teisme, nukentėjusysis A. N. nurodė, kad jį peiliu sužalojo O. T.. Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntime nurodyta, kad nukentėjusysis medicinos darbuotojams nurodė, kad 17.30 val. pažįstama mergina du kartus dÅ«rė į nugarÄ (t.1, b.l. 15, 16, 20, 26, 167-171).

Nukentėjusiajam kūno sužalojimai padaryti byloje esančiu peiliu. Nustatyta, kad konflikte O. T., jos tuometinis artimas draugas A. B., nukentėjusysis A. N. bei jo draugai O. L. ir J. Š., todėl nukentėjusįjį galėjo sužaloti vienas iš nurodytų asmenų. Liudytojai O. L. ir J. Š. buvo tik incidento stebėtojai, kaltinamoji O. T. arba A. B., tiesiogiai kontaktavo su nukentėjusiuoju. Kadangi viskas vyko labai greitai, O. L. ir J. Š., būdami netoliese, besigrumiančių, galėjo nepastebėti, kas sudavė smūgius peiliu.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas O. L. paaiÅ¡kino, kad peilį matė ne tik A. B., A. N., bet ir O. T. rankose (t. 1, b.1.41-43). Papildomos apklausos metu parodė, kad O. T. priėjusi prie besigrumiančių A. N. ir A. L., sudavė keletÄ smÅ«gių nukentėjusiajam A. N. bei jį laikė (t. 1, b.1. 44). Teisme parodė, kad po grumtynių, einant visiems į namo laiptinę, nukentėjusysis jau skundėsi skausmais deÅ¡iniame Å¡one (t.1, b.1. 171-174). Tai patvirtina, kad nukentėjusysis peiliu buvo sužalotas lauke.

Jis parodė, kad A. N. nežalojo (11., b.1.171). Liudytojas J. Š. taip pat matė O. T. rankoje peilį, vėliau jam skambino A. N. ir pranešė, kad peiliu jį sužalojo O. (t.1, b.1.45, 46). O. T. neneigia, kad bandė išskirti besigrumiančius A. B. ir A. N., todėl ji galėjo matyti, kas sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam, tačiau to nenurodė. O. T. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jie nenuoseklūs bei prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė apie grumtynes tarp A.

B. ir A. N. tarp daugiabučių namų (t.1, b.1. 95, 96). Teisme ji atsisakė duoti parodymus (t.1, b.l. 167) ir tik išklausiusi visų proceso dalyvių paaiškino, kad matė grumtynes tarp A. B. ir A. N. tiek lauke, tiek laiptinėje, buvo priėjusi prie besigrumiančių, bandė juos išskirti, peilį matė gulintį ant žemės, savo rankose neturėjo (t.1, b.l. 191-193). O. T. parodymai yra paneigti nukentėjusiojo A. N., liudytojų O. L. ir J. Š. išsamiais, nuosekliais bei logiškais parodymais, o taip pat liudytojo A.

B. parodymais. Kadangi nebuvo pažeistas už motorikos funkcijÄ atsakingas organas, po smÅ«gio sudavimo A. N. galėjo savarankiÅ¡kai judėti. Kai A. B. su A. N. buvo susikibę rankomis, A. B. buvo sudėtinga suduoti smÅ«gį peiliu į nugarÄ kaire ranka, nes jÄ laikė nukentėjusysis. O. T. buvo patogiausia suduoti smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam iÅ¡ nugaros. Konfliktas prasidėjo tik tarp A. B. ir A. N., kuris peraugo į grumtynes, kai A. B. gavo smÅ«gį į veidÄ nuo A. N., O. T. savo iniciatyva smÅ«giavo nukentėjusiajam kojomis bei vėliau peiliu, t.y. veikė viena, to daryti niekas jos neprašė.

Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes gėrė alų ir sidrÄ (t.1, b.l. 168, 173), todėl galėjo vertinti neadekvačiai arba neprisiminti kÄ darė, kaip ir jos tuometinis draugas A. B.. O. T. galėjo jaustis drÄ siai dėl svorio (t.1, b.l.171). Ji bandė paveikti nukentėjusįjį siekiant palankaus jos atžvilgiu sprendimo byloje (t.2, b.1.2-5, 11, 12). Kadangi V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti faktai nebuvo patikrinti, tai buvo tik pirminė informacija apie įvykį, todėl tarnybinis praneÅ¡imas bei jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡teisinančio, ar kaltinančio pobÅ«džio įrodymai.

Aplinkybę, kad konflikto metu nukentėjusysis vilkėjo byloje esantį megztinį, patvirtino pats nukentėjusysis bei liudytojai O. L. ir J. Å ., tai, kad megztinyje nėra pažeidimų, paaiÅ¡kino pats nukentėjusysis, kad jis, smÅ«gių sudavimo momentu, buvo prikeltas. Nukentėjusysis vilkėjo drabužius, kurie galėjo sugerti kraujÄ , pamatyti įvykio vietoje kraujÄ buvo sudėtinga dėl augančios žolės, be to, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, žaizdos ant nukentėjusiojo kÅ«no buvo mažai kraujuojančios.

Nors liudytojas J. Å . nurodė, kad kraujÄ jis matė laiptinėje, kur taip pat mušėsi A. N. ir A. B., Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kinama, nes nukentėjusysis buvo laiptinėje po to, kai jis buvo sužalotas. Niekas daugiau nenurodo, kad kraujas buvo laiptinėje, Å¡i aplinkybė nėra užfiksuota procesiniuose dokumentuose, todėl remiantis tuo negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bÅ«tent laiptinėje. Teismas, manytina, klaidingai atmetė 2010-08-30 nukentėjusiojo duotus teisme parodymus, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui pas jį į namus buvo atvažiavusi kaltinamoji O.

T., kuri siÅ«lė 500 Lt, kad jis atsiimtų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos ir ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas, nes nukentėjusiojo parodymus dėl O. T. jam daromo poveikio patvirtino nukentėjusiojo sesuo S. P. bei draugas V. M.. Teismas neįvertino liudytojų S. P. bei V. M. parodymų, ir patikėjo O. T. Å¡iuometinio artimo draugo L. G. parodymais Å¡ioje dalyje. Apeliantas nesupranta teismo argumento, kad jeigu O. T. ir sudavė koja smÅ«gius nukentėjusiajam, nurodytomis aplinkybėmis, tai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. l d., nes kaltinamoji bandė nutraukti muÅ¡tynes ir apginti savo draugÄ , o ne sutrikdyti visuomenės rimtį.

Versija teisme, kad O. T. gindama draugÄ veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis net nebuvo keliama. O. T. norėjo padėti savo draugui nugalėti A. N. spontaniÅ¡kai, nieko nepraÅ¡oma, nesant pateisinamo poreikio, bÅ«tinumo jį apginti, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Tokie veiksmai vertinami kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. l d. elementai. Teismas, iki įrodymų tyrimo pabaigos, turėjo galimybę imtis priemonių paÅ¡alinti iÅ¡kilusias jam abejones pasinaudodamas BPK 284 str., 286 str., 287 str. procesinėmis galimybėmis, tačiau to nepadarė.

Vadovaujantis BPK 324 str. 6, 7 d. apeliacinės instancijos teismas taip pat turi galimybę spręsti klausimÄ dėl įrodymų pakankamumo bei pavesti juos surinkti. Skiriant O. T. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra pagrindas pripažinti sunkinančiÄ atsakomybę aplinkybę, kad ji nusikalstamas veikas padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kad ji charakterizuojama teigiamai, nes nebausta administracinėmis nuobaudomis, pirmÄ kartÄ padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus.

Manoma, kad bausmė turi bÅ«ti sėjama su realiu laisvės atėmimu. Dėl inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų yra pakankamas pagrindas patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2281,52 Lt civilinį ieÅ¡kinį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: O. T. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. – 30 parų areÅ¡to, pagal BK 63 str. 5 d. paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 metams, jÄ atliekant pataisos namuose, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ O.

T. 2281,52 lt. Nukentėjusysis A. N. prašė nuosprendį panaikinti, O. T. pripažinti kalta dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo, o bausmės skyrimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡teisintoji O. T. ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo A. N. skundas tenkintinas, o prokuroro skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Ikiteisminio tyrimo, 2010-02-26 įtariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 95-96) O.

T. parodė, kad A. N. demonstravo jiems peilį iki muÅ¡tinių. Ji neatsimena kokiu tikslu A. N. demonstravo savo peilį, galimai norėdamas moraliÅ¡kai paveikti A. B.. Kiek ji atsimena, muÅ¡tynės tarp A. N. ir A. B. kilo A. N. namo laiptinėje, pirmame aukÅ¡te. Jų metu ji jokio peilio nematė, bandė iÅ¡skirti vaikinus, tačiau jÄ vaikinai atstÅ«mė ir ji išėjo iÅ¡ laiptinės. Apie tai, kad A. N. sužalotas, ji sužinojo po kelių dienų, kai A. N. pradėjo skambinti A. B. ir reikalauti iÅ¡ jo sumokėti jam 5000 litų, kitokiu atvejų grasindamas pasakyti policijos pareigÅ«nams, kad tai ji jį sužalojo.

Ji tikrai nesudavė A. N. jokių smūgių, tuo labiau peiliu. Ji neatsimena, kad muštynės tarp A. N. ir A. B. būtų (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad muštynės vyko kai nuo ežero ėjo ir laiptinėje. Ėjo namo pas N. ir pakeliui N. vėl su A. susikibo, ji bandė juos išskirti, nes niekas daugiau nepribėgo. Jai nepavyko ir ji nuo jų nuėjo. Peilį matė ir pas B., ir pas N.. Po to N. pašoko ir nubėgo į laiptinę pas save namo, paskui jį nubėgo B..

Praėjus pusei metų jai atėjo Å¡aukimas, atvažiavo į Å venčionis, jÄ greitai apklausė, ji nespėjo visko prisiminti, kÄ tuo momentu prisiminė, tÄ ir pasakė. Ne viskÄ gerai prisimena, nes prieÅ¡ metus laiko tai buvo. Ji tÄ dienÄ negėrė. MuÅ¡tynės įvyko tarp B. ir N. namų. Jie stovėdami pradėjo stumdytis, paskui N. iÅ¡sitraukė peilį, jie susikibo ir nugriuvo, voliojosi, paskui, kai A.us laikė N., ji pribėgo, norėjo A.ų atitraukti, bet jis sunkus ir ji nuėjo, nes negalėjo nieko padaryti.

B. visiems grasino, sakė užmuÅ¡, buvo agresyvus. Su vaikinais buvo geri santykiai, su N. normalÅ«s santykiai, jis su B. geriausi draugai, su B. buvo draugai. Peilį matė pas N., paskui pas B., tai pas vienÄ , tai pas kitÄ , kai jie gulėjo ant žemės. Peilio pas jÄ nebuvo rankose. Kai stovėdami mušėsi, ji norėjo prieiti, bet nebuvo priėjusi, nes N. mosikavo peiliu, ji iÅ¡sigando. Kai mušėsi lauke, tie du vaikinai nebandė iÅ¡skirti, stovėjo ir nieko nepadėjo, o paskui kur jie dingo nežino.

Vaikinai buvo iÅ¡gėrę, jie gali pasakoti kaip nori, visi tarpusavyje draugai. Neigia, kad jos rankose buvo peilis, neigia, kad sudavė koja, smogė nukentėjusiajam, neigia, kad bÅ«tent tÄ vakarÄ vartojo alkoholį. B. visada, kai iÅ¡geria, bÅ«na agresyvus, kai iÅ¡geria vis maža ir maža. Ji buvo pas B. mamÄ , neigia, kad buvo pas nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje O. T. paaiÅ¡kino, kad B. reikalavo 5000 litų, jeigu nesumokėtų, jie apkaltintų jÄ . Nes jie buvo dviese, ir niekas kitas, tik B. galėjo durti N..

Ji nematė kas dÅ«rė, bet yra įsitikinusi, kad B.. Pamatė, kad jie mušėsi, jie jÄ pastÅ«mė, pasakė nelįsti. Ji iÅ¡važiavo namo. Jie abudu turėjo peilį. Ji neturėjo rankose peilio. Kai jÄ pirmÄ kartÄ iÅ¡kvietė pas tyrėjÄ , ji nesuprato kodėl yra kviečiama. Po metų teisme ji papasakojo viskÄ kaip buvo. Ji nežino, kodėl B. taip teigė. Ji nieko jai nepasakojo, visÄ laikÄ buvo Vilniuje. Neskambino tyrėjai I., ji su ja bendravo, tik kai davė parodymus, su draugu pas N. nevažiavo siÅ«lyti pinigų, niekada nesiderėjo dėl pareiÅ¡kimo atsiėmimo.

Kolegija mano, kad O. T., taip pateikdama įvykius, siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. O. T. versija atmetama todėl, kad ji yra nelogiÅ¡ka, jos parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, jÄ pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu O. T. parodė, kad, kiek ji atsimena, muÅ¡tynės tarp A. N. ir A. B. kilo A. N. namo laiptinėje, ji neatsimena, kad muÅ¡tynės tarp A.

N. ir A. B. būtų P. m., (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad muštynės vyko kai nuo ežero ėjo namo pas N. ir laiptinėje. Tuo tarpu iš nuoseklių nukentėjusiojo A. N. parodymų, liudytojų O. L., J. Š. parodymų matyt, kad jie iš A. B. namų išėjo namo pas A. N., po ko, pakeliui, ir įvyko konfliktas. O. T. versija nelogiška, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. N. pradėjo skambinti A.

B. ir reikalauti iÅ¡ jo sumokėti jam 5000 litų, kitokiu atvejų grasindamas pasakyti policijos pareigÅ«nams, kad tai ji jį sužalojo, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad B. reikalavo 5000 litų, jeigu nesumokėtų, jie apkaltintų jÄ , tačiau, nelogiÅ¡ka, kad A. B., norėdamas apkaltinti jÄ , iÅ¡ esmės neduotų parodymų prieÅ¡ jÄ arba A. N. reikalaudamas pinigu iÅ¡ jos ir grasindamas apkaltinti jÄ skambintų ne jai, o A. B.. NelogiÅ¡ka, kad esant nurodomoms aplinkybėms (iÅ¡ jos reikalaujant pinigų), O.

T. jau 2010-02-26 įtariamojo apklausos metu, jau gavusi praneÅ¡imÄ apie įtarimus, bÅ«tų pamirÅ¡usi įvykio aplinkybes. O. T. versijÄ paneigia įrodymų visuma, - nukentėjusiojo A. N. parodymai, liudytojų parodymai apie nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ â€“ liudytojo O. P. parodymai, kad vežamas į ligoninę A. N. pasakė, kad mergina sužalojo, S. P. parodymai, kad brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu. Nukentėjusiojo A. N. parodymus, kad O. T. davė tyrėjos numerį, prašė, kad jis tyrėjai paskambintų ir paklaustų kaip atsiimti pareiÅ¡kimÄ ir liudytojos J.

I. parodymai, kad dirba tyrėja, jai atrodo, kad skambino jai O. T., nes balsas buvo panaÅ¡us ir prisistatė O. T., kategoriÅ¡kai neparodo, kad O. T. parodymai prieÅ¡taringi, nors ji ir parodė, kad tyrėjai neskambino, kadangi nėra neginčijamai nustatyta, kad tyrėjai skambino bÅ«tent O. T.. Ikiteisminio tyrimo, 2009-05-15 liudytojo apklausos metu, A. N. parodė, kad (t.1, b.l. 15-16), kai jie ėjo takeliu prie jo namo, juos pasivijo A. B. ir jo sugyventinė O.. Jis tuo metu iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡siėmė telefonÄ , nes norėjo suskaičiuoti likusius centus, taip pat jis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė jam priklausantį peilį.

A. B. koja jam vienÄ kartÄ spyrė į nugarÄ , tuo metu jam iÅ¡ rankos iÅ¡krito mobilusis telefonas ir peilis. Jie su A. B. ant žemės sugriuvo, po to A. B. apsiramino ir jis tuo metu atsistojo. A. B. priėjo prie J. Å . ir vienÄ kartÄ sudavė jam kumščiu į veidÄ . A. B. pamatęs, kad jis jau atsistojo, pribėgo prie jo ir norėjo jam suduoti, bet jis paėmė A. B. už rankos ir jie pradėjo tampytis. Tuo metu iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono prie jo priėjo O., kaire ranka pradėjo jį už nugaros tempti už drabužių, o deÅ¡ine ranka O. tris kartus sudavė jam peiliu į deÅ¡inį Å¡onÄ .

Peilį jis jos rankose pamatė tik tada, kada ji jam sudavė. Kaip pas jÄ atsirado peilis, jis nežino. Jis pajuto skausmÄ , priklaupė prie kelio, bet A. B. ir toliau jį mušė. O. L., norėdamas jį apginti, pribėgo ir jam vienÄ kartÄ sudavė. Tuo metu jis pas O. iÅ¡ rankos atėmė peilį. Jis nuėjo pas save namo, bet prie buto durų jį vėl pasivijo A. B. ir jie dar susistumdė, bet jam pavyko pasislėpti bute. IÅ¡ 2009-10-23 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l.

23) matyti, kad parodymų patikrinimo metu A. N. užėjo manekenÄ už nugaros ir paaiÅ¡kino, kad taip 2009-05-25 prie jo priėjo „O.“. Ji kaire ranka traukė A. N. už drabužių, o deÅ¡ine ranka sudavė tris smÅ«gius peiliu A. N. į deÅ¡inį Å¡onÄ ir tokiu bÅ«du sužalojo jį. Minėti parodymai užfiksuoti fotolentelėje (t.1, b.l. 25). 2010-02-25 liudytojo papildomos apklausos metu A. N. parodė, kad (t.1, b.l.

26) atpažįsta megztinį, kurį dėvėjo 2009-05-25, t.y. kai buvo sužalotas. Jis negali paaiškinti kodėl ant šio megztinio nėra skylės nuo peilio. Megztinis yra megztas ir peilis smūgio metu galėjo pataikyti į klipelį nepažeisdamas audinio. Be to, jis buvo sužalotas muštynių metu ir megztinis galėjo pasikelti ir būti aukščiau tos vietos, kur buvo suduotas smūgis peiliu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. N. parodė, kad ėjo namo su L. ir Š.. Jis skaičiavo pinigus, ištraukė iš kišenės monetas ir peilį.

Pribėgo A. B. ir spyrė jam į nugarÄ . Rankoje turėjo peilį ir 17 Lt, kurie iÅ¡krito ant žemės. Pradėjo muÅ¡tis su B.. Jie gulėjo ant žemės. L. ir Å . nuo jo stovėjo už 3-4 metrų, jie galėjo matyti smÅ«gį peiliu. Jie sakė, kad O. T. bėgo paskui juos su peiliu, todėl jie pabėgo. O. T. sugriebė jį už megztuko, jis atsisuko, kai ji sugriebė už megztuko, tada ji dÅ«rė jam peiliu. Jam buvo suduoti du dÅ«riai. Matė, kad O. sudavė smÅ«gius. A. B. negalėjo suduoti, nes jis laikė jo rankas, B. veidu į jį stovėjo.

Ji sudavė, nes jis su B. mušėsi. SmÅ«gis buvo iÅ¡ deÅ¡inės rankos, o kaire ranka ji sugriebė jį už rubaÅ¡kės. Labai greitai viskas įvyko. Jau po smÅ«gio peiliu O. L. sakė ko žiÅ«rit, paprašė padėti, tada pribėgo ir su koja vienÄ kartÄ sudavė B. į galvÄ . Po to B. pradėjo bėgioti ir gaudyti L. su Å .. Peilis buvo pas O. T.. Kai B. lakstė paskui L. ir Å ., pasakė, kad atiduotų peilį. Tarėsi su T. ir B.. L. ir Å . užbėgo už namo, B. grįžo. Prašė, kad atiduotų peilį, sakė duos pinigus, nesimuÅ¡am.

Tada O. T. padavė peilį B., o B. atidavė jam. Kai atidavė peilį, nuėjo iki jo laiptinės su B. ir T.. Pakėlė megztukÄ laiptinėje ir pasakė pažiÅ«rėk kÄ tavo pana padarė. Vėl pradėjo muÅ¡tis su B.. O. buvo kartu. Kai mušėsi, tuo metu sesuo atidarė duris, jis užėjo namo ir uždarė duris. Kai L. su Å . užbėgo už namo, jie sakė, per balkonÄ Ä¯lipo į jo namus. Jie jo sesei viskÄ papasakojo, kad susimušė, su peiliu pradurtas, sesuo iÅ¡sigando ir ji iÅ¡girdusi laiptinėje triukÅ¡mÄ , atidarė duris.

Jie po to iÅ¡Å¡oko pro balkonÄ , nes iÅ¡sigando, galvojo, kad su B. atėjo. Jie atėjo pas jį, nes galvojo, kad ateis namo vienas. Jis ligoninėje nesakė, kad ne O. dÅ«rė. Policijos pareigÅ«nams sakė, kad dÅ«rė peiliu, kas dÅ«rė, nesakė. Bijojo, nes B. sakė visus užmuÅ¡, bijojo ir B., ir T.. Tada ji ne 40 kg. svėrė, o apie 70 kg. Su B. santykiai buvo geresni nei su O.. Jis (B.) visÄ keliÄ jam skambino ir liepė sakyti ant jo. Kalbėjo ir su ja, ir su juo. Prašė jo atsiimti pareiÅ¡kimÄ .

SiÅ«lė 500 Lt. ir jo draugas skambino O., jis buvo iÅ¡gėręs ir pasakė 3000 Lt., kalbėjo ne su ja, o su juo. Jie pasakė 500 Lt. Jis yra salėje, galimas dalykas, kad jis yra artimas žmogus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. N. parodė, kad B. norėjo, kad jam duotų pinigų, nukentėjusysis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė pinigus ir peilį, tuo momentu B. jam trenkė su koja į nugarÄ , jis pargriuvo ir pametė peilį ir pinigus. IÅ¡ karto gavo spyrį, voliojosi ant žemės, tada atsikėlė, tai dÅ«rė jam į Å¡onÄ .

Matė, kas jam dūrė su peiliu - kai jie su B. grūmėsi, jam dūrė O. T., 2 kartus jautė, kad dūrė jam, peilį atsiėmė iš T., neatsimena kur, ar laiptinėje, ar įvykio vietoje. Jo draugai buvo apie 30 metrų atstumu, jie žiūrėjo kas vyksta. Nematė kad B. laikė peilį rankose. Kai grūmėsi laiptinėje, peilis jau buvo jo kišenėje. Po grumtynių grįžo namo, namie buvo sesuo su vaiku, jis gyvena prie ligoninės, todėl nusprendė eiti pėsčias. Prie ligoninės griuvo, pasidarė bloga, priėjo vairuotojas ir padėjo jam.

Vairuotojui pasakė, kad jam dÅ«rė mergina. Ä® Å venčionių ligoninę skambino K., dėl peilio klausė. Neprisimena, kÄ jam pasakė. P.je iÅ¡ karto apžiÅ«rėjo, sakė, kad dÅ«rė moteris. Jie turi pinigų, jis dirba. O. skambino jam ir prašė, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ ir O. draugas jam skambino. Sakė, kad duos 500 litų, kad nepatrauktų atsakomybėn. O. T. davė tyrėjos numerį. O. prašė, kad jis tyrėjai paskambintų ir paklaustų kaip atsiimti pareiÅ¡kimÄ . Jis neskambino.

Su V. K. bendravo kartÄ bÅ«damas ligoninėje telefonu, kitÄ kartÄ komisariate, neprisimena ar klausė kas sužalojo jį. A. B. jam skambino, prašė, kad sakytų, jog ne O. jį sužalojo, o A. B.. VairuotojÄ pažįsta iÅ¡ matymo. Jis mamai pasakė iÅ¡ karto, kad jį sužalojo O.. IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, A. N. nuosekliai parodė, kad O. T. sugriebė jį už megztuko, tada ji dÅ«rė jam peiliu, suduodama kelis dÅ«rius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo parodymai buvo mažiau detalÅ«s, tačiau jis parodė, kad O. T. dÅ«rė jam į Å¡onÄ 2 kartus, kas atitinka jo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 2530/09(01) (t.1, b.l. 19-20), kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. A. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jam O. dÅ«rė tris kartus, atitinka apeliacinės instancijos teismo posėdyje eksperto V.K., apžiÅ«rėjusio A. N. iÅ¡oriÅ¡kai, paaiÅ¡kinimÄ , kad žaizdų buvo 3. 2 žaizdos 4-5 mm, pavirÅ¡inės žaizdelės, viena apie 1 cm dydžio, kiaurymė.

Tačiau, kaip parodė ekspertas V.K., šiuo atveju, sužalojimo laipsnis nesikečia, konstatuotinas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nemano, kad šie prieštaravimai yra reikšmingi, kadangi sužalojimo laipsnis nesikečia, nukentėjusiajam dūriai peiliu buvo atlikti muštynių su A. B. metu, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl nukentėjusysis galėjo užtikrintai neatsiminti ar jam sudavė du, ar tris smūgius, smūgiai galėjo būti nevienodo intensyvumo. Kiti A. N. parodymai iš esmės nuoseklūs, skiriasi tik detalumu, kas nedaro jų nepatikimais.

Nors A. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo draugai stovėjo už 3-4 metrų, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jie buvo apie 30 metrų atstumu, teismas vertina ir liudytojo O. L. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad jis nuo jų stovėjo 20-30 metrų atstumu, paaiÅ¡kinimus 2009-10-22 liudytojo parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 43), kad jis Å¡ių muÅ¡tynių metu stovėjo apie 10 m. atstumu ir J. Å . parodymus, kad jie netoli jų stovėjo, jis už 2 metrų stovėjo, o taip pat aplinkybę, kad muÅ¡tynių metu, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, veiksmas vyko dinamiÅ¡kai – L.as su Å . jų metu keitė vietÄ , kad A.

N. mušėsi su A. B. ir todėl galėjo tiksliai neatsiminti savo draugų buvimo vietos ir daro iÅ¡vadÄ , kad minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atmesti visus A. N. parodymus kaip nepatikimus ir vadovaujasi A. N. parodymais, kadangi jie iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, jų nuoseklumÄ patvirtina liudytojo O. P. parodymai, kad vežamas į ligoninę A. N. pasakė, kad mergina sužalojo, S. P. parodymai, kad brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu, jo gauti sužalojimai, kurie neginčijami.

Jo parodymų nepaneigia O. T. parodymai ir paaiÅ¡kinimai ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusiojo A. N. parodymų nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nukentėjusiojo rankos nebuvo aukÅ¡tai pakeltos, todėl ir megztinis, kurį jis dėvėjo, negalėjo bÅ«ti labai aukÅ¡tai pakeltas, todėl tokioje situacijoje peiliu padarius sužalojimus deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, turėjo atsirasti megztinio pažeidimų, kadangi, kaip matyti iÅ¡ nuoseklių A. N. parodymų, O., kaire ranka pradėjo jį už nugaros tempti už drabužių prieÅ¡ smÅ«gį, kas paaiÅ¡kina kodėl nukentėjusiojo megztinis buvo pakeltas ir peiliu padarius sužalojimus deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, neatsirado megztinio pažeidimų.

Megstinio pakėlimas prieÅ¡ duriant ir keletas dÅ«rių peiliu patvirtina O. T. tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį A. N.. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu kraujo pėdsakų vietoje, kur kaip nurodo nukentėjusysis jis buvo sužalotas, rasta nebuvo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ liudytojo O. P. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis dėvėjo marÅ¡kinėlius, buvo lengvai apsirengęs, nestipriai kraujavo, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ten, kur nukentėjusysis buvo sužalotas, turėjo likti kraujo pėdsakų.

             2009-07-24 liudytojo apklausos metu (t.1, b.l.

40) O. L. parodė, kad kai jie ėjo takeliu per kiemÄ , A. B. priėjo prie A. N. ir jie tarpusavyje vėl pradėjo konfliktuoti, po to jie pradėjo stumdytis ir susimušė. Jis su J. Å . bandė juos apraminti bei iÅ¡skirti, bet Å¡is konfliktas tęsėsi apie pusę valandos. Kiek vienas kitam sudavė ir į kokias vietas smÅ«gių, neatsimena, jų neskaičiavo. Å alia stovėjo A. B. draugė ir irgi bandė nutraukti muÅ¡tynes. MuÅ¡tynių metu jis asmeniÅ¡kai matė, kad pas A. N., A. B. ir jo draugę paeiliui laikotarpiais buvo rankose peilis.

Kieno tai peilis jis nežino, taip pat nematė kas jį ištraukė. Jis matė, kaip vienas nuo kito norėjo šį peilį atimti ar išmušti iš rankos. Jokių smūgių peiliu jo akivaizdoje suduota nebuvo, bet grumtynių metu kas nors galėjo suduoti smūgį peiliu ir jis to galėjo nepastebėti. Kas galėjo sužaloti peiliu A. N., jis nežino. Jie visi buvo neblaivūs.              2009-10-22 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu O. L. parodė (t.1, b.l. 41), kad 2009-05-25 šioje vietoje įvyko muštynės tarp A.

B. ir A. N.. Jis muštynių metu matė peilį A. N., A. B. ir O. rankose. O. buvo šalia A. N. ir A. B.. Ji net laikė A. N., kol A. B. mušė jį.              2009-10-30 liudytojo papildomos apklausos metu O. L. parodė (t.1, b.l. 44), kad jis matė muštynes tarp A. N. ir A. B. prie eglutės. Nematė, kas sužalojo A. N. peiliu, net nesuprato, kad jį sužalojo. Jokio kraujo nebuvo matyti ir A. N. nieko nesakė. Tuo metu, kai A. N. ir A. B. mušėsi prie eglutės, O. buvo šalia jų.

Po to, kai A. N. sudavė smÅ«gį A. B., O. pasakė „Ko tu muÅ¡i mano vaikinÄ â€œ ir taip pat priėjo prie A. N. ir sudavė jam keletÄ smÅ«gių rankomis, laikė, kol A. B. mušė A. N.. Tuo metu jis matė peilį. IÅ¡ karto matė peilį A. N. rankoje, po to A. B., o vėliau ir O.. A. B. po kurio laiko nustojo muÅ¡ti A. N. ir paleido jį. Liudytojas O. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju draugiÅ¡ki, su kaltinamÄ ja jokių. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, pasivijo juos ir sudavė koja N. į nugarÄ , N. nugriuvo.

Tada N. su B. susimušė. Jie norėjo juos iÅ¡skirti, bet N. ar B. pasakė, kad jie patys iÅ¡siaiÅ¡kins. Paskui atsirado peilis. Pradžioje ant žemės peilį matė, paskui pas B.. Kas dÅ«rė, nematė. N. su B. abu buvo ant žemės, pribėgo, peilis pas B. rankoje tada buvo, O. T., bandė juos iÅ¡skirti. Jie nustojo muÅ¡tis, atsistojo. Ar po to, kai atsistojo, jie mušėsi dar, neatsimena. Matė, visi trys stovėjo. N. dar iki muÅ¡tynių laiptinėje sakė, kad skauda Å¡onÄ . Gal ir pas O. peilį matė, neprisimena.

Å iandien davė teisingus parodymus. Kai apklausinėjo, tada geriau prisiminė, patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pas tris peilio nematė tikrai. Gal tardytojas ne taip jį suprato. Ne taip suprato tyrėjas, Å¡iandien pasakė tiesÄ . IÅ¡ minėtų liudytojo O. L. parodymų matyti, kad A. N., A. B. ir jo draugė konflikto metu stovėjo Å¡alia, Å¡iais parodymais iÅ¡ esmės patvirtinama A. N. parodyta konflikto eiga, - kad B. pasivijo juos ir sudavė koja N. į nugarÄ , vyko muÅ¡tynės tarp A.

N. ir A. B.. Liudytojas O. L. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad muÅ¡tynių metu jis matė peilį, iÅ¡ karto A. N. rankoje, po to A. B., o vėliau ir O.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis Å¡iuos parodymus ir patvirtino (parodė, kad gal ir pas O. peilį matė, patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu), ir paneigė (parodė, kad pas tris peilio nematė tikrai, ne taip suprato tyrėjas, Å¡iandien pasakė tiesÄ ), t.y. jo parodymai pirmosios instancijos teisme Å¡ioje apimtyje buvo nenuoseklÅ«s ir nenuoseklumo nėra galimybės paÅ¡alinti.

Vertinant iÅ¡dėstytus parodymus matyti, kad jie nepatvirtina O. T. versijos, kad ji peilio savo rankose neturėjo. Tačiau O. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad N. dar iki muÅ¡tynių laiptinėje sakė, kad skauda Å¡onÄ , o tai paneigia pirmosios instancijos teismo abejonę dėl sužalojimo padarymo vietos. O. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad O. pasakė „Ko tu muÅ¡i mano vaikinÄ â€œ ir taip pat priėjo prie A. N. ir sudavė jam keletÄ smÅ«gių rankomis, įvertinus tai, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepaneigia O.

T. kaltės, kadangi O. L. galėjo nepastebėti, kad smogiama su peiliu, o pastebėti tik smūgius, kadangi jis, kaip pats parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykį stebėjo 20-30 metrų atstumu, o, kaip paaiškino 2009-10-22 liudytojo parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 43), jis šių muštynių metu stovėjo apie 10 m. atstumu.              2009-10-29 liudytojo apklausos metu J. Š. parodė, kad (t.1, b.l. 45-46) jie išėjo iš namų, tačiau A. B. ir O.

ėjo jiems iÅ¡ paskos. A. B. eidamas reikalavo, kad A. N. nupirktų jam alaus ar duotų pinigų. Po to prie eglutės A. B. iÅ¡ nugaros užpuolė A. N.. Jie pradėjo muÅ¡tis, tuo laiku jis pamatė peilį A. B. rankoje, tačiau vėliau matė peilį ir O. rankoje. IÅ¡ kur atsirado peilis, jis pasakyti negali. Jis norėjo atitraukti A. B. nuo A. N., tačiau A. B. sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , vėliau A. B. paleido A. N.. Po to, kai jie iÅ¡lipo iÅ¡ O. L. buto pro langÄ , kol jie apėjo namÄ , A.

B. ir A. N. iš laiptinės išėjo. Greitu laiku O. L. paskambino A. N., kuris pasakė, kad jį peiliu sužalojo O.. Kada būtent jį sužalojo O., jis nesakė. 2009-10-30 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l.

47) J. Å . parodė, kad kas sudavė A. N. smÅ«gį peiliu, paaiÅ¡kinti negali, nes nepastebėjo. 2010-02-26 liudytojo papildomos apklausos metu J. Å . parodė (t.1, b.l. 51), kad pamatė peilį A. B. rankoje. A. N. rankoje peilio jis nematė. Tai buvo nedidelis peilis. MuÅ¡tynės daugiabučių namo kieme buvo tarp A. B. ir A. N.. Kai A. N. pargriovė ant žemės A. B., tai prie jų pribėgo O., kuri bandė atitempti A. N. nuo A. B.. Kiek jis atsimena, O. sudavė A. N. keletÄ smÅ«gių kojomis. Kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė O.

A. N., jis neatsimena, į kurias kÅ«no vietas, pasakyti negali. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. Å . parodė, kad jis, N. ir L. išėjo namo. IÅ¡ paskos atbėgo B. ir sudavė N. į nugarÄ , N. nugriuvo, jie pradėjo muÅ¡tis. Tada pribėgo O.. A. N. buvo apačioje, o B.- virÅ¡uje, ant A. N.. Pribėgusi O. sudavė N. koja, bandė juos iÅ¡skirti. Peilį matė pas A.ų, paskui nematė kur buvo peilis. SmÅ«gio peiliu nematė. Matė, A.us bėgo paskui A. N., iÅ¡ paskos bėgo O.. Kai ėjo, nukentėjusysis jam nieko nesakė apie dÅ«rį peiliu.

Paskui paskambino ir pasakė, jis sunkiai kvėpavo. O. jo nemušė, ji A. N. du kartus sudavė koja smÅ«gius, kai A. B. pargriovė N.. Po to A. B. atsistojo, sudavė liudytojui į veidÄ . Nematė, kad L. kÄ muÅ¡tų. Nematė, kad kas durtų prie eglutės. Peilį matė pas A. B.. Pas A. N. peilio nematė. IÅ¡ Å¡ių liudytojo J. Å . parodymų matyti, kad jis patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl konflikto pradžios ir eigos – ir apie jam A. B. suduotÄ smÅ«gį į veidÄ , apie kurį parodė ir nukentėjusysis.

Jo nuosekliai, t.y. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad O. T. sudavė A. N. keletÄ smÅ«gių kojomis, Å¡iuo atveju, nėra reikÅ¡minga O. T. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 135 str. 1 d.. J. Å . parodymai apimtyje, kad O. T. turėjo peilį, nenuoseklÅ«s, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pradėjo muÅ¡tis, tuo laiku jis pamatė peilį A. B. rankoje, tačiau vėliau matė peilį ir O. rankoje, o pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad peilį matė pas A.

B., paskui nematė kur buvo peilis. SmÅ«gio peiliu nematė. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , Å¡ie J. Å . parodymai nei patvirtina, nei paneigia O. T. kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo peiliu. Ikiteisminio tyrimo, 2009-12-15 įtariamojo apklausos metu, A. B. (t.1, b.l.

80) parodymus duoti nesutiko. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. parodė, kad jis visiškai nieko neprisimena, buvo girtas, seniai viskas buvo. O. nekonfliktiška, jis nesužalojo N.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. parodė, kad jis nedūrė, peilio rankoje neturėjo, tai buvo seniai, buvo girtas, nematė, kad O. būtų dūrusi peiliu, nieko neatsimena, kas buvo. Su N. buvo kaimynai, santykiai buvo geri. Išdėstyti A. B. parodymai apimtyje, kad jis nesužalojo N., nedūrė, atitinka nukentėjusiojo A.

N. parodymus, todėl vertintini, kaip nepaneigiantys O. T. kaltės. Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad į ligoninę pristatytas sužalotas asmuo, kuris buvo iÅ¡vežtas į Å venčionis. KitÄ dienÄ , atrodo, jis telefonu su juo bendravo ir buvo nustatyta, kad sužalojimai rimti, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Sužalotasis paaiÅ¡kino, kad prie namo buvo konfliktas ir tuo momentu, muÅ¡tynių, grumtynių metu su B., jisai buvo sužalotas peiliu.

Kas jį sužalojo, kas peiliu dÅ«rė, atrodo, nematė, galvojo, kad B., kadangi su juo muÅ¡tynės vyko. Dabar neatsimena, kÄ jis sakė. Ar aiÅ¡kino, kad T. galėjo stovėti jam už nugaros, neatsimena. Reikia žiÅ«rėti apklausos protokolÄ , jis dabar tiksliai neatsimena kÄ sužalotasis paaiÅ¡kino. 25 dienos tarnybinis praneÅ¡imas turbÅ«t teisingai suraÅ¡ytas. Patvirtina 26 dienos tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymÄ . Su N. bendravo telefonu. Lauke nebuvo rasta kraujo, tik žolė sumindžiota, kiek atsimena.

Jam atrodo, B. pas jį buvo užėjęs po keleto dienų, kiek atsimena, dabar tiksliai neatsimena kÄ jis pasakė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad jis su A. N. bendravo telefonu po įvykio, nelabai jau atsimena. A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muÅ¡tynes buvo sužeistas. Lygtai sakė, kad mergina kartu buvo, bet nesakė, kad O. dÅ«rė. IÅ¡ įvykio suprato, kad jį sužeidė vaikinas, su kuriuo jis mušėsi. Pagal tÄ pačiÄ fabulÄ rašė kitÄ praneÅ¡imÄ .

Jis tiksliai nežino kaip buvo, pirmosios instancijos teisme duotus parodymus patvirtina, turbÅ«t teisingi. Ä®rašė, kad dÅ«rė B., nes buvo kalbama apie dviejų žmonių konfliktÄ â€“ tarp B. ir N., o sužalojimas peiliu padarytas N.. IÅ¡ iÅ¡dėstytų Liudytojas V. K. parodymų matyti, kad jis teismo posėdžiuose tiksliai neatsimena kÄ nukentėjusysis pasakė. A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muÅ¡tynes buvo sužeistas. IÅ¡ įvykio suprato, kad jį sužeidė vaikinas, su kuriuo jis mušėsi.

Jis tiksliai nežino kaip buvo. Minėtus parodymus teismas vertina kaip nekeliančius abejonių nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumu, o taip pat paaiškinančius Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. K. 2009-05-25 ir 2009-05-26 tarnybinių pranešimų (t.1, b.l. 2, 1, 4) turinį kaip atsiradus galimai tarnybinio pranešimo rengimo metu pokalbio metu ne taip supratus tam tikras aplinkybes, todėl teismas šiuos tarnybinius pranešimus taip pat vertina kaip nekeliančius realių abejonių nukentėjusiojo A.

N. parodymų nuoseklumu. Teismas darydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ taip pat atsižvelgė į 2009-05-25 tarnybinio praneÅ¡imo turinį – įvykis apraÅ¡omas vienu sakiniu, praneÅ¡ime nurodyta, kad smulkiau patikslinti įvykio aplinkybes A. N. atsisakė, nes niekam pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, kas iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo V. K. parodymus, kad A. N. nepasakė, kas jį sužeidė, pasakė tik, kad per muÅ¡tynes buvo sužeistas. Teismas vertina ir minėto liudytojo parodymus, kad jis pagal tÄ pačiÄ fabulÄ rašė kitÄ (t.y. 2009-05-26) praneÅ¡imÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas O. P. parodė, kad dirbo greitosios pagalbos vairuotoju. Važiuodamas pamatė sužeistÄ jaunuolį, jį įsodino į a/m ir nuvežė į ligoninę. Vežamas į ligoninę A. N. su niekuo nekalbėjo telefonu, nestipriai kraujavo. MaÅ¡inoje pasakė, kad jį sužalojo mergina peiliu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad O. su vyriÅ¡kiu buvo atvažiavusi 2009 m. rudenį pas juos į namus ir buvo pasiÅ«lyti pinigai.

Pasakė kalbėti su mama ir nukentėjusiuoju. Ar kalbėjo su broliu neatsimena, paskui ji išėjo. Sakė, kad atvyko dėl to, kad nenori važinėti į teismÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja S. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo sesuo, kai grįžo brolis namo, ji buvo namuose su vaiku. Brolis stovėjo verkdamas prie durų, matė, kad kraujavo, ji pasakė, kad eis į ligoninę kartu, bet jis nuėjo vienas. Brolis atėjęs namo pasakė, kad jį sužeidė mergina su peiliu.

O. matė svečiuose, lauke po įvykio ir ji buvo atėjusi su L. T., siÅ«lė 500 litų, kad susitaikyti, dėl įvykio. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad sėdėjo su A. ir gėrė alų. girdėjo pokalbį, nes buvo įjungtas garsiakalbis, panelė žadėjo sumokėti pinigų A.1000 Lt ar 1500 Lt, jie lyg ir susitarė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas L. G. (T.s) parodė, kad gyvena su kaltinamÄ ja, juos sieja Å¡eimyniniai ryÅ¡iai. PrieÅ¡ metus laiko O.

T. paskambino į telefonÄ , iÅ¡girdo jÄ sakant nieko nemokėsiu. Jos paprašė įjungti telefono garsiakalbį. Kažkas sakė sumokėk mums 3000 arba tave pasodins ir bus tau blogai. Jis paklausė kas skambina, pasakė, kad niekas nemokės ir padėjo telefono ragelį. IÅ¡ kalbų susidarė tokia nuomonė, kad ten jų kokie penki ar daugiau ir jie ten tikriausiai gėrė, du žmonės kalbėjo. Pinigų nesiÅ«lė ir nebuvo nuvažiavęs. Jie netgi neskambino. IÅ¡ iÅ¡dėstytų nukentėjusiojo A.

N., O. T. ir liudytojų S. P., V. M., L. G. paaiÅ¡kinimų ir parodymų apie pinigų siÅ«lymÄ ir praÅ¡ymÄ negalima daryti iÅ¡vados apie O. T. kaltumÄ arba nekaltumÄ , kadangi O. T. paaiÅ¡kinimus teismas atmetė kaip gynybos versijÄ , o liudytojų S. P., V. M., L. G. parodymuose apie pinigų siÅ«lymÄ ir praÅ¡ymÄ nėra rimtų duomenų, paneigiančių O. T. kaltę arba jÄ patvirtinančių, kadangi, įvertinus ir minėtų sumų dydį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad vienos ar kitos pusės pinigų siÅ«lymas ar reikalavimas, parodo O.

T. kaltę. Pažymėtina, kad parodymai kas siūlė sumokėti, kas prašė sumokėti, yra prieštaringi. Liudytoja J. I. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu dirba tyrėja kitame komisariate, jai atrodo, kad skambino jai O. T., O. T. prisistatė, balsas buvo panašus, jai išaiškino, kad nusikaltimas yra sunkus, nukentėjusysis gali prašyti švelnesnės bausmės, susitaikyti tokio pobūdžio bylose yra neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas J.

T. parodė, kad B. buvo labai agresyvus žmogus, Jis ne kartÄ yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ dukrÄ , mušė jÄ , daug kartų ramino jį. Gegužės 25d. jie su žmona skyrėsi, barėsi. TÄ dienÄ Å¾mona skambino dukrai, kad greičiau atvažiuotų, kad iÅ¡važiuotų į Å alčininkus gyventi. TÄ vakarÄ dukra grįžo, ir iÅ¡važiavo į Å alčininkus su mama, o po to, po kelių dienų papasakojo apie sužalojimus. Dukra sakė, kad jis buvo teisus, kad neleido jiems draugauti, nes B. sužeidė peiliu N. muÅ¡tynių metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja L.

N., iÅ¡teisintosios motina, parodė, kad 2009-05-25 dukra atvažiavo pas jÄ Ä¯ Vilnių apie 19-20 val., po kelių dienų O. jai pasakė, kad A. B. sužalojo žmogų, sakė, kad nedÅ«rė N.. Žinojo, kad A. B. muÅ¡a dukrÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba su N. mama, yra A. B. motina. Tada paskambino dukra ir pasakė, kad O. sužeidė A.. Jai grįžus namo iÅ¡ darbo, O. buvo su A. namuose. KitÄ dienÄ jie jau kalbėjosi. Klausė, kas ten atsitiko, O. sakė, kad visi mušėsi ir ji dÅ«rė A..

Iki pietų jie buvo namie. SÅ«nus geras ir iÅ¡gėręs. Teismas vertina minėtus J. T., L. N. ir J. B. parodymus kaip prieÅ¡taringus ir todėl nei patvirtinančius, nei paneigiančius nuteistosios O. T. kaltę, kadangi tiek pati O. T., tiek jos tėvai (J. T., L. N.) nuosekliai teigė, kad O. T. grįžo į Vilnių 2009-05-25. Tuo tarpu liudytoja J. B. parodė, kad kitÄ dienÄ O. sakė, kad visi mušėsi ir ji dÅ«rė A., kas, Å¡iuo atveju, prieÅ¡taringa. O. T. tėvų parodymai (J. T., L. N.), kad dukra sakė jiems, kad B. sužeidė peiliu N., nevertintini kaip paneigiantys O.

T. kaltę, kadangi tai tėvams sakiusi ji pati. Be to, Å¡iais J. T. ir L. N. parodymais teismas neturi pakankamo pagrindo tikėti, kadangi jie yra O. T. tėvai ir todėl gali siekti jai padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ nukentėjusiojo A. N. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad O. T. jam sudavė, nes jis su B. mušėsi, ko nepaneigia ir liudytojo O. L. parodymai 2009-10-20 liudytojo papildomos apklausos metu, kad O. pasakė „Ko tu muÅ¡i mano vaikinÄ â€œ ir taip pat priėjo prie A.

N. ir sudavė jam keletÄ smÅ«gių rankomis, negalima be abejonių daryti iÅ¡vados, kad O. T. be jokių apibrėžtų asmeninių motyvų, tyčia sudavė A. N.. Kolegija, atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju, nemano, kad O. T. parodymai yra nuoseklÅ«s. Kolegija, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, įvertinusi A. N. parodymus – jų nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , ir atitikimÄ kitoms nustatytoms aplinkybėms ir įvykių pobÅ«dį bei juos patvirtinančius A.

N. konstatuotus sužalojimus, nemano, kad nukentėjusiojo A. N. parodymais negalima tikėti, kadangi jis buvęs po naktinės pamainos, nemiegojo, per visÄ dienÄ , iÅ¡ esmės, nieko nevalgė ir per dienÄ iki jo sužalojimo buvo iÅ¡gėręs apie 4 litrus alaus, buvo neblaivus. Apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjant bylÄ nepaÅ¡alintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iÅ¡kylančias aiÅ¡kinantis nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieÅ¡taringus ar abejotinus bylos duomenis.

Tačiau ši taisyklė negali būti priemone vertinant visus bylos duomenis, nes ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nėra suklastoti. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Vertindami įrodymus teismai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, iÅ¡vadas daryti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , remiantis neÅ¡aliÅ¡ka teismo pozicija. Teismo iÅ¡vados dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Å iuo atveju, teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad O.

T. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. yra neabejotina, t.y., kad ji tyčia sudavė A. N. ne mažiau nei du trauminius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės lÄ stos sritį, tuo padarydama jam kiaurymines durtines žaizdas deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje su oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė A. N. sveikatÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje O. T. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė iÅ¡vadÄ , jog reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (326 str. 3, 4 d., BPK 329 str. 2 p.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009) neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2005 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2005), numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikÅ¡ti bent vienu bÅ«du – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymÄ .

Nustačius ne vienÄ , o kelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dus, nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai pripažįstami patyčiomis, kokie – grasinimais, kokie – įžūliais veiksmais. Visuomenės rimties sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, dėl O. T. veiksmų, kuriais jÄ kaltino (tyčia sudavė A. N. du smÅ«gius koja į įvairias kÅ«no vietas, sukeldama jam fizinį skausmÄ , bei du trauminius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinės lÄ stos sritį), visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, jie net nepastebėjo O. T. trauminių smÅ«gių peiliu, o, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apie O. T. smÅ«gių sudavimÄ kojomis A. N. teisme nurodė tik liudytojas J. Å ., tačiau jis parodė, kad ji sudavė A. N., nes tas jau pradėjo muÅ¡ti A. B., ji gynė A., o Å¡iuo atveju, nemanytina, kad Å¡ioje situacijoje tokie veiksmai – kito asmens gynimas sutrikdė taip manančio J. Å . rimtį ir tvarkÄ , rimties sutrikdymas nepasireiÅ¡kė ne tik subjektyviomis, bet ir objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , tai, kad nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka O. T. inkriminuojamais veiksmais, ji iÅ¡teisintina, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. T. iÅ¡teisinta pagal BK 284 str. 1 d., neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Tokia teismo iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija nustatė, kad O. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 dalyje, požymių, todėl ji iÅ¡teisinama pagal BK 284 str. 1 d.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Dėl to nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 3 p.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog nebuvo atliktas joks tyrimas nustatyti O. T. neblaivumui. O. T. neigė tÄ vakarÄ vartojusi alkoholį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažįstama savaime, o tik tada, kai ji turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. nepakanka konstatuoti vien faktÄ , kad O. T. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigusi, bet bÅ«tina nustatyti, kad tokia bÅ«sena įtakojo jos nusikalstamus veiksmus.

Tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl nepripažintina Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2009-10-26 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (t.1, b.l.

69) pripažintas civiliniu ieškovu Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Iš byloje esančio ieškinio (t.1, b.l. 59-61) ir jo priedų matyti, kad ieškinys – 2281,52 Lt pagrįstas (t.1, b.l. 62, 66), todėl, atsižvelgus į CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 ir 33 p., tenkintinas ir priteistina iš O. T. 2281,52 Lt, kadangi jos veiksmų pasėkoje atsirado A. N. sužalojimai, kurie buvo gydyti. O. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis. O. T. padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.). Vertinant Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo padarymo bÅ«dÄ , smurto naudojimo intensyvumÄ ir jo pobÅ«dį, tyčios rūšį ir kt. Nustatyta, kad O. T. sunkiai sutrikdyti sveikatÄ panaudotas peilis, kuris buvo ne jos, o pačio nukentėjusiojo A.

N., kurį jis pats iÅ¡sitraukė prieÅ¡ prasidedant muÅ¡tynėmis, O. T. pati konflikto neprovokavo, - muÅ¡tynės vyko tarp A. N. ir A. B., O. T. panaudotas prieÅ¡ A. N. smurtas nebuvo intensyvus - nustatyta ne mažiau dviejų trauminių poveikių, žaizdos 4-5 mm pavirÅ¡inės žaizdelės, tik viena apie 1 cm dydžio, kiaurymė. Visi įvykio dalyviai, tame tarpe pati O. T. ir nukentėjusysis A. N. tÄ vakarÄ kartu leido laikÄ , kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 2530/09(01) (t.1, b.l. 19-20), sunkus kÅ«no sužalojimas konstatuotas dėl krÅ«tinės lÄ stos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo, žaizda gijo pirminiu bÅ«du, gydymo laikas stacionare nebuvo ilgas, dėl sužalojimo sunkių ilgalaikių pasekmių nukentėjusysis nepatyrė, A.

N. bausmės skyrimo klausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, kas rodo, kad jis nesiekia, kad O. T. bÅ«tų paskirta konkretaus sunkumo bausmė. Visos Å¡ios aplinkybės parodo mažesnį Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį. O. T. charakterizuojama teigiamai – anksčiau neteista (t.1, b.l. 103), administracine tvarka nebausta (t.1, b.l. 104), anksčiau dirbusi (t.1, b.l. 105), darbo biržoje registruota (t.1, b.l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta (t.1, b.l. 113).  Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytų sÄ lygų ir pagrindų visumos, duodančių pagrindÄ skirti kaltininkui Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nėra.Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, vertintinos visų kitų bylos aplinkybių kontekste, yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl pagrindo ir galimybės skirti O.

T. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumÄ ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs iÅ¡vadÄ , jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.

Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinamas taip pat kaip reiÅ¡kiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats teismo baigiamojo akto priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 m. vasario 20 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Be to, įstatymų leidėjas, kaip minėta, nustatydamas sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, bylos aplinkybes, į tai, jog O. T. pati konflikto neprovokavo, O. T. sunkiai sutrikdyti sveikatÄ panaudotas peilis buvo ne jos, o pačio nukentėjusiojo A.

N., kurį jis pats iÅ¡sitraukė prieÅ¡ prasidedant muÅ¡tynėmis, O. T. panaudotas prieÅ¡ A. N. smurtas nebuvo intensyvus, visi įvykio dalyviai tÄ vakarÄ kartu leido laikÄ , nukentėjusiojo gydymo laikas stacionare nebuvo ilgas, jis dėl sužalojimo sunkių ilgalaikių pasekmių nepatyrė, O. T. yra charakterizuojama teigiamai, nusikaltimas nebuvo iÅ¡ anksto planuotas. O. T. yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ , 2012-03-31 jai gimė sÅ«nus, o nuteisus O. T. realia laisvės atėmimo bausme kiltų sunkumų auklėti ir prižiÅ«rėti naujagimį, nes jos vyras nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jos motina gyvena atskirai, tėvas su dukra negyvena.

Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko – virÅ¡ 3 metų, O. T. per tÄ laikÄ jokių nusikaltimų ir nusižengimų nepadarė.A. N. bausmės skyrimo klausimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, kas rodo, kad jis neiÅ¡reiÅ¡kė valios, kad O. T. bÅ«tų griežtai baudžiama, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, kad O. T. padarė sunkų nusikaltimÄ , bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrus Å¡velnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

Atsižvelgiant į visas jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiÄ ja iki nusikaltimo padarymo, O. T. skirtina nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmė, kuri atitinka teisingumo skiriant bausmę principÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., BPK 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a : Å venčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti.O. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 1 p., įpareigoti nesilankyti pasilinksminimo vietose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, ir, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., įpareigoti nuo 21 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei iÅ¡vykimas nesusijęs su darbu ar mokslu.

O. T. iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį O. T. tenkinti ir iÅ¡ O. T. priteisti 2281,52 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. peilį ir megztinį, grÄ Å¾inti A. N.. Kolegijos pirmininkas                          (paraÅ¡as)                                             Stasys Lemežis Teisėjai                                        (paraÅ¡ai)                                             Laureta Ulbienė                                                                                                               ArÅ«nas Kisielius NuoraÅ¡as tikras:                                                                                           Stasys LemežisTeisėjas tÄ laikÄ jokių nusikaltimų ir nusižengimų nepadarė.