dc1f736a-e33c-4128-9586-b1f9ad2e5438 · Utenos apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                  Baudžiamoji byla Nr.1-91-731/2018                                                                                              Proceso Nr.1-01-1-12400-2017-0                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                           1.1.7.2.5;1.2.4.6.2.1;1.1.10.1;                                                                           1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.2.                                                                                                                                                                                                                                                                                                               UTENOS APYLINKĖS TEISMAS                                          N U O S P R E N D I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                       2018 m. kovo 20 d.                                                                  Zarasai       Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams V.

K., L. K.,vertėjoms Anai Makejevai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S. ( A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Mončegorske, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, VRM pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-30 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : A. S. 2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniÅ«nijoje, Salako miestelyje, Å ilo g. 13, J. S. priklausančiame name, kol buvo daromas namo remontas, vienÄ sykį sudavė diržu nepilnamečiui posÅ«niui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per sėdmenis taip, kad lūžo nepilnamečio posÅ«nio A. V. kelnių kiÅ¡enėje buvusi papildymo kortelė, tokiu bÅ«du sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmÄ . Be to, jis 2015 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniÅ«nijoje, Salako miestelyje, Å ilo g. 13, J.

S. priklausančiame name, mėnesį laiko, per savaitę po du kartus, t. y. ne mažiau aÅ¡tuonių kartų, panaudodamas elektroÅ¡okÄ , juo leisdavo elektros srovę nepilnamečiui posÅ«niui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, tokiu bÅ«du sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmÄ . Be to, jis 2015 metų pavasarį -2016 metų pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniÅ«nijoje, Salako miestelyje, Å ilo g. 13, J. S. priklausančiame name, sudavė su pagaliu nepilnamečiui posÅ«niui A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), per deÅ¡inės rankos dilbį, tokiu bÅ«du sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmÄ . Be to, jis 2015 metais, vasarÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniÅ«nijoje, Salako miestelyje, Å ilo g. 13, J. S. priklausančio namo kieme, prie tualeto, sudavė pagaliu mažametei podukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvÄ , pasakydamas, kad ji bÅ«tų namuose, po to, mažametei podukrai K. V. nubėgus į namus, kambaryje metė pagalį į mažametę podukrÄ K.

V., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, bei su pagaliu sudavė mažametei podukrai K. V. nenustatytÄ ikiteisminio tyrimo metu smÅ«gių kiekį į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas mažametei nukentėjusiajai K. V. fizinį skausmÄ . Be to, jis 2016 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Zarasų rajone, Salako seniÅ«nijoje, Salako miestelyje, Å ilo g. 13, J. S. priklausančiame name, laikotarpiu nuo dviejų iki trijų mėnesių, per savaitę nuo dviejų iki trijų kartų, t. y. ne mažiau Å¡eÅ¡iolikos kartų, prieidamas prie nepilnamečio posÅ«nio A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ranka spausdavo nepilnamečio posÅ«nio A. V. lytinius organus, tokiu bÅ«du sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmÄ .         Be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laiku, Å ilo g. 13, Salako miestelyje Zarasų rajone, J. S. priklausančiame name, kambaryje, tampė nepilnametį posÅ«nį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų bei kumščiu sudavė nepilnamečiui posÅ«niui A.

V. į pilvÄ , tokiu bÅ«du sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam posÅ«niui A. V. fizinį skausmÄ .                                       A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. Visagine susipažino su J. K.. Su jos vaikais sugyveno labai gerai. Buvo laikotarpis, kad dažnai skambindavo R. V. ir grasino. Pardavė butÄ , 2014-2015 m. iÅ¡važiavo į SalakÄ , ten darė remontÄ . Pavasarį, per atostogas visa Å¡eimyna atvažiavo gyventi į namÄ .

Buvo viskas tvarkoje. Konfliktas prasidėjo tada, kai 2017 kovo 17 d. atvažiavo iÅ¡ Vokietijos biologinis tėvas R. V.. Jis atvažiavo, paskambino J. S., pradėjo jai grasinti jei neduos vaikų. Vaikai buvo 2-3 dienas su tėvu. Kai jie grįžo namo, tapo nepaklusnÅ«s, darė viskÄ atvirkščiai. Karolina sakė jai nevadovauti, kaip nori taip rengiasi, atsikalbinėjo. Pastoviai vaikščiojo su telefonu. Neklausė nei jo, nei motinos. Po kelių dienų paskambino R. V., kad nori susitikti su vaikais. Pas jį važiavo Karolina, po 3 dienų ji grįžo.

Kovo 14 d. atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir soc. darbuotojai ir apkaltino jį tuo, ko jis nepadaręs. Parodė, kad kovo 7 d. su Aurimu buvo žodinis konfliktas, nes Å¡is grįžo suprakaitavęs, pasakė Aurimui, kad reikia nusiprausti, o jis pasakė, kad nevadovautų ir kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, parodė gestÄ . Jam paėmė už plaukų ir parodė, kad jie purvini, jam į pilvÄ ranka nesmÅ«giavo. Jei Aurimas jautė fizinį skausmÄ , tai gal taip buvo. Konfliktas buvo apie 10 min.

Po to priėjo žmona ir paaiÅ¡kino, kad gana rėkti. Tada jis priėjo prie Aurimo ir jo atsipraÅ¡inėjo. Aurimas priėmė atsipraÅ¡ymÄ ir tuo metu konfliktas buvo baigtas. Jis su Aurimu visada kalbėjo apie tai, kuo jis nori tapti, jis paaiÅ¡kino, kad nori bÅ«ti automechaniku. Surado jam dvi vietas, kur jis gali eiti į praktikÄ . Vaikai nurodo netiesÄ , jie jį apkalba, nes buvo atvažiavęs jų tėvas R. V., duodavo po 120-200 eurų į kiÅ¡enę, norėjo pasiimti vaikus į VokietijÄ . Jų gyvenimas pasikeitė kai atvažiavo R.

V.,kuris norėjo taip atkerÅ¡yti buvusiai žmonai ir jam. Vaikai repetavo ir susitarė kÄ kalbėti. Jis vaikų nemušė. Jis neturi elektroÅ¡oko, niekuomet neturėjo. Kai J. S. gyveno su R. V., tai jis J. S. sulaužė Å¡onkaulius, bandė iÅ¡mesti iÅ¡ aÅ¡tunto aukÅ¡to. Nors kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, įstatyminių atstovų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.       Nukentėjusysis nepilnametis A.

V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2017 m. kovo 7 d., vakare, tai buvo prieÅ¡ kovo 8 d., patėvis atėjo į jo kambarį ir paklausė dėl profesijos, jis nieko jam neatsakė, nes jis vis klausia ir klausia, nematė tikslo atsakyti. Gavo už tai kumščiu į pilvÄ , tampė jam už plaukų, jam skaudėjo, matė tai sesuo. Kai jis lankė 6 klasę, mama susipažino su patėviu. Kai Å¡is pradėjo su jais gyventi, po pusės metų pradėjo muÅ¡ti jį ir sesę.

Jie patėvio bijojo, vengė jo. Kai gyveno Salake, gaudavo daugiausiai. 2014 metais, kai jie darė namuose remontÄ , patėviui viskas nepatikdavo, kai nepalaikydavo jo, jis ir sesė gaudavo diržu. Gaudavo stipriai, jei kažko nepadarydavo, muÅ¡davo juos per užpakalį. Tai bÅ«davo kas antrÄ ar trečiÄ dienÄ . Jam skaudėdavo, likdavo žymės, niekas nematė muÅ¡imo žymių. Mamos namuose nebÅ«davo, ji bÅ«davo darbe. Gyvenant Salake, mama į jų muÅ¡imÄ Å¾iÅ«rėdavo neutraliai, nesikiÅ¡davo.

BÅ«davo, kad nuo patėvio gaudavo su elektroÅ¡oku per kojas, į Å¡launį, tai buvo 2015 metais. Tai bÅ«davo už blogus pažymius ar neklausymÄ . Tai buvo kažkokį laiko tarpÄ , į savaitę du kartus ir tai truko apie mėnesį laiko. Jis jautė skausmÄ nuo elektroÅ¡oko, žymių nebuvo. Jis kentėjo, tai nebent matė sesė, bet patėvis tai darydavo, kai jie likdavo dviese kambaryje. 2016 metais jis suspausdavo su ranka jo lytinius organus iki skausmo, tai vyko dažnai: 2-3 mėnesius, į savaitę 2-3 kartus, jam skaudėjo.

Tai matė sesė ir mama. Kai smurtaudavo, patėvis bÅ«davo supykęs ir blaivus. Jis mano, kad mama žinojo apie elektroÅ¡okÄ ir lytinių organų spaudimÄ , ji turėjo girdėti jo riksmÄ . Mama jo neužstodavo, nes bijodavo patėvio. 2014 metais, darant remontÄ , nuo patėvio smÅ«gio diržu per užpakalį lūžo papildymo kortelė, kortelė perlūžo į kelias dalis, jam labai skaudėjo, tai matė sesė, mama buvo darbe. 2014 metais, kai darė remontÄ , patėvis mušė sesę su pagaliu kambaryje, ir pas sesę buvo mėlynės ant rankos, kojų ir po krÅ«tine.

Jis matė, kaip patėvis su pagaliu sutrenkdavo sesei, tai matė vienÄ kartÄ , matė smÅ«gius su pagaliu per kojas, mažiau nei deÅ¡imt kartų. Ä® medikus jie pagalbos nesikreipė. Jei bÅ«davo sužeidimai, pagalbÄ teikdavo mama ar patėvis. Jis buvo vienÄ kartÄ gavęs pagaliu per deÅ¡inę rankÄ , per dilbį ir iÅ¡Å¡oko guzas. Tai buvo pavasarį 2016 metais, tai buvo vienintelis atvejis. Apie įvykius jis yra kalbėjęs su seneliais, su mama - ne (1t., b.l. 82-83).       Nukentėjusioji nepilnametė K.

V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai 14 metų, ji gyvena su seneliais ZarkiÅ¡kių kaime. Iki to gyveno su mama. Patėvis pakėlė rankÄ prieÅ¡ brolį, jis rėkė ant jų. Ji pranešė tėčiui ir atvažiavo vaikų teisės, tada jie juos iÅ¡sivežė. Jos patėvis yra A. S.. IÅ¡ pradžių su patėviu tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s, paskui jis pradėjo juos barti ir muÅ¡ti. Jie gyvena Salake tris metus. Salake jÄ patėvis mušė su pagaliu. Tai buvo prieÅ¡ du metus.

Sėdėjo prie stalo, jis kažkÄ pasakė, ji iÅ¡bėgo į tualetÄ , tada išėjo iÅ¡ tualeto, tada patėvis trenkė jai į galvÄ ir pasakė, kad ji bÅ«tų namuose. Ji nubėgo į namus. Namuose ji bėgiojo aplink pečių, patėvis metė pagalį į jÄ , dėl ko ji nugriuvo. Tada patėvis mušė jÄ gulinčiÄ su pagaliu per kojas, liko mėlynės. Mėlynes matė jos močiutė. Ji močiutei sakė, kad jÄ mušė patėvis. Kiek kartų jis jai sudavė, nepamena. Buvo mėlynės ant kojos, Å¡ono, pilvo, rankos.

Kai patėvis kÄ nors darydavo susikaupęs, tada jis rėkdavo ant jos su broliu, kad iÅ¡eitų. Broliui patėvis suduodavo su ranka, su diržu. VasarÄ , Salake, jų kambaryje, ant brolio lovos patėvis broliui su diržu sudavė taip, kad perskilo kortelė, kuri buvo pas brolį kiÅ¡enėje, davė per sėdynę. Neseniai patėvis reikalavo, kad brolis sugalvotų profesijÄ , jei nežinodavo brolis, tada jis paimdavo už plaukų ir suduodavo broliui per krÅ«tinę. Broliui skaudėjo, mėlynių nelikdavo.

Mama matė, kaip patėvis skriaudžia brolį, patėvį ramindavo, sakė nesikeikti. Apie įvykius niekam nepasakojo, močiutė retai žinojo apie jų muÅ¡imÄ . P. D. Å¡ventę ji susitiko su tėte, jis nupirko jai telefonÄ , patėvis jÄ pavadino prostitute, kad paėmė iÅ¡ tėtės telefonÄ , tai buvo Å¡iÄ vasarÄ . Kai tėtis jiems atsiųsdavo ko nors, patėvis jÄ vadindavo taip, tai buvo du kartus ir jai buvo nemalonu. Ji su patėviu Visagine gyveno nuo 3 klasės, nuo penktos klasės iÅ¡sikraustė gyventi į SalakÄ , kur gyveno su patėviu.

Kovo mėnesį patėvis klausė brolio profesijos, brolis stovėjo, ji išėjo iÅ¡ kambario, tačiau matė, kaip patėvis tampė brolį už plaukų. Broliui skaudėjo, buvo aÅ¡aros, jis verkė. Matė, kaip jam duodavo su diržu. Paskutinį kartÄ matė, kaip tampė už plaukų, jis paėmė broliui už plaukų ir pakėlė, daugiau nieko nematė (1t., b.l. 98-99).                    Liudytoja L. K. parodė, kad vaikai visÄ laikÄ iki atsirandant A.

S. buvo linksmi, laimingi. Kai jis atvažiavo į Visagino butÄ , tai vaikai tapo užguiti kaip Å¡unys, paklausus jie atsakydavo tik taip arba ne. Ji iÅ¡kart suprato, kad kažkas ne taip. Vaikai juk negali taip staigiai pasikeisti. Su dukra nesisekė pakalbėti. A. S. norėjo viskÄ užvaldyti, o vaikus atiduoti į vaikų namus. Karolina sakė jai, kad A. S. muÅ¡a pavadėliu Å¡uniui vedžioti. Ji matė kaip Aurimo gimtadieniui jis padovanojo elektroÅ¡okÄ . 2014 m. vasarÄ apie rugpjūčio mėnesį dukrai pasakė, kad jis liautųsi mušęs vaikus, o ji tuomet nieko neatsakė.

Paskui, kai jau vaikai gyveno pas juos, Karolina jai pasakojo, kad tas muÅ¡imas buvo tapęs kasdienis. Karolina pasakojo, kad kartÄ jis mušė jÄ pagaliu už Å«kinio pastato taip, lyg užmuÅ¡inėjo, mama buvo namuose. Paskui nustojo Karolinos klausinėti, nes ji labai pergyveno, drebėjo. Stanaitis pasakė jų neįleisti į namus, tai jie atvažiuodavo iki mokyklos ir atiduodavo vaikams pinigų tel. sÄ skaitos papildymui, tačiau kiek skambindavo, jie neatsiliepdavo,vėliau paaiÅ¡kėjo, kad A. S. atėmė jų telefonus. 2016 m. pirtyje matė mėlynes ant Karolinos rankų, ji pasakė, kad tai A.

S. jÄ mušė. Vaikai bÅ«davo alkani, kai atveždavo jiems maisto, tai nevalgydavo, o stovėdavo, kaip kaliniai, paklausus kodėl nevalgo, sakydavo, kad neužsidirbo. A. S. liepdavo jiems dirbti, o pats sėdėdavo laisvas. 2014 m., 2015 m., 2016 m. nematė smurto žymių ant vaikų, bet tik numanė iÅ¡ vaikų pasakojimų. Ji norėjo anksčiau kreiptis į tikrÄ jį vaikų tėvÄ , bet nežinojo kur paskambinti. Naktimis nemiegojo ir galvojo, kad vaikus gali pritrenkti. Gerai, kad vaikai kreipėsi į tėvÄ , nes tas konclageris tęstųsi.

Dukra su Aurimu ir Karolina bei jais nebendrauja, gal A. S. neleidžia, o gal ji turi kokių ambicijų.       Liudytojas V. K. parodė, kad apie konfliktÄ sužinojo kada atvažiavo komisija t.y. policija ir vaikų teisės. Iki to matė, kad kažkas ne taip, bet konkrečiai niuansų nežinojo. Bendravimas su anÅ«kais buvo apribotas. Matė pas AurimÄ mėlynes pirtyje, Aurimas nesakė tiesos apie mėlynes. Pradėjo kalbėti tik tada, kai pradėjo gyventi pas juos. Vaikai buvo užguiti , įsitempę, o dabar jie iÅ¡laisvėjo ir sako, kad mama pati pasirinko tokį gyvenimÄ .

Jie tik po 4-5 mėn. pasakė, kad mušė, už plaukų tampė, už lytinių organų tampė. Pagyvenę pas juos vaikai tapo ramÅ«s, jų tėvas Renatas atvažiuoja, bendrauja. Vaikai ir Renatas norėjo iÅ¡girsti nors atsipraÅ¡ymÄ , o ne dėl nuobaudos. Vaikai ir Renatas sako, tegul gyvena dukra su kaltinamuoju ir auklėja vaikÄ . Aurimas gyvena 5 dienas Visagine, nes mokosi, o savaitgaliais bÅ«na pas juos. Su Aurimu daugiau ta tema nekalba. Aurimas kartÄ net pasakė, kad „pas mane vaikystės nebuvo ir noriu pamirÅ¡ti tÄ gyvenimÄ â€œ.

Motina Å¡iuo metu su vaikais nebendrauja. Vaikai sveikino motinÄ su gimtadieniu, Naujaisiais metais, o pati mama neskambina jiems.        Liudytoja D. K. parodė, kad ji mokytoja ir buvusi Karolinos auklėtoja. Karolina nieko nepasakojo apie smurtÄ Å¡eimoje ir ji nieko nežino. Karolina paskutiniais metais laipsniÅ¡kai buvo uždaresnė, ji ir taip buvo uždara, bet ir dar labiau pasidarė uždaresnė. Ji nuoÅ¡irdi, gerai mokėsi, savimi pasitikinti, atidi, paklusni, gera mergaitė, visus įpareigojimus atlikdavo kruopščiai, su klasės draugais buvo draugiÅ¡ka.

Tėvai domėjosi Karolina. Patėvis buvo tik rugsėjo 1- Ä jÄ atėjęs į mokyklÄ . Mama domėjosi Karolina ir el. dienyne. Negalėjo įtarti, kad kažkas Å¡eimoje negerai.. Kai gavo iÅ¡ Karolinos tėvelio įraÅ¡Ä , tai Karolina patvirtino, kad taip buvo. Po to kai KarolinÄ paėmė seneliai, ji pradėjo keistis, pasakoti ir pasidarė atviresnė, nuotaika pakilesnė, elgesys palaisvėjo. Ji papasakojo, kad su patėviu buvo susipykusi, bet pripažino ir savo kaltę. Kai gyveno pas senelius sakė, kad labai pasiilgo brolio.

Kai Karolina apsigyveno pas senelius, jos mama sekdavo el. dienynÄ , bet žodžiu ar žinutėmis su ja nebendravo.       Liudytoja N. K. parodė, kad ji dirba Salako mokykloje, buvo Aurimo auklėtoja. Aurimas jai nieko nepasakojęs. Mokslai jam sekėsi gerai, draugus susirado gan greit. 9 kl. pabaigoje ar 10 kl. pradžioje buvo susiradęs draugÄ E. M. ir turėjo problemų su policija. Tuo metu jo elgesys buvo pasikeitęs, pradėjo rÅ«kyti, pasikeitė elgesys su ja, kaip su auklėtoja. Susisiekus su tėvais, jo elgesys pasikeisdavo į gerÄ pusę.

Ä® susirinkimus tėvai neateidavo. PorÄ kartų skambino mama ir teiravosi, kaip sekasi mokslai. Kas vyko jų Å¡eimoje girdėjo iÅ¡ kitų kalbų, t. y. iÅ¡ jų klasiokų. Jokių sumuÅ¡imo ar smurto apraiÅ¡kų nematė. Pasibaigus pamokoms Aurimas likdavo mokykloje, eidavo į bibliotekÄ , bendraudavo su draugais. Apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nės. Kai sužinojo apie galimÄ smurtÄ Å¡eimoje, Aurimas jau buvo pabaigęs mokyklÄ ir aÅ¡ apie tai su juo nebendravo.      Liudytoja J.

S. parodė, kad A. S. su vaikais sekėsi neblogai. Kai susipažino su A. S., tai pirmÄ kartÄ , su vaikais buvo iÅ¡važiavę prie jÅ«ros, nes buvęs vyras paimdavo tik vienÄ vaikÄ , o visų ne. Ginčų su A. S. nebÅ«davo. Vaikai su ja pasidalindavo paslaptimis, nesiskundė, kad kažkas blogai Å¡eimoje. Nematė ir negirdėjo, kad kas blogai bÅ«tų dėl A. S.. Stanaitis su Aurimu ir Karolina bendraudavo pagarbiai, kartais bÅ«davo priekaiÅ¡tų dėl iÅ¡vaizdos, pasakydavo pastabÄ , kad reikia nusiprausti, persirengti.

Jei vaikai neklausydavo ir nedarydavo to, ko praÅ¡o, tai Stanaitis nesupykdavo, tik nusimindavo. VienÄ kartÄ yra buvę, kad jis sureagavo kitaip, taip kaip yra garso įraÅ¡e. Vaikai nepasakojo, kaip Stanaitis smurtauja, nes jis nesmurtaudavo. Ji dirbo Visagine atominėje elektrinėje, ten yra pamaininis darbas. Su savo tėvais nenori bendrauti, nes keistas jų elgesys dėl jos buvusio vyro. R. V. jÄ muÅ¡davo, buvo sulaužyti Å¡onkauliai, bandė iÅ¡mesti pro langÄ . Vaikai buvo užguiti, kai gyveno su R. V.. Nežino kodėl Karolina iÅ¡važiavo į VokietijÄ .

Ji labai pasikeitė po Dainų dainelės Vilniuje, nes Vaikutis duodavo pinigų ir dovanų Aurimui ir Karolinai. Vaikutis tiesiog paimdavo vaikus, nes ji neturėjo jam teisės atsakyti,jis skambindavo grasindavo. Su A. S. sutaria puikiai, iÅ¡ jo pusės smurto nėra, jis iÅ¡geria tik Å¡venčių proga.Vyras yra pagarbus bendraujant su žmonėmis, ramaus bÅ«do, su vaikais kalbėdavo normaliai, neiÅ¡Å¡aukiančiai, stengėsi nesikeikti. Byloje, kur yra garso įraÅ¡as, tai taip tÄ kartÄ buvo keiksmažodžiai.

Nesikreipė niekur, nes jie vietoje tÄ ginÄÄ iÅ¡sprendė, jis atsiprašė ir ji liepė daugiau nesikeikti. Ji nenori bendrauti su savo tėvais.       2017-03-14 A. V. buvo apžiÅ«rėtas VÅ¡Ä® Zarasų ligoninėje gydytojo, ant jo kÅ«no sužalojimų nerasta (1t., b.l. 117-118); ant K. V. kÅ«no sužalojimų nėra (1t., b.l. 119-120).        Įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis adresu Å ilo g.13, Salako miestelyje, Zarasų rajone.

Name, kambariuose bendra tvarka nepažeista (1t., b.l. 55-58).       2017-03-14 Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te dėl informacijos apie galimÄ smurtÄ Å¡eimoje nurodyta, kad 2017-03-10 gauta jų skyriuje elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ R. V. informacija dėl galimai naudojamo psichologinio ir fizinio smurto jo nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei pateikiama elektroninio laiÅ¡ko kopija ir kompaktinis diskas su audio įraÅ¡ais (1t., b.l. 22).        R.

V. 2017-03-09 elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjÄ I. G. dėl pagalbos jo vaikams A. V. ir K. V.. Jis yra įsitikinęs, kad prieÅ¡ jo vaikus Å¡eimoje yra naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas ir realiai yra iÅ¡kilusi grėsmė vaikų sveikatai bei saugumui. Prie elektroninio laiÅ¡ko prideda vaiko slapta įraÅ¡ytus 2017-03-07 du audio failus (1t., b.l. 42).       2017-08-02 buvo apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su audio įraÅ¡ais, slapta įraÅ¡ytais K.

V.. Pirmas garso įraÅ¡as yra pavadinimu "AUD-20170307-WA0000.m4a", kurio trukmė 06.23 minutės. Å iame garso įraÅ¡e girdisi vyriÅ¡kio balsas, panaÅ¡us į A. S. balsÄ , kuris kalba rusiÅ¡kai bei priekaiÅ¡tauja Aurimui, kad jis nepasirenka profesijos, girdisi garso įraÅ¡e to paties vyriÅ¡kio keiksmažodžiai priekaiÅ¡tų metu, grasinimai (1t., b.l. 45-48).  Teismui pateiktos 2017-08-03 garso įrašų AUD-20170307-WA0000 ir AUD-2017-03-07-WA0001 stenogramos (t.2, b.l. 49-54).         Nors kaltinamasis A.

S. kaltės nepripažįsta ir tik esant garso įraÅ¡ams, parodo, jog galėjo netinkamai kalbėtis su A. V., bet jo nemušė, tik lietė jo plaukus. Tačiau tokia jo pozicija paneigiama byloje surinkta medžiaga. Nepilnamečiai vaikai A. V. ir K. V. buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Netikėti vaikų parodymais teismas neturi pagrindo, yra vaikų apklausos vaizdo įraÅ¡as, apie smurtÄ jie pasakojo seneliams,VTAS darbuotojoms.        Liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Aldona PuodžiÅ«nienė parodė, kad 2017-03-10 gavo iÅ¡Â Aurimo ir Karolinos tėvo, gyvenančio Vokietijoje, el. laiÅ¡kÄ , kuriame jis prašė pagalbos.

Nuvyko į Salako mokyklÄ su kolege ir psichologe G. VadaiÅ¡iene. Mokykloje kalbėjosi su abiem vaikais. IÅ¡ Aurimo iÅ¡vaizdos matėsi, kad jis psichologiÅ¡kai traumuotas. Aurimas atsivėrė, kad jam yra blogai, kad patėvis prieÅ¡ jį smurtauja. Pasakojo keletÄ pavyzdžių, kad mušė su pagaliu, spardė. Namuose jam tekdavo dirbti, patėvis liepdavo padaryti visus darbus, prižiÅ«rėti jauniausiÄ brolį GlebÄ . Tuo metu patėvis bÅ«davo ir iÅ¡gėręs. Kai bÅ«davo iÅ¡gėręs jis ypatingai priekabiaudavo.

Karolina mažiau patyrė smurtÄ , bet pastoviai bÅ«davo to smurto liudytoja. Sakė, kad su pagaliu ne kartÄ mušęs, net vienÄ kartÄ elektroÅ¡oku bandė traumuoti, su diržu per užpakalį mušė, kad net banko kortelė lūžo. Pati vaiko iÅ¡vaizda rodė, kad jis iÅ¡balęs. TÄ pačiÄ dienÄ vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos ir nustatyta globa pas senelius. J. S. nevažiavo pas senelius lankyti vaikų,ji nusiÅ¡alino nuo Å¡itos situacijos.         Psichologė G. V. teismo posėdžio metu paliudijo, jog vaikai buvo labai susijaudinę, beveik vienodai nupasakojo įvykių aplinkybes, apie kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams prieÅ¡ apklausas nebuvo žinoma.

Patvirtino, jog ji jų pasakojimuose neįžvelgė suokalbio, fantazijų ar kažkieno įtakos. Parodė, kad su vaikais susipažino kai Vaikų teisės gavo signalÄ ir pasikvietė jÄ vykti kartu į Salako pagrindinę mokyklÄ pirminiam įvertinimui. Tada jau matė labai stiprias vaikų emocijas, praėjus jau kuriam laikui po įvykių. Vaikai tiek Karolina, tiek Aurimas labai jaudinosi ir pasakodami vis prisimindavo kažkokiÄ detalę ir iÅ¡gyveno labai stiprias emocijas. Visagino teisme prieÅ¡ apklausÄ vaikai jautėsi pakankamai ramiai.

PirmÄ apklausė AurimÄ . Apklausos metu turėjo nutraukti apklausÄ , nes Aurimui užplÅ«do tų įvykių prisiminimai ir vaikas tiek stipriai susijaudino, kad turėjo duoti laiko vaikui nusiraminti. Aurimas tÄ kartÄ labai stipriai iÅ¡gyveno tas pačias emocijas, jos ypatingai stipriai iÅ¡kildavo. Apklausiant mergaitę, ji jaudinosi mažiau, apklausos nutraukti nereikėjo, bet ji lygiai taip pat pergyveno, matėsi stiprios emocijos kÅ«no kalboje, balsas ir rankos drebėjo. Kai Aurimas baigė pasakojimÄ , pabaigoje dar paprašė, kad gal dar kÄ gali prisiminti ko nepapasakojo, tai vaikas papasakojo kitų įvykių susijusių su smurtu iÅ¡ patėvio pusės. Aurimas visÄ laikÄ Ä¯vardindavo patėvį, kaip smurtautojÄ ir vaikas tÄ labai suvokė, kaip netinkamÄ elgesį su juo ir tas elgesys sukeldavo dažnai net fizinį skausmÄ .

Mergaitė dažnu atveju visa tai matė. Jų pasakojimai sutapo, nors vaikus apklausinėjo atskirai.Vertinant aplinkybes, mano kad vaikai gyveno turėdami tik ryšį vienas su kitu, o emocinio ryšio su tėvais nebuvo. Vienintelį ryšį paminėdavo su tėvu, kuris gyveno užsienyje ir su juo bendravo epizodiškai. Vaikai toje savo bėdoje gyveno dviese. Jos bendravimo su vaikais metu, jau buvo praėję kažkiek laiko po smurto epizodų, vaikų atmintyje iškildavo labai stiprios emocijos lyg išgyvenant įvykį čia ir dabar, todėl gali teigti, kad liekamieji reiškiniai bus, kurie gali būti susiję su nepasitikėjimu savimi, ypatingu neramistingumu, žema saviverte, nepasitikėjimu suaugusiais, bet kiek tai truks ji negalinti vertinti.       Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad A.

S. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,140 str. 3 d. kvalifikuotos teisingai, nes savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiesiems nepilnamečiams A. V. ir K. V. fizinį skausmÄ .                Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.        Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė Å¡eÅ¡is nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikalto prieÅ¡ kartu su juo gyvenančius nepilnamečius vaikus, savo elgesiu padarydamas Å¡iems vaikams nepataisomÄ Å¾alÄ , ankščiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs. Jam skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, artimas bausmės vidurkiui (LR BK 50 str., 61 str.).

Tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ , teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas. 2017-03-14 15.30 val. iki 2017-03-15 12.05 val.

A. S. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka (2 t., b.l. 62-63, 94-95), todėl vadovaujantis BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d., laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikotarpis įskaitytinas į bausmės laikÄ . 2017-03-15 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. V., nesiartinti prie jo arčiau 100 metrų , bet kokia forma nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiais A. V. ir K. V. (2t., b.l. 92-93) panaikintina.         Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal CK 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga jÄ atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).       Byloje yra pareikÅ¡tas įstatyminės atstovės L. K. 10 000 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiajam A. V. padarytos moralinės žalos. Nurodoma, kad A. V. nuo A. S. patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalÄ , kentė tiek psichologinius pažeminimus, tiek fizinį skausmÄ .Teismo posėdžio metu parodė, kad anÅ«kai abu lankė psichologÄ , A.

V. dar ilgai naktimis kankindavo prisiminimai, kalbėdavo naktimis, tarsi ginasi, stena.       Byloje pateiktas 3000 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiajai K. V. padarytos neturinės žalos. Nurodoma, jog K. V. daugumoje atvejų buvo smurto prieÅ¡ A. V. liudininke, pati patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ kaltinamojo.      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.        Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusieji nepilnamečiai vaikai A. V. ir K. V. dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.  Įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už patirtas skriaudas, bei atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu bÅ«du yra padaroma kur kas didesnė žala, bei atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, į tai, kad smurtavo jiems ne svetimas žmogus –kartu gyvenantis patėvis, tai yra, įvertinant vaikų psichologinę bÅ«senÄ , socialinį ryšį su smurtautoju, į tai, kad padaryti nusikaltimai paveikė nukentėjusiųjų gyvenimÄ , jie tęsėsi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ,   prieÅ¡ A.

V. smurtauta nuo 2014 metų ir padarytos 5 nusikalstamos veikos, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo A. S. priteistina A. V. 3000 Eur, K. V. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.       Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini prie bylos:

1. Kompaktinis diskas "TITANIUM ultimate protection for profesionals x16x32x56 CDR 80 (duomenys neskelbtini)" su dviem audio įrašais-"AUD-20170307-WA0000.m4a" ir "AUD-20170307-WA0001.m4a", kurį 2017 kovo 14 d. pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, su K. V. ir A. V. slapta įrašytais garso įrašais (Vokas Nr.1, kuris prisegtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12400-17, 1-o tomo viršelio).

2. Kompaktinis diskas su 2017-03-22 darytos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nepilnamečių A. V. ir K. V. apklausos (Vokas Nr. 2, prisegtas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-12400-17, 1-o tomo virÅ¡elio.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432, 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :        A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2014 metais padaryta veika A.

V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.        A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2015m.padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.        A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2015m. pavasarį padaryta veika A. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.        A.

S.(A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ( 2015m.vasarÄ padaryta veika K. V.) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.        A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016m. padaryta veika A. V. ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams.        A. S. (A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ( 2017m. kovo mėn. padaryta veika A.

V.) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems mėnėsiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant galutinę subendrintÄ bausmę A. S. paskirti vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams. Ä®pareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ atsipraÅ¡yti abiejų nukentėjusiųjų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi A. S. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-03-14 iki 2017-03-15 imtinai.Panaikinti A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. V., nesiartinti prie jo arčiau 100 metrų , bet kokia forma nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiais A. V. ir K. V..Priteisti iÅ¡ A. S. 3000 Eur A. V. naudai ir 1000 Eur K. V. naudai neturtinės žalos atlyginimui.      Kompaktinius diskus palikti prie bylos.     Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                  Liudmila Kuzmickienė