dc1f6fb5-4b13-46ee-91ff-a00a1f413695 · Kauno apylinkės teismas

Baudž        Baudž. byla Nr.1-248-347/2014      Teism. proc. Nr.20-2-00387-10-6Procesinio sprendimo kategorija:2.3.6.4.51.2.14.6.11.1.7.2.7; 1.1.10.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 23d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Leonavičiui,gynėjui adv. Domui Pakėnui,nukentėjusiesiems R. B. ir M. E. V.,nukentėjusiosios atstovui adv. Jonui Skalskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2007-10-05 pagal LR BK 182 str. 1d., 223 str. 1d., 63 str. – 24 MGL (3000 Lt) bauda, baudÄ sumokėjęs;3) 2011-06-13 pagal LR BK 223 str. 1d. – 12 MGL (1560 Lt) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. (2 ep.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

V. T. nuo 2009m. sausio 5d. iki 2012m. vasario 28d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, bÅ«damas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-04-22 (duomenys neskelbtini), su R. B. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytÄ (duomenys neskelbtini) direktorės T. M., dėl aliuminio konstrukcijų Å¡iltnamiui ir stogo montavimo, kurios pagrindu jis pagal pinigų priėmimo kvitÄ (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 pinigų priėmimo kvitÄ (duomenys neskelbtini) paėmė iÅ¡ R.

B. 25000 Lt (atitinkamai 20000 Lt ir 5000 Lt) avansu jo gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iÅ¡ fizinio asmens privalėjo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , tačiau iÅ¡ R. B. bendrai paimtų 25 000 Lt grynųjų pinigų į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ar kasÄ neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu bÅ«du jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ - pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiam R. B. 25 000 Lt turtinę žalÄ .       Be to, V. T. nuo 2009m. sausio 5d. iki 2012m. vasario 28d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) ( į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, bÅ«damas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-10-21 (duomenys neskelbtini), su M.E. V. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytÄ (duomenys neskelbtini) direktorės T.

M., dėl balkono aliuminio konstrukcijų ir skardinimo, kurios pagrindu jis 2009-10-22, neiÅ¡raÅ¡ydamas patvirtinančių dokumentų, paėmė iÅ¡ M. E. V. 1600 Lt avansÄ jos gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iÅ¡ fizinio asmens privalėjo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , tačiau iÅ¡ M. E. V. paimtų 1600 Lt grynųjų pinigų į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ banke ir kasÄ neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu bÅ«du jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ - pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiai M.

E. V. 1600 Lt turtinę žalÄ . Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, jog jis su B. pasirašė sutartį, pinigus 25000 litų paėmė. Ä® įmonės kasÄ neįnešė. Su B. susitarė, kad konstrukcijas padarys, o darbų pabaigoje iÅ¡raÅ¡ys sÄ skaitÄ ir užpajamuos pinigus. Teigia konstrukcijas padaręs, bet B. jų nenorėjęs, todėl kilo konfliktas. Teigė pinigus panaudojęs konkrečiai aliuminio konstrukcijoms , mokėjo už medžiagas ir tai buvo įtraukta į sÄ skaitas.

Buvo perkama iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Buvo užsakytos durys. Teigė, jog yra įrodymai. Å iltnamis buvo pastatytas, įstiklintas. Stiklas pirktas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) "Liko tik įdėti ant stogo Å¡eÅ¡is lapus". Teismas įpareigojo B. iÅ¡montuoti Å¡iltnamį ir atiduoti bendrovei, bet iki Å¡iol konstrukcija pas B.. Kiek darbų buvo padaryta niekas nevertino. Teigė panaudojęs apie 20 000Lt, o 5000Lt sumokėjęs už darbÄ . Nurodė, jog sutinka nukentėjusiajam sumokėti 5000Lt kaip kompensacijÄ , bet nukentėjusysis kategoriÅ¡kai atsisakė.Dėl V. epizodo patvirtino, kad pinigus paėmė, sutartį pasirašė, tačiau balkono neįstiklino, nors medžiagos buvo supirktos.

IÅ¡kilus sunkiai bendrovės padėčiai konstrukcijos liko gulėti. Pripažino, kad žalÄ privalo atlyginti ir jÄ atlygino teisminio bylos nagrinėjimo metu.Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, surinktais byloje, o bÅ«tent:nukentėjusysis R. B. parodė, jog su kaltinamuoju buvo sudaryta sutartis, apspręsti darbų įvykdymo terminai, sumokėtas avansas. Jei planai bÅ«tų buvę įgyvendinti, bÅ«tų turėjęs žiemos sodÄ .

Bet buvo tik atvežtos konstrukcijos ir žmonės per porÄ kartų dirbo keletÄ valandų. VienÄ dienÄ dirbo trys žmonės, kitÄ - du." Jie sakė, kad nėra gavę pinigų už tÄ darbÄ ir nesiskubino." O po to kaltinamojo reikėjo ieÅ¡koti du metus. Jis aiÅ¡kino, kad negali baigti darbų dėl finansinių problemų. Nagrinėjant civilinę bylÄ ekspertai nustatė, kad konstrukcija pavojinga, "kelia grėsmę saugumui". Nurodyta sprendime konstrukcijÄ nugriauti. Stiklas buvo atvežtas netinkamas - kai kurie lakÅ¡tai per maži, kai kurie - per dideli.

Jis tai padarė. Nugriovė ir iÅ¡vežė į Å¡iukÅ¡lynÄ . Teismas jam priteisė įmokėtus pinigus iÅ¡ įmonės, bet kadangi nemato galimybės atgauti - antstolė V. pasakė, kad jis yra eilėje "Å¡imtas kas kelintas", įmonei paskelbtas bankrotas, todėl praÅ¡o priteisti antrÄ kartÄ . T. padarė nuostolių ir jam, ir įmonei (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sutiktų reikalavimus mažinti, bet kaltinamasis slapstėsi, tyčiojosi, kėlė sÄ lygas. Tuo pačiu pripažino, kad jis pats "ne laiku pradėjo domėtis įmone" - internete nusiskundimų T. buvo daug;nukentėjusioji M.E. V. parodė, jog pasitauoiusi pinigėlių nutarė įsistiklinti balkonÄ .

Susiradusi skrajučių pasiskambino T.. Atvažiavo, pamatavo, pasakė, kad kainuos 1600 litų. SekančiÄ dienÄ atvykęs paėmė iÅ¡ jos pinigus, pasirašė ant sutarties, kad pinigus gavo, sakydamas, kad dokumentai bus, kai pabaigs darbus. Nors pagal sutartį darbai turėjo bÅ«ti pradėti lapkričio pabaigoje ir baigti iki gruodžio antros, tačiau iki gruodžio vidurio T. aiÅ¡kino, jog turi darbų (duomenys neskelbtini). Tada jau kreipėsi į teisėsaugÄ . T. "paskambino ir rėkė", kad neranda jos.

Pareikalavus grÄ Å¾inti pinigus, pervedant į sÄ skaitÄ , aiÅ¡kino, jog atiduos tik grynais. Ji laukė kartu su sesers vyru, bet jis neatvyko. VisÄ laikÄ iÅ¡sisukinėjo, melavo. Tai atsiliepė jos sveikatai. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis atlygino turtinę žalÄ , tačiau liko neatlygintos atstovavimo iÅ¡laidos advokatui;2010-07-21 M. E. V. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2009-10-21 su (duomenys neskelbtini) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl balkono užsandarinimo aliuminio rėmais. 2009-10-22 įmonės atstovui V.

T. sumokėjo 1600 Lt avansÄ . V. T. rangos sutartyje pasirašė, kad avanso sumÄ gavo. Minėta įmonė balkono neužsandarino, avansu sumokėtų pinigų ji neatgavo, dėl to praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ ( 1 t., b.l. 5-8 );2009-10-21 Rangos sutartis ( kopija pridėta prie M. E. V. pareiÅ¡kimo ) sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktorės T. M. ir M. V. ( 1 t., b.l. 6 );2011-04-21 akistatos tarp nukentėjusios M. E. V. ir kaltinamojo V. T. protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji M.

E. V. tvirtina savo parodymus ( 1 t., b.l. 155-157 );2011-11-28 R. B. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad pagal sudarytÄ 2009-04-22 d. Rangos sutartį, tarp (duomenys neskelbtini) ir jo, jis V. T. pagal pajamų priėmimo kvitus, per du kartus sumokėjo bendrai 25 000 Lt avansÄ dėl darbų atlikimo, Å¡iltnamio ir stoginės įrengimo. Tačiau darbai atlikti nebuvo, pinigai negrÄ Å¾inti, jam padaryta 25 000 Lt žala ( 2 t., b.l. 9-10); 2009-04-22 Rangos sutartis ( kopija pridėta prie R. B. pareiÅ¡kimo ) sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktorės T.

M. ir R. B.. 2009-04-22 Pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt sumai, grafoje „Pinigus gavau" pasiraÅ¡yta kasininko, konstruktoriaus, inžinieriaus V. T.. 2009-08-01 Pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt sumai (2 t, b.l. 11-14);2013-06-28 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad pagal 2009 metų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (piniginių lėšų kasoje apyvartos žiniaraÅ¡tį, avansu gautų sumų pagal sutartis apyvartos žiniaraÅ¡tį, pajamų per pinigų priėmimo kvitus apyvartos žiniaraÅ¡tį) ir dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitÄ (neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose) 1600 Lt, nurodytų E.M.

V. apklausos protokoluose kaip sumokėto avanso pagal 2009-10-21 rangos sutartį Nr. 10/21-02 (1600 Lt sumai neiÅ¡rašė pinigų priėmimo kvito), o taip pat neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ 2009-04-22 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. B. pagal pinigų priėmimo kvitus 2009-04-22 GTG Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 GTG Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų 25000 Lt (20000 Lt ir 5000 Lt).IÅ¡ viso (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitÄ 2009 m, neįtraukė 26600 Lt grynųjų pinigų įplaukų: 25000 Lt gautų iÅ¡ R.

B. ir 1600 Lt gautų M.E. V..Tyrimui nebuvo pateikti 2009 metų kasos dokumentai ir kasos knyga, bet pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus (piniginių lėšų kasoje ir sÄ skaitose apyvartos žiniaraščiai, avansu gautų sumų pagal sutartis apyvartos žiniaraÅ¡tis, pajamų per PPK apyvartos žiniaraÅ¡tis) nustatyta, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 25000 Lt piniginių lėšų, kurias 2009-04-22 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sumokėjo R.

B. pagal pinigų priėmimo kvitus 2009-04-22 serija (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-01 serija (duomenys neskelbtini). R. B. iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai neįraÅ¡yti į V. T. iÅ¡duotų pinigų priėmimo kvitų registrÄ , apskaitos registruose nefiksuota, kad pagal Å¡iuos kvitus R. B. sumokėtam avansui bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai, R. B. sumokėtas avansas neįneÅ¡tas į bendrovės sÄ skaitas bankuose, neapskaitytas piniginių lėšų apskaitos registruose.R. B. tyrimui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose 2009-04-22 (duomenys neskelbtini) (20000 Lt) ir 2009-08-01 (duomenys neskelbtini) (5000 Lt) nurodyta, kad pinigus gavo V.

T., yra jo paraÅ¡ai. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. T., kaip atskaitingas asmuo priimdavo pinigus iÅ¡ užsakovų, jis taip pat dirbo kasininku.Atskaitingas asmuo, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų, privalėjo gautus pinigus įneÅ¡ti į kasÄ , kaip nurodyta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p.: "Atskaitingas asmuo, gavęs iÅ¡ fizinių asmenų arba Å«kio subjektų pinigus už jiems parduotÄ turtÄ , suteiktas paslaugas, avansÄ arba kitas pinigų įplaukas, iÅ¡duoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr, 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytÄ apskaitos dokumentÄ (kasos aparato kvitÄ , pinigų priėmimo kvitÄ arba kita).

Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas Ä® kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punkto reikalavimus „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumÄ ir visus nuostolius, kuriuos Å«kio subjektas gali patirti tiek dėl sÄ moningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo". (7 t., b.l. 15-33 ).Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.      Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

      Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų, kaltinamasis V. T. priėmė iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus, tačiau jų į įmonės kasÄ neįnešė, jie nebuvo įmonėje apskaityti, o liko pas jį, todėl sprendžiama, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ - nukentėjusiųjų R. B. ir M.E. V. perduotÄ (duomenys neskelbtini).Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai.

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita. Taigi, sprendžiant, ar V. T., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį.

Iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad V. T. naudojo paimtas lėšas bendrovės reikmėms. Vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.       Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Kaip akivaizdžiai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, žala nukentėjusiesiems buvo padaryta.

Ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Tuo pačiu padaryta žala ir įmonei, nes, pirma, į įmonės kasÄ nepateko paimti iÅ¡ klientų pinigai, antra, už įmonės lėšas pirktos konstrukcijos ir stiklas - medžiagos, kurios vėliau, nukentėjusiojo teigimu, buvo tiesiog iÅ¡mestos, trečia, iÅ¡ įmonės nukentėjusiajam įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas. Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. T. abiem atvejais - ir R. b., ir M. E. V. atžvilgiu - pasisavino svetimÄ turtÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusioji M. E. V. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 1600 Lt ir 5 procentų metinių palÅ«kanų turtinei žalai, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt už teisinę pagalbÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pareiÅ¡kė, kad kaltinamasis V. T. jai turtinę žalÄ atlygino, tačiau praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nukentėjusysis R. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo - V.

T. 25000Lt ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 2009m. birželio 22d. iki visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo bei 10 000Lt neturtinės žalos atlyginimui.Kaip matyti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 20d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.35-38), rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2009-04-22 tarp R. B. ir (duomenys neskelbtini), nutraukta, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteista R. B. 25000Lt ir 12670 Lt delspinigių bei 2184 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, (duomenys neskelbtini) įpareigota demontuoti nenokybiÅ¡kÄ statinį, o Å¡ios pareigos nevykdant, leisti konstrukcijas demontuoti R.

B. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita. CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu reiÅ¡kia, kad byla yra užbaigta ir tapatÅ«s reikalavimai teisme pakartotinai negali bÅ«ti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus:

1) ginčo šalis;

2) ieÅ¡kinio dalykÄ ;

3) pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-476/2010). Todėl teismas konstatuoja, jog priimtas įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-20 sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių Å¡alių.IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p). Naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-362/2010; 2010-08-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-290/2010). Naujas ieškinys (pareiškimas) galimas tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Todėl teismas pažymi, kad nepaisant to, kad nurodytas ieškinio teisinis pagrindas yra identiškas ankstesniajam, tačiau esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad pagrindas yra tapatus: civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, o baudžiamojoje byloje - dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Todėl kaltinamojo ir jo gynėjo argumentas, kad R.

B. ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu CPK 137 str. 2d. 4p. pagrindu, atmestinas ir iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo naudai priteistina visa nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, nepriteisiant palūkanų, nes Civilinio kodekso skirsnyje "Deliktinė atsakomybė" nėra normos dėl procesinių palūkanų. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Esant neginčytinai nustatytoms aplinkybėms dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamų veiksmų ir jų pasekmių, ieÅ¡kovai M. E. V. ir R. B., kaip nukentėję nuo tokių veiksmų asmenys, turi teisę ne tik į Å¡iais veiksmais padarytos turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, neiÅ¡skiria nusikaltimų pagal jų pobÅ«dį (smurtiniai ar nesmurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai asmens sveikatai ar gyvybei ar pan.). Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, jau pati savaime suponuoja tokios žalos atsiradimo asmeniui, prieÅ¡ kurį buvo nukreipti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nusikalstamais pripažinti veiksmai, faktÄ .

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalÄ atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum).

Teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , nurodyta atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje O. G. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-533/2010.

Pažymėtina, kad nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ asmenį ar jo turtÄ Ä¯vykdymo faktas neiÅ¡vengiamai sukelia nukentėjusiajam neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, o dažnai ir depresijÄ , o Å¡ių neigiamų pasekmių gilumas priklauso tiek nuo įvykdytų konkrečių nusikalstamų veiksmų pasekmių, tiek ir kiekvieno nukentėjusiojo asmens savybių, sveikatos bÅ«klės. Todėl suprantami, pagrįsti ir atskiro įrodinėjimo nereikalaujantys yra ieÅ¡kovų teiginiai apie kaltinamojo V.

T. veiksmais jiems sukeltas neigiamas pasekmes - dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo faktÄ , ieÅ¡kovai nurodė aplinkybę, kad dėl kaltinamojo, tuo pačiu ir atsakovo, nusikalstamų veiksmų netekę pinigų, jie patyrė didžiulius materialinius bei fizinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko sutriko sveikata. Nors nukentėjusieji nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kurie tai patvirtina, tačiau ir neturint specialių žinių medicinos srityje, yra aiÅ¡ku, kad sveikatos pablogėjimo priežastis, tarp kitų, kaip taisyklė, dažnai bÅ«na ir asmens patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasiniai sukrėtimai.

Taip pat sprendžiama, kad nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimus pagilino ir įmonės, kurios vardu veikė kaltinamasis V. T., bankroto byla.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ atsižvelgiama į pažeidimo pobÅ«dį (ieÅ¡kovų turtinių interesų pažeidimas - nusikalstamas jų turto pasisavinimas), į tai, kad kaltinamasis ilgÄ laikÄ nesiėmė priemonių padarytai žalai atlyginti, o nukentėjusiajam R. B. dar ir Å¡iuo metu trukdoma naudotis jo turtu (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad turtinė žala neatlyginta), į nukentėjusiųjų - civilinių ieÅ¡kovų patirtos turtinės žalos dydį (padaryta turtinė žala M.E. V. yra didesnė, o R.

B. - mažesnė už praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ ), į kaltinamojo V. T. turtinę padėtį (įmonės, kurioje dirbo, bankrotÄ , Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, iÅ¡situokęs, nėra duomenų apie turimÄ nekilnojamÄ turtÄ ), o taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nukentėjusiosios M.E. V. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai. Bausmės skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis iÅ¡ esmės kaltės neneigė, nukentėjusiajai turtinę žalÄ atlygino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas du kartus vienomis iÅ¡ Å¡velniausių bausmių - baudomis, nusikalstamos veikos padarytos neiÅ¡nykus pirmajam teistumui už veikas nuosavybei, į nusikalstamų veikų pobÅ«dį - padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, buvo baigti, kaltės formÄ - nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis, kaip buvo minėta, teistas, nusikalstamos veikos padarytos teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Å¡iuo metu oficialiai nedirbantis.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog skirtina griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas, tačiau tuo pačiu sprendžiama, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti realiai neizoliavus iÅ¡ visuomenės - atidedant bausmės vykdymÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str.str., 301-305 str.str., 307- 308 str. str., n u s p r e n d ž i a:       V. T. pripažinti kaltu ir nuteisti:-pagal BK 183 str. 1 d. - dėl R. B. turto pasisavinimo - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;-pagal BK 183 str. 1 d. - dėl M.E. V. turto pasisavinimo - laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Bausmes subendrinti BK 63 str. 1d., 4d. tvarka dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinę subendrintÄ bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ Â 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V.

T.:- atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalÄ ;-neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.).PaskirtÄ bausmę subendrinti su neatlikta pagal 2011m. birželio 13d. nuosprendį bausme BK 63 str. 1d., 3d., 9d., 65 str. 2d. tvarka, galutinę subendrintÄ bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams su 12 MGL (1560 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 2(dvejiems) metams ir įpareigojant V.

T.:- atlyginti nukentėjusiajam R. B. turtinę žalÄ ;-neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti dalinai.Priteisti iÅ¡ V. T.:nukentėjusiosios M. E. V. naudai: 2000 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) proceso iÅ¡laidų (BPK 104 str. 2d.);nukentėjusiojo R.

B. naudai: 25000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                     Aurelija Naujokienė