Legislator Case Law & Legislation
2021-11-10 Nr. AB-23618-3-61-3-01898-2021-4 AI generated

2021-11-10 Nr. AB-23618-3-61-3-01898-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-11-10 Nr. AB-23618-3-61-3-01898-2021-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

patenkinti skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktą;

Legislator headnote

AI generated

2021-11-10 Nr. AB-23618-3-61-3-01898-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarybos neteisėtų veikų, kuri 2021 m. birželio 5 d. skundo įteikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dieną buvo 102 704,91 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-624-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01898-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:

1) patenkinti skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktą;

2) skubiai priimti dalinį sprendimą dėl nedelsiamo elektros energijos teikimo atstatymo jo gyvenamajam butui pagal ABTĮ 90 straipsnį;

3) nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų, dėl įvykdytų nusikalstamų ir neteisėtų veikų, jas užkardyti, susijusiai baudžiamajai ir teisinei atsakomybei nustatyti, viešajam interesui ginti pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį – pranešti prokurorui dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ESO (jos įsipareigojimus perėmusių institucijų), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba), Seimo kontrolieriaus nusikalstamų veikų: įstatymų pažeidinėjimo, profesinių pareigų nevykdymo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 30 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnį, 182 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, ir kitų straipsnių, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo, pareiškėjo prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą ir ginti viešąjį interesą;

4) išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėtu procesu trukdymo klausimus – nusikalstamai aplaidų teismo procesų vykdymą vienareikšmiškai neteisėtai ir nepaisant faktinių duomenų, skunde išdėstytą nusikalstamai aplaidų pagal faktinius duomenis ir teisės viršenybę sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo Konstitucijoje draudžiamiems privertinimas darbams, nedelsiamo, nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimo atstatymo ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, tiesiogiai susijusių ir su šio skundo reikalavimais;

5) priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarybos neteisėtų veikų, kuri 2021 m. birželio 5 d. skundo įteikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dieną buvo 102 704,91 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo dienos skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti; atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nėra suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas – nors pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto (Tarybos) neveikimą, nesuformulavo reikalavimo įpareigoti Tarybą atsakyti į pareiškėjo 2021 m. kovo 5 d. skundą. Be to, 1 ir 5 skundo reikalavimu prašydamas priteisti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą (iš viso 102 704,19 Eur) pareiškėjas nedetalizavo, kokio dydžio yra jo galbūt patirta turtinė, o kokio dydžio – neturtinė žala, todėl pareiškėjas įpareigotinas aiškiai ir tiksliai patikslintame skunde nurodyti, iš kokių konkrečiai viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, aiškiai apibrėžti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiama patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Pareiškėjas 1 skundo reikalavime neįvardijo viešojo administravimo institucijos, kuri jam padarė žalą, nenurodė, kokiais veiksmais ir / ar neveikimu ji buvo padaryta, nepateikė įrodymų, kuriais grindžia žalą ir jos dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-2161-811/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02953-2018-3) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarybos, 2 709 057,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą, taip pat priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 966 393,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. A-840-815/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas teismui negali teikti reikalavimų, kurie buvo suformuluoti minėtoje administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėją taip pat informavo, jog skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Aptariama 2021 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti 2, 3 ir 4 pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas S. F. 2021 m. liepos 16 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas S. F. 2021 m. liepos 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad nesutinka su 2021 m. birželio 14 d. nutarties dalimi dėl 1, 5 skundo reikalavimų trūkumų šalinimo. Pasak pareiškėjo, jo skunde suformuluotas 1 reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tikslus ir aiškus, viskas yra surašyta likusiuose keturiuose skundo reikalavimuose. Pareiškėjo teigimu, jis savo skunde aiškiai nurodė instituciją, kuri nusikalstamu veikimu padarė pareiškėjui žalą, t. y. Tarybą, kuri ne tik laiku neatsakė į pareiškėjo teiktą skundą, bet ir nusikalstamai aplaidžiai nesprendė skunde nurodytų aplinkybių, slėpė kitų institucijų bei privačių subjektų aplaidžias veikas. Pareiškėjas pažymėjo, kad bet kokia asmeniui padaryta turtinė žala jam sukelia ir neturtinę žalą ir atvirkščiai, todėl nėra galimybės nurodyti tikslų abiejų žalų dydį. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2161-811/2019 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-840-815/2021 yra niekiniai ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento, dėl to analogiški reikalavimai buvo ir bus teikiami, nes jie nebuvo išspręsti teisėtu teismo procesu. Pareiškėjas taip pat nurodė pageidaujantis žodinio proceso.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kuriai buvo nustatyti trūkumai, laikė nepaduota, konstatavęs, kad pareiškėjas atsisakė šalinti teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-550-261/2021 atmetė pareiškėjo 2021 m. liepos 16 d. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundo 1, 5 reikalavimai laikomi nepaduotais;

2) pranešti prokurorui (ABTĮ 111 str.) apie tai, kad teisėja Jovita Einikienė nusikalstamai aplaidžiai nagrinėjo procesinio dokumento priėmimo teisme klausimą ir priėmė nusikalstamai aplaidžią 2021 m. liepos 21 d. nutartį, viršijo savo įgaliojimus, veikė priešingai Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytiems tikslams, sukčiavo, savavaldžiavo, piktnaudžiavo, neatliko tarnybinių pareigų, varžė žmogaus veiksmų laisvę, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos nuostatas dėl valdžios ribojimų ir teisėto teismo proceso, pažemino teismo autoritetą, sumenkino teisėjo vardą;

3) Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų teikti motyvuotą prašymą iškelti teisėjai Jovitai Einikienei drausmės bylą.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, mano ją esant niekine ir negaliojančia nuo priėmimo momento. Pareiškėjas nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties dalies Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė nustatytų trūkumų šalinimo procesinį dokumentą, kuriame viską iš esmės paaiškino dar kartą, nors viskas aiškiai bei tiksliai buvo nurodyta ir pačiame skunde. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė neturėjo teisės vienašališkai spręsti pareiškėjo teismui pateikto skundo priėmimo klausimo, nes ši teisėja anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teisme aplaidžiai sprendė pareiškėjo civilines bylas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl 1 ir 5 reikalavimų laikyta nepaduota nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir 1 bei 5 reikalavimus (patenkinti skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) – pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą; priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarybos neteisėtų veikų, kuri 2021 m. birželio 5 d. skundo įteikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dieną buvo 102 704,91 Eur), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – detalizuoti, kokio dydžio yra pareiškėjo galbūt patirta turtinė, o kokio dydžio – neturtinė žala; aiškiai ir tiksliai nurodyti, iš kokių konkrečiai viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, aiškiai apibrėžti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiama patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo reikalavimų formuluotes, taip pat tai, kad skunde (ir jo reikalavimuose) pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė ne vieną tiek viešojo administravimo, tiek privatų subjektą, kurių veiksmais reiškė nepasitenkinimą, be to, teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarybos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas neneigia, jog į teismą kreipiasi iš esmės analogiškais reikalavimais, todėl nesant detalizuotų (individualizuotų) būtent šioje administracinėje byloje pareiškėjo keliamo ginčo esminių aplinkybių, teismas neturi galimybės įvertinti, ar pareiškėjo naujai keliamo ginčo dalykas ir / ar pagrindas nesutampa su tuo, kuris jau buvo išnagrinėtas bei atmestas minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. I-2161-811/2019 bei Nr. A-840-815/2021.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai buvo esminiai, susiję su administracinio ginčo pagrindo ir dalyko formulavimu, ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį skundą. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju svarbu konkrečiai nurodyti konkretų subjektą (-us) ir konkrečius jo įvykdytus skundžiamus neteisėtus veiksmus / neveikimą, iš kurių pareiškėjas kildina turtinę ir neturtinę žalą, o formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, kurio atlyginimą pareiškėjas siekia prisiteisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nelaikytini pagrįstais pareiškėjo argumentai, esą bet kokia asmeniui padaryta turtinė žala jam sukelia ir neturtinę žalą ir atvirkščiai, bei kad dėl to nėra galimybės nurodyti tikslų abiejų žalų dydį.

Pažymėtina, jog skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus, kuriais jis kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – skundą ir pareiškimą, kuriuo pareiškėjas atsisakė šalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus su skundo 1 ir 5 reikalavimais susijusius trūkumus, konstatuoja, kad pareiškėjas neištaisė teismo nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. liepos 21 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 ir 5 skundo reikalavimai) laikė nepaduota.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; kt.).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad teisėja Jovita Einikienė neturėjo teisės vienašališkai spręsti pareiškėjo teismui pateikto skundo priėmimo klausimo, nes ši teisėja anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teisme sprendė pareiškėjo civilines bylas, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 5 dalį teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, kaip teigia pareiškėjas, kitame teisme yra nagrinėjusi su pareiškėju susijusias civilines bylas, nėra pagrindas nusišalinti nuo su pareiškėju susijusių administracinių bylų nagrinėjimo (įskaitant vienasmeniškai atliekamą skundo priėmimo klausimų sprendimą (ABTĮ 33 str. 1 d.)) Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (skundo 1 ir 5 reikalavimai) laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą ABTĮ 111 straipsnį, nustatantį teismo veiksmus, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė