2016-05-10 Nr. BB-2031-1-79-1-00240-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-181-507/2016

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00240-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1.

2.1.14.

2.2.2.7.

2.3.4.9.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiajam R. B. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 321 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmestas. Nukentėjusiojo R. B. atstovui pagal įstatymą G. B. iš R. M. priteista 240 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. R. M. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 22 d., apie 13 val. 30 min., Prienų rajone, Balbieriškio mstl., Vilniaus g. ties 94 numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu, vairuodama motinai D. M. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 119 punktą, nurodantį, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. nedavė kelio gatve važiuojančiam dviratininkui ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs abiejų šlaunų plėštinėmis žaizdomis, odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje, abiejų kojų srityse.

2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes nemotyvavo savo sprendimo, teismas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą prieš kasatorės parodymus.

2.2. Nagrinėjant bylą buvo padaryti BPK 286 straipsnio 7 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai, nes teismai atmetė prašymą skirti eismo įvykio ekspertizę, motyvuodami, kad byloje yra 2013 m. kovo 12 d. specialisto išvada. Pasak kasatorės, šioje byloje buvo būtina paskirti ekspertizę išsamiam ir nešališkam aplinkybių ištyrimui, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes: neatliktas matomumo eksperimentas, neatlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, nepaskirta ekspertizė.

2.3. Kasatorė tvirtina, kad nagrinėjant bylą nebuvo siekiama išsiaiškinti, ar transporto priemonės vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jo didelio neatsargumo, dėl to nepasisakė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo aštuoneri metai, jis neturėjo teisės dalyvauti viešajame eisme (KET 55 punktas). Byloje nebuvo nustatinėjama, ar R. B. važiavo dviračiu su tvarkingu stabdžiu, garso signalu ir pan. Nukentėjusysis nedėvėjo liemenės ir buvo be šalmo, teismas nenustatinėjo, kodėl nukentėjusysis nepasitraukė nuo link jo judančio automobilio, o į jį atsitrenkė. Apeliacinės instancijos teismas į tokius apeliacinio skundo argumentus neatsakė. Pasak kasatorės, būtent dėl dviratininko padarytų KET pažeidimų, ji neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su juo, taigi žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

3. Atsiliepimu į nuteistosios R. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo jį atmesti.

3.1. Prokuroro manymu, teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Prokuroro manymu, kasatorės nurodytus argumentus dėl mažamečio padarytų KET pažeidimų ir objektyvios galimybės išvengti eismo įvykio nebuvimo teismai motyvuotai atmetė.

3.2. Prokuroras pažymi, kad KET 119 punkte numatytas įpareigojimas, važiuojant atbula eiga duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, ir nepriklausomai nuo to, ar dviračiu būtų važiavęs suaugęs asmuo, ar mažametis, ar būtų vilkėjęs šviesą atspindinčią liemenę bei šalmą, ar ne. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, saulėtą dieną esant geram matomumui, todėl šviesą atspindinčios liemenės mūvėjimas nebūtų turėjęs įtakos geresniam matomumui, o šalmo nemūvėjimas neturėjo įtakos sužalojimų mastui. Prokuroro teigimu, teismai padarė teisingą išvadą, kad tarp nuteistosios padaryto KET 119 punkto pažeidimo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3.3. Prokuroras nesutinka su skundo teiginiais dėl BPK 7 straipsnio 1 dalies, 48 ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų netenkinant nuteistosios prašymo paskirti eismo įvykio ekspertizę. Šie prašymai teismų buvo atmesti motyvuotomis nutartimis, su šiais motyvais prokuroras sutinka, nes iš bylos duomenų matyti, kad pati kasatorė su transporto priemone iš eismo įvykio vietos pasišalino, į ją sugrįžo vėliau, buvo patrauktas ir nukentėjusiojo dviratis, todėl įvykio schemoje pavaizduotas transporto priemonių išsidėstymas po įvykio yra tik tikėtinas ir neatspindi tikrosios situacijos, taigi negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas BPK 20 straipsnio prasme. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti, ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta medžiaga, būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenumato.

Be to, prokuroras pažymi, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų visuma, ne vien techninės ekspertizės išvada. Šioje byloje R. M. kaltė įrodinėjama nukentėjusiojo R. B., liudytojų A. B., O. B. parodymais.

3.4. Prokuroras laiko deklaratyviu skundo argumentą dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismas aptarė esminius apeliacinio skundo aspektus dėl įrodymų vertinimo.

4. Atsiliepimu į nuteistosios R. M. kasacinį skundą nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. atstovas pagal įstatymą G. B. ir jo atstovas advokatas Gintautas Malaveckas prašo skundą atmesti ir iš R. M. priteisti 350 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą.

4.1. Atsiliepime sutinkama su teismų sprendimų išvadomis, jos atitinka faktines bylos aplinkybes, teismų praktiką. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

4.2. Atsiliepime nesutinkama dėl skundo teiginių, kad byloje buvo būtina skirti ekspertizę, nes teismai nustatė, kad toks veiksmas būtų netikslingas.

4.3. Skundo teiginys, kad nebuvo siekiama išsiaiškinti, ar nuteistoji turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi, yra visiškai nemotyvuotas ir rodo KET taisyklių nežinojimą, nes jose kategoriškai nurodyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, privalo besąlygiškai įsitikinti, ar gale automobilio nėra kliūties, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

4.4. Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas nevertino nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų bei jo neatsargumo, nes abiejų instancijų teismai tai vertino, bet pripažino, kad šie pažeidimai negalėjo turėti įtakos eismo įvykiui. Taip pat eismo įvykiui įtakos neturėjo ir tai, kad dėl amžiaus nukentėjusysis negalėjo dalyvauti viešajame eisme, kad nebuvo tikrinami dviračio stabdis ir garso signalas, atšvaitai, žibintai, šoniniai atšvaitai, kad tiek priekyje, tiek gale turi degti šviesos, kad nukentėjusysis buvo be šalmo. Tai, kad nukentėjusysis buvo pervažiuotas, patvirtina visa bylos medžiaga.

4.5. Nuteistosios teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimo yra niekiniai, nes visi jos prašymai buvo nemotyvuoti ir skirti procesui vilkinti.

5. Nuteistosios R. M. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl ekspertizės skyrimo ir su tuo susijusių BPK pažeidimų

6. Kasatorės manymu, byloje buvo būtina paskirti ekspertizę, tačiau teismai nepagrįstai šį prašymą atmetė taip padarydami BPK 286 straipsnio 7 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

6.1. BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios.

6.2. BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, dėl šio klausimo teismas priima nutartį.

6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykus eismo įvykiui automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, nukentėjusysis buvo išvežtas, jo dviratis patrauktas į šalį, taigi esant šioms aplinkybėms buvo prarasta galimybė objektyviai užfiksuoti eismo įvykio schemą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. M. gynėja pateikė prašymą paskirti eismo įvykio ekspertizę. Teismas nutarė šį prašymą atmesti nurodydamas, kad byloje nėra užfiksuota tiksli eismo įvykio vieta, dėl to nebūtų galima padaryti tikslios ekspertizės, o ją atlikus duomenys būtų nereikšmingi. Vėliau byloje dar kartą buvo pateiktas gynėjos prašymas dėl ekspertizės skyrimo, teismas dar kartą prašymą atmetė, pateikdamas motyvus, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti ekspertizę. Schemoje nėra tiksliai užfiksuota eismo įvykio vieta, kitos faktinės eismo įvykio detalės. Schema nubraižyta ne iš karto po įvykio, o jau kaltinamajai grįžus į eismo įvykio vietą, apklausiant liudytojus, nustatant likusias žymes asfalte. Teismas konstatavo, kad atlikus ekspertizę išvados būtų tik tikėtinos, duomenys – abejotini.

6.4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėja pateikė prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegija prašymo skirti ekspertizę netenkino, teismas išanalizavo gynėjos pateiktus klausimus ir pažymėjo, kad dalis klausimų suformuoti taip, kad ekspertai į juos neatsako, kartu nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas gali analizuoti ir vertinti.

6.5. Atkreiptinas dėmesys, kad gynėja, teikdama prašymą dėl ekspertizės skyrimo, jį motyvavo tuo, kad toks įrodymas būtinas nustatant priežastinį ryšį. Tačiau pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra teisinis veikos požymis, konstatuojamas įvertinus visus bylos įrodymus. Ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Skiriant eismo įvykio ekspertizę, negali būti formuluojami klausimai, į kuriuos atsakymai yra teismo, o ne ekspertų kompetencija.

6.6. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skunde nurodomi BPK 286 straipsnio 7 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai nenustatyti, teismai motyvuotai atmetė proceso šalies prašymus dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo.

7. 1. Nepagrįsti ir kasatorės argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nes neatliktas matomumo eksperimentas, papildoma eismo įvykio vietos apžiūra. Pažymėtina, kad eksperimentas nėra būtinas procesinis veiksmas, jis atliekamas priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentą ir gauti bylai reikšmingos informacijos. Pagal BPK 197 straipsnį galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti. Iš bylos matyti, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta, visa reikalinga informacija, kiek buvo įmanoma, užfiksuota procesiniuose dokumentuose – protokoluose. Skunde nepateikiama aiškių motyvų, kodėl byloje buvo reikalinga papildoma įvykio vietos apžiūra.

7.2. Darytina išvada, kad eksperimento ar papildomos įvykio vietos apžiūros neatlikimas šiuo atveju nelaikytini įrodymų rinkimo trūkumu ir nesudaro BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

8. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

9. Kasatorė netinkamą veikos vertinimą motyvuoja tuo, kad teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių, pasak jos, ji neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo.

9.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nustatė, jog R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktą, kuriame įtvirtinta vairuotojo pareiga duoti kelią kitiems eismo dalyviams važiuojant atbulai. Priešingai negu tvirtina kasatorė, teismas vertino nukentėjusiojo pažeidimus dalyvaujant eisme, teisingai konstatavo, kad tai, jog jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės bei šalmo, laikytina Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kita vertus, teismas padarė išvadą, kad šie pažeidimai automobilį vairuojančio asmens neatleido nuo pareigos važiuojant atbulai vairuoti saugiai ir įsitikinti, kad gale nėra kitų eismo dalyvių. Teismas pasisakė ir dėl iškeltos versijos, kad nukentėjusysis lenktyniavo su savo broliu važiuodami dviračiais, kaip nepasitvirtinusios, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie leistų teigti, jog berniukai tikrai lenktyniavo. Kitų objektyvių kliūčių, kurios būtų ribojusios transporto priemonės vairuotojos matomumą, byloje nenustatyta.

9.2. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo veiksmų vertinimas buvo vienas esminių apeliacinio skundo argumentų, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir atsakė pateikdamas savo išvadas, grįstas išsamiu bylos įrodymų vertinimu.

9.3. Teismas padarė išvadą, kad, nepaisant R. B. pažeidimų, eismo įvykį lėmė būtent R. M. padaryti pažeidimai. Teismas teisingai pažymėjo, kad patys savaime nukentėjusiojo veiksmai, kurie neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistosios versiją dėl galimo nukentėjusiojo atsitrenkimo į jos automobilį, atsakė į argumentus dėl to, kokią reikšmę priežastiniam ryšiui turėjo aplinkybės, kad nukentėjusysis nemūvėjo šalmo, neturėjo šviesą atspindinčios liemenes, kitos aplinkybės, susijusios su dviračio technine būkle, kartu įvertino įvykio laiką, matomumo sąlygas.

9.4. Taigi teismai pakankamai išsamiai išaiškino ir vertino nukentėjusiojo pažeidimus, jų santykį su eismo įvykio kilimu ir padarė teisingą išvadą, kad eismo įvykio priežastis buvo būtent automobilio vairuotojos neatsargus elgesys vairuojant atbulai ir turint pareigą praleisti visus eismo dalyvius, tačiau neįsitikinant, jog atlikti šį manevrą yra pakankamai saugu.

10. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas į nukentėjusiojo neatsargius veiksmus atsižvelgė spręsdamas civilinio ieškinio klausimą atitinkamai sumažinęs neturtinės žalos dydį.

11. Darytina išvada, kad kasatorės skundo teiginiai dėl netinkamo įstatymo taikymo ir proceso pažeidimų apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįsti, todėl atmestini. R. M. veiksmai pagal bylos aplinkybes kvalifikuoti tinkamai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus jos skundo esminius klausimus.

Dėl proceso išlaidų už atsiliepimo surašymą

12. Nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. atstovas pagal įstatymą G. B. ir jo atstovas advokatas Gintautas Malaveckas pateikė prašymą iš R. M. priteisti 350 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą. Byloje yra pateikta pinigų priėmimo kvito kopija, kuri patvirtina, jog G. B. sumokėjo 350 Eur advokatui G. M..

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).

12.2. Nuteistosios R. M. kasacinis skundas pripažintas nepagrįstu. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų, taigi pripažintina, kad nepilnamečio atstovas pagal įstatymą turi teisę į patirtų proceso išlaidų apmokėjimą, kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti minėta suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui (vieno asmens padarytas nesunkus nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du tomai, atsiliepimas surašytas nevisuose penkiuose puslapiuose, iš kurių tik du yra atsiliepimo argumentai, advokatas nuo pat pirmosios instancijos teisme atstovavo nukentėjusiojo ir jo atstovo interesams, taigi su byla buvo susipažinęs), todėl mažintina iki 150 Eur. Išlaidos priteistinos G. B., t. y. asmeniui, sumokėjusiam advokatui už atsiliepimo surašymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios R. M. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. M. 150 Eur nepilnamečio nukentėjusiojo R. B. atstovui pagal įstatymą G. B. išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą atlyginti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis

Gintaras Goda