N-575-582-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-582/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00996-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. S. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 9 d., apie 13.00 val., Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), pastatė savo vairuojamą automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skersai važiuojamosios dalies, taip trukdydamas kitų transporto priemonių eismui. Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.10 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu S. Š. už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 60 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju S. Š. inkriminuotas ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas nebuvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, todėl ginčijamas Institucijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog, siekdamas sutrukdyti uždarajai akcinei bendrovei „Drūtas medis” (toliau – ir UAB „Drūtas medis”) iš jam priklausančio miško išvežti medieną, savo automobilį pastatė skersai važiuojamosios kelio dalies, taip užstatydamas miškovežį, tačiau nurodė medienos išvežimui sutrukdyti siekęs dėl to, kad vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo-padavimo sutartis su UAB „Drūtas medis“ įvykio metu jau buvo nutraukta, t. y.

UAB „Drūtas medis“, neteisėtai veždamas medieną, vykdė vagystę. Atsižvelgiant į tai, teismas pabrėžė, kad minėtos sutarties turinio ir jos sudarymo/nutraukimo aplinkybių bei galimai vykdytos vagystės aplinkybių vertinimas nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas ir asmenų ginčai, kilę iš civilinių teisinių santykių, turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o baudžiamosios teisės teisiniai santykiai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vertindamas, ar nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas esant būtinajam reikalingumui, teismas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje ir mokslinėje literatūroje pripažįstama, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti nurodytas sąlygas.

Teisės teorijoje be kitų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų (gresiantis pavojus, jo realumas bei akivaizdumas) yra nurodomos ir tokios sąlygos kaip galimumas pašalinti kilusį pavojų tik darant žalą kitam saugomam interesui, taip pat padaryta žala turi būti mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju jokio realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pašalinti pavojų savo nuosavybei kitomis priemonėmis, tačiau to nepadarė.

Taip pat pažymėjo, jog važiuojamosios kelio dalies užtvėrimas trukdant visų transporto priemonių eismą, ką patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, negali būti laikomas veikimu esant būtinajam reikalingumui. Nurodė, kad tarp S. Š. ir UAB „Drūtas medis“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai galėjo ir gali būti išspręsti teisiniu keliu, nedarant KET ar kitų teisės aktų pažeidimų.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir Prienų rajono policijos komisariato 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ginčijama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, kadangi atitinka visas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Pabrėžia, kad savo automobiliu užtvėrė kelią miškovežiui dėl to, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo mėginama iš jam priklausančio miško neteisėtai išvežti medieną, t. y. S. Š. nuosavybei buvo iškilęs pavojus. Taip pat nurodo, kad gresiantis pavojus buvo realus ir akivaizdus, nes UAB „Drūtas medis“ atstovų paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus, jie nereagavo, o vienas miškovežis apsisuko ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo automobiliu užtvėrė kelią kitam miškovežiui. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi neužtvėrus kelio iš įvykio vietos būtų išvažiavęs ir kitas miškovežis, nes į S. Š. prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus UAB „Drūtas medis“ atstovai nereagavo ir elgėsi priešingai, o apie įvykį pranešus policijai, ji į įvykio vietą atvykti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad buvo išnaudotos visos galimybės ir priemonės, siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Be to, tvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis jokioms kitoms transporto priemonėms netrukdė, o užtvėrus kelią buvo apskaičiuotas ketintos išvežti medienos kiekis, todėl padaryta žala yra mažiau reikšminga, nei išvengtoji žala.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Mano, kad tiek Prienų rajono policijos komisariato 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimas, tiek Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs veiką, atitinkančią ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, be to, S. Š. veika neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių dėl medienos išvežimo teisėtumo kilęs ginčas galėjo būti sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis ir civilinio proceso tvarka, o ne pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pabrėžia, jog byloje esantys įrodymai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad jo automobilis netrukdė kitoms transporto priemonėms. Taip pat nurodo, jog apskaičiuoti ketinamos išvežti medienos kiekį S. Š. galėjo ir neužtverdamas kelio miškovežiui, o, pavyzdžiui, pasekęs jį iki atvykimo vietos ir ten atlikęs minėtus veiksmus, taip nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju S. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 Lt iki 80 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir jo veika neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia nagrinėjamo įvykio metu savo vairuojamą automobilį pastatęs skersai važiuojamosios kelio dalies, taip trukdydamas kitų transporto priemonių eismui. Kita vertus, pareiškėjas teigia, jog tai jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, kadangi įvykio metu UAB „Drūtas medis“ atstovai iš jam nuosavybės teise priklausančio miško ketino neteisėtai išvežti medieną.

Remiantis ATPK 17 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nenustatė visų būtinojo reikalingumo sąlygų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo atliekamas išvežamos medienos matavimas ir pildomi apvaliosios medienos taškavimo lapai, kuriuose, be kita ko, buvo skaičiuojamas išvežamos medienos kiekis (b. l. 86-89). Taip pat buvo sudarytas medienos perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 90), o išvežamos medienos kiekį, jos pakrovimą į miškovežius, matavimą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes papildomai užfiksavo antstolė R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 82-83). Be to, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek antstolė R. S. nagrinėjamo įvykio metu fotografavo įvykio vietą ir miškovežius su juose pakrauta mediena (b. l. 5-8, 23-24, 84). Atsižvelgiant į tai, S. Š. teiginys, kad nagrinėjamu atveju neužtvėrus kelio iš įvykio vietos miškovežis būtų išvažiavęs ir dėl to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebūtų galėjęs apskaičiuoti ketinamos išvežti medienos kiekio, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad minėtus veiksmus asmuo galėjo atlikti ir nepažeisdamas KET reikalavimų bei nedarydamas teisės aktų pažeidimų, o pasinaudodamas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pasekęs miškovežį iki atvykimo vietos ir ten apskaičiavęs medienos kiekį. Taigi, remiantis minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. Š. veika neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, todėl jo atsakomybės dėl ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepašalina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas