dc1f99c7-3a5e-4dca-8611-1f67f83cbbea · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2144-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00971-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.21; 110.1; 110.4; 110.6. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelgotos transportas“, atstovaujamos advokato Gintaro Černiausko, atskirÄ jį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1231-503/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelgotos transportas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“ dėl nuostolių atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gelgotos transportas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 11 075,29 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 10 310 Lt, skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareikÅ¡tam reikalavimui užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti tikėtinai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas ir, kad tik pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, ar kad jų nepritaikius pasunkės ar taps negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ ir imsis kokių nors veiksmų, apsunkinančių teismo sprendimo įvykdymÄ .

Bylos duomenimis, atsakovė su ieÅ¡kove bendrauja. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad galimos skolos suma nėra labai didelė, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieÅ¡tarautų ir ekonomiÅ¡kumo principui, dėl jų taikymo žymiai padidėtų bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovės atstovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1231-503/2014 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tinkamai neįvertino visų faktinių Å¡iam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai. Apelianto nuomone, teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Teismas spręsdamas, ar ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma yra didelė, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Atsakovės pardavimo pajamos 2013 m., palyginus su 2012 m., sumažėjo daugiau nei 4 000 000 Lt, įmonės turtas per vienerius metus sumažėjo daugiau nei 3 700 000 Lt. Apelianto nuomone, net ir nesant tyčinių atsakovės veiksmų paslėpti ar perleisti turtÄ , nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

Aplinkybė, kad atsakovės vykdoma veikla yra nuostolinga, atsakovė negali vykdyti einamųjų mokėjimų net valstybinėms institucijoms, patvirtina grėsmę ieÅ¡kovės turtiniams interesams, todėl yra pagrindas atsakovės turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys bendrauja, iÅ¡ atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio vengiant informuoti ieÅ¡kovę apie įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovės nuosavybė, siekiant nuslėpti šį faktÄ nuo ieÅ¡kovės, leidžia teigti, kad atsakovė vengs vykdyti ir teismo sprendimÄ .

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog Å¡iuo atveju laikinųjų priemonių taikymas prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo principui, nes dėl jų taikymo žymiai padidėtų bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tokiai sumai, kuria bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo sprendimo įgyvendinimas, o teismo veiksmai tik pažeidžia kitÄ â€“ proporcingumo principÄ . Anot apelianto, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovė patirtų žymiai didesnių iÅ¡laidų siekiant iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 11 075,2 Lt, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju.

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tada ir tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o teismo atmesti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 300 Lt iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .Nurodė, kad atsakovė nesutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra reali grėsmė, kad jų nesiėmus bÅ«simo teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas remiasi atsakovės balansu už ataskaitinius 2013 m., kuriame atsispindi atsakovės stabiliÄ turtinę padėtį ir nuosekliÄ verslo veiklÄ Ä¯rodantys duomenys. Ä®monė turi pakankamai turto, kas įrodo, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieÅ¡kovė turėtų pakankamai galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ .

PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, atsakovė 2013 m. dirbo pelningai, sugebėjo eliminuoti daugiau nei 5 mln. Lt nuostolį, kas įrodo atsakovės verslo veiklos nuoseklumÄ , stabilumÄ ir tendencijÄ veikti pelningai. Atsakovė pastoviai ir nuosekliai dengia įsipareigojimus kreditoriams, o didžiÄ jÄ Ä¯sipareigojimų dalį sudaro eiliniai mokėjimai bankams už atsakovės lizingo bÅ«du įsigyjamas transporto priemones, kurias įmonė naudoja savo veikloje. Atsakovės įmonės įstatinis kapitalas sudaro 750 000 Lt sumÄ , kas įrodo įmonės didelį kapitalÄ ir stambias verslo apimtis.

Atsakovė reguliariai kas mėnesį padengia turimus įsiskolinimus VSDFV, o atidėjiniai susidarė dėl to, kad atsakovės įmonėje dirbo ir iki Å¡iol dirba didelis darbuotojų skaičius. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikius areÅ¡tÄ , gali sutrikti atsiskaitymas su įmonės darbuotojais, valstybės biudžetu, dėl ko labiausiai nukentėtų atsakovės pirmos ir antros eilės kreditoriai. Atsakovės turtinė ir finansinė bÅ«klė yra stabili ir gera, įmonė užtikrina nuoseklų sutarčių ir įsipareigojimų vykdymÄ kreditoriams.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nėra jokių abejonių manyti, kad atsakovė dėl turimo turto ar įsipareigojimų kreditoriams negalėtų arba vengtų įvykdyti ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ , nes iki Å¡iol sÄ Å¾iningai ir laiku vykdė įsipareigojimus kreditoriams. IeÅ¡kovės 11 075,29 Lt dydžio reikalavimas, lyginant su atsakovės turimu turtu bei pajamomis, yra keliasdeÅ¡imt kartų mažesnis, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad galimos skolos suma nėra labai didelė, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieÅ¡tarautų ir ekonomiÅ¡kumo principui.

IeÅ¡kovės reikalavimas pritaikyti atsakovės turto areÅ¡tÄ neproporcingai suvaržytų atsakovės galimybes disponuoti turimu turtu, ypač transporto priemonėmis, padarytų ženkliÄ turtinę žalÄ atsakovės verslui. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė siekia ne tiek užsitikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , kiek turto areÅ¡tu padaryti realios turtinės žalos atsakovės verslui. Atsakovė iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo ir po jos veikė pelningai, produktyviai, stabiliai, jos pajamos tendencingai didėja, materialinė bazė ir turtas auga, nėra jokių abejonių dėl atsakovės patikimumo ir sÄ Å¾iningumo atsiskaitant su kreditoriais, o ieÅ¡kovės prielaidos dėl atsakovės turimo turto galimo dingimo neparemtos jokiais objektyviais įrodymais.

Apeliantas nepagrindė savo reikalavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, neįrodė fakto, kad jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovė taip pat nepagrindė, kad atsakovė vengia atsiskaityti, ketina paslėpti ar iÅ¡Å¡vaistyti turtÄ ar yra kita reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir teisinga. Teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų neproporcingai apribota atsakovės kasdieninė Å«kinė-komercinė veikla, juo labiau, kad atsakovė didelę dalį Å«kinės-komercinės veiklos vykdo su užsienio subjektais.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įsigilino į atsakovės turtinę padėtį, pakankamas galimybes įvykdyti ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ , todėl priėmė teisingÄ ir teisėtÄ nutartį. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, atsižvelgė į tai, kad atsakovės finansinės galimybės patenkinti ieÅ¡kininį reikalavimÄ yra daugiau negu pakankamos. Skundžiama nutartis atitinka ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo, proporcingumo principus, kuriais vadovaujantis teismas ir atsisakė taikyti areÅ¡tÄ atsakovės atžvilgiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Ä®statymas numato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rusėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1337/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010 ir kt.).             Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010).

Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).             Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo sprendimo įvykdymui, o Å¡alis, kurios atžvilgiu jas praÅ¡oma taikyti, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia.

Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės rizikÄ , kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiÅ¡kėjas (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (apeliantė) neįrodė grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui, kuris galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovei palankus, įvykdyti egzistavimo.

Duomenų, kad atsakovė siektų jos turimÄ turtÄ paslėpti, perleisti ar kitaip iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nėra. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nėra objektyvių prielaidų manyti, jog ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimÄ pagal galimo patenkinti ieÅ¡kovės piniginio reikalavimo dydį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.             Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog nagrinėjamu atveju pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma – 11 075,29 Lt juridiniam asmeniui iÅ¡ tiesų nėra didelė.

Paties apelianto teismui pateikti įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paneigia apelianto argumentus, esÄ aptariamu atveju egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti ieÅ¡kovei palankus, neįvykdymo rizikÄ . Byloje esanti medžiaga, apelianto akcentuoti atsakovės 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenys įgalina atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į jai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , laikyti pakankamai gera. Teismas neturi pagrindo pritarti apelianto subjektyviems atsakovės finansinės padėties vertinimams, nes tokie vertinimai paremti teorinėmis prielaidomis, todėl nesukelia teismui pagrįstų abejonių dėl atsakovės mokumo.

             Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus, sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovės nuosavas kapitalas yra 1 550 940 Lt, ilgalaikio turto vertė – 10 736 135 Lt, trumpalaikio turto vertė – 2 889 153 Lt bei ta aplinkybė, jog atsakovės veikla yra pelninga (per 2013 metus atsakovė deklaravo 312 778 Lt pelno), jog ji ir toliau metu vykdo Å«kinę veiklÄ , paneigia bÅ«simo teismo sprendimo galimo neįvykdymo rizikÄ . Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2013 m. sudarė 12 044 282 Lt, iÅ¡ kurių ilgalaikiai įsipareigojimai – 6 576 930 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė mažiau nei pusę visų turimų įsipareigojimų, t. y. 5 467 352 Lt sumÄ , kas įrodo, kad atsakovės įmonė pastoviai ir nuosekliai dengia įsipareigojimus kreditoriams.

Kaip nurodė atsakovė atsiliepime, didžiÄ jÄ Ä¯sipareigojimų dalį sudaro eiliniai mokėjimai bankams už atsakovės įmonės lizingo bÅ«du įsigyjamas transporto priemones, kurias atsakovė naudoja įmonės verslo veikloje. Be to, atsakovės įmonės įstatinis kapitalas sudaro ženkliÄ 750 000 Lt sumÄ , kas įrodo atsakovės įmonės didelį kapitalÄ ir stambias verslo apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai paneigia apelianto argumentus dėl grėsmės galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės UAB „Hertransus“ atžvilgiu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300 Lt iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

AtskirÄ jį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, n u t a r i a: VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelgotos transportas“ (įmonės kodas 300016057) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“ (įmonės kodas 185300064) 300 Lt (86,89 Eur) iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .

Teisėja                                                                                                   Virginija Lozoraitytė