2025-08-01 Nr. BB-3695-1-01-1-10347-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2707/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10347-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl K. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį, kuria Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų, ir nuteistajam K. R. baudžiamąją bylą nutraukti; palikus galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, visiškai atidėti K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius įrodymų vertinimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus: išvadas dėl K. R. kaltės grindė prielaidomis, abejonėmis, kurias atsisakė pašalinti, ir neteisėtai gautais duomenimis, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingus nuosprendį ir nutartį, suvaržė K. R. teisę į teisingą procesą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas prieš nukentėjusįjį D. B. padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, bet ir neatsakė į su tuo susijusius esminius apeliacinio skundo argumentus, taip esmingai pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Abiejų instancijų teismai nuteistojo kaltę grindė iš esmės vieninteliu duomenų šaltiniu – naudojant procesines prievartos priemones nukentėjusiojo D. B. automobilyje užfiksuotu, kaip teismai konstatavo, D. B. ir nenustatyto asmens pokalbio garso įrašu, kuriame K. R. įvardijamas nusikalstamose veikose dalyvavęs asmuo. Tačiau šis duomenų šaltinis neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, nes yra gautas neteisėtai ir yra nepatikimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista konkretiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės. Tačiau nutarties turinys neatitinka keliamų esminių reikalavimų, todėl yra neteisėta, o pats jos priėmimo faktas savaime negali būti pripažįstamas teisėtu pagrindu aptariamos procesinės prievartos priemonės realizavimui ir jos realizavimo metu gautų duomenų pripažinimui leistinu įrodymu. Nutartyje nėra nurodyti jokie duomenys apie asmens, t. y. apie nukentėjusiojo nusikalstamą veiką, todėl šią procesinę prievartos priemonę leista taikyti nesant tam įstatyme numatytos būtinosios sąlygos. Nukentėjusysis neatitinka tokio asmens, kuriam gali būti taikoma BPK 158 straipsnyje nurodyta procesinė prievartos priemonė, požymių. Neišsamūs nukentėjusiojo parodymai nesudaro įstatyme nurodyto pagrindo taikyti jo teisę į privatų gyvenimą iš esmės varžančią procesinę prievartos priemonę. Aptariama procesinė prievartos priemonė nebuvo sankcionuota konkrečių asmenų, apie kurių galimai nusikalstamas veikas turima duomenų, atžvilgiu. Neteisėtai gauto esminio įrodymų šaltinio – garso įrašo – turinio tikrumas ir autentiškumas byloje nebuvo patikimai nustatytas, o tai paneigia teisinę galimybę jį pripažinti leistinu įrodymų šaltiniu.

Apeliacinės instancijos teismas neužbaigė nagrinėjimo proceso dėl esminio apeliacinio skundo argumento, kad K. R. objektyviai negalėjo dalyvauti padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, nes jų įvykdymo metu jis nebuvo Lietuvoje. Šis teismas apsiribojo formalia pareiškimu, kuriuo iš esmės grindė savo atsisakymą atlikti išsamų ir objektyvų šio esminio apeliacinio skundo argumento išnagrinėjimą.

Byloje nenustačius būtinojo BK 181 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – neteisėto vertimo suteikti turtinę naudą, nuteistojo K. R. veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnį. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti su turtu, neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų plėšimo (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikalstamos veikos sudėties požymių turinio. Pastarasis klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau dėl šio, vieno iš esminių, apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. R. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties neleistinai grindė objektyviu pakaltinimu, kaltę išvesdamas iš disponavimo narkotine medžiaga fakto.

Nors pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas egzistuoja formalusis pagrindas taikyti nuteistajam visišką bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau egzistuoja ir materialusis pagrindas taikyti jam šią bausmės realizavimo formą. Nepaisant to, K. R. apeliacinį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šių teisingos bausmės paskyrimui reikšmingų teisinių aspektų iš esmės nevertino, todėl paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, kuri aiškiai prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Pasikeitęs teisinis reguliavimas, suteikiantis teismams galimybę taikyti visišką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kuris neegzistavo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei kitų gyvenimiškų aplinkybių esminis pokytis, sudaro formalųjį bei materialųjį pagrindą išvadai, jog visi bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant visišką bausmės vykdymo atidėjimą, ko apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad K. R. turi du mažamečius vaikus, dirba, atsinaujino onkologinė liga.

Taip pat nuteistojo K. R. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalies dėl nuteistajam K. R. paskirtos bausmės vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. liepos 10 d. nutartimi (kasacinio skundo Nr. DOK-2414/2025) atsisakė priimti nuteistojo K. R. kasacinį skundą. Naujai pateiktas nuteistojo gynėjos kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo pasisakyta minėtoje 2025 m. liepos 10 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti K. R. skundą, nes jame nebuvo pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjos skunde naujų argumentų, kurie pagrįstų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo K. R. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Kasacinį skundą atsisakius priimti, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalies vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė