2026-02-18 Nr. AB-3760-3-64-3-03632-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-325-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03632-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės; pripažinti, kad nenagrinėjant bylų pažeidžiama moralė ir demokratinės valstybės esmė; pripažinti teisėjo (402) elgseną piktybišku savavaldžiavimu ir tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą (Regionų administracinio teismo Kauno rūmus) klausyti įstatymų, moralės / etikos principų ir vykdyti teisingumą; neversti pareiškėjo dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; nustoti kenkti pareiškėjui ir užtikrinti visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas apginti pažeistas pareiškėjo teises, įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytų sistemingų ir daugybinių įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimų.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat skyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Įvertinęs ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundo reikalavimų pobūdį, pabrėžęs, kad vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti, konstatavęs, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl teismų ir Konstitucinio Teismo veiklos, teismas sprendė, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl ko jį atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Paskirdamas baudą dėl piktnaudžiavimo procesu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teikia teismui daugybinius kartotinius skundus, nors teismas analogišką jo klausimą jau yra išsprendęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatęs, jog Regionų administraciniame teisme pagal analogiškus pareiškėjo skundus buvo užvesta daugybė bylų (pvz., Nr. eI2-21283-1102/2025; Nr. eI2-21271-920/2025; Nr. eI2-20803-505/2025; Nr. eI2-20705-1029/2025), o pareiškėjas, tiek nesulaukęs prašymo priėmimo klausimo išsprendimo, tiek jį išsprendus ir prašymą atsisakius priimti, toliau dideliais kiekiais į vėl teikia tapačius skundus, vien 2025 metais pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs virš 880 skundų, teismas sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, kad pareiškėjui jau buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas priėjo prie išvados, kad už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirtina 300 Eur dydžio bauda.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai skyrė jam baudą, tokiu būdu parodo savo šališkumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, kadangi skundas yra susijęs su teisėjų veikla, tam tikrų aplinkybių pripažinimu, tačiau teismas tokių reikalavimų nenagrinėja. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tiek nesulaukęs skundo priėmimo klausimo išsprendimo, tiek jį išsprendus ir skundą atsisakius priimti, toliau dideliais kiekiais teikia tapačius skundus, laikė, kad tokiu būdu pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla, taip pat pareiškėju siekiu pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad nors rezoliucinėje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundą atsisako priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad skundas faktiškai atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo bauda už piktnaudžiavimą procesu paskirta už tai, kad pareiškėjas teikia tapataus pobūdžio skundo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nepaisant to, kad teismai tokio pobūdžio klausimus jau yra išsprendę. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo teikiamų tapačių skundų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas teikia daugelį skundų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nauji skundai teikiami nesulaukiant anksčiau teiktų tapačių skundų išnagrinėjimo klausimo išsprendimo ir nepaisant, kad išnagrinėjus skundo priėmimo klausimą, tokie skundai pripažįstami, kaip nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pateikdamas skundą pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl buvo pagrindas skirti baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Paskirta 300 Eur bauda teisėjų kolegijos vertinimu yra paskirta pagrįstai, atitinka protingumo ir proporcingumo principus.

Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, pati savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė