dc1ff8ec-e10a-42f8-908f-91f45d7e268b · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-158-618/2023 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01701-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. P., gim. 1905 m. liepos 21 d., mirties jo palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti priėmė P. P., gim. 1912 m. liepos 30 d.; po P. P., gim. 1912 m. liepos 30 d. mirties visÄ jos palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti priėmė V.

P., gim. 1954 m. kovo 22 d.; patvirtinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp V. P., gim. 1954 m. kovo 22 d., ir pareiÅ¡kėjo V. S., gim. 1970 m. gruodžio 5 d., pagal kuriÄ už V. P. iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisėmis buvo perleisti: gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 6 690,00 rublių ir 300,00 rublių sumokėtų 1992 m. liepos 28 d.

P. P. už žemę pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos 1992 m. liepos 28 d. praneÅ¡imÄ , žemės sklypo įkainojimÄ aktÄ ir Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 3 d. potvarkį Nr. 411v, pripažįstant jam nuosavybės teises į perleistÄ turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas vertino, kad praÅ¡ydamas patvirtinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti sutarties sudarymo ir nekilnojamojo turto įgijimo jos pagrindu faktÄ .

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su tuo, kad tarp jo ir mirusio V. P. buvo susiklostę iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, kurių pagrindu jis po jo mirties nuosavybėn įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieÅ¡kinį, o ne nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. 2.2.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir mirusieji asmenys, su kuriais susiję kiti praÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, nėra giminaičiai. PareiÅ¡kėjas nėra ginčo turto paveldėtojas nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ . Reikalavimai dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, kaip savarankiÅ¡ki reikalavimai, pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl juos taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme ypatingosios teisenos tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 3.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 3.1. Pažymi, kad pareiÅ¡kimu praÅ¡oma patvirtinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymÄ , kai kita sandorio pusė yra mirusi, taip pat praÅ¡oma nustatyti du palikimo priėmimo faktus, pagal kuriuos turtÄ , perleistÄ pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį pareiÅ¡kėjui, įgijo rentos gavėjas, kuris Å¡iai dienai yra miręs. Nurodo, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog sutarties sudarymo patvirtinimas yra ginčo teisenos dalykas, kadangi kita sandorio pusė yra mirusi.

Laiko, kad tokio sandorio patvirtinimo negalima iÅ¡spręsti ginčo teisenos tvarka, kadangi nėra atsakovo. Sutarties sudarymo patvirtinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.309 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka gali bÅ«ti nustatomas CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka ir nebegali bÅ«ti patraukta ginčo byloje atsakovu už vengimÄ Ä¯forminti sandorį. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neturi sutarties sudarymÄ patvirtinančio ir atitinkančio įstatymÄ nustatyta forma dokumento, nes sutartis laiku nebuvo įforminta įstatymo nustatyta tvarka, todėl ir kreipiasi į teismÄ dėl jos patvirtinimo. 3.2.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui už iÅ¡laikymo iki gyvos galvos buvo perduota valdyti ir naudoti savo nuožiÅ«ra turtÄ â€“ paveldėtÄ sodybÄ ir paveldėtas įmokas už žemę, o už tai buvo iÅ¡laikytas iki mirties ir palaidotas, kas yra iÅ¡laikymo faktas, kuris gali bÅ«ti nustatinėjamas per juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ . 3.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimo dalį dėl sutarties patvirtinimo, tokiu bÅ«du iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimdamas teisę įforminti nuosavybės teisę į gytÄ turtÄ .

Taip pat nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ir pareiÅ¡kimo dalį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes toks faktas yra aktualus ir bÅ«tinas nustatant praÅ¡omos patvirtinti sutarties kitos Å¡alies teises į turtÄ , kurį jis perleido pareiÅ¡kėjui praÅ¡oma patvirtinti sutartimi, kadangi jei pats neturėtų nuosavybės teisių į perleistÄ turtÄ , tai jis jų ir negalėtų perleisti. Palikimo fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes ir pareiÅ¡kėjui, nors jis ir nėra susietas giminystės ryÅ¡iais su mirusiais asmenimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

6. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Faktai, iÅ¡vardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, ar neturi, reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kodėl faktas turi bÅ«ti nustatytas.

8. Pažymėtina, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad toks reglamentavimas reiÅ¡kia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iÅ¡ paduodamo pareiÅ¡kimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks praÅ¡ymas ypatingÄ ja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

Tokia iÅ¡vada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiÅ¡kinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ . Tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

9. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinius faktus, jog po V. P., gim. 1905 m., mirties jo palikimÄ priėmė P. P., gim. 1912 m., o po jos mirties palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, priėmė V. P., gim. 1954. Taip pat praÅ¡o patvirtinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp V. P., gim. 1954 m., ir pareiÅ¡kėjo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties patvirtinimo turi kreiptis ginčo teisenos tvarka, o juridinių faktų konstatavimas, kad priimtas palikimas, pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukels, kadangi jis nėra mirusiųjų giminaitis.

10. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo turinio teismui matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti faktus, jog jis iÅ¡laikė V. P., gim. 1954 m., kuris mirė 1997 m. lapkričio 28 d., kadangi su Å¡iuo metu mirusiuoju V. P. buvo sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjo nuosavybėn už teiktÄ iÅ¡laikymÄ turėjo pereiti pareiÅ¡kime nurodomas nekilnojamasis turtas. Ä®vertinus pareiÅ¡kime dėstomas aplinkybes, galima vertinti, kad pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti sutarties sudarymo bei jos pagrindu įgyto nekilnojamojo turto faktÄ .

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir kaip yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatomi kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurie yra arba turi bÅ«ti įrodinėjimo dalykas. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ ypatingosios teisenos tvarka.

12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti Å¡alių valiÄ , pripažinti sutarties sudarymo faktÄ , aiÅ¡kinti sutarties nuostatas, o kartu ir pripažinti asmens teises, kylančias iÅ¡ neįteisintos sutarties, į nekilnojamÄ jį turtÄ , yra ginčo teisenos dalykas, kadangi visi pareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su tuo, kad tarp jo ir mirusiojo V. P., gim. 1954 m., buvo susiklostę iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas po jo mirties nuosavybėn įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , gali bÅ«ti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieÅ¡kinį, o ne nustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka.

13. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susiję su sudarytos sutarties bei paveldėjimo nuostatomis, kas patvirtina, jog egzistuoja įstatymais nustatyta ir kitokia, nei CPK 444 straipsnyje numatyta, tvarka, o pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti ir jis neturi galimybės savo teisių įgyvendinti kitokiais būdais.

14. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu taip pat prašė nustatyti du palikimo priėmimo faktus, pagal kuriuos turtÄ Ä¯gijo V. P., gim. 1954 m. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti vienÄ iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų t.y. palikimo priėmimÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

15. Pažymėtina, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkto tvarka, teismas nustato tik esant įpėdinių pareiÅ¡kimui (CK 5.50 straipsnis). Kai pareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti kokį nors juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teismas privalo įvertinti, ar praÅ¡omas nustatyti faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ , pabaigÄ . Kadangi paveldėjimo teisiniuose santykiuose, yra taikomi įstatymai, kurie galiojo palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui), Å¡iuo atveju 1964 m.

Civilinis kodeksas, darytina iÅ¡vada, kad minėto juridinio fakto nustatymas nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi jis nėra įstatyminis palikėjo įpėdinis. PareiÅ¡kėjo nesieja giminystės ryÅ¡iai nei su V. P., nei su P. P., byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų mirusiųjų įpėdinis pagal testamentÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra paduotas neįgalioto asmens, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti ir Å¡iÄ pareiÅ¡kimo dalį.

Juridinio fakto nustatymas, kad mirus V. P. jo palikimÄ priėmė P. P., o jai mirus V. P., pareiÅ¡kėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl jis yra nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tvarka. Atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Larisa Å imanskienė