dc15eec3-3bd2-498c-b7ef-c6fafdaddc39 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-147-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23311-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei, išteisintajam D.

B., jo gynėjui advokatui Eduardui Zaleskiui, nukentėjusiojo Ž. Å . atstovui advokatui Virgilijui JanuÅ¡kai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. Å . civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 12 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), A. P. gyvenamo namo kieme, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Ž. Å . sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad esant abejonių dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiojo ir liudytojos A. P. parodymų) patikimumo, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, vadovaujantis in dubio pro reo principu, teismui kilusios abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali bÅ«ti grindžiamas – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , o tokių įrodymų Å¡ioje byloje nėra.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu prokurorė D. Vileikienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: D. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti D. B. visu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su Ž.

Å .. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 71 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 eurų) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u, 1 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nukentėjusiojo Ž. Å . ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. B. priteisti Ž.

Å . naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ D. B. Ž. Å . naudai visas jo turėtas iÅ¡laidas, pagal į bylÄ pateiktus dokumentus, advokato Virgilijaus JanuÅ¡kos, dalyvavusio byloje, kaip nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuosprendžio dalį, kuria kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinta, palikti nepakeistÄ . BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ä®rodymų tyrimas neatnaujintinas. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisinęs D.

B. nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. B. nėra uždrausta matytis ir bendrauti su vaikais, todėl vaikų motina A. P. galėjo ir privalėjo suteikti galimybę tėvui pasveikinti dukrÄ , o ne siekti sukelti konfliktÄ . Sutiktina su Å¡ia teismo nuomone, tačiau pažymėtina, kad smÅ«gis buvo suduotas ir fizinis skausmas buvo sukeltas ne teismo nurodytiems asmenims, o bÅ«tent Ž.

Š.. Negalima pritarti ir pirmosios instancijos teismo nurodytai pozicijai, kadangi A. P. ir D. B. savo santykius aiškinasi teismuose, t. y. teisme yra užvestos bylos dėl bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarkos bei turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, todėl šiuo atveju Ž. Š. ir A. P. siekia pakenkti D. B., jį apkalba. Pažymėtina, kad jokių duomenų, kad D. B. būtų apkalbamas byloje nėra nustatyta, tačiau byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad D.

B., atvykdamas į vaikų Å¡ventę, į kuriÄ jis nebuvo kviestas, tuo pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , po ko tyčia vienÄ kartÄ jis kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, dėl ko nukentėjusysis juto fizinį skausmÄ . Nuosprendyje nurodoma, jog teisme liudytoja apklausta A. P. tvirtino, kad ji matė, kaip D. B. sudavė į rankÄ jos draugui Ž. Å ., tačiau iÅ¡ vaizdo kamerų įrašų matyti, kad policijos pareigÅ«nei, atvykusiai į įvykio vietÄ , aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, uždavus klausimÄ , kodėl buvo purÅ¡kiamos dujos, A.

P. pareigÅ«nei nurodė, kad ,Jis į rankÄ ar stÅ«mė, ar kaip, tai nežinau, sakė, kad paraudę biÅ¡ki“, kas leidžia manyti, kad smÅ«gio sudavimo ji nematė. Tokie A. P. parodymai, teismo manymu, ne tik kelia abejonių dėl parodymų patikimumo, bet ir rodo jos neobjektyvumÄ . Dėl Å¡ių teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta A. P. nurodė, jog remiantis teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje, tėvas ir mama rengia gimtadienio Å¡ventes vaikams kas metai, kiekvienas iÅ¡ jų atskirai ir nesikiÅ¡a vienas į kito organizuojamÄ Å¡ventę.

Be to, liudytoja A. P. nurodė, kad dienÄ prieÅ¡ konfliktÄ D. B. be jos žinios pasiėmė ir iÅ¡sivežė kieme buvusį jų mažametį sÅ«nų, nors yra numatytas tikslus vaikų lankymo laikas. Taip jau anksčiau D. B. sukėlė konfliktÄ . Dėl to A. P. sugyventinis Ž. Å ., norėdamas iÅ¡vengti konfliktų, turėjo įsigijęs dujų balionėlį. Be to, A. P. tik atvykusio D. B. jau prašė važiuoti iÅ¡ kiemo, tačiau Å¡is tokiam reikalavimui nepakluso. Duodamas parodymus D. B. savo agresyvų elgesį patvirtino ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytomis frazėmis, „ar man vaikų teisės apribotos, kÄ aÅ¡ į kiemÄ pas vaikus negaliu atvažiuoti, vakar paėmiau sÅ«nų iÅ¡ kiemo ir iÅ¡sivežiau”. 3.2.

Teigiama, jog baudžiamojoje byloje esantys vaizdo kamerų įraÅ¡ai patvirtina, kad A. P. buvo klausinėjama sumaiÅ¡tyje, visiems elgiantis emocingai, ginčijantis, daugiausiai ji kalbėjo apie tai, kad D. B. negalėjo dalyvauti Å¡ventėje, taip pažeisdamas teismo sprendimo numatytas sÄ lygas. A. P. nurodė, kad „jis į rankÄ ar stÅ«mė, ar kaip, tai nežinau, sakė, kad paraudę biÅ¡ki“. PRÄ®R duomenyse užfiksuota, kad pranešėja yra A. P., ji apie įvykį pranešė 2021-07-12 18.31 val.

PraneÅ¡imo aplinkybėse nurodyta, kad „kieme agresyvus pranešėjos buvęs sugyventinis puolė muÅ¡tis rankomis“. A. P. pirma skambino BPC, nurodydama ir patvirtindama apie Ž. Å . sumuÅ¡imÄ . 3.3. Teismo vertinimu Ž. Å . elgesys nėra bÅ«dingas įprastam, nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusiam, patyrusiam itin didelį skausmÄ (kaip jis nurodė, 6 balai iÅ¡ 10) žmogaus elgesiui - po jo nurodyto smÅ«gio ta pačia ranka jis griebėsi dujų balionėlio, juo papurÅ¡kė į akis kaltinamajam D.

B., atvykus pareigÅ«nams į įvykio vietÄ laisvai mosikuodamas abiem rankomis aiÅ¡kino įvykio aplinkybes (matyti vaizdo įraÅ¡uose). Be to, teismas nurodė, jog itin perdėtas demonstravimas svečiams, atvykusiems į mažamečio vaiko Å¡ventę, patirtÄ skausmÄ - pasakojimas apie suduotÄ smÅ«gį, skaudančiÄ rankÄ , nuslepiant faktÄ apie jo paties panaudotas dujas, teismo nuomone, pagrįstai leidžia manyti, kad taip elgdamasis Ž. Å . siekė paskleisti savo norimÄ informacijÄ , užsitikrinti kuo daugiau asmenų, galinčių patvirtinti jo versijÄ .

Teismas pažymėjo ir tai, kad greitoji medicinos pagalba kviečiama tuo atveju, kai bÅ«tina suteikti skubiÄ medicininę pagalbÄ . Nukentėjusiojo Ž. Å . reikalavimas kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kaip jis nurodė, tikslu apžiÅ«rėti jo sumuÅ¡tÄ rankÄ , nesant jokių sužalojimų, kraujavimo, rodo nukentėjusiojo norÄ visais įmanomais bÅ«dais pagrįsti savo įvykio versijÄ , bet jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad medikų pagalba jam buvo bÅ«tina. Dėl Å¡ių teismo nurodytų argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021-10-11 daiktų - CD įrašų - apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota, jog A.

P. nurodė, kad „dujų turim kiekvienas maÅ¡inoje, ir aÅ¡ ir jisai (Ž. Å .), visur neÅ¡iojamės, nes yra persekioję jÄ ir (duomenys neskelbtini), yra ir pareiÅ¡kimų ne vienas“. Todėl 2021-07-12 konflikto metu dujų balionėlis ir buvo Ž. Å . kiÅ¡enėje. Kadangi dujų balionėlis sveria nedaug, todėl didelių pastangų, net ir patyrus fizinį smurtÄ bei emocinį Å¡okÄ , jį panaudojant Ž. Å . įdėti nereikėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog PRÄ®R duomenyse užfiksuota, kad pranešėja A.

P. nurodė, jog „sugyventinis papurÅ¡kė dujų į akis pranešėjos draugui, graužia akis. Informuota GMP“. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė, nes „D. valėsi veidÄ ir trenkė Ž.“. Taigi, pažymėtina, kad GMP buvo kviečiama D. B., o ne nukentėjusiajam Ž. Å . apžiÅ«rėti, tačiau atvykę medikai tuo pačiu apžiÅ«rėjo ir Ž. Å .. O tai, kad Ž. Å . įvykio vietoje (Å¡ventėje) buvusiems artimiems pažįstamiems (liudytojoms R.

R., D. P.-M., V. J. ir A. U.) papasakojo apie konfliktÄ , smÅ«gio sudavimÄ , turėtų bÅ«ti vertintina, kaip nuoskauda, kad buvo sugadinta vaikų Å¡ventė, kad jis (Ž. Å .) savo namuose negali jaustis saugus, o ne kaip siekis paskleisti savo norimÄ informacijÄ , užsitikrinti kuo daugiau asmenų, galinčių patvirtinti Ž. Å . versijÄ , kaip tai nurodė teismas. Be to, tai leidžia be jokių abejonių teigti, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavęs asmuo D. B. sukėlėjam fizinį skausmÄ ir Å¡is pojÅ«tis buvo taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprato, kad nukentėjusiajam Ž.

Å . iÅ¡ tikrųjų skaudėjo. 3.4. Atkreipia dėmesį ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusiojo Ž. Å . parodymai buvo nuoseklÅ«s, jis nuo pat pradžių aiÅ¡kiai įvardino asmenį, smurtavusį prieÅ¡ jį, t. y. D. B., kÄ patvirtino ir įvykį (konfliktÄ ) mačiusi liudytoja A. P.. Sutiktina, kad Å¡ioje byloje svarbÅ«s yra pačio nukentėjusiojo parodymai, kad jam buvo suduotas smÅ«gis ir kad taip sukeltas fizinis skausmas, bet jais netikėti, kÄ padarė teismas, - nėra jokio pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, skausmas yra iÅ¡imtinai subjektyvus pojÅ«tis, kurio iÅ¡matuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ galima nustačius, jog kaltininkas D.

B. neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kÄ Å¡iuo atveju D. B. ir atliko, t. y. kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, kas, prokuroro vertinimu, byloje yra įrodyta. Jau pačioje pradžioje, iÅ¡ karto po įvykio (konflikto) atvykusiems pareigÅ«nams nukentėjusysis Ž. Å . nurodė, kad kaltinamasis D. B. jam smÅ«giavo vienÄ kartÄ kumščiu į rankos sritį, kÄ patvirtina policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ai, jų apžiÅ«ros bei apraÅ¡ymas, tai jis (Ž.

Å .) dar kartÄ patvirtino ir teisme teisiamojo posėdžio metu. Tai yra užfiksuota ir 2021-07-12 GMP kvietimo kortelėje. Pastebėtina, kad Ž. Å . nenurodė, kad 2 ar 3 kartus sudavė, viso proceso metu jis nuosekliai nurodė, jog D. B. jam sudavė bÅ«tent 1 kartÄ . KÄ Å½. Å . bÅ«tų galėjęs padaryti, jeigu bÅ«tų siekęs pakenkti D. B. ar bÅ«tų norėjęs jį apkalbėti, kaip skundžiamame nuosprendyje yra teigiama. 3.5. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, jog iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietÄ atvyko 2021-07-12 18.51 val., dėl užpuolimo apžiÅ«rėtas Ž.

Å ., diagnozuotas paraudimas deÅ¡inio žasto srityje, nustatyta diagnozė rankos sumuÅ¡imas, lygis nepatikslintas. Taip pat teismas pažymėjo, kad jokiais įrodymais smÅ«gio požymių ant nukentėjusiojo Ž. Å . rankos neužfiksuota. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė paraudimÄ jo deÅ¡inio žasto srityje, tačiau požymių, kurie patvirtintų paraudimo atsiradimÄ nuo smÅ«gio, nenurodė. Nesutinkant su tokiais teismo nurodytais argumentais, pažymėtina, jog greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje yra aiÅ¡kiai užfiksuota, jog Ž.

Å . 2021-07-12 18.51 val. diagnozuotas paraudimas, deÅ¡inio žasto srityje, nustatytas rankos sumuÅ¡imas, lygis nepatikslintas. Be to, GMP medikai neprivalo nurodyti kitokių požymių, kurie patvirtintų paraudimo atsiradimÄ , bÅ«tent nuo smÅ«gio, nes medikai nėra teismo specialistai. Nors specialisto po kelių savaičių suraÅ¡ytoje, t. y. 2021-08-03 iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad Ž. S. kÅ«ne sužalojimų nėra, tačiau medikų užfiksuoti duomenys kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, jog prieÅ¡ jį (Ž.

Å .) panaudotas smurtas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ . 2021-07-13 Ž. Å . buvo nuvykęs pas Å¡eimos gydytojÄ , kuriam skundėsi skausmu, skaudėjo rankÄ judesių metu, hematoma nebuvo stebima. 2021-07-12 jis buvo konsultuotas gydytojo chirurgo. Kadangi pacientas skundėsi rankos skausmu, skaudėjo dirbant fizinį darbÄ , jam laikotarpiu nuo 2021-07-13 iki 2021-07-16 (4 dienos) buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, diagnozė: S40.9 „Peties ir žasto, pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas“, iÅ¡raÅ¡ytas tausojantis Voltaren tepalas. 3.6.

Nepritaria teismo argumentams, kad tarp nukentėjusiojo Ž. Å . ir liudytojos A. P. parodymų yra ir prieÅ¡taravimų. Teismas nurodė, jog nukentėjusysis Ž. Å . tvirtino, kad smÅ«gio sudavimo metu A. P. stovėjo Å¡alia jo, A. P. parodė, kad D. B. praėjo pro jÄ nieko nepaskęs, ji stovėjusi ant laiptų, kai D. B., priėjęs prie Ž. Å . jam sudavė. Visgi laiko, jog teismas nevertino to, kad Ž. Å . parodymai vieningai papildo A. P. parodymus ir sudaro vieningÄ grandinę. Apklausose A. P. ir Ž.

Å . nurodė, kad jie stovėjo netoli vienas kito, Ž. Å . ir D. B. stovėjo prie įėjimo į namÄ laiptų, ant kurių buvo A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad D. B. ir Ž. Å . santykiai paÅ¡liję, žodiniai konfliktai vyko jau ne vienÄ kartÄ , vyksta nuolatiniai ginčai taip D. B. ir A. P. dėl teismo nutarties nevykdymo, nes D. B. nevykdo teismo nutartyje numatytų sÄ lygų. Å iuo atveju nukentėjusysis Ž. Å ., norėdamas nutraukti neteisėtus D. B. veiksmus, t. y. po kumščiu suduoto vieno smÅ«gio, kad nebÅ«tų suduotas antras smÅ«gis, gindamasis vienÄ kartÄ D.

B. papurÅ¡kė dujomis. IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog pats D. B. pastoviai provokuoja, mėgina sukelti konfliktus. 3.7. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais argumentais, jog objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų Ž. Å . patyrė tokį fizinį skausmÄ , dėl kurio bÅ«tų sukeltas pavojus, padaryta žala jo sveikatai ir neiÅ¡vengiama baudžiamoji atsakomybė, nenustatyta. Vertinant tai, kad D. B. buvusios savo sugyventinės A.

P. gyvenamojo namo kieme tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, pagrįstai galima teigti, kad D. B. suvokė savo veiksmo Ž. Å . atžvilgiu pobÅ«dį, numatė, kad toks veiksmas (smÅ«gio kumščiu sudavimas į rankÄ ) jam sukelia vienokį ar kitokį fizinį skausmÄ ir D. B. leido baudžiamajame kodekse numatytiems padariniams atsirasti. Taigi, nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų neabejotinai pakanka konstatuoti pasekmes - nukentėjusiajam Ž. Å . sukeltÄ fizinį skausmÄ .

Kaip ir minėta, fizinis skausmas gali bÅ«ti sukeltas ir nepadarius akivaizdžių, matomų sužalojimų, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusysis Ž. Å . juto fizinį skausmÄ , kurį sukėlė bÅ«tent smurtiniai D. B. veiksmai (smÅ«gio kumščiu sudavimas). Laikome, kad nukentėjusiajam Ž. Å . buvo sukeltas toks fizinis skausmas, kurio stiprumas bei intensyvumas sudaro pagrindÄ taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o D. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. 3.8.

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas, taip pat atsižvelgtina į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes (buvusios sugyventinės A. P. gyvenamojo namo kieme tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam, kaip jis nurodė, 6 balų iÅ¡ 10 fizinį skausmÄ , byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo), į kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ - nors teistas 2014 m., tačiau teistumas iÅ¡nykęs, todėl D.

B. laikomas neteistu, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ nuobaudÄ , niekur nedirba, neregistruotas užimtumo tarnyboje bei į tai, jog jis savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl padarytos veikos, neatsiprašė nukentėjusiojo, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 3.9. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neiÅ¡sprendė daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo, kas laikytina BPK pažeidimu, todėl Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su įraÅ¡u, 1 vnt., paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos. 3.10.

Nukentėjusysis Ž. Å . baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam Ž. Å . neturtinė žala padalyta tyčiniais kaltininko D. B. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, Ž. Å . laikotarpiu nuo 2021-07-13 iki 2021-07-16 buvo nedarbingas, gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis patyrė savęs realizavimo darbinėje veikloje, patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumÄ , todėl atsižvelgiant į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas, nukentėjusiojo Ž.

Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo D. B. visÄ nurodytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) Ž. Å . advokato Virgilijaus JanuÅ¡kos suteiktos teisinės pagalbos apimtį, jos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teisme vykusio baudžiamojo proceso trukmę (3 teisiamieji posėdžiai), bylos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ Å¡iuo atveju civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti pagal į bylÄ pateiktus dokumentus nurodyta suma už nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ laikytina proporcinga ir neprieÅ¡taraujanti teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Kadangi praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų (advokato iÅ¡laidoms apmokėti) suma yra reali ir pagrįsta raÅ¡ytiniais į bylÄ duomenimis, todėl ji turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kaltinamojo D. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

4. IÅ¡teisintojo D. B. gynėjas advokatas E. Zaleskis atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . 4.1. Gynybos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia prokuratÅ«ra, teismo nuosprendis yra motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visuma, neprieÅ¡taringas, pagrįstas visų byloje esančių duomenų preciziÅ¡ku patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu, todėl nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje buvo netinkamai ar neteisingai įvertinti įrodymai.

Apeliaciniame skunde spekuliatyviai teigiama, jog buvo pažeistos BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, tariamai iÅ¡skiriant tas dalis, kurios neatitinka proceso veiksmu užfiksuotų duomenų esmės, tačiau konkrečiai nenurodoma tai kurios gi dalys yra iÅ¡skirtos. Kitas momentas, prokuratÅ«ra apeliaciniame skunde remiasi suinteresuotų asmenų Ž. Å . ir A. P. paaiÅ¡kinimais, teigdama, jog tai vieninteliai patikimi Å¡altiniai, kas neatitinka tikrovės, nes kaip nustatė ir pirmos instancijos teismas, Å¡ių asmenų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, Å¡ie asmenys dėl eilės kitų tarp jų besitęsiančių bylų, kurių iniciatoriai buvo Å¡ie asmenys, ir kuriose priimti jiems nepalankÅ«s teismų sprendimai, yra suinteresuoti apkalbėti iÅ¡teisintÄ jį D.

B., be to, Ž. Å . yra suinteresuotas nuslėpti savo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ D. B., kadangi yra neiÅ¡nykęs Ž. Å . teistumas už padarytÄ smurtinį nusikaltimÄ . 4.2. Teigia, jog prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu bando paneigti Ž. Å . ir A. P. parodymų patikimumo krizę, jų suinteresuotumÄ apkalbėti D. B.. Kaip matyti iÅ¡ skunde dėstomos pozicijos, prokuratÅ«ra pati sau prieÅ¡tarauja dėl buvusių aplinkybių ir jų vertinimo. Viena vertus prokuratÅ«ra skunde nurodo, jog sutinka su teismo aplinkybių vertinimu, jog A.

P. sukėlė konfliktÄ , tačiau vėliau skunde teigia, jog D. B. iÅ¡provokavo konfliktÄ . ProkuratÅ«ra darydama apeliaciniame skunde nurodomas iÅ¡vadas, bando suklaidinti teismÄ , bei pati sau prieÅ¡tarauja dėl byloje esančių įrodymų ir apklausos protokoluose užfiksuotos informacijos, t. y. liudytoja A. P. žinojo, kad dukters gimtadienio dienÄ atvyks dukros pasveikinti D. B. (tėvas), bei pati buvo davusi dukrai sutikimÄ 10 minučių tÄ dienÄ bendrauti su tėvu, kad pastarasis galėtų dukrai įteikti dovanÄ ir tai yra fiksuota A.

P. 2021-09-09 apklausos protokole. Akivaizdu, jog A. P. buvusioje situacijoje sÄ moningai sukėlė konfliktÄ , neatsižvelgdama nei į savo dukters interesus, nei į dukters tėvo interesus. A. P. žinodama ir suvokdama, jog dukters atvyks pasveikinti D. B., pati suteikdama dukrai tokį leidimÄ , ir suvokdama, kad D. B. neleis sveikinti dukros, ji apie numatomÄ D. B. vizitÄ informavo Ž. Å ., sakydama, jog negalima leisti, kad D. B. susitiktu su dukra, o Ž. Å . iÅ¡ anksto pasirÅ«pino dujų balionėliu, kad nepraÅ¡ytÄ svečiÄ galėtų iÅ¡varyti jei tas nesutiktų nepasveikinęs dukters iÅ¡vykti.

Kitokio paaiÅ¡kinimo, kam per vaikų gimtadienį, kai yra susirinkę daug žmonių, Ž. Å . kiÅ¡enėje laiko dujų balionėlį tiesiog nėra. Bijoti D. B., Ž. Å . neturi jokio pagrindo, nes Ž. Å . yra fiziÅ¡kai stipresnis, sportuojantis bei mėgėjiÅ¡kai kaip nurodė propaguojantis kovos menus, be to kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, jis vienas profesionaliu smÅ«giu sulaužė žandikaulį už jį fiziÅ¡kai didesniam asmeniui ir palaužė kitÄ asmenį. 4.3.

PrieÅ¡ingai nei teigia ir bando aiÅ¡kinti skunde prokuratÅ«ra, D. B. nevyko į pačiÄ vaikų Å¡ventę ir joje nesiruošė dalyvauti, jis atvyko tik trumpam pasveikinti savo dukros su gimtadieniu. 4.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog prokuratÅ«ra, neva kaip konflikto vienÄ iÅ¡ priežasčių, nurodo A. P. prieÅ¡ dienÄ vykusį įvykį, kuomet neva D. B. be jos žinios pasiėmė ir iÅ¡sivežė mažametį sÅ«nų. Å iuo atveju prokuratÅ«ra nežinodama Å¡io įvykio aplinkybių, nedalyvaudama jo nagrinėjime, leidžiasi į spekuliatyvius Å¡io įvykio vertinimus, kas mažų mažiausiai keistai atrodo.

Dėl Å¡io įvykio A. P. buvo inicijuota administracinė byla D. B., kurioje visi kaltinimai D. B. buvo atmesti ir kurioje teismas konstatavo, jog A. P. elgesys buvusioje situacijoje buvo neadekvatus. Sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, jog A. P. parodymų patikimumas yra abejotinas, bei rodo jos neobjektyvumÄ ir norÄ susidariusioje situacijoje apkaltinti D. B.. 4.5. Nesutinka su prokuratÅ«ros skunde daromomis iÅ¡vadomis, kuriomis bandoma prieÅ¡tarauti dėl liudytojos A. P. parodymų nenuoseklumo ir neobjektyvumo, teigiant, jog atvykus pareigÅ«nams, A.

P. buvo klausinėjama sumaištyje, visiems elgiantis emocingai ir kad ji kalbėjo apie tai, kad D. B. negalėjo dalyvauti šventėje. Pastebi, kas beje matosi ir pačiuose policijos „body“ kameromis užfiksuotuose įrašuose, jog apie patį įvykį policijos pareigūnams A. P. pasakoja paprastai, neįsitempusi ir nesumišusi, netgi su šypsena. Tik vėliau, kai A. P. aiškinasi tiesiogiai su D. B. dėl to, ko jis atvyko sveikinti dukros ir jam priekaištauja, tuomet tarp jų (A. P. ir D. B.) yra daug emocijų.

Taigi, priešingai nei teigiama skunde, A. P. duodama pareigūnei paaiškinimus apie įvykį tarp Ž. Š. ir D. B., nebuvo nei sumišusi, nei jautėsi nepatogiai. 4.6. Dėl skundo motyvų, jog CD įrašų apžiūros protokole yra užfiksuota, jog A. P. nurodė, jog „dujų turim kiekvienas mašinoje, ir aš ir jisai, visur nešiojamės, nes yra persekiojęs mane ir (duomenys neskelbtini), yra ir pareiškimų ne vienas“, taip neva siekiant paaiškinti kaip atsirado dujų balionėlis pas Ž.

Å . kelnių kiÅ¡enėje per vaikų gimtadienio Å¡ventę, pasakytina, kad Å¡ių A. P. nurodomų aplinkybių niekas netikrino, todėl ji emocionaliai galėjo pasakyti bet kÄ , kad pateisinti neteisėtus savo sugyventinio Ž. Å . veiksmus. Kitas momentas, nei įvykio metu dirbę pareigÅ«nai, nei vėliau ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai netikrino Å¡ių A. P. nurodomų aplinkybių, t. y., ar tikrai ir pas A. P. įvykio metu buvo dujų balionėlis, bei netikrino, kada/kokiu metu Ž. Å . dujų balionėlį įsigijo.

Neatmestina versija, kad jis dujų balionėlį įsigijo įvykio dienÄ 2021-07-12, žinodamas ir suvokdamas, jog D. B. atvyks pasveikinti dukros, ir žinodamas, kad jis sieks jam sukliudyti. Å i versija nėra paneigta. 4.7. Dėl apeliacinio skundo motyvų, jog „teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė, nes „D. valėsi veidÄ ir trenkė Ž.“. Taigi, pažymėtina, kad GMP buvo kviečiama D. B., o ne nukentėjusiajam Ž. Å . apžiÅ«rėti, tačiau atvykę medikai tuo pačiu apžiÅ«rėjo ir Ž.

Å .“, pasakytina, jog Å¡ios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog kvietė GMP kai D. B. buvo pripurkÅ¡ta į akis dujų, kuri tuo pačiu atvykusi apžiÅ«rėjo ir Ž. Å .. Pastebi, jog ir D. B. kvietė GMP ir policijÄ . Kitas momentas, pasak A. P. ir Ž. Å ., D. B. Ž. Å . trenkė, o tada jis papurÅ¡kė D. B. dujų. Pradžioje buvo versija, jog D. B. buvo pripurkÅ¡ta dujų į akis, po ko jis trenkė Ž. Å ., o vėliau atsirado versija, kad D.

B. valėsi veidÄ ir tada trenkė Ž. Å .. Akivaizdu, kad Ž. Å . ir A. P. versijos keičiasi kaip vaizdas kaleidoskope, kas rodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadas dėl Ž. Å . ir liudytojos A. P. parodymų nepagrįstumo ir siekio apkaltinti D. B., kad padėtų iÅ¡vengti atsakomybės savo sugyventiniui Ž. Å .. 4.8. Dėl skundo motyvų, jog „<..> Ž. Å . įvykio vietoje buvusiems artimiems pažystamiems pasakojo apie konfliktÄ , smÅ«gio sudavimÄ , turėtų bÅ«ti vertinama, kaip nuoskauda, kad buvo sugadinta vaikų Å¡ventė, kad Ž.

Å . savo namuose negali jaustis saugus, o ne kaip siekis paskleisti savo norimÄ informacijÄ , užsitikrinant kuo daugiau asmenų, galinčių patvirtinti Ž. Å . versijÄ , kaip tai nurodė teismas. Be to tai leidžia be jokių abejonių teigti, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavęs asmuo D. B. sukėlė jam fizinį skausmÄ ir Å¡is pojÅ«tis buvo taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprato, kad nukentėjusiajam Ž. Å . iÅ¡ tikrųjų skaudėjo“, pasakytina, jog tai niekuo nepagrįsti ir spekuliatyvus prokuratÅ«ros vertinimai, kadangi vaikams Å¡ventė nebuvo sugadinta, tÄ nurodė ir visi apklausti liudytojai savo parodymuose, antra, liudytojai aiÅ¡kiai nurodė, jog su Ž.

Å . artimai nebendrauja, o jį žino tik kaip dabartinį A. P. draugÄ . Akivaizdu, jog Ž. Å ., kai D. B. iÅ¡kvietė policijÄ , suprato ir suvokė, kad svečiai bus apklausinėjami, todėl jam ir buvo svarbu užsitikrinti jo norimÄ tariamų įvykių versijÄ . Kitas momentas, visi liudytojai savo parodymuose aiÅ¡kiai nurodė, jog nesuprato ir nematė, kad Ž. Å . skauda ar skaudėtų rankÄ , kol jis pats to nepradėjo pasakoti liudytojams pokalbio metu ir tai ne visiems, kas paneigia prokuratÅ«ros teiginius, kad aplinkiniai suprato ir matė Ž.

Å . iÅ¡reikÅ¡tÄ fizinį skausmÄ . Liudytojai savo parodymuose aiÅ¡kiai parodė, jog pokalbio metu Ž. Å . teigė jiems, jog jam tariamai skauda rankÄ , tačiau ar tikrai tÄ rankÄ skauda, liudytojai nurodė, kad negalėjo pasakyti, nes iÅ¡ jo veiksmų to nesimatė. 4.9. Dėl prokuratÅ«ros teiginių, jog „viso proceso Ž. Å . parodymai buvo nuoseklÅ«s, jis nuo pat pradžių aiÅ¡kiai įvardino asmenį, smurtavusį prieÅ¡ jį, t. y. D. B., kÄ patvirtino ir įvykį (konfliktÄ ) mačiusi liudytoja A.

P.. <....>“. Kaip buvo nurodyta aukščiau, ir kÄ beje patvirtino ir pirmos instancijos teismas, Ž. Å . parodymai kelia abejonių, yra subjektyvÅ«s siekiant apkaltinti D. B.. ProkuratÅ«ra kažkodėl nevertina ir nepasisako dėl D. B. parodymų, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo labai nuoseklÅ«s ir kuriuos, prieÅ¡ingai nei Ž. Å ., patvirtina visa eilė kitų įrodymų. Apie D. B. duotus parodymus ir jų patikimumÄ prokuratÅ«ra iÅ¡ viso nieko nepasisako. Akivaizdu, jog ProkuratÅ«ra visiÅ¡kai be jokio pagrindo suabsoliutina Ž.

Å . parodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir neobjektyvÅ«s, nevertino, jog Å¡is asmuo yra už smurtÄ visai neseniai yra teistas asmuo, jo teistumas neiÅ¡nykęs ir tai, kad jis turi pagrindÄ ir motyvÄ apkalbėti D. B., bei nevertino jog dėl kilusio įvykio Ž. Å ., siekia iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi jis pripurÅ¡kė dujų D. B. ir padarė jam akių nudegimus. 4.10. Dėl skunde vertinamų medicininio pobÅ«džio dokumentų, prieÅ¡ingai nei nurodoma ir teigiama skunde, aiÅ¡kiai yra fiksuota, jog jokių matomų sužalojimų pas Ž.

Å . nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nepraėjus parai nuo tariamo įvykio, Ž. Å . 2021-07-13, 12:58:18 val. apsilankė pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre, kur buvo apžiÅ«rėtas gydytojo chirurgo, kuris apsilankymo apraÅ¡yme labai aiÅ¡kiai nurodė, jog „sumuÅ¡imo žymių nematyti“, kas taip pat labai aiÅ¡kiai rodo, jog jokio kontakto nebuvo ir jokio smÅ«gio D. B. Ž. Å . nesudavė. 4.11. Skunde ProkuratÅ«ra teigia, jog atvykę GMP medikai tariamai diagnozavo paraudimÄ , deÅ¡iniojo žasto srityje, nustatytas rankos sumuÅ¡imas, lygis nepatikslintas, bei teigia, jog GMP medikai neprivalo nurodyti kitokių požymių, kurie patvirtintų paraudimo atsiradimÄ .

Å iuo atveju, kaip ir bylos nagrinėjimo metu teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, atvykę GMP medikai fiksavo jiems Ž. Å . nurodomÄ informacijÄ apie tariamÄ sumuÅ¡imÄ , kurio medikai negalėjo patikrinti ir patvirtinti, t. y. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje medikai pažymėjo tÄ informacijÄ , kuriÄ jiems nurodė Ž. Å .. Vėliau, net nepraėjus parai, t. y. 2021­-07-13 12:58:18 val. Ž. Å . apsilankė pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre, kur buvo apžiÅ«rėtas gydytojo chirurgo, kuris apsilankymo apraÅ¡yme labai aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai nurodė, jog „sumuÅ¡imo žymių nematyti“.

Sutikime, jog jei jau buvo smūgis, kaip nurodo Ž. Š., kurio stiprumas įvertintas 6 iš 10 balų, toks smūgis turėjo palikti mažų mažiausiai paviršinių kraujagyslių trūkimus kontakto vietoje, nepriklausomai nuo to, kokios elastingos bebūtų kraujagyslės, nes tai yra rimtas mechaninis poveikis į audinį. Tačiau jokių žymių nėra ir nebuvo nustatyta ant Ž. Š. žasto. Posėdžio metu, Ž. Š. bandė teigti, jog po kelių dienų pas jį tariamai toje rankos vietoje atsirado mėlynė, bet jos jis nefiksavo.

Å ie Ž. Å . teiginiai taip pat yra nepatikimi ir melagingi, kadangi tam, kad atsirastų mėlynė, pažeidimo vietoje turi bÅ«ti fiksuojama kraujosruva, kuri turi praeiti visÄ gijimo ciklÄ . Å ios iÅ¡vados rodo tik vienÄ , jog jokio kontakto Ž. Å . su D. B. neturėjo, kas reiÅ¡kia, jog D. B. netrenkė Ž. Å ., o tai įrodo, jog D. B. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. 4.12. Dėl skundo aplinkybių, jog neva 2021-07-13 Ž. Å . buvo nuvykęs pas Å¡eimos gydytojÄ , kuriam skundėsi skausmu, hematoma nebuvo stebima ir Å¡eimos gydytojo laikotarpiu nuo 2021-07-13 iki 2021-07-16 buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡raÅ¡ytas Voltaren tepalas, pasakytina, jog Å¡ios aplinkybės niekaip nepatvirtina Ž.

Å . teiginių apie tai, kad D. B. jam sudavė į rankÄ . Pastebi, jog aplinkybė, jog buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas vien remiantis subjektyviais, kliniÅ¡kai nepatvirtintais paties Ž. Å . nusiskundimais, per se nepatvirtina, jog tie nusiskundimai objektyviai egzistavo. Tai buvo tiesiog Ž. Å . pasirengimas gynybai, pasikonsultavus su savo advokatu, žinant kokios pasekmės galimai gresia, nes Ž. Å . žinojo ir suvokė, kad jo atžvilgiu dėl D. B. padarytų sužalojimų taip pat yra pradėta teisena.

Kitas momentas, ar tas nedarbingumo pažymėjimas objektyviai buvo bÅ«tinas, ar tik kaip apsigynimo priemonė, sukelti regimybę dėl savo subjektyvių teiginių. Be to, iÅ¡ karto ir po 2021-07-12 Ž. Å . matė ir jo tėvo Å«kyje dirbant, taigi nedarbingumo pažymėjimas buvo tik dėl akių. Tai matomai įvertinimo dėl Ž. Å . parodymų objektyvumo ir tikrumo neturėtų kilti. Pirmos instancijos teismas tÄ patį konstatavo, jog jo parodymai, kaip ir liudytojos A. P., yra nepatikimi ir neobjektyvÅ«s. 4.13.

Nurodo, kad tai, kad A. P. parodymai yra neobjektyvÅ«s ir prieÅ¡taringi, parodo ir tas faktas, kad jos nurodomos aplinkybės yra nelogiÅ¡kos. Modeliuojant situacijÄ ir laikant, kad Ž. Å . ir jo sugyventinės A. P. nurodomos įvykio aplinkybės galėtų bÅ«ti laikomos teisingomis, tai pagal jų nurodomÄ Ä¯vykio schemÄ su D. B., Ž. Å . papurÅ¡kus dujų D. B., nemažai dujų turėjo tekti ir pačiai A. P., kadangi remiantis jos parodymais, ji buvo visai Å¡alia D. B.. Tačiau A. P. aiÅ¡kiai nurodė, jog jokių dujų negavo ir nejautė.

Tai patvirtina ir pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti jog A. P. nebuvo paveikta dujų. Pastebėtina, jog dujos kaip ir bet kuris aerozolis, purškimo metu pasklinda plačiai t. y., aerozolio veikimas nėra griežtai taškinis, todėl šios aplinkybės labai aiškiai parodo, jog Ž. Š., tiek ir liudytoja A. P. duoda melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje iÅ¡teisintasis D. B. ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas palaikė prokurorės apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl D. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jį pripažinti kaltu, bei paskirti bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vienpusiÅ¡kai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, pranaÅ¡umÄ suteikė D. B. parodymams, dėl to padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokurorės nuomone, nukentėjusiojo Ž. Å . parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinkantys byloje nustatytas objektyvias aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo.

7. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

EŽTT byloje Lysyuk prieÅ¡ UkrainÄ pakartojo savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad proceso dalyviai gali tikėtis iÅ¡samaus atsakymo į tuos skundo argumentus, kurie susiję su esminę reikÅ¡mę proceso baigčiai turinčiomis aplinkybėmis. Teismų argumentų glaustumas pateisinamas ir tuo, kai pareiÅ¡kėjas pateikia daug pasikartojančių ir dažnai nesvarbių argumentų kitais klausimais.

8. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ä®statyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad bÅ«tų nustatyti Å¡iame straipsnyje nurodyti padariniai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir Å¡ios veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.

9. Svarbu tai, kad fizinį skausmÄ Ä¯rodyti yra komplikuota, nes fizinis skausmas, visų pirma, yra labai individualus – kiekvienas žmogus fizinį skausmÄ jaučia savaip. Fizinis skausmas nėra nustatomas teismo medicinos specialistų, kurie dažniausiai tiesiog vertina patį poveikį žmogaus kÅ«nui ir daro tik tikimybines iÅ¡vadas, kad vienas ar kitas poveikis gali bÅ«ti skausmingas ar ne. Todėl svarbiÄ reikÅ¡mę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktÄ ), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

10. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

11. D. B. buvo kaltinamas tuo, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė Ž. Å . į rankos sritį, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmÄ .

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog D. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. Å . į rankÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . Kaip matyti, D. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kaltės nepripažino ir parodė, kad įvažiavo į kiemÄ pypindamas, kad atkreiptų vaikų dėmesį. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, iÅ¡ namo iÅ¡lėkė vaikų mama Å¡aukdama, kad važiuotų iÅ¡ kiemo. Spėjo ateiti iki priekinio žibinto ir iÅ¡ už namo kampo Å¡ono atbėgo Ž. Å . su dujų balionėliu rankose Å¡aukdamas, kad važiuotų iÅ¡ kiemo. Tik spėjo atsisukti, pamatė dujų čiurkÅ¡lę, viskas tuo baigėsi. Nesmurtavo ir rankų nekėlė (2 t. b. l. 96-100; 1 t. b. l. 118-119). Å ie jo parodymai nekito viso proceso metu.

13. Tuo tarpu vertinant nukentėjusiojo Ž. Å . ir liudytojos A. P. parodymus matyti, kad jie nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis Ž. Å . pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. B. agresyviai įvažiavęs su automobiliu į kiemÄ , įjungęs garsinį signalÄ pypino keletÄ kartų. A. P. nurodė D. B. iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, bet jis nepaisė nurodymo, jis taip pat pareikalavo, kad D. B. iÅ¡važiuotų. D. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, A. P. išėjo pro duris ant laiptų, jis nieko nelaukęs, atėjęs per maÅ¡inos priekį ties juo, A.

P. stovėjo Å¡alia, trenkė į rankÄ , jis atsitraukė, D. B. vėl mojosi, jis iÅ¡sitraukė dujas ir papurÅ¡kė, tada D. B. išėjo iÅ¡ kiemo (2 t. b. l. 81-89). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. Å . parodė, kad apie tai, kad D. B. atvyks į vaiko gimtadienį nežinojo, tačiau turėjo pagrįstų įtarimų manyti, kad jis atvyks. Apie 17.30 val. pasiėmė iÅ¡ automobilio daiktadėžės dujų balionėlį ir įsidėjo į kiÅ¡enę dėl savisaugos, nes prieÅ¡ tai dvi dienas konfliktavo su D.

B. žodžiu. Pakartojus D. B., kad važiuotų iÅ¡ kiemo, jis pasakė neaiÅ¡kink ir tada trenkė jam vienÄ kartÄ . Jis tada nuo smÅ«gio apie vienÄ metrÄ atsitraukė atgal, matė, kad D. B. vėl užsimoja deÅ¡ine ranka, tačiau nespėjo suduoti, nes jis iÅ¡sitraukė dujas ir papurÅ¡kė. Skausmas truko apie savaitę laiko, buvo nuvykęs pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri iÅ¡rašė nedarbingumÄ nuo 2021-07-13 iki 2021-07-16, ir tepalÄ nuo skausmo. Minėtoje vietoje, po trijų dienų atsirado nežymi mėlynė, Å¡iuo metu mėlynės nebėra, jos nebuvo niekaip užfiksavęs. Tuo metu, kai sudavė, jam skaudėjo, skausmÄ gali įvertinti 6 balais (1 t. b. l. 19-20).

14. A. P. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad išėjo ant laiptų ir pasakė, kad D. B. važiuotų iÅ¡ kiemo. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atėjo Ž. Å ., tuomet D. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ėjo nuo vairuotojo durelių link jų, susitiko su Ž. Å . ir jam trenkė deÅ¡ine ranka į rankÄ . Kai atsisuko su telefonu, Ž. Å . buvo paėjęs toliau, o D. B. valėsi veidÄ . To momento kai papurÅ¡kė, nematė. Kai trenkė matė, buvo apie 2 metrų atstumu nuo Ž. Å .. Ranka buvo paraudusi, po to buvo mėlynė (1 t. b. l. 81-89).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. liepos 12 d., A. P. parodė, kad apie 18.30 val. į kiemÄ Ä¯važiavo D. B., nuspaudęs garsinį automobilio signalÄ . Išėjo iÅ¡ namo į laukÄ ir pareikalavo D. B. iÅ¡važiuoti iÅ¡ jai priklausančio namo kiemo, D. B. nereagavo, tuomet jos sugyventinis pareikalavo, kad iÅ¡važiuotų iÅ¡ namo kiemo, tačiau D. B. į reikalavimus nereagavo. Nieko neklausęs, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pradėjo eiti link namo durų, kur tuo metu stovėjo ji su Ž.

Å . ir nieko nesakęs su deÅ¡ine ranka kumščiu trenkė jos sugyventiniui į deÅ¡inę rankÄ arti peties. Ž. Å . po patirto smÅ«gio atsitraukė atgal ir iÅ¡sitraukęs dujas iÅ¡ kiÅ¡enės papurÅ¡kė jas D. B. į veido sritį. GMP apžiÅ«rėjo sugyventinio rankÄ ir nustatė paraudimÄ , sumuÅ¡imÄ (1 t. b. l. 73-74). Apklausta 2021 m. rugsėjo 9 d. A. P. parodė, kad D. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji išėjo iÅ¡ karto iÅ¡ namo, sakė, kad važiuotų iÅ¡ kiemo, tada iÅ¡ už namo kampo atėjo Ž.

Å . ir prasidėjo žodinis konfliktas. Ž. Å . artėjo link jos, tačiau susidÅ«rė su D. B., kuris buvo nuo savo automobilio nutolęs apie keletÄ metrų, tada jie susidÅ«rė tarpusavyje. D. B. pirmas kumščiu sudavė Ž. Å . į rankÄ , atsitraukė per žingsnį atgal, tada Ž. Å . panaudojo dujas, net nežinojo, kad jis turi pasiėmęs jas. Ar D. B. dar kartÄ ruošėsi smÅ«giuoti, nežino, jau nebesuprato, viskas per greitai įvyko. Ä®vykį matė tik ji (1 t. b. l. 75-76).

15. Dar vienas svarbus įrodymas, vertinant nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, tai pareigÅ«nų vaizdo įrašų „Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės: A. P. nurodo, kad turi dujų balionėlį tiek ji, tiek jos sugyventinis ir jį neÅ¡iojasi. Nurodo, kad jam (Ž. Å .) trenkė lygtais, rodo į rankÄ , kad lygtais paraudę. IÅ¡ A. P. duodamų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji D. B. smÅ«gio Ž. Å . nematė, tik nurodo, kad jis ten stÅ«mė ar kaip ten į rankÄ , kai tuo tarpu apklausiama vėliau tyrimo metu ir teisme, teigė, jog matė kaip D.

B. sudavė Ž. Å ., tačiau tai, kaip Ž. Å . apipurÅ¡kė D. B. dujomis, nematė. Ž. Å . nurodo, kad D. B. trenkė jam į rankÄ ir tada jis panaudojo dujas. IÅ¡ vaizdo medžiagos nesimato, kad bÅ«tų koks paraudimas ant Ž. Å . rankos ar jis laikytųsi už jos. Svarbu ir tai, kad pareigÅ«nams aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes Ž. Å . nenurodė, kad jam skauda rankÄ , tik aiÅ¡kino, kad jam pirmam D. B. sudavė, po ko, jis panaudojo dujas. Tuo tarpu tyrimo metu skausmÄ Ä¯vertino 6 balais, kas tikėtina turėjo bÅ«ti pakankamai skausminga.

D. B. nurodė, kad Ž. Š. atbėgęs iš karto jį nupurškė dujomis, jokio smurto prieš jį nepanaudojo, tai yra, jo parodymai nekito viso proceso metu.

16. Pastebėtina viena detalė, nustatyta iÅ¡ pačių įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų. D. B. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, L. P. išėjo iÅ¡ namo ir Ž. Å . iÅ¡ už namo kampo atėjo prie jų, t. y., ne D. B. prisiartino prie Ž. Å ., o pats nukentėjusysis atėjo link jo. Kaip ir nurodė pati liudytoja A. P. 2021 m. rugsėjo 9 d. apklausos metu, kad Ž. Å . artėjo link jos, tačiau susidÅ«rė su D. B. (1 t. b. l. 75-76). Tokių duomenų analizė taip pat neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad D. B. siekdamas sukelti fizinį skausmÄ tyčia prisiartino prie Ž. Å . ir jam trenkė.

17. Pažymėtina ir tai, kad kaip nustatyta iš bylos medžiagos, be nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos A. P., įvykio daugiau niekas nematė. Apklaustos liudytojos R. R., V. J., D. P.-M. ir A. U. nurodė, kad tiesiogiai konflikto nematė. Liudytoja D. P.-M. parodė, kad Ž. Š. skundėsi rankos skausmu, matėsi paraudimas, sakė, kad sudavė D. B. (2 t. b. l. 81-89). Liudytoja V. J. parodė, kad konflikto nematė, tik Ž. Š. susiėmusį už rankos. Sakė, kad jam sudavė D. B. (2 t. b. l. 81-89).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. Š. kūne sužalojimų nėra. GMP kortelėje nurodyta, kad Ž. Š. diagnozuotas paraudimas dešinio žasto srityje (1 t. b. l. 43).

19. Nors Å¡iuo atveju nesprendžiamas nukentėjusiojo sužalojimo mastas, o tik fizinio skausmo sukėlimas, tačiau pastebėtina viena detalė, tyrimo metu įvertindamas skausmÄ skalėje nuo 1 iki 10, nukentėjusysis Ž. Å . skausmÄ Ä¯vertino 6 balais. IÅ¡ 2021 m. liepos 12 d. GMP kortelės matyti, kad nustatyta preliminari diagnozė – rankos sumuÅ¡imas, lygis nepatikslintas (2 t. b. l. 2-3). IÅ¡ VÄ® Kelmės r. pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro ambulatorinio apsilankymo 2021 m. liepos 13 d. apraÅ¡ymo matyti, kad Ž.

Å . konsultuotas chirurgo, tačiau nieko nenustatyta. Nurodyta, kad sumuÅ¡imo žymių nematyti, hematomos nėra (2 t. b. l. 4, 5). Nors atsižvelgiant į tai, kad kraujosruvos rankoje galėjo ir neatsirasti jei nukentėjusiojo odos tipas nėra jautrus, tačiau Å¡ie argumentai nepaaiÅ¡kina, kodėl nukentėjusysis skausmÄ Ä¯vertino 6 balais, kas reikÅ¡tų ne momentinį minimalų fizinį pojÅ«tį, tačiau jokie objektyvÅ«s, aiÅ¡kiai matomi sužalojimai nenustatyti. Svarbu ir tai, kad nedarbingumas Ž.

Å . iÅ¡raÅ¡ytas tik pagal paties paciento (Ž. Å .) nusiskundimÄ , kad skausminga čiuopiant Å¾Ä stÄ , o ne pagal objektyvius duomenis. Kaip matyti, net ir įvykio vietoje buvę pareigÅ«nai, bendravę su nukentėjusiuoju iÅ¡kart po įvykio, neužfiksavo objektyvių duomenų apie galėjusį vykti fizinį kontaktÄ , matomų žymių ant nukentėjusiojo kÅ«no ar vykusių grumtynių pėdsakų įvykio vietoje neužfiksavo.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į patį kaltinimÄ â€“ D. B. buvo kaltinamas vienÄ kartÄ kumščiu sudavęs Ž. Å . į rankos sritį, t. y., net pačiame kaltinime nekonkretizuota kuri ranka, kuri rankos dalis, tik abstrakčiai nurodyta, kad į rankos sritį, kas pagrįstai kelia abejonių ir paties kaltinimo tikslumu, kadangi iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis nurodė, kad jam skausminga čiuopiant Å¾Ä stÄ , iÅ¡ A. P. parodymų matyti, kad buvo trenkta į rankÄ arčiau peties. Nors toks kaltinimo netikslumas neturi lemiamos reikÅ¡mės galutinio teismo sprendimo priėmimui ir jis gali bÅ«ti koreguojamas teisme, tačiau jau iÅ¡ paties kaltinimo nekonkretumo kyla abejonių kaltinimo pagrįstumu.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip ne kartÄ pastebėta ir teismų praktikoje, negalima ignoruoti ir nagrinėjamos bylos specifikos. Å iuo atveju sprendžiama dviejų asmenų – buvusių sugyventinių bei naujo sugyventinės draugo, tarpusavio santykių problema. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nesutarimai tarp buvusių sugyventinių, kai kreipiamasi į pareigÅ«nus, kyla nebe pirmÄ kartÄ . Tokioje privačioje byloje, kai nesutaria kartu pragyvenę žmonės ir naujas asmuo, santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki, teismai įdėmiai ir atsargiai turi vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdami galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti įvairių motyvų.

22. Bylos duomenų analizė, bei vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys atskleidžia, kad tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo vyko žodinis konfliktas, kuriame abi pusės ginčijosi, viena kitai priekaiÅ¡tavo, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ . Taigi, abi pusės buvo aktyvios konflikto dalyvės ir tai tik patvirtina, jog kiekvienos iÅ¡ Å¡alių parodymai ir kaltinimai kitai pusei turi bÅ«ti vertinami įdėmiai ir atsargiai, dėl kaltinimų pagrįstumo neturi likti jokių protingų abejonių, kadangi dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu nesurenkama neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylÄ nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali bÅ«ti priimamas. Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir Å¡ios nuostatos visiÅ¡kai pagrįstai ir laikėsi pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma suabejojęs dėl D.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visetÄ (nukentėjusiojo, liudytojos ir kaltinamojo parodymų prieÅ¡taringumÄ , vaizdo medžiagÄ , GMP ir specialisto iÅ¡vadÄ , liudytojų parodymus), atsižvelgusi į D. B. ir Ž. Å . bei liudytojos A. P. susiklosčiusius ypač konfliktiÅ¡kus tarpusavio santykius, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai konstatuoja, kad nenustatyta neginčijamų duomenų, kad D. B. trenkė Ž. Å . ir tokie jo veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu – fizinio skausmo sukėlimu, todėl jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. B. išteisinimo paliekamas nepakeistu, atitinkamai paliekamas nepakeistu ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimas. Daiktinių įrodymų išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijoje, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nesprendžia.

25. Atsižvelgdama į visÄ tai, kas byloje nustatyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, jog D. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas