dc166ded-e59f-436e-9f9d-cbfbc2dbe011 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3030-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01232-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. S. (Z. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Z. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 13 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). Nurodė, kad jis 2019 m. kovo 11 d. raÅ¡tu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti jį pas stomatologÄ dėl skaudančio danties, iÅ¡kritus plombai.

Dėl skausmo negalėjo valgyti, kamavo nemiga. Ä® šį praÅ¡ymÄ nebuvo reaguota. Todėl pakartotinai kreipėsi 2019 m. kovo 18 d. Prašė, kad bÅ«tų iÅ¡kviestas be eilės. Tačiau vėl nereagavo. Per šį laikotarpį jis negalėjo valgyti, gerti nei karÅ¡to nei Å¡alto skysčio, prarado 7 kg. svorio, kankino alkis, skaudėjo skrandį. Toks medicinos darbuotojo kankinamas elgesys yra nežmoniÅ¡kas, žeminantis jo garbę ir orumÄ . Dėl to patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija.

Patyrė fizinį skausmÄ ir kitus nepatogumus. Teigia, kad tokiu bÅ«du jo vestam aktyviam gyvenimo bÅ«dui ir sveikatai yra padaryta didžiulė žala. Nurodo, kad jis dėl aplaidaus darbuotojų elgesio neteko galimybės sportuoti, medituoti, skaityti knygas ir pan. Teigia, kad toks nesiskaitymas ir neatsižvelgimas į jo praÅ¡ymus yra sÄ lygotas to, kad jis kalinys, seselė yra jam sakiusi, jog tai ne laisvė, tai kalėjimas. Teigia, kad tokie jos žodžiai jį labai skaudina. Tai yra kankinamas elegesys, kÄ draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Todėl atsakovės atstovas turi atlyginti jam patirtÄ neturtinę žalÄ . 2019 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėjas papildomai teismui nurodė (b. l. 20), kad 2019 m. balandžio 3 d. jį priėmė odontologas, tačiau per 10 minučių priėmė net tris žmones. Nurodo, kad jo raÅ¡yti skundai, vaizdo medžiaga apie jo teisių pažeidimus yra dingusi. Odontologai neatsakingai atlieka savo pareigas. Be to, dantis tvarko su nesteriliais įrankais. Per priėmimÄ odontologas jam sukelė didelius skausmus, žemina toks odontologo požiÅ«ris.

Nurodė, kad odontologas, be to, atsisakė taisyti visus tris jam skaudančius dantis, liepė rinktis tik vienÄ dantį, nors į du dantis buvo įdėti vaistai dviem savaitėm. Pasirinko taisyti dantį, iÅ¡ kurio iÅ¡krito plomba. Po priėmimo davė vaistų nuo skausmo ir liepė pakentėti, užrašė kitam priėmimui eilės tvarka. Po tokių veiksmų jis 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi su skundu į LukiÅ¡kių TI-K direktorių. Taip pat nurodo, kad taisant dantį jam nebuvo suleisti nuskausminamieji vaistai, nors buvo atviras nervas.

Taigi, jam sukėlė tyčinį fizinį skausmÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nutraukti jo kankinimÄ ir pristatyti jį į gydymo įstaigÄ pas odontologÄ . 2019 m. gegužės 15 d. pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad Vilniaus PN administracija atsiliepime į skundÄ pateikė neteisingus faktus, meluoja, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės. Dėl to, kad odontologas išėjo iÅ¡ darbo, jis neprivalo kentėti dantų skausmo, juolab, kad kitiems kaliniams odontologo paslaugos buvo teikiamos. Jis kentėjo nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., t.y. 50 dienų.

Vilniaus pataisos namai siekia visais bÅ«dais iÅ¡vengti atsakomybės, neregistruoja praÅ¡ymų, skundų, pradingsta vaizdo įraÅ¡ai. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10-12). Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiÅ«ra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiÅ«ros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiÅ«ros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiÅ«ros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais.

Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai (iÅ¡skyrus dantų protezavimÄ , kuris gali bÅ«ti atliktas nuteistajam pageidaujant iÅ¡ jo asmeninėje sÄ skaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiÅ«ros paslaugos negali bÅ«ti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ .

Už Å¡ias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir vieÅ¡osiose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba (nuo 2019-02-01 - Sveikatos priežiÅ«ros skyrius, toliau - SPS) savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ . LukiÅ¡kių Tl-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Kaip matyti iÅ¡ pridedamos Asmens sveikatos istorijos kopijos, pareiÅ¡kėjui atvykus iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2019 m. vasario 18 d. jis kreipėsi su praÅ¡ymu reg. Nr. 410 dėl gydytojo odonlologo konsultacijos. Planine tvarka pareiÅ¡kėjas priimtas gydytojo odontologo konsultacijai 2019 m. kovo 4 d., pradėtas 15-o danties gydymas. Pakartotinai pacientas buvo užraÅ¡ytas odontologo apžiÅ«rai 2019 m. kovo 19 d., tačiau pareiÅ¡kėjas pas gydytojÄ iÅ¡kviestas nebuvo, kadangi LukiÅ¡kių SPT gydytojas odontologas, pradėjęs gydymÄ , išėjo iÅ¡ darbo.

Atsižvelgiant į tai, apžiÅ«ra buvo perkelta į 2019 m. balandžio 3 d. Nustatyta data pacientas buvo iÅ¡kviestas pas gydytojÄ odontologÄ , jo reikalavimu pradėtas kito skaudančio danties (38-o) gydymas. Atsakovės atstovas nurodė, kad SPS medicininis personalas tinkamai ir operatyviai reagavo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus suteikti odontologinį gydymÄ , o 2019 m. kovo 19 d. planuojama gydytojo apžiÅ«ra neįvyko dėl objektyvios priežasties. Pažymėtina, kad vienintelis pareiÅ¡kėjo skundas, susijęs su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo pateiktas tik 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau po administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme.

Taigi, nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai 2019 m. balandžio 24 d. atsakovės atstovas nurodė teismui, kad palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepime į skundÄ . Pažymėjo, kad su atsiliepimu Vilniaus PN pateikė visÄ su ginču susijusiÄ turimÄ medžiagÄ (b.l. 25).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad skundÄ palaiko pilnai. Nurodė, jog praÅ¡ymus dėl registravimo pas gydytojus dėdavo į specialiÄ dėžutę, tačiau jo praÅ¡ymų neregistruodavo, nes jis jau buvo užregistruotas pas gydytojÄ . Davė vaistų Ibuprofeno nuo skausmo. Odontologas prieÅ¡ gydant dantį nesuleido jam jokių vaistų nuo skausmo, nors buvo atviri kanalai, atviri nervai. Nesutinka, kad tiek laiko nebuvo iÅ¡kviestas pas gydytojÄ dėl objektyvių priežasčių, kadangi kiti nuteistieji buvo kviečiami pas gydytojÄ .

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam netinkamai buvo organizuotas medicininių paslaugų suteikimas (nebuvo iÅ¡kviestas pas odontologÄ be eilės dėl skaudančio danties, dantų skausmÄ turėjo kęsti 50 dienų) ir dėl to, kad odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiÅ¡kai, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Z. S. 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi registruotu praÅ¡ymu Nr. 410 dėl gydytojo odontologo konsultacijos. Kaip nurodė atsakovės atstovas, planine tvarka pareiÅ¡kėjas buvo priimtas pas odontologÄ 2019 m. kovo 4 d. ir buvo pradėtas gydyti 15 –as dantis.

Po to pakartotinai apžiÅ«rai pareiÅ¡kėjas buvo užraÅ¡ytas 2019 m. kovo 19 d. Tačiau tÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas pas odontologÄ iÅ¡kviestas nebuvo, kadangi prasidėjus įstaigos reorganizacijai (etatų mažinimas, LukiÅ¡kių TI-K prijungimas prie Vilniaus PN), gydytojas-odontologas, pradėjęs gydyti pareiÅ¡kėjÄ , išėjo iÅ¡ darbo. PareiÅ¡kėjo apžiÅ«ra dėl Å¡ios priežasties buvo nukelta į 2019 m. balandžio 3 d. 2019 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjo reikalavimu buvo pradėtas gydyti kitas (38-as) dantis (b. l. 13, 16).

Taip pat nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su skundu dėl neatsakingai ir skausmingai odontologo atliekamo darbo, nurodydamas, kad dėl dantų skausmo jis kovo mėnesį kreipėsi su praÅ¡ymais priimti pas odontologÄ be eilės bei su skundu, tačiau be eilės nebuvo priimtas. 2019 m. balandžio 3 d. vizito metu odontologas netaisė visų skaudančių dantų, o liepė rinktis tik vienÄ , kurį sutaisys. Be to, nurodė, kad odontologas paslaugas atliko nekokybiÅ¡kai, su neiÅ¡valytais įrankiais, be nuskausminamųjų vaistų. (b. l. 17-18).

Ä® šį pareiÅ¡kėjo skundÄ Vilniaus PN atsakė 2019 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 96-1647, nurodant, kad pacientai odontologo konsultacijoms registruojami planine tvarka. Nurodė, kad gavus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 11 d. praÅ¡ymÄ dėl registravimo pas odontologÄ , buvo skirti vaistai nuo skausmo, paskirta vizito data. Dėl įstaigos reorganizacijos gydytojas odontologas nedirbo, todėl gydytojo odontologo konsultacijai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡kviestas 2019 m. balandžio 3 d. Taip pat paiÅ¡kino, kad taisoma vizito metu yra po vienÄ dantį.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymų registruotis pas odontologÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negauta. Planine tvarka užregistruotas pas odontologÄ 2019 m. balandžio 24 d. Nenustatyta, kad Å¡is 2019 m. balandžio 24 d. atsakymas pareiÅ¡kėjo bÅ«tų apskųstas pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui odontologo paslaugos buvo teikiamos remiantis jo praÅ¡ymu dėl gydytojo-odontologo konsultacijos 2019 m. kovo 4 d. (buvo pradėtas gydyti 15-as dantis) (b.l. 15), kitas paskirtas vizitas 2019 m. kovo 19 d. neįvyko, buvo perkeltas dėl jį gydžiusio gydytojo odontologo išėjimo iÅ¡ darbo į 2019 m. balandžio 3 d.

Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas skunde, 2019 m. kovo 11 d. jis dėl danties skausmo prašė registruoti jį be eilės pas odontologÄ , pakartotinai prašė registruoti dėl danties skausmo 2019 m. kovo 18 d. Tačiau reaguota į tai nebuvo. Atsakovės atstovas nepateikė tai paneigiančių raÅ¡ytinių įrodymų (registravimo pas odontologÄ Å¾urnalo ar kt.). PareiÅ¡kėjas pas odontologÄ pateko tik 2019 m. balandžio 3 d. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl dantų skausmo, kurį teko kęsti nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. (50 dienų) patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , negalėjo vesti savo aktyvaus įprasto gyvenimo bÅ«do, užsiimti savo veikla, valgyti, gerti, patyrė kankinamÄ ir nežmoniÅ¡kÄ elgesį.

PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jis prašėsi pas odontologÄ be eilės 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. pakartotinai, tačiau nebuvo registruotas, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų. Nors nėra pateiktas pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymai raÅ¡tu registruoti jį be eilės pas odontologÄ , tačiau žymėtina, kad tokie praÅ¡ymai galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti ir žodžiu, ir į juos pataisos namų administracija turėjo reaguoti. Juolab, kad Asmens medicininiuose dokumentuose buvo įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjui odontologo paslaugos buvo pradėtos teikti 2019 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu.

Kaip nurodė ir atsakovo atstovas 2019 m. balandžio 24 d. atsakyme Nr. 96-1647, 2019 m. kovo 11 d. buvo gautas praÅ¡ymas apie kitÄ skaudamÄ dantį, pareiÅ¡kėjui 2019 m. kovo 11 d. seselė davė vaistų nuo skausmo. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo kentėti dantų skausmÄ nuo 2019 m. kovo 11 d., dėl ko prašėsi neplaninio registravimo pas odontologÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas kentė danties skausmÄ , be to, planuotas 2019 m. kovo 19 d. vizitas pas odontologÄ neįvyko ir buvo perkeltas tik 2019 m. balandžio 3 d., teismas vertina, kad toks ilgas laiko tarpas tarp vizitų pas odontologÄ (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), įvertinus pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymus registruoti be eilės dėl skausmo, yra per ilgas ir neprotingas skausmÄ kenčiančiam asmeniui, planinio vizito nukelta data nagrinėjamu atveju nelaikytina pagrįsta ir objektyvia, pateisinančia priežastimi.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas turėjo pareigÄ organizuoti pareiÅ¡kėjui odontologo paslaugų teikimÄ jo praÅ¡ymu dėl danties skausmo skubos tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir TIVTT).

Tai, kad įstaigoje nebuvo gydytojo odontologo tuo metu nėra pagrindas leisti kęsti nuteistajam skausmÄ pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , tokiu bÅ«du sukeliant jam tiek fizinę, tiek ir dvasinę kančiÄ , žemiant asmenį, laikant jį nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kas Å¡iuo atveju pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu dėl atsakovės atstovo veiksmų. Atsakovės atstovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių, kad buvo imtasi visų priemonių ir bÅ«dų pagreitinti pareiÅ¡kėjo priėmimÄ pas odontologÄ , atsižvelgiant į patiriamÄ skausmÄ , kad buvo reaguota į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus teikti jam odontologo paslaugas, nors net du kartus buvo įpareigotas pateikti į bylÄ visus reikÅ¡mingus ginčui iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 4, 22).

Be kita ko, atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad 2019 m. kovo 11 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu vizitas pas odontologÄ nebuvo pagreitintas, kaip nurodė, seselė davė vaistų ir liepė pakentėti, o vizitas pas odontologÄ Ä¯vyko tik 2019 m. balandžio 3 d. Pažymėtina ir tai, kad kaip teigia pareiÅ¡kėjas kiti nuteistieji pas odontologÄ tuo laikotarpiu buvo vedami, o jam buvo liepiama kentėti. Kaip minėta, atsakovės atstovas nepaneigė Å¡ių argumentų raÅ¡ytiniais įrodymais, nėra pateikto į bylÄ ambulatorinio priėmimo registracijos žurnal kopijos ginčo laikotarpiu ar kitų įrodymų.

Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 45 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę.

Suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Suimtųjų sveikatos priežiÅ«ra vykdoma ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 101 ir 102 punktuose nurodyta, kad „suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukÅ¡tuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiÅ«ros pareigÅ«nai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (17 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimÄ , žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ jos darbo dienos pradžioje.

Už visų registruotų pacientų susitikimÄ su medicinos specialistais atsako priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ lydi priežiÅ«ros pareigÅ«nai. Medicinos specialistui papraÅ¡ius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos patalpoje privalo bÅ«ti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiÅ«ros pareigÅ«nas.“; „PirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai“.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ dėl dantų skausmo prašė pagreitinti apžiÅ«rÄ , organizuoti odontologo paslaugų teikimÄ , tačiau Å¡i medicininė paslauga nebuvo suteikta tinkamai.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t.y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, konstatuojamas pažeidimas dėl to, kad nebuvo reaguota į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paÅ«mėjus danties skausmui organizuoti odontologo konsultacijÄ kuo skubiau, bei kad 2019 m. kovo 19 d. turėjęs įvykti vizitas neįvyko, buvo atidėtas net iki 2019 m. balandžio 3 d. dėl to, kad iÅ¡ darbo išėjo pareiÅ¡kėjÄ gydęs odontologas, t.y. dėl nepateisinamos priežasties.

Laikytina, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. kovo 11 d., - nuo pareiÅ¡kėjo pirmo praÅ¡ymo registruoti jį be eilės pas odontologÄ dėl skaudamo danties iki 2019 m. balandžio 3 d., kuomet buvo priimtas odontologo konsultacijai konsultacijai. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai suorganizuotas medicinių paslaugų teikimas, t.y. esant danties skausmui pareiÅ¡kėjas pas odontologÄ nuvyko tik 2019 m. balandžio 3 d., nors skausmu skundėsi 2019 m. kovo 11 d. (pakartotinai 2019 m. kovo 18 d.), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias.

Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos dydį nurodo 13 000 Eur suma, tačiau konkrečiai nepagrindžia ir nedetalizuoja, kodėl tokio dydžio suma dėl nurodytų teisių pažeidimo jam turi bÅ«ti priteista.

Taigi, nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais konkrečiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo vertinimÄ , nurodo aplinkybes, įtakojusias jo įprasto gyvenimo kokybės pablogėjimÄ dėl danties skausmo, dėl tinkamai nesuteiktų medicininių paslaugų: t.y. kad negalėjo vesti aktyvaus gyvenimo bÅ«do, negalėjo normaliai valgtyti, gerti, užsiimti laisvalaikio veikla ir pan., nukrito svoris, sutriko skrandžio veikla, miegas. Tačiau iÅ¡ pateiktų į bylÄ pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dėl nurodytos priežasties bÅ«tų pablogėjusi sveikatos bÅ«klė.

Tokie duomenys nepateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kl.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20108 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1478-756/2018).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Taigi, teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, konstatavus faktÄ , kad vis gi pareiÅ¡kėjo teisės dėl aukščiau nurodytų atsakovės atstovo veiksmų buvo pažeistos, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus fizinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, laikotarpį, kuriuo patyrė nurodytus iÅ¡gyvenimus, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 13 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma, teismo vertinimu, yra 500 Eur.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 13 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės atstovo pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Pareiškėjas be kita ko, skundžia jam suteiktų odontologo paslaugų kokybę, nurodydamas, kad buvo gydomi dantys be nuskausminamųjų, su nesteriliais įrankiais, be to, buvo gydomas tik vienas dantis iš trijų. Teismas pažymi, kad medicininių paslaugų kokybės vertinimas, ginčai dėl to yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Å io įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rÅ«Å¡is, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), kas reiÅ¡kia ir tai, jog tokios tvarkos turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.

Todėl atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu:  jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui; Å¡ioje dalyje admoinistracinė byla nutraukiama, iÅ¡aiÅ¡kinant, pareiÅ¡kėjui jo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1510- 624/2018).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 103 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Z. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, juridinio asmens kodas 188721271, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Likusioje dalyje administracinę bylÄ nutraukti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė