2018-03-30 Nr. AB-6709-3-61-3-02421-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3578-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02421-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymų panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Valdyba) viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“; 2) panaikinti Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) priteisti iš Valdybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju. Valdyboje 2017 m. birželio 16 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Valdybos viršininkas 2017 m. birželio 20 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-5-9 (3.12-5) „Dėl Vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo V. K. neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties“ (toliau – ir Išvada). Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. TE-816 patvirtintų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 5 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. TE-390 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos jaunesniajam puskarininkiui V. K.“ paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos ir Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. TE-391 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš tarnybos.

3. Pareiškėjas su ginčijamais įsakymais nesutiko. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, jis atleistas remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pats tyrimas atliktas skubotai, neįsigilinant į svarbias detales.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog 2017 m. balandžio mėnesio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis, pranešęs, jog serga, jis neatvyko į tarnybą, o patikrinus vidaus sistemos pareigūnų duomenų bazę, nerasta duomenų apie jo nedarbingumą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą tiesioginiam vadovui apie tai, kad 2017 m. balandžio mėnesio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis turi išvykti į užsienį gydytis. Tarnybinį pranešimą vizavo Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos vadas K. S., parašęs „sutinku“ ir pasirašęs jame. Tuo pagrindu, pagrįstai manydamas, kad išvykimas į užsienį yra suderintas su tiesioginiu vadovu, pareiškėjas išvyko į užsienį. Pasikonsultavęs su gydytojais užsienyje, pareiškėjas grįžo į tarnybą ir ją tęsė, nesulaukė priekaištų iš vadovybės.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad informacija apie neva padarytą tarnybinį nusižengimą paaiškėjo 2017 m. gegužės 9 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2017 m. gegužės 19 d. Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, nebuvo paisoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 7 punkte numatyto termino dėl tarnybinio patikrinimo.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam pritaikyta pati griežčiausia tarnybinės atsakomybės rūšis – atleidimas iš tarnybos – sukėlė jam sunkias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas turi mažametį vaiką, įsipareigojimų kreditoriams, būdamas blogos sveikatos liko be jokių pajamų. Todėl jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, nepagrįsta. Pareiškėjui kilo pagrįstų įtarimų dėl to, kad su juo, kaip profesinės sąjungos nariu, galėjo būti susidorota, kadangi jis yra aktyvus pareigūnas, dalyvaujantis profesinių sąjungų veikloje, nebijantis reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais.

7. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje neįrodytos aplinkybės, jog jis į tarnybą 2017 m. balandžio mėnesio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis neatvyko be pateisinamos priežasties. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra jokių argumentų dėl jo neva padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties, Išvadoje nėra nagrinėjamas nė vienas jos elementas. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais savo veiksmais ar neveikimu jis padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus pažeidė. Tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant Išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika.

8. Atsakovas Valdyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 9 d. gavo Valdybos 7-osios komandos pamainos vado K. S. tarnybinį pranešimą, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio mėnesio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis pranešęs, jog serga, neatvyko į tarnybą. Tikslinant tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, pamainos vadas K. S. nurodė, kad pareiškėjas pranešė, jog neatvyks į tarnybą, nes važiuoja į užsienį gydytis nugaros ir jam nedarbingumo pažymėjimas bus suteiktas atgaline data. Susisiekus pareiškėjas patvirtino, kad nebuvimo tarnyboje dienomis gydėsi nugarą užsienyje, ir informavo, kad yra pateikęs visus su tuo susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) gydytojai R. B. Gydytoja R. B. patvirtino pareiškėjo žodžius ir informavo, kad minėtus dokumentus ji pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), kad ši priimtų sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atgaline data, tačiau detalizuoti dokumentų turinį atsisakė. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, 2017 m. gegužės 19 d. Valdybos viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties.

10. Valdyba pabrėžė, kad tiesioginio viršininko vizuotas tarnybinis pranešimas savaime nereiškia, jog suteiktas leidimas neatvykti į tarnybą, tam būtina sąlyga – įsakymu Valdybos viršininko išreikšta valia, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo tiesioginio viršininko viza „sutinku“ reiškia leidimą neatvykti į tarnybą, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tam, kad pareiškėjo nebuvimas tarnyboje tris jo pamainos budėjimus iš eilės nebūtų vertinamas kaip pravaikšta, pareiškėjas tarnybiniame pranešime turėjo prašyti 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis leisti neatvykti į tarnybą, suteikti nemokamas atostogas ar dalį kasmetinių atostogų, be to, tarnybinis pranešimas turėjo būti vizuotas komandos viršininko S. M., užregistruotas ir pateiktas Valdybos viršininkui, kad šis priimtų sprendimą.

11. Tarnybinio patikrinimo metu 2017 m. gegužės 26 d. Valdyba raštu kreipėsi į Sodrą, prašydama informuoti, ar pareiškėjui bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas atgaline data. Sodra 2017 m. gegužės 30 d. informavo, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., nepakako, todėl neleido Medicinos centrui išduoti elektroninio nedarbingumo pažymėjimą atgaline data. Kitų aplinkybių, pateisinančių jo nebuvimą 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Paaiškinimo pareiškėjas nepateikė.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jam atliktos gydomosios procedūros užsienyje gali būti pripažintos nepakankama priežastimi pareigūnui suteikti nedarbingumo pažymėjimą, vis tiek pasirinko važiuoti gydytis į užsienį ir neatvykti į tarnybą savo pamainos budėjimo laiku tris pamainas iš eilės. Jo veiksmai, kad be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į tarnybą, buvo įvertintini kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus bei konstatuota, kad neatvykdamas į tarnybą pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą, taip pat buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte.

13. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis ir išdėstytus argumentus, Valdybos nuomone, buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio mėnesio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties. Todėl pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas pareiškėjo argumentą, kad pamainos viršininko vado viza „sutinku“ reiškė, jog jis gavo leidimą neatvykti į tarnybą, vertino kaip nepagrįstą, kadangi teisės aktai nustato kitokią atostogų suteikimo tvarką. Aplinkybę, kad tvarka, kuria pareiškėjas siekė gauti atostogas, yra įprasta Valdyboje, paneigė atsakovas, o pats pareiškėjas nedetalizavo išsakytų argumentų, nekonkretizavo, kada, kaip ir kam atostogos buvo suteiktos nesilaikant nustatytos tvarkos, ir nepagrindė, kad tokia atostogų suteikimo tvarka Valdyboje yra nusistovėjusi praktika. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas jokios reikšmės pateisinant jo nebuvimą tarnyboje nustatytu laiku nagrinėjamu atveju neturi.

16. Iš Valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. 37-5-44 matyti, kad pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 9 d. dirbo Valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju, nuo 2014 m. gegužės 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžintas į vidaus tarnybą ir paskirtas Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiu. Pareiškėjas suprato, kad 2017 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu jis nepateisins pravaikštos, todėl kreipėsi į Medicinos centro šeimos gydytoją, kuri teismo posėdyje paliudijo, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. vakare atvyko į Medicinos centrą ketindamas gauti nedarbingumo pažymėjimą. Šeimos gydytojai jis nurodė, kad turi nusipirkęs kelionės bilietus, tačiau darbe įvyko konfliktas ir jam nebuvo suteiktos atostogos. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas nedarbingumo pažymėjimu ketino pateisinti nebuvimo tarnyboje laikotarpį, tačiau šis pažymėjimas jam išduotas nebuvo. Taigi teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo tarnyboje 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis be pateisinamos priežasties.

17. Teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo ir jo šeimos gydytojos pateikta informacija, jog sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti Valdybos veiksmų kaip nesąžiningų tuo aspektu, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne iškart jam grįžus į tarnybą.

18. Nors pareiškėjas nesutiko su K. S. surašyta jo charakteristika ir teigė, kad ji yra neobjektyvi, atspindi subjektyvią paties K. S. nuomonę, patvirtinančią pastarojo asmens neigiamą poziciją apie jį, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, su kokiais charakteristikoje nurodytais teiginiais jis nesutinka, nedetalizavo, dėl kokių priežasčių tiesioginis vadovas turėjo tikslą pateikti neobjektyvius ir neigiamus duomenis apie jį.

19. Teismas pažymėjo, kad iš Išvados matyti, jog, gavus 2017 m. gegužės 9 d. K. S. tarnybinį pranešimą, buvo renkama informacija ir tikslinamos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Todėl 2017 m. gegužės 9 d. atsakovas, gavęs K. S. tarnybinį pranešimą, tikslino šiame pranešime nurodytą informaciją. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, turėjo būti pradėtas per ne vėliau kaip per 10 dienų. Bylos duomenys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 19 d. Valdybos viršininko pavedimu, dėl to Aprašo 8 punkte nustatytas terminas nebuvo viršytas. Todėl pareiškėjo argumentus dėl Aprašo 7 punkte nustatytų termino pažeidimo teismas vertino kaip nepagrįstus.

20. Teismas konstatavo, kad iš Išvados matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, jo kaltė, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, įvertintas pareiškėjo kaltės laipsnis. Todėl pareiškėjo argumentus, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Išvadą nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika teismas laikė nepagrįstais.

21. Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už nebuvimą tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje daugiau nei vieną dieną, jis suprato, jog jo 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas nepateisins nebuvimo tarnyboje, ir nesėkmingai bandė nebuvimą tarnyboje pateisinti nedarbingumo pažymėjimu. Todėl teismas konstatavo, kad Valdyba priėmė pagrįstą sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

22. Taigi teismas pripažino, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtus įsakymus, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – priteisti iš Valdybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III. 23. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus apie tai, kad egzistavo objektyvus jo neatvykimo į tarnybą pagrindas – jo liga, kurios buvimo faktą patvirtino tiek teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tiek į teismo posėdį atvykusi gydytoja R. B. Pareiškėjas pabrėžia, kad, kaip jis rašė savo 2017 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime, 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis išvyko į užsienį, pasikonsultavęs su užsienio specialistais, grįžo į tarnybą ir ją tęsė kaip įprasta, nesulaukęs jokių priekaištų iš vadovybės, pagrįstai manė, kad viskas yra gerai.

25. Pareiškėjas pabrėžia, kad susirado gydytoją Švedijoje, pas kurį ir išvyko 2017 m. balandžio 9 d. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir gydytoja R. B. Teismas neatsižvelgė, kodėl jo vadovas net tris pamainas iš eilės nekreipė dėmesio į tai, jog jis neva be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, tačiau nesiėmė jokių priemonių pašalinti šį pažeidimą, o tik praėjus mėnesiui suvokė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl jo vadovybės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo išvykimas buvo suderintas su Valdybos 7-osios komandos budinčios pamainos vadu K. S. Šios asmens viza „sutinku“ reiškia, kad pareiškėjas gavo vadovo leidimą neatvykti į tarnybą. Nepaisant to, šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Pareiškėjas pažymi, kad sveikatos sutrikimas jam tęsiasi iki šiol ir yra neišnykęs, progresuoja.

27. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose teismui suteikiama diskrecijos teisė įvertinti pritaikytos tarnybinės nuobaudos griežtumą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo neapdairus elgesys, netinkamas situacijos suvokimas galėtų būti įvertintas, taikant gerokai švelnesnę tarnybinę nuobaudą, nes pareiškėjo veiksmuose nebuvo aplaidumo, nerūpestingumo, neapdairumo ar tyčinių veiksmų.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai pirmas jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, anksčiau nebuvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis. Pareiškėjo nuomone, kyla pagrįstų įtarimų dėl to, kad su juo, kaip profesinės sąjungos nariu, galėjo būti susidorota.

29. Pareiškėjo vertinimu, šioje byloje įrodinėjimo naštą perkelta atsakovui, kuris neįrodė, kad nebuvo nepateisinamos priežasties, dėl kurios jis neatvyko į tarnybą, taip pat neįrodė, ar jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, yra tinkama ir ne per griežta. Valdyba buvo iš anksto informuota dėl jo neatvykimo į darbą, darbo grafikas buvo pakeistas, darbas įstaigoje vyko sklandžiai, nekilo jokių neigiamų pasekmių dėl jo išvykimo į užsienį.

30. Atsakovas Valdyba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui jo neatvykimo į tarnybą dienomis nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo, kitų aplinkybių, pateisinančių jo nebuvimą tarnyboje 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Kitais būdais įrodinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tarnyboje nebuvo dėl svarbios priežasties, pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu net nebandė. Aplinkybių, kurios pateisintų pareiškėjo neatvykimą į tarnybą, nebuvo nustatyta ir skundo nagrinėjimo teisme metu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turėjo sveikatos problemų, kurios, anot jo, turi būti pripažintos priežastimi, pateisinančia jo nebuvimą tarnyboje, tačiau konkrečių dokumentų, patvirtinančių, kad 2017 m. balandžio 10–11, 14–15, 18–19 dienomis jo sveikatos būklė neleido jam vykdyti tarnybos, nepateikė. Akivaizdu, kad ir prie skundo teismui pridėti dokumentai, liudijantys apie pareiškėjui 2017 m. birželio mėnesį darytą (duomenys neskelbtini) operaciją, negali būti laikomi pateisinančiais jo neatvykimą į darbą. Gydytoja R. B. ne tik, kad nepatvirtino pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo vykimą į Švediją gydytis, tačiau priešingai, jai kilo abejonių dėl jo vykimo į užsienį tikslų ir kilo įtarimas, kad pareiškėjas yra suplanavęs atostogas. Akivaizdu, kad gydytojos parodymai, duoti skundo nagrinėjamo teisme metu, sudaro prielaidas abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo suprasti, kad tiesioginio viršininko vizuotas tarnybinis pranešimas negali būti prilyginamas leidimui neatvykti į tarnybą, bei suvokti, kad tam reikalingas asmens, turinčio teisę skirti į pareigas, sprendimas, įformintas įsakymu arba rezoliucija. Pareiškėjas žinodamas, kad jam atliktos gydomosios procedūros užsienyje gali būti pripažintos nepakankama priežastimi suteikti nedarbingumo pažymėjimą, vis tiek pasirinko važiuoti gydytis į užsienį ir neatvykti į tarnybą savo pamainos budėjimo laiku tris pamainas iš eilės. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga jo padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. TE-390 (b. l. 9), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – ir Valdybos viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr.TE-391 (b. l. 8), kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas minėtus įsakymus pripažino teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti – ginčijamus įsakymus panaikinti.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

36. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl kurių teismas skundžiamame sprendime jau yra pasisakęs, bei nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl esminių šios bylos aspektų.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) nustatytų terminų.

38. Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai gavus 2017 m. gegužės 9 d. K. S. tarnybinį pranešimą (kuriuo informuojama, kad vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis Valdybos 7-osios komandos ugniagesys gelbėtojas V. K. 2017 m. 10–11, 14–15, 18–19 dienomis pranešęs, jog serga, neatvyko į tarnybą, tačiau patikrinus vidaus sistemos pareigūnų duomenų bazę, duomenų apie pareigūnui išduotą nedarbingumo pažymėjimą nerasta), buvo renkama informacija ir tikslinamos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Tokią teisę Valdyba turėjo pagal Aprašo 8 punktą, kuriame numatyta, kad jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, o informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 19 d. Valdybos viršininko pavedimu, todėl Aprašo 8 punkte nustatytas minėtas 10 dienų terminas nebuvo viršytas, o Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepažeidžiant Apraše nustatytų terminų.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015).

40. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš 2017 m. birželio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-5-9 (3.12-5) (b. l. 15–19) matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo neatvykimas į tarnybą 2017 m. 10–11, 14–15, 18–19 dienomis be pateisinamos priežasties), jį padariusio pareigūno kaltė (įvertinta, kad pareiškėjas suvokė, jog nesilaikė darbo režimo) bei priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (pareiškėjui neatvykus į jo pamainos budėjimus tris kartus iš eilės, buvo apsunkintos galimybės sprendžiant Valdybos 7-osios komandos pareigūnams pavedamus uždavinius, t. y. Valdybos 7-osios komandos viršininkas, siekdamas užtikrinti parengtį pamainoje, turėjo ieškoti kito pareigūno galėjusio vietoj pareiškėjo atvykti į darbą). Minėta Išvada buvo parengta išsamiai išanalizavus pažeidimo aplinkybes, surinkus visus reikšmingus įrodymus pareiškėjo padarytam pažeidimui pagrįsti, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybės charakteristiką.

42. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė atostogų suteikimo Valdybos pareigūnams tvarkos. Taip pat nenustatyta, kad 2017 m. 10–11, 14–15, 18–19 dienomis pareiškėjas tarnyboje nebuvo dėl ligos (gydymosi), kadangi tai patvirtinantis nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius pareiškėjo pateikto Švedijos gydytojos išrašo (b. l. 14) apie tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis pagalbos dėl nugaros ląstos simptomų 2017 m. balandžio 11 d., bet dėl didelio užimtumo jo negalėjo priimti iki 2017 m. balandžio 18 d., nelaikė pakankamu pagrindu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Be to, pastebėtina, kad liudytoja gydytoja R. B., kuri pareiškėjo teigimu, patvirtino, kad jis vyko gydytis į Švediją, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo, kad jai kilo abejonių dėl pareiškėjo realaus ketinimo vykti gydytis į Švediją, liudytojai kilo įtarimas, kad pareiškėjas tiesiog buvo suplanavęs atostogauti.

43. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatvykti į tarnybą turėjo pateisinamą priežastį. Todėl pareiškėjas neatvykęs į tarnybą 2017 m. 10–11, 14–15, 18–19 dienomis be pateisinamos priežasties, pagrįstai pripažintas pažeidęs Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-816 patvirtintų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių 5 punktą, kuriame nustatyta, kad darbuotojai turi laikytis Valdyboje nustatyto darbo laiko režimo.

44. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.

45. Nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos nebuvo 3 pamainas iš eilės, t. y. 6 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 3 dalies 6 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties ir vieną dieną, pripažintina, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nebuvęs tarnyboje be pateisinamos priežasties 6 dienas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, nesilaikydamas darbo režimo, elgėsi lengvabūdiškai, aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas, o tokį jo elgesį pateisinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga jo padaryto pažeidimo sunkumui, dėl to skirta teisėtai ir pagrįstai. Skirti lengvesnio pobūdžio nuobaudą pareiškėjui nėra pagrindo.

46. Nors pareiškėjas teigia, kad su juo, kaip aktyviu profesinės sąjungos nariu, nagrinėjamu atveju buvo susidoroto, tačiau nepateikia jokių detalesnių taip patvirtinančių argumentų ir įrodymų. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl kurio pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Todėl teisėjų kolegija teisėtai ir pagrįstai paskirtą nuobaudą pareiškėjui vertinti kaip susidorojimą su juo neturi jokio pagrindo.

47. Taigi konstatuotina, kad ginčijami įsakymai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, remiantis pagrįsta Išvada, dėl to minėti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Pripažinus ginčijamus įsakymus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus juos panaikinti. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – priteisti pareiškėjui iš Valdybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

48. Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

49. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, dėl to, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas