2020-04-29 Nr. AB-8679-3-62-3-01441-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1208-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 m. balandžio 19 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK. Pažymėjo, kad nuo pat patekimo į pataisos įstaigą nuolat buvo pažeidinėjamos jo teisės, neužtikrinant tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Atkreipė dėmes, kad ne kartą su skundais ir prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau situacija nesikeitė.

3. G. V. nurodė, kad nuo pat atvykimo į Pravieniškių PN-AK jis susidūrė su nederamu ir žeminamu jo žmogiškąjį orumą pareigūnų elgesiu. 2015 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas su raštu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių ir nurodė, kad pareigūnas D. K., paprašytas iškviesti ryšininką, jog šis sutvarkytų kameroje esantį ir neveikiantį radijo tašką, įžeidė pareiškėją, pavadindamas jį „gaidžiu“, o tai įkalintiems asmenims reiškia ypatingą pažeminimą, tačiau ir po to pareigūnų elgesys su G. V. nesikeitė.

4. Dėl pareigūno A. B. veiksmų pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą teismo nutarimui apskųsti. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. G. V. atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. 2017 m. lapkričio 10 d. jis prašė inspektoriaus A. B. leisti nueiti į sandėlį, kuriame buvo saugomi pareiškėjo asmeniniai daiktai, kad galėtų pasiimti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą, nes ketino rašyti skundą, tačiau pareigūnas tokio prašymo netenkino. Dėl šio įvykio G. V. kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Šis prašymas buvo persiųstas Pravieniškių PN-AK ir pataisos įstaiga, atsakydama į prašymą, nurodė, kad pareiškėjas su prašymais nuvesti jį į sandėlį, kad galėtų pasiimti asmeninius daiktus, nesikreipė.

5. G. V. atkreipė dėmesį, kad Pravieniškių PN administracija ir pareigūnai jį nuolat diskriminuoja dėl jo padėties, su pareiškėju nesiskaito, ignoruoja jo prašymus, nesuteikia prašomos informacijos.

6. G. V. pažymėjo, kad dėl pataisos namų pareigūnų savivaliavimo ir tarnybinių pareigų viršijimo nukentėjo jo santykiai su žmona S. Ž.. Pareiškėjo įsitikinimu, Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas L. Š. jo sutuoktinei be G. V. sutikimo suteikė informaciją apie bausmės atlikimą ir jį apšmeižė, todėl sutuoktinė nutarė nutraukti santuoką. G. V. dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau ši institucija 2017 m. lapkričio 14 d. rašte pažymėjo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai nurodė, jog pats paprašė savo žmonos ir mamos kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo laikymo sąlygų ir saugumo, todėl žmonai buvo pateikta bendra informacija apie G. V. bausmės sąlygas. Manė, kad jam buvo tik formaliai atsakyta, todėl pareigūnas dėl akivaizdžiai neteisėtų veiksmų nebuvo priverstas pasiaiškinti ar nubaustas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu suteikti jam darbo, tačiau ne kartą jam buvo atsisakyta suteikti darbą, motyvuojant tuo, kad G. V. turi nuobaudų. Pažymėjo, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau būdamas laisvės atėmimo vietoje, deda visas pastangas, kad šio žalingo įpročio atsikratytų. Akcentavo, kad vien dėl to, jog Pravieniškių PN-AK administracija ir pareigūnai neužkerta kelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimui į šią įkalinimo įstaigą, įkalinti asmenys, kenčiantys nuo šios priklausomybės, negali jai atsispirti. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK apie narkotikų problemą pataisos namuose žino, tačiau nuteistųjų pastabas ignoruoja ir šios problemos nesprendžia.

8. G. V. atkreipė dėmesį, kad atliekant bausmę, stipriai pablogėjo jo sveikata, kadangi Pravieniškių PN-AK nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjui teikė praaušusį ne dietinį maistą, neatitinkantį nurodyto valgiaraštyje. G. V. dėl netinkamo maitinimo 2017 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ir jam buvo atsakyta, kad atlikus įstaigos antrojo sektoriaus virtuvės patikrinimą, virėjams buvo pravesti mokymai. G. V. atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamos mitybos jis nuolat buvo priverstas jausti skrandžio skausmus, pykinimą, jam trūko jėgų ir energijos. Tai pakenkė ne tik pareiškėjo fizinei sveikatai, bet ir emocinei būsenai.

9. Akcentavo, kad G. V. buvo nuolat žeminamas, vadinamas necenzūriniais žodžiais ir be priežasties baudžiamas. Pareiškėjo nuomone, tai buvo dėl to, jog jis nesitaikė su nederamu pareigūnų elgesiu ir rašė skundus.

10. Teismo posėdyje pareiškėjo G. V. atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas G. V. kalinimo laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. liepos 12 d. prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių anksčiau negalėjo kreiptis į teismą ir ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Akcentavo, kad G. V. apie savo teisių pažeidimus turėjo sužinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo to momento ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir iš įkalinimo įstaigos administracijos gauti reikiamą informaciją.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu maistas buvo gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintomis Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138.

14. Atsakovas nurodė, kad Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro 2015 m. balandžio 17 d. pažymoje buvo nustatyta, jog trečiojo sektoriaus maisto laboratoriniai tyrimai atitinka nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems maitinimą tiekia viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Kretingos maistas“. 2017 m. lapkričio 23 d. minėta įstaiga pranešė, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą, atliko patikrinimą Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus virtuvėje. Abiejų pamainų maitinimo organizatorės buvo supažindintos su gautų skundų turiniu. Dar kartą buvo pasitikrinti dietinio maitinimo valgiaraščiai, maisto išeigų normos ir patikrintos žaliavos, iš kurios ruošiami dietiniai patiekalai. Virėjams buvo suorganizuoti mokymai, detaliai aptartas virtos mėsos paruošimo technologinis procesas. Pažymėjo, kad G. V. nuo 2016 m. liepos 14 d. buvo skiriamas dietinis maitinimas RB. Nors atlikus patikrinimą, buvo nustatytas pažeidimas dėl grietinės nepateikimo, tačiau jis, atsakovo nuomone, turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar išgyvenimų. Pažymėjo, kad valgiaraščiuose nurodyti patiekalų ir svoris gramais, dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė įstaigoje buvo užtikrinta.

15. Atsakovas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2013 m. spalio 25 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo įdarbintas, taigi jo argumentai dėl atsisakymo suteikti darbą nėra pagrįsti.

16. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad buvo gauti elektroniniai laiškai, kuriuos rašė asmuo, prisistatęs G. V. žmona S. Ž.. Ji buvo susirūpinusi pareiškėjo sveikatos būkle po sužalojimo ir jo žmonai elektroniniu paštu buvo suteikta bendra informacija dėl esamos padėties, tačiau jokie konkretūs duomenys, atskleidžiantys informaciją apie nuteistąjį, nebuvo pateikti. Atkreipė dėmesį, kad G. V. Pravieniškių PN-AK administracijai buvo nurodęs, jog žmonos ir mamos prašė kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl jo laikymo sąlygų ir saugumo užtikrinimo, todėl žmonai buvo pateikta bendra informacija apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas.

17. Atsakovas nurodė, kad G. V. teigimu, pataisos namų pareigūnas D. K., paprašytas iškvieti ryšininką, jog šis sutvarkytų kameroje esantį neveikiantį radijo tašką, įžeidė pareiškėją, pavadindamas jį „gaidžiu“. Akcentuoja, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė jo 2015 m. rugsėjo 4 d. rašyto skundo raštiškai nenagrinėti.

18. Atsakovas nurodė, kad G. V. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų atlikti nuobaudą. Pareiškėjui buvo leista su savimi pasiimti visus leidžiamus turėti daiktus. Atkreipė dėmesį, jog G. V. į pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus su prašymais nuvesti jį į sandėlį nesikreipė.

19. Atsakovas pažymėjo, kad G. V. asmens sveikatos istorijoje pažymėta, jog jis yra kreipęsis dėl virškinamojo trakto nusiskundimų, diagnozė – lėtinis hepatitas. Dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti netinkamas maitinimas, pareiškėjas nesikreipė. Nurodė, kad G. V. sveikatos būklė nieko neišsiskyrė nuo laisvėje esančių asmenų turimų sveikatos problemų.

20. Atsakovas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl jų veikimo ar neveikimo G. V. būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, tarp jų negali būti nustatytas priežastinis ryšys. Taigi, pareiškėjas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Atsakovas pastebėjo, kad G. V. skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau jos nedetalizavo ir nepagrindė, o jo nurodyti argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs ir paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymuose nustatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies bei 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nustatęs, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d., teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad G. V., būdamas apdairus ir rūpestingas, apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų turėjo galimybę sužinoti nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK pradžios, t. y. 2012 m. balandžio 19 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reguliuojančiais šiuos teisinius santykius, taip pat dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptis į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų gauti reikiamą informaciją, tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2018 m. liepos 14 d.

23. Teismas nurodė, kad G. V. nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis apie šiuos pažeidimus nežinojo ir negalėjo žinoti bei nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti G. V. praleistą ieškinio senaties terminą. Patenkinęs atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį, buvusį iki 2015 m. liepos 14 d., atmetė kaip nepagrįstą ir analizavo tik G. V. kalinimo sąlygos, buvusios nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2018 m. liepos 14 d.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 4 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. atlikdamas paskirtą nuobaudą baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 4, Pravieniškių PN-AK inspektorių D. K. informavo, kad minėtoje kameroje neveikia radijo taškas ir paprašė iškviesti ryšininką, jog jį sutvarkytų, tačiau minėtas pareigūnas G. V. išvadino necenzūriniais žodžiais. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 24 d. prašyme Nr. 72(1)1076, adresuotame Kalėjimų departamento direktoriui, prašė jo 2015 m. rugsėjo 4 d. skundo raštiškai nenagrinėti. Byloje nėra įrodymų, kad G. V. nurodytas pareigūnas jo atžvilgiu būtų atlikęs pareiškėjo nurodytus veiksmus, taip pat nėra duomenų, kad dėl minėto pareigūno veiksmų būtų atliktas tarnybinis patikrinimas. Be to, pats G. V. prašė jo skundo nenagrinėti. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodytą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

25. Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. V. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame nurodė, jog nuo 2017 m. lapkričio 9 d. atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Nuo 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas prašė kamerų tipo patalpų inspektoriaus A. B., kad jam būtų leista nueiti į sandėlį, kuriame buvo laikomi jo asmeniniai daiktai, ir pasiimti teismo nutarimą bei rašymo priemonę. G. V. tokia galimybė nebuvo suteikta, nors jis teikė tiek žodinius, tiek raštiškus prašymus. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių pareigūno veiksmų, jis praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK buvo gautas G. V. 2017 m. lapkričio 16 d. skundas, persiųstas iš Kalėjimų departamento, dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, nenuvedant pareiškėjo į sandėlį bei nepagarbiai su juo elgiantis. Pravieniškių PN-AK 2017 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 7-2603 buvo atsakyta į G. V. skundą ir nurodyta, jog pareiškėją perkėlus atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų, jam buvo leista su savimi į kamerų tipo patalpas pasiimti daiktus, kuriuos pagal teisės aktus buvo leidžiama turėti. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas patvirtino, jog pareiškėjas į juos su prašymais nuvesti į sandėlį nesikreipė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. būtų pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl pareiškėjo nenuvedimo į sandėlį pasiimti daiktų negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

26. Iš byloje esančio Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 2S-6812, kuriuo buvo atsakyta į G. V. 2017 m. spalio 12 d. prašymą ir skundą, teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno L. Š. veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo saugumo ir duomenų atskleidimo jo žmonai. Kalėjimų departamentas minėtame rašte pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK buvo gauti elektroniniai laiškai, kuriuos rašė asmuo, prisistatęs S. Ž.. Žmona buvo susirūpinusi G. V. sveikatos būkle po sužalojimo. Jai elektroniniu paštu buvo suteikta bendra informacija dėl esamos padėties, bei nuraminimas, kad G. V. yra užtikrintas saugumas ir išreikšta asmeninė nuomonė – patarimas, kaip nuteistasis turėtų atlikti bausmę pataisos namuose. Jokie konkretūs duomenys, atskleidžiantys informaciją apie pareiškėją, nebuvo suteikti. Kadangi G. V. Pravieniškių PN-AK administracijai nurodė, kad paprašė savo žmonos ir mamos, jog jos kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo laikymo sąlygų ir saugumo užtikrinimo, žmonai buvo pateikta bendra informacija apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad G. V. būtų pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, ginčą inicijuodamas būtent dėl, jo nuomone, pateiktos informacijos apie jo bausmės atlikimo sąlygas pateikimo jo žmonai ir dėl to nutrauktos santuokos, nenurodė jokių argumentų, kokia žala jam dėl to buvo padaryta, t. y., žala jo sveikatai, ar kokie kiti nepatogumai atsirado dėl galbūt pateiktos informacijos ir nutrauktos santuokos. Atsižvelgus į tai, G. V. teiginys dėl neteisėtai jo žmonai suteiktos informacijos apie bausmės atlikimo sąlygas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

27. Iš byloje pateiktų Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. S-17134, Nr. S-17135 bei Nr. S-17136 teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo įdarbintas ir gavo darbo užmokestį. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai įsakmiai neįpareigoja kalinimo įstaigos administracijos įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, be to nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada jis teikė prašymus dėl įdarbinimo, kokius atsakymus gavo (negavo), teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

28. Pacitavęs teisės normas, reguliuojančias nuteistųjų aprūpinimą maistu bei maisto kokybę ir mitybos normas, teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji yra maitinami pagal su VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 26 d. sudarytą maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 738/76-12. Iš atsakovo atstovo pateiktų gautų patiekalų laiko ir temperatūros registravimo žurnalo duomenų teismas nustatė, kad maistas Pravieniškių PN-AK tiekiamas tinkamos temperatūros. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2017 m. balandžio 10 d. tyrimų protokolas Nr. 59716 patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko (viršijo) teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 1 d. prašymu Nr. 71(1)-1161 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl, jo nuomone, netinkamos tiekiamo maisto kokybės (mėsa „plaukė“ aliejuje, sriuba buvo patiekta be grietinės ir panašiai). Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 7-2492, atsakydama į G. V. prašymą, nurodė, kad su 2017 m. lapkričio 8 d. raštu buvo kreiptasi į VšĮ „Kretingos maistas“ ir prašoma pateikti informaciją dėl pareiškėjo keliamų nusiskundimų. 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 11987 VšĮ „Kretingos maistas“ nurodė, kad buvo atliktas įstaigos antrojo sektoriaus virtuvės patikrinimas, patikrinti dietinio maitinimo valgiaraščiai ir maisto išeigų normos, patikrintos žaliavos, iš kurių gaminami patiekalai, virėjams suorganizuoti mokymai ir detaliai aptartas virtos mėsos paruošimo technologinis procesas.

Teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems, gaunantiems dietinį maitinimą pagal RB valgiaraštį (pareiškėjas tokį maitinimą nuolat gauna nuo 2016 m. liepos 14 d.), mėnesio 1 dieną pietų metu „Lietuviški barščiai“ turi būti patiekiami su grietine, nors CD dietai grietinė neskiriama. Dėl maisto dalintojų neatidumo tą dieną grietinė pareiškėjui nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. būtų pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl tiekiamo maisto netinkamos kokybės negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad formalus procedūrinis pažeidimas neturi būti vertinamas kaip esminis ir galėjęs pareiškėjui sukelti tokį neigiamą poveikį, jog būtų galima konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą.

29. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2018 m. liepos 30 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-466 matyti, jog nuo 2017 m. lapkričio 1 d. G. V. tris kartus kreipėsi dėl virškinamojo trakto sutrikimų (lėtinis hepatitas), dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti netinkamas maitinimas, duomenų nėra. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų ar pablogėjusios psichologinės būsenos būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus. Taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti G. V. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

30. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas, nes nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti. Be to, G. V. neįrodė ir jokio žalos fakto. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė pažymą dėl 279,5 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1362-6091 buvo nuspręsta G. V. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir buvo paskirtas advokatas Ričardas Lilas. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reguliuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir atstovavimo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo taip pat netenkino.

III. 32. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir iš naujo išnagrinėti jo skundo dalį, susijusią su informacijos pateikimu, bei tenkinti jo skundą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo abstrakčiai ir paviršutiniškai, neįsigilinęs į skunde nurodytas aplinkybes. G. V. nesutinka su teismo sprendimo dalimi ir teigė, kad atsakovo atstovas piktybiškai ir savavališkai jo sutuoktinei, nepaisydamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, nurodė neteisingą informaciją, jį apšmeižė ir taip prieš pareiškėją nuteikė jam artimą žmogų.

34. G. V. atkreipia dėmesį, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Pažymi, kad atsakovo atstovas nurodė neteisingą informaciją, jog pareiškėjas kreipėsi į artimuosius, ir tai traktavo kaip duomenų subjekto sutikimą, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, kad G. V. tokį sutikimą būtų išreiškęs. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK vadovavosi L. Š. tikrovės neatitinkančiu teiginiu, jog pareiškėjas jį informavo, kad jo artimieji kreipsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Akcentuoja, kad per visą bausmės atlikimo laiką G. V. sutikimą jo artimiesiems teikti informaciją apie jį turėdavo patvirtinti raštu, ir prašo įpareigoti atsakovą pateikti tokį pareiškėjo duodą sutikimą jo sutuoktinei teikti informaciją patvirtinantį dokumentą.

35. Pateikdamas argumentus dėl teismo išvados, kad jis konkrečiais nenurodė, kokia žala dėl informacijos sutuoktinei pateikimo G. V. buvo padaryta, pareiškėjas pažymi, kad į pirmosios instancijos teismą kreipėsi per atstovą, kuris su nurodyta situacija nebuvo tinkamai susipažinęs, todėl teismo nurodytų argumentų negalėjo pateikti.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl atsakovo atstovo jo sutuoktinei nesilaikant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pateiktos informacijos jis patyrė neturtinę žalą: emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, daug skausmo, depresiją, reputacijos suprastėjimą, stipriai ir ilgai išgyveno skyrybų procesą, kadangi labai mylėjo sutuoktinę, suprastėjo G. V. sveikata, jis numetė daug svorio. Vykstant skyryboms ir po jų, pareiškėjas nuolat lankėsi pas psichologus ir psichiatrą, patyrė stiprų ir ilgalaikį emocinį sukrėtimą ir jaučia jo padarinius, G. V. prireikė daug laiko, kad bent truputį atsigautų ir atrastų bent menkiausią norą gyventi.

37. Pareiškėjas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas L. Š., nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir jo sutuoktinei pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, iš esmės sugriovė G. V. santuoką. Nurodydamas, kad pareiškėjas yra narkomanas, pareigūnas prieš jį nukreipė sutuoktinę ir būtent po jo rašytų elektroninių laiškų sutuoktinei jų santuoka iširo.

38. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais, kuriais remdamasis G. V. mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Teigia, kad teismas pareiškėjo deklaratyvius pobūdžio argumentus pagal pateiktus įrodymus įvertino tinkamai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą ir trukmę, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. V. patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

40. Atsakovas akcentuoja, kad G. V. nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta gyvenamojo ploto norma, taip pat buvo paneigti kiti jo skunde nurodyti argumentai.

41. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka G. V., pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, konstatavo, kad G. V. neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neišnagrinėjęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar nurodytų argumentų ar būtų pažeidęs proceso arba materialinės teisės normas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

44. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas, G. V. nuomone, yra neteisingas ir todėl neteisėtas, priimtas paviršutiniškai, nesigilinant į skundo aplinkybes, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis, teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą ir teigia, kad remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo G. V. prašymo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, atlyginti.

47. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovo atstovas neatliko jokių priešingų teisei veikų, pareiškėjo skundą atmetė. G. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutiko ir teigė, kad atsakovo atstovas, nepaisydamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, piktybiškai bei savavališkai jo sutuoktinei nurodė neteisingą informaciją, jį apšmeižė ir taip prieš pareiškėją nuteikė jam artimą žmogų ir dėl to iširo jo santuoka. Tai G. V. sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė jam iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

49. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis iš esmės nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nebuvo patenkintas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios jo sutuoktinei nepagrįstai suteikus informaciją apie jo bausmės atlikimo sąlygas, atlyginimo. Jokių argumentų dėl likusios teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo G. V. nenurodė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina nurodyta apimtimi.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

51. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje G. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui G. V. nurodė ne vieną pataisos įstaigos galbūt padarytą pažeidimą (pareigūnų nepagarbų elgesį bei įžeidinėjimus, neleidimą iš sandėlio pasiimti daiktų, kad galėtų apskųsti teismo procesinį sprendimą, neteisėto informacijos jo žmonai suteikimo, atsisakymo įdarbinti, kelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų patekimui į įkalinimo įstaigą neužkirtimo ir maitinimo netinkamumą). Pravieniškių PN-AK veiksmus teismas analizavo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei aptaręs teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad jokių neteisėtų veiksmų Pravieniškių PN-AK G. V. atžvilgiu neatliko.

53. Kaip jau minėta, pareiškėjas nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kurioje nebuvo patenkintas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios jo sutuoktinei nepagrįstai suteikus informaciją apie jo bausmės atlikimo sąlygas, atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas piktybiškai ir savavališkai jo sutuoktinei, nepaisydamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, nurodė neteisingą informaciją, jį apšmeižė bei taip prieš pareiškėją nuteikė jam artimą žmogų ir dėl to iširo jo santuoka. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų G. V. patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, daug skausmo, depresiją, reputacijos suprastėjimą, stipriai ir ilgai išgyveno skyrybų procesą, kadangi labai mylėjo sutuoktinę, suprastėjo G. V. sveikata, jis numetė daug svorio. Vykstant skyryboms ir po jų, pareiškėjas nuolat lankėsi pas psichologus ir psichiatrą, patyrė stiprų ir ilgalaikį emocinį sukrėtimą ir jaučia jo padarinius, G. V. prireikė daug laiko, kad bent truputį atsigautų ir atrastų bent menkiausią norą gyventi.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatyme, minėta teisė gali būti ribojama. Informacijos teikimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 1 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas yra nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 2 straipsnio 4 dalyje paaiškinta, kad duomenų tvarkymas, tai bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį, asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais, be kita ko, teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Pažymėtina, kad asmens duomenų teikimas tretiesiems asmenims laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 bei 5 straipsnių nuostatas, t. y. asmens duomenys gali būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisėto tvarkymo kriterijui.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnis apibrėžia asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, vienas iš jų – asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, patyręs žalą dėl neteisėto duomenų valdytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

55. Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 2S-6812 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK buvo gauti elektroniniai laiškai, kuriuos rašė S. Ž. prisistatęs asmuo. Nurodyta, kad pareiškėjo žmona buvo susirūpinusi jo sveikatos būkle po sužalojimo ir jai elektroniniu paštu buvo suteikta bendra informacija dėl esamos padėties bei nuraminimas, kad G. V. yra užtikrintas saugumas bei išreikšta asmeninė nuomonė – patarimas, kaip nuteistasis turėtų atlikti bausmę pataisos namuose. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad jokie konkretūs duomenys, atskleidžiantys informaciją apie pareiškėją, nebuvo suteikti. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog G. V. Pravieniškių PN-AK administracijai nurodė, jog žmonos ir mamos prašė, kad jos kreiptųsi į pataisos namų administraciją dėl pareiškėjo sąlygų ir saugumo užtikrinimo, jo sutuoktinei buvo pateikta bendra informacija apie G. V. bausmės atlikimo sąlygas.

56. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad yra įsitikinęs, jog dėl neteisėto Pravieniškių PN-AK pareigūno elgesio, kad jis be G. V. sutikimo jo sutuoktinei S. Ž. suteikė informaciją apie pareiškėjo bausmės atlikimą, ji nusprendė nutraukti su G. V. sudarytą santuoką. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnas, nesant G. V. sutikimo, jo sutuoktinei ne tik suteikė informaciją bet ir jį apšmeižė ir išvadino žodžio nesilaikančiu narkomanu.

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtame rašte trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą informaciją, pažymėjo, kad G. V., ginčą inicijuodamas dėl, jo nuomone, pateiktos informacijos apie jo bausmės atlikimo sąlygas pateikimo jo žmonai ir dėl to nutrauktos santuokos, nenurodė jokių argumentų, kokia žala jam buvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo faktą apie informacijos dėl bausmės atlikimo sąlygų pateikimą žmonai ir santuokos nutraukimą, tačiau kokia konkreti žala dėl galbūt pateiktos informacijos ir nutrauktos santuokos, nedetalizavo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginį dėl jo žmonai nepagrįstai suteiktos informacijos apie bausmės atlikimo sąlygas atmetė kaip nepagrįstą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kokios konkrečios informacijos apie G. V. jo sutuoktinė prašė pateikti ir kokia informacija buvo pateikta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ji buvo pateikta nesant pareiškėjo sutikimo. Jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sutikimą, kad jo sutuoktinei būtų teikiama informacija, atsakovo atstovas nepateikė. Nepateikdamas įrodymų, kad buvo pateikta tik bendra informacija, o ne konkretūs asmens duomenys, atsakovas nepaneigė, kad informacija buvo teikiama nesilaikant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. negavus pareiškėjo sutikimo tokią informaciją teikti. Taigi, pareiškėjo G. V. teiginys dėl neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo paneigtas.

59. Atsižvelgus į konstatuotus atsakovo atstovo veiksmus, t. y. neteisėto informacijos jo sutuoktinei pateikimą, spręstina, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl turi būti vertinamos kitos civilinės atsakomybės valstybei kilimo sąlygos.

60. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo sutuoktinei neteisėtai suteiktos informacijos, ji nusprendė nutraukti santuoką. Pažymėtina, kad skundą ir prašymą Kalėjimų departamentui dėl tokių Pravieniškių PN-AK pareigūno veiksmų G. V. pateikė 2017 m. spalio 12 d. Taigi, darytina išvada, kad informacija pareiškėjo sutuoktinei buvo suteikta dar 2017 m. spalio mėnesio pirmoje pusėje arba net dar anksčiau. Byloje esantis Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas patvirtina, kad G. V. ir S. Ž. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 14 d. raštu pareiškėjui buvo išsiųsti dokumentai santuokai nutraukti bendru sutikimu, kuriuos jis turėjo pasirašyti. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendime pažymėta, kad santuoką buvo prašoma nutraukti bendru sutikimu, ir G. V. bei S. Ž. prašymas buvo patenkintas. Per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ patikrinus Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10318-1042/2018 esančius duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2018 m. birželio 14 d. prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu buvo nurodyta, jog asmenys nuo santuokos sudarymo bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena. Dėl skirtingų požiūrių į esminius santuokinio gyvenimo dalykus bei išryškėjus skirtingiems interesams ir poreikiams, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir nėra tikslingas. Pažymėta, kad asmenys nemato galimybių suvienodinti charakterio skirtumų ir rasti bendrų interesų. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl asmenys mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Jie taip pat prašė nenustatyti termino susitaikyti ir santuoką nutraukti.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei praėjusį laiką nuo pareiškėjo sutuoktinei atsakovo atstovo pateiktos informacijos ir santuokos nutraukimo, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo santuoka iširo būtent dėl Pravieniškių PN-AK darbuotojo neteisėtų veiksmų, taigi negalima daryti išvados, kad tarp neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, kurią jis motyvavo dėl nutrauktos santuokos patirtais išgyvenimais, yra priežastinis ryšys. Nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti žalą nekyla. Tai reiškia, kad G. V. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas, taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą aptartą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

62. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. V. skundas buvo išnagrinėtas abstrakčiai ir paviršutiniškai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismo išvados nėra motyvuotos, o tam tikri motyvavimo trūkumai šiuo atveju įtakos priimto sprendimo rezultatui neturi.

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo šios teismo sprendimo dalies panaikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė