2024-05-29 Nr. AB-8600-3-62-3-00286-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-233-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00286-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 10 d. atsakymą Nr. 5-S-1153 dėl skundo, kuriuo nepradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) tyrėjų R. G. bei D. G. veiksmų 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjos apklausos metu ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Pareiškėja nurodė, kad dėl Alytaus AVPK tyrėjų R. G. ir D. G. veiksmų dėl 2023 m. gruodžio 23 d. jos vykdytos apklausos su skundu kreipėsi į Alytaus AVPK viršininką, nurodydama, jog minėtų tyrėjų elgesyje gali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnyje nustatytų įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Skunde išdėstė aplinkybes ir faktus vykdant apklausą ir prašė atlikti tyrimą bei už nustatytus Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso pažeidimus taikyti atitinkamas poveikio priemones.

Policijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad minėti tyrėjai padarė proceso pažeidimus, tačiau tai nėra tarnybinės atsakomybės dalykas, tai išskirtinai prokuroro, vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, kompetencija. Iš Sprendimo visiškai neaišku, kokius atsakovas atliko veiksmus, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir viešojo administravimo srityje taikomų principų. Institucija, gavusi asmens skundą, privalo pradėti administracinę procedūrą. Šiuo atveju atsakovas pareiškėjos skundą išnagrinėjo netinkamai, nesilaikydamas viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų bei gero viešojo administravimo principų, skunde nurodytų aplinkybių netyrė arba tyrė paviršutiniškai. Todėl atsakovo Sprendimas naikintinas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu bei prie jo pridėtu pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. skundu Alytaus AVPK viršininkui dėl tyrėjų veiksmų 2023 m. gruodžio 21 d. apklausos metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38239-23 konstatavo, jog ginčas dėl Policijos departamento priimto Sprendimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Visuma aplinkybių rodo, kad pareiškėja yra nepatenkinta jos atlikta apklausa ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38239-23, dėl to nori inicijuoti tarnybinį jos apklausą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų patikrinimą. Tačiau pareiškėjos skundo reikalavimas dėl tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu pradėjimo nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o su pareiškėjos siekiu apsiginti ikiteisminiame tyrime, t. y. grindžiamas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis kvestionuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus jiems vykdant ikiteisminę veiklą.

Teismas pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus reglamentuoja BPK.

Teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas sprendė, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pripažinti, kad Policijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. atsakyme Nr. 5-S-1153 dėl gauto skundo nurodė neteisingą institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pareiškėjos skundą nagrinėjo taikydamas tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą. Tokia nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjai užkerta teisę į teisminę gynybą ir atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimamų sprendimų teisėtumo kontrolę. Pirmosios instancijos teismas painioja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-14220 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, kuriomis vadovaujasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnai dėl jų atžvilgiu priimtų nuobaudų, ir VAĮ nuostatas, kurios yra privalomos visiems valstybės tarnautojams ir/ar pareigūnams (taip pat ir vidaus tarnybos sistemos), kai sprendžia asmenų prašymus/skundus. Tai, kad atsakovas pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. skundą nagrinėjo taikydamas ir administracinę, o ne vien tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą (kaip nurodo Pirmosios instancijos teismas, kurios metu priimtus sprendimus apskųsti turi teisę tik valstybės tarnautojai (ar pareigūnai), kurių atžvilgiu toks sprendimas priimtas), patvirtina paties atsakovo Sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Todėl pareiškėja, pagrįstai manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kaip ir kodėl pažeisti, apie tai išsamiai išdėstė savo 2024 m. vasario 9 d. skunde, kurį pateikė būtent administraciniam teismui, kadangi atsakovas Sprendime nurodė, jog jeigu policijos darbuotojo veiksmais pareiškėjai buvo padaryta žala, pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, pareiškėja gali ginti savo pažeistas teises ar interesus teismine tvarka.

Pareiškėja teigia, kad Policijos departamentas Alytaus AVPK viršininko jam persiųstą pareiškėjos skundą (reg. Nr. 52-AP-2094) išnagrinėjo vadovaudamasis Tvarkos aprašu bei ABTĮ nuostatomis, ir į pareiškėjos skundą pateikė skundžiamą atsakymą, kuriame nurodyta, jog netinkamo pareigūnų elgesio nenustatyta, tarnybinis patikrinimas atliekamas nebus. Sprendime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovas jos skundą nagrinėjo taikydamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ir administracinę procedūras, tačiau net ir toks skundo nagrinėjimas (taikant abi procedūras) neužtikrino pareiškėjos teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jos skundo nagrinėjimą. Ir nors atsakovas savo atsakyme nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, tai pareiškėjai negarantavo teisės apskųsti atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje atsisakė priimti jos skundą būtent dėl to, kad, teismo vertinimu, Sprendimas yra informacinio pobūdžio, dėl to negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tokia situacija neatitiktų gero viešojo administravimo principų laikymosi atsakovo veikloje reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja siekia, jog pareigūnai, atlikę jos apklausą ikiteisminio tyrimo metu, būtų patraukti tarnybinėn atsakomybėn, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu pradėjimo nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o su pareiškėjos siekiu apsiginti ikiteisminiame tyrime, t. y. grindžiamas iš esmės BPK nuostatomis kvestionuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus jiems vykdant ikiteisminę veiklą, konstatavo, jog Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pareiškėjos skundą nagrinėjo taikydamas tarnybinio nusižengimo tyrimo, o ne administracinę procedūrą. Tokia nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjai užkerta teisę į teisminę gynybą ir atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimamų sprendimų teisėtumo kontrolę. Be to, Sprendime nurodyta, kad jis skundžiamas administraciniam teismui, todėl atsisakius priimti skundą, buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijamas Sprendimas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Pareiškėja skunde Alytaus AVPK viršininkui, kuris buvo persiųstas Policijos departamentui, prašė Alytaus AVPK tyrėjo D. G. ir tyrėjos R. G. atžvilgiu dėl jų elgesio 2023 m. gruodžio 21 d. apklausos metu bei skunde nurodytų aplinkybių atlikti tyrimą ir taikyti atitinkamas poveikio priemones. Skunde nurodė, kad minėtų pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą neatitiko Etikos kodekso 6.1, 6.3, 6.7, 6.8 ir 7.1 punktuose nustatytų policijos darbuotojų veiklos ir elgesio principų bei policijos darbuotojų tarnybinės etikos pagarbos žmogui, nešališkumo, padorumo, pavyzdingumo principų, dėl to jų veiksmuose yra BK 228 straipsnyje numatytų įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pažeidimų. Pareiškėja prašė pateikti jai atsakymą raštu dėl tyrimo rezultatų per BPK nustatytus terminus.

Policijos departamentas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėja skundžia ne tik pareigūnų elgesį, bet ir baudžiamojo proceso veiksmus, kuriuos vykdė Alytaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai. Skunde nurodyti galimi pareigūnų procesiniai pažeidimai, skundo nagrinėjimo kontekste, nevertintini, nes tai nėra tarnybinės atsakomybės dalykas, o šiuo atveju išskirtinai prokuroro, vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-38239-23 kompetencija.

Nurodė, kad be pareiškėjos skundo negauta ir nenustatyta jokių objektyvių ir faktinių duomenų, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti arba paneigti skunde nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamo ar neetiško pareigūnų elgesio 2023 m. gruodžio 21 d. įtariamojo apklausos metu. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad minėti pareigūnai pareiškėjos apklausos metu – 2023 m. gruodžio 21 d. būtų elgęsi nemandagiai, netaktiškai ar nepagarbiai pareiškėjos atžvilgiu, viršijo savo įgaliojimus ar pažeidė Etikos kodekso nustatytus principus. Pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų nepradėtas nesant tam teisinio pagrindo.

Sprendime taip pat nurodyta, jeigu pareiškėja mano, kad policijos darbuotojų veiksmais jai buvo padaryta žala, pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, gali ginti savo teises ar interesus teismine tvarka, tokios jos teisės neriboja policijos įstaigoje priimti sprendimai dėl policijos darbuotojų tarnybinės atsakomybės.

Pareiškėja, nesutikdama su Policijos departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Policijos departamento 2024 m. sausio 10 d. atsakymą Nr. 5-S-1153 ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus AVPK tyrėjų R. G. bei D. G. veiksmų 2023 m. gruodžio 21 d. pareiškėjos apklausos metu ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo Alytaus AVPK viršininkui turinį, skundžiamą Sprendimą, skundo teismui turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukuria, o tai, jog jame nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad Spendimas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016 ir kt.). Skundžiamu Sprendimu pareiškėja tik informuota, jog yra priimtas sprendimas pareigūnų atžvilgiu tarnybinio patikrinimo neatlikti.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo (ne)nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Policijos departamentą pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ, nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio. Šiuo atveju pareiškėja skunde kelia klausimus, kiek tai susiję su jos apklausimu ikiteisminiame tyrime, o ne dėl Policijos departamento veiksmų, kiek tai susiję su jo veikla viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu. Nagrinėjamu atveju kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su VAĮ nustatytais principais, nesudaro pagrindo kitaip vertini pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei prieiti kitokių išvadų, nei priėjo pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius