dc1fc942-7752-4e52-b115-b8d04fbb3004 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-106-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01261-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.10; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.2.9.10; 3.3.2.4. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo I. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12100-674/2022 pagal ieÅ¡kovės M.

V. ieškinį atsakovui I. R. dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė M. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti I. R. su šeima: G. R. ir nepilnamečiais vaikais M. R. ir K. R., su visu jų užgyventu turtu iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieškovei M. V., atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. Dovanojimo sutarties su uzufruktu pagrindu asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo nuosavybės teises į 0,75 ha žemės sklypÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , tris Å«kinius pastatus, garaÅ¾Ä ir kitus kiemo statinius. Ankstesnė Å¡io turto savininkė J. R. raÅ¡tu buvo įspėjusi atsakovÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ jai priklausančių pastatų, tačiau atsakovas į pasiÅ«lymÄ neatsiliepė ir per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡sikėlė.

IeÅ¡kovė 2022 m. gegužės 31 d. taip pat siuntė atsakovui su Å¡eima raginimÄ iÅ¡sikelti per tris mėnesius. Atsakovas įsigijo kitÄ gyvenamÄ jį namÄ , kai kuriuos savo daiktus iÅ¡sivežė, tačiau kai kuriuos savo daiktus vengia pasiimti. Kadangi atsakovas yra palikęs kai kuriuos daiktus, ieÅ¡kovė negali panaikinti jo ir jo Å¡eimos gyvenamosios vietos deklaracijos. Nuomos ar panaudos sutartys, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę naudotis turtu, nesudarytos.

3. Atsakovas I. R. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys visiÅ¡kai nepagrįstas, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas savo name (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2022 m. birželio 25 d., be to, yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu. Pripažįsta, kad buvo palikęs keletÄ daiktų, kuriuos pasiėmė vėliau, tačiau bÅ«tiniausius daiktus dar iki ieÅ¡kinio pateikimo buvo iÅ¡sivežęs.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad atsakovas jau yra iÅ¡sikėlęs iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio namo ir atidavęs raktus, bet ne tada, kaip nurodyta atsiliepime. Kadangi nebeliko ieÅ¡kinio dalyko, prašė iÅ¡spręsti tik bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . PaaiÅ¡kino, kad rugsėjo 2 d. suėjo terminas atsakovui iÅ¡sikelti, ieÅ¡kinį teikė dar po kurio laiko, tačiau atsakovas iÅ¡sideklaravo tik spalio 10 d. Byla turėtų bÅ«ti nutraukta ir priteistas tik žyminis mokestis bei 300 Eur advokato iÅ¡laidų.

5. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad raktus ji gavo jau esant ieÅ¡kiniui teisme. Atsakovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ jos namų tik rugsėjo gale. Raktus jai atidavė spalio 7 d. IÅ¡sideklaravo tik spalio 10 d. IeÅ¡kovė prašė jai padengti bylinėjimosi iÅ¡laidas - 100 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokato pagalbÄ .

6. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes su Å¡eima jau buvo iÅ¡sikėlęs birželio 25 d. IÅ¡sikėlė tuoj pat, kai vaikai baigė mokyklÄ . Raktai buvo pakabinti. Atsakovas pripažino, kad iÅ¡sideklaravo po laiko, spalio 10 d. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi be pagrindo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginti ieÅ¡kovei nesutiko. Prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nelikus ieÅ¡kinio dalyko byla turi bÅ«ti nutraukta. Pripažino, kad dalis ieÅ¡kinio įvykdyta po ieÅ¡kinio pateikimo, tai yra iÅ¡sideklaravo vėliau. Prašė, kad kiekviena iÅ¡ Å¡alių pasiliktų prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat prašė spręsti klausimÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kinys nebuvo reikalingas. Taip pat vėliau paprašė priteisti atsakovui jo patirtas 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovės M. V. ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo atsakovui I. R. paliko nenagrinėtÄ , grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 325 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžių metu abi Å¡alys prašė bylÄ nutraukti, joms iÅ¡aiÅ¡kintos bylos nutraukimo pasekmės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsiėmė, o atsakovas teismo posėdžio metu su tuo, kad ieÅ¡kovė atsiima ieÅ¡kinį, sutiko. Atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, į tai, kad atsakovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡sikelti patenkino, tačiau buvo pamiršęs iÅ¡sideklaruoti, vis dar likę atsakovo daiktų ieÅ¡kovei priklausančiame name, teismas laikė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsiėmė, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 139 straipsnio 1 dalyje, todėl ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes atsakovas gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame name. IÅ¡ deklaracijos pažymos matyti, kad atsakovas savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeitė 2022 m. spalio 10 d., tai yra jau po ieÅ¡kinio pateikimo (ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.). Be to, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ir namo raktus gavo iÅ¡ atsakovo tik spalio 7 d.

Atsakovas to nepaneigė, nors nurodė, kad jau nuo 2022 m. birželio 25 d. su Å¡eima gyvena kitur. 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, kad liko neiÅ¡spręstas tik bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas. 2022 m. spalio 27 d. atsakovas teismo posėdyje dalyvavo vienas, be atstovo, jau žinojo, kad byla iÅ¡ esmės nebus nagrinėjama, o liko tik neiÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu siÅ«lė viskÄ baigti taikiai ir kad atsakovas jai kompensuotų pusę jos patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taikus susitarimas nepasiektas. 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovas teismo posėdyje dalyvavo su atstovu ir prašė priteisti jo patirtas išlaidas advokatui.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu A. J. sudarė tik 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. tik dėl paskutinio teismo posėdžio, kur spręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Atsakovas sumokėjo atstovui 150 Eur, prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

12. Teismas vertino, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes jau nuo 2022 m. spalio 25 d. atsakovas žinojo, jog jam patenkinus ieškinio reikalavimus, byla iš esmės nebus nagrinėjama, be to, atsiliepimas į ieškinį pateiktas teismui 2022 m. spalio 14 d., kai tuo tarpu dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis advokato pagalbos ir teikti teismui ieškinį.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrįstas pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 25 procentus ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio (25 Eur) ir 300 Eur už advokato pagalbÄ , viso 325 Eur (CPK 80, 94, 98 straipsniai).

14. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovė M. V., kreipdamasi į teismÄ , gynė savo teisę į nuosavybę. IÅ¡ nustatytu aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kinys jo pateikimo dienai buvo pagrįstas. Kada konkrečiai atsakovas iÅ¡sikėlė, tarp Å¡alių neprieita vieningos nuomonės, tačiau iÅ¡sideklaravimas atliktas tik 2022 m. spalio 10 d. (ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.), kai iÅ¡sideklaravimas iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio namo buvo vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų.

Be to, ieÅ¡kovė, neturėdama namo raktų, turėjo pagrįstÄ pagrindÄ abejoti ir dėl visiÅ¡ko atsakovo iÅ¡sikėlimo. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad raktus nuo namo gavo spalio 7 d., t. y. jau tuo metu, kai ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės elgesys nėra nesÄ Å¾iningas ir sÄ moningas siekimas iÅ¡kelti bylÄ atsakovui neturint tam teisėto pagrindo, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovei baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmės laikė nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 15. Atsakovas I. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Kadangi bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės yra neįvykęs ir teismas neturi įstatyminės ar subjektyvios teisės ir/ar pareigos tirti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų, vertinant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti iÅ¡imtinai tik į procesinį Å¡alių elgesį - negalima vertinti byloje esančių faktinių aplinkybių vadovaujantis materialiosios teisės normomis, nes tam yra privalomas įrodymų tyrimas byloje, kuris vykdomas tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Å iuo atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės neįvyko, įrodymai byloje nebuvo tiriami, tačiau teismas, neatskirdamas Å¡alių procesinio ir materialaus pobÅ«džio elgesio, vertino įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčius faktus (ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus), nors jei bylos nagrinėjimas bÅ«tų įvykęs iÅ¡ esmės, atsakovas byloje bÅ«tų pateikęs faktinius įrodymus, kurie ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus bÅ«tų paneigę. 15.2. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais byloje, nors bylos nenagrinėjo iÅ¡ esmės, taip padarydamas esminius proceso pažeidimus.

Pagal gausiai iÅ¡plėtotÄ kasacinio teismo praktikÄ , įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo metu, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi, teismas, siekdamas iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , galėjo nustatinėti tik Å¡alių procesinį, o ne materialųjį elgesį. Å iuo atveju tai padaryta nebuvo, dėl ko pati skundžiama nutartis savaime negali bÅ«ti laikoma teisėta (CPK 329 straipsnio 1 dalis). 15.3. Civilinė byla nutraukta ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio.

Dėl Å¡ios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ Ä¯vertintinas ieÅ¡kovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog atsakovas iÅ¡ jos namų yra iÅ¡sikraustęs. Atsakovo patvirtintas faktas, kad buvo palikęs dalį jam nebereikalingų daiktų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas iki ieÅ¡kinio pateikimo momento nebuvo iÅ¡sikraustęs. IeÅ¡kovei piktnaudžiaujant savo turimomis procesinėmis teisėmis ir pateikus ieÅ¡kinį teismui, kurio dalykas - iÅ¡keldinimas (iÅ¡deklaravimas tai antrinis ieÅ¡kinio objektas, nes ieÅ¡kovė, bÅ«dama nekilnojamojo turto savininkė, bet kada galėjo iÅ¡deklaravimÄ Ä¯vykdyti pati, nes nuo tada, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, asmenys neregistruoja savo gyvenamosios vietos, savininkas gali kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos migracijos tarnybÄ , turėti su savimi nuosavybės teisę į butÄ patvirtinančius dokumentus (inventorizacinę bylÄ arba pažymÄ iÅ¡ registrų centro, teismo nutartį), paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ ir taip panaikinti trečiojo asmens registracijÄ )), proceso pažeidimas yra įvykdytas ieÅ¡kovės, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, neturėdamas teisės tirti byloje surinktų įrodymų, motyvuodamas, kad atsakovas ieÅ¡kinio dalykÄ Ä¯vykdė po ieÅ¡kinio pateikimo momento. 15.4.

Å iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį suformuluodama reikalavimÄ , kai realiai nei ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo ieÅ¡kinio pateikimo momentu nebebuvo. Nors teismas Å¡ios aplinkybės teismo metu nenustatinėjo, bet esant bÅ«tent nurodytam faktui bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės neįvyko ir ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio atsisakė. Kadangi bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tai pareikÅ¡tų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos iÅ¡sprendimui kitos Å¡alies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių prieÅ¡inga Å¡alis atsisakė.

Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir pats bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai. Taigi, pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

16. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė M. V. praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti 2022 m. lapkričio 28 d. teismo nutartį nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, t. y. atsakovui registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas iÅ¡sikelti iÅ¡ jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų per tris mėnesius.

PasiÅ«lymÄ iÅ¡sikelti jam buvo siuntusi ir ankstesnė pastatų savininkė J. R.. Atsakovas pasiÅ«lymus visiÅ¡kai ignoravo, 2022 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė buvo iÅ¡kvietusi atsakovui policijÄ , tai atsakovas ieÅ¡kovei tik replikavo, kad iÅ¡sikels tik kai bus teismo sprendimas. Suėjus trijų mėnesių terminui, per kurį atsakovas turėjo iÅ¡sikelti, SMS žinute ieÅ¡kovė užklausė atsakovo, kada jis ketina iÅ¡sikelti, ir nurodė, kad jeigu neiÅ¡sikels, ieÅ¡kovė kreipsis į teismÄ .

Jokio atsakymo į tÄ Å¾inutę ieÅ¡kovė negavo, dar palaukė tris savaites prieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį teismui, pasidomėjo seniÅ«nijoje, gal atsakovas iÅ¡sideklaravo, ir tik sužinojusi, kad jis to nepadarė, pateikė ieÅ¡kinį teismui. 16.2. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko. Teigė, kad yra įsigijęs namÄ kitame kaime, iÅ¡sikėlė dar 2022 m. birželio 25 d. ir iÅ¡sideklaravo, nors jo pateiktoje pažymoje matėsi, jog iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų jo Å¡eima iÅ¡sideklaravo tik 2022 m. spalio 10 d.

Teismui ieÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, patvirtindama, kad atsakovas galutinai iÅ¡sikėlė ir raktus jai perdavė 2022 m. spalio 7 d., pasakė, kad iÅ¡sideklaruos pirmadienį, ir tai patvirtino jo pateikta pažyma, kad iÅ¡sideklaravimas įvyko bÅ«tent pirmadienį, t. y. 2022 m. spalio 10 d. Atgavusi raktus ieÅ¡kovė galėjo fotonuotraukomis užfiksuoti rastÄ vaizdÄ po atsakovo iÅ¡sikėlimo, nuotraukas pateikė teismui. Parengiamojo teismo posėdžio metu 2022 m. spalio 27 d. atsakovas nurodė, kad likę daiktai yra Å¡iukÅ¡lės, jis nematė pareigos jas iÅ¡sivežti.

IeÅ¡kovė neturėjo tikslo vilkinti bylos procesÄ , ieÅ¡kinio netikslino, nekėlė reikalavimo, kad atsakovas savo lėšomis iÅ¡sivežtų paliktus savo nereikalingus daiktus. 2022 m. spalio 27 d. posėdžio metu ieÅ¡kovė teismui nurodė, kad ieÅ¡kinio dalyko nebeliko, nes atsakovas ieÅ¡kinio reikalavimus įvykdė, tačiau juos įvykdė tik po to, kai gavo teismo siųstus dokumentus, ir praleidęs ieÅ¡kovės nustatytÄ terminÄ . Teismas siÅ«lė ginÄÄ baigti taikiai, sudarė tam sÄ lygas padarydamas pertraukÄ , tačiau su atsakovu susitarti nepavyko. 16.3.

Teismas įvertino ieÅ¡kovės pastangas iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , taip pat ir teismo posėdžių metu, bei atsakovo elgesį. Nors ieÅ¡kovė kaltinama pažeidusi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau akivaizdu, kad pats atsakovas tokių taisyklių nesilaikė. Savalaikis atsakovo praneÅ¡imas turto savininkei apie iÅ¡sikėlimÄ , patalpų ir raktų perdavimas, gyvenamosios vietos iÅ¡deklaravimas nebÅ«tų suteikęs ieÅ¡kovei pagrindo kreiptis į teismÄ dėl savo, kaip turto savininkės, teisių pažeidimo.

Teismas teisingai įvertino procesinį Å¡alių elgesį ir vadovaudamasis priežasties teorija, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, priėmė teisingÄ nutartį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nei vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ ir kt. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

20. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

22. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu ieÅ¡kovei atsiėmus ieÅ¡kinį, o atsakovui tam neprieÅ¡taravus. Byloje ginčo dėl to, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio atsiėmimÄ nulėmė tai, jog iÅ¡nyko ieÅ¡kovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra. Pažymėtina, kad tokiu atveju Å¡alių ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, o Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis priežasties teorija, t. y. kaip ir Å¡iuo atveju aiÅ¡kinantis, kurios iÅ¡ proceso Å¡alių elgesys sÄ lygojo ieÅ¡kinio atsiėmimÄ .

Kartu pažymėtina, kad ieškovė atsiėmė ieškinį, o ne kaip teigia atskirajame skunde apeliantas, atsisakė ieškinio. Ieškinio atsisėmimas (CPK 139 straipsnis) ir ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis) yra skirtingi institutai, sukuriantys skirtingas teisines pasekmes šalims. Ieškinio atsiėmimas nereiškia bylos išsprendimo kitos šalies naudai, kadangi ieškovei nėra užkertamas kelias ateityje pakartotinai reikšti tuos pačius reikalavimus.

23. Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės materialinio teisinio suinteresuotumo iÅ¡nykimo priežasčių tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovui skirtingai aiÅ¡kinant ginčo dėl esmės aplinkybės – ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas po ieÅ¡kinio pateikimo patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. iÅ¡sikėlė iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio namo, atidavė raktus ir iÅ¡sideklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame name, tuo tarpu atsakovas teigia, kad jau iki ieÅ¡kinio pateikimo momento buvo iÅ¡sikraustęs iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio namo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu atsiėmė ieÅ¡kinį, nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl teisminio proceso ir susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų yra iÅ¡imtinai kalta tik ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas buvo iÅ¡keldinti apeliantÄ su Å¡eima ir visu jų užgyventu turtu iÅ¡ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių ieÅ¡kovei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iÅ¡ deklaracijos pažymos matyti, kad atsakovas savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeitė 2022 m. spalio 10 d., tai yra jau po ieÅ¡kinio pateikimo (ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d.).

Nors atsakovas nurodė, kad jau nuo 2022 m. birželio 25 d. su šeima gyvena kitur, tačiau nepaneigė ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog namo raktus ieškovė iš atsakovo gavo 2022 m. spalio 7 d. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas dar iki ieškinio pateikimo teismui iš ieškovei priklausančių patalpų buvo išsikėlęs.

25. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama nekilnojamojo turto savininke, bet kada galėjo apelianto iÅ¡deklaravimÄ Ä¯vykdyti pati. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada deklaravimo įstaiga panaikina deklaravimo duomenis. Ä®statymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad duomenys panaikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Taigi, duomenys panaikinami, jei yra dvi sÄ lygos: asmuo yra iÅ¡vykęs ir dėl duomenų panaikinimo kreipiasi pastato savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-590-1062/2021). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad namo raktus ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo gavo tik 2022 m. spalio 7 d., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovas dar iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų nebuvo iÅ¡sikėlęs (iÅ¡vykęs).

Taigi, ieÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡ymÄ panaikinti jai priklausančiose patalpose savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio atsakovo deklaravimo duomenis deklaravimo įstaigai galėjo pateikti ne anksčiau nei 2022 m. spalio 7 d.

26. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų siekęs dar ikiteisminėje ginčo stadijoje rasti kompromisÄ ir susitarti su ieÅ¡kove. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , savalaikis atsakovo praneÅ¡imas turto savininkei apie iÅ¡sikėlimÄ , patalpų ir raktų perdavimas, gyvenamosios vietos iÅ¡deklaravimas nebÅ«tų suteikęs ieÅ¡kovei pagrindo kreiptis į teismÄ dėl savo, kaip turto savininkės, teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui ir ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovo elgesys, t. y. tai, kad atsakovas nevykdė ieÅ¡kovės reikalavimo per ieÅ¡kovės nustatytÄ terminÄ (2022 m. gegužės 31 d. siuntė atsakovui su Å¡eima raginimÄ iÅ¡sikelti per tris mėnesius) iÅ¡sikraustyti ir iÅ¡sideklaruoti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų, dėl to ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ ir patirti papildomų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikdama teismui procesinius dokumentus.

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, jog dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovui tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga.

29. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ atsiėmus ieÅ¡kinį, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 150  Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas nutaria: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo I. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė