2022-04-27 Nr. AB-10381-3-62-3-00581-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-306-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00581-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. P-210 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-325 „Dėl nušalinimo nuo pareigų atšaukimo“; 2) užskaityti pareiškėjo nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. į pareigūno tarnybos stažą ir priteisti iš Kalėjimų departamento ir LAVL išmokėti už šį laikotarpį neišmokėtą Saugumo valdybos skyriaus viršininko atlyginimą ir delspinigius.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl minėtų įsakymų panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, jog Kalėjimų departamento įsakymo neskundė, kadangi manė, kad Kalėjimų departamentas tarnybinį patikrinimą atliks operatyviai ir nešališkai bei buvo įsitikinęs, kad nėra padaręs jokio pažeidimo, tai patvirtina įvykę teisiniai ir teisminiai procesai. Taip pat elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai bei siekdamas netrukdyti vykusiems ikiteisminio tyrimo ir teismo procesams, neskundė LAVL įsakymo. Įvykus teismų procesams ir išaiškėjus visoms aplinkybėms, paaiškėjo, jog pareiškėjo nušalinimas buvo neteisėtas. Atlikus tyrimus, įvykus teisminiams ginčams ir išslaptinus Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1-(KŽ)-32(RN), kurių metu paaiškėjo visos aplinkybės jo atžvilgiu, tai ir buvo svarbiausios nuo pareiškėjo valios nepriklaususios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl jo atžvilgiu pažeistų teisių.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui V. J. skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P-210 supažindintas 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2020 m. spalio 12 d. (2020 m. spalio 11 d. sekmadienis). Su LAVL 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-325 pareiškėjas supažindintas 2020 m. lapkričio 11 d., todėl skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2020 m. gruodžio 11 d. Tai, jog pareiškėjas buvo laiku supažindintas su skundžiamais įsakymais patvirtino, jog pareiškėjui tapo žinoma apie ginčijamų įsakymų priėmimo laiką bei jų turinį. Teismui skundas pateiktas tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. žymiai praleidus terminą skundui pateikti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, jog tik išslaptinus administracinėje byloje Kalėjimų departamento tarnybinį pranešimą jam tapo žinoma, jog nėra nei vienos aplinkybės, kad jis aktyviais veiksmais trukdė tyrimui ar būtų tai siekęs daryti. Tačiau taip pat pareiškėjas nurodė, jog ir atliktame ikiteisminiame tyrime (2021 m. birželio 1 d. Nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00052-20) ir atliktame Kalėjimų departamento tarnybiniame patikrinime (2020 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-19 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“) nėra užsiminta, įrodyta ir pripažinta, kad jis aktyviais veiksmais trukdė ar būtų siekiąs aktyviais veiksmais trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą. Teismo vertinimu, minėtų aktų turinys pareiškėjui buvo žinomas daug anksčiau ir tai patvirtina pareiškėjo 2021 m. birželio 8 d. pateiktas skundas teismui (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, administracinė byla Nr. eI3-7028-423/2021). Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kas jam sukliudė jau tuomet skundžiant tarnybinę nuobaudą (prašant panaikinti LAVL 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“ ir 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-55 „Dėl V. J. perkėlimo į žemesnes pareigas“) teikti skundą ir dėl šiame skunde ginčijamų įsakymų panaikinimo.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas terminą praleido ganai ženkliai. Jis nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjui aktų turinys buvo žinomas, todėl, įvertinęs jų turinį, galėjo naudotis jam suteikta teise ir laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis veikė sąžiningai, siekė netrukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą, manė, jog tyrimas bus atliktas sąžiningai bei operatyviai bei manymas, jog nėra padaręs jokio pažeidimo ir todėl neskundė įsakymų dėl nušalinimo bei grąžinimo į tarnybą nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti.

Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl įsakymų panaikinimo, teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Taip pat teismas atsisakė priimti ir skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kaip išvestinį reikalavimą.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują – skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti. Šiuo atveju skundžiamų įsakymų apskundimas kartu su tarnybinės nuobaudos apskundimu, pareiškėjo nuomone, galėjo trukdyti atlikti tyrimus, apsunkinti Kalėjimų departamento tarnybinį patikrinimą ir atliekamą ikiteisminį tyrimą. Teismas turėjo atsižvelgti, jog pareiškėjo laiku nepasinaudota teisminės gynybos teisė, buvo pagrįstas delsimas, kadangi jau buvo prasidėję teismų procesai pasibaigė tik 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo paskelbus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-497-541/2022. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo teigimu, teismas turėjo įvertinti, kada jis buvo supažindintas su skundžiamais sprendimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi, be kita ko, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. P-210 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“ ir LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-325 „Dėl nušalinimo nuo pareigų atšaukimo“ bei užskaityti pareiškėjo nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. į pareigūno tarnybos stažą ir priteisti iš Kalėjimų departamento ir LAVL išmokėti už šį laikotarpį neišmokėtą Saugumo valdybos skyriaus viršininko atlyginimą ir delspinigius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl nurodytų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas grindžia tuo, kad tik išslaptinus administracinėje byloje Kalėjimų departamento tarnybinį pranešimą jam tapo žinoma, jog nėra nei vienos aplinkybės, kad jis aktyviais veiksmais trukdė tyrimui ar būtų tai siekęs daryti. Taip pat pareiškėjas teigia, jog pareiškėjo laiku nepasinaudota teisminės gynybos teisė, buvo pagrįstas delsimas, kadangi jau buvo prasidėję teismų procesai pasibaigė tik 2022 m. vasario 3 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti laiku kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjas su Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P-210 supažindintas 2020 m. rugsėjo 11 d., o su LAVL 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-325 – 2020 m. lapkričio 11 d. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino, kada jis buvo supažindintas su skundžiamais įsakymais, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dėl vykusių procesų teismuose pagrįstai delsė, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi pareiškėjas pats pasirinko neginti savo galbūt pažeistų teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, uždelsdamas pateikti teismui skundą, pats pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui ir atsisakė priimti skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė