2019-07-03 Nr. AB-13601-3-61-3-02704-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-981-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02704-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. (T.) P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2017 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 10-TE-709 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. P.“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad policijos elektroninių paslaugų sistemoje 2017 m. kovo 28 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 26 d. ryte buvo pastebėtas V. M. (V. M.) kūnas be gyvybės ženklų. Vyriausioji tyrėja G. M. 2017 m. kovo 29 d. pavedė pareiškėjui iki 2017 m. balandžio 7 d. patikslinti įvykio aplinkybes. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. nuvyko minėtu adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl jokios informacijos nebuvo gauta. Apie tai pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu informavo vyriausiąją tyrėją, kuri pareiškėjui pavedė nustatyti minėto buto savininką. Pareiškėjas informavo vyriausiąją tyrėją apie tai, kad butas priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Kitų nurodymų pareiškėjas iš vyriausiosios tyrėjos negavo. 2017 m. balandžio 1 d. buvo gautas pakartotinis anoniminis pranešimas, dėl kurio jokių užduočių pareiškėjas iš vyriausiosios tyrėjos negavo. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadybininkas 2017 m. balandžio 14 d. pranešė, kad bute rado lavoną.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo skirta nuobauda (pastaba) už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos per 10 dienų terminą priimti procesinį sprendimą pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą turėjo ne jis, o vyriausioji tyrėja G. M. Pareiškėjui buvo pavesta patikslinti įvyko aplinkybes, bet ne priimti procesinį sprendimą. Be to, pareiškėjas negali būti kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei pareigybės aprašymo 6.1, 6.8 bei 6.12 punktus, nes visos šios nuostatos yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nenumatančios apibrėžtų elgesio taisyklių.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad įvykio aplinkybių patikslinimą atliko tiek, kiek leido susiklosčiusios aplinkybės, įvykdė visus vyriausiosios tyrėjos (vyresniosios pareigūnės) nurodymus, dėl ko minėta tyrėja priekaištų pareiškėjui neturėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai nepagrindžia nei jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nei pareiškėjo kaltės, todėl tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjui yra negalimas, o pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – neteisėta ir nepagrįsta.

5. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime (b. l. 46–48) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Vilniaus apskr. VPK paaiškino, kad gautą pranešimą 2017 m. kovo 29 d. buvo pavesta tikslinti pareiškėjui (tyrėjui), tačiau jis nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. jokių veiksmų neatliko. Informacijos patikrinimo iki 2017 m. balandžio 7 d., kaip tai buvo nurodyta pavedime, neatliko. Pasak Vilniaus apskr. VPK, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalėjo įpareigoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadybininką V. P. (P.) nedelsiant atvykti į įvykio vietą ir sudaryti sąlygas patekti į butą, o šiam nepaklusus, turėjo teisę prievarta atidaryti buto duris, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šiomis savo teisėmis, neatliko visų būtinų veiksmų, nepatikslino pranešime nurodytos informacijos ir per BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepriėmė sprendimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 131–134) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apskr. VPK Antrajame policijos komisariate eina Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas. Pranešimą apie galimą nusikaltimą buvo pavesta patikrinti vyriausiajai tyrėjai G. M., kuri pavedė pareiškėjui iki 2017 m. balandžio 7 d. patikslinti įvykio aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nors ir buvo nuvykęs pranešime nurodytu adresu ir surašė tarnybinį pranešimą vyriausiajai tyrėjai, tačiau tai nereiškia, kad tokiais veiksmais jis visiškai ir tinkamai įvykdė duotą pavedimą. Teismas nurodė, kad medžiaga pagal gautą pranešimą visą laiką buvo pas pareiškėją. Teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo spręsti, jog jis, 2017 m. kovo 29 d. nuvykęs į vietą ir apie tai surašęs tarnybinį pranešimą, visiškai ir tinkamai įvykdė jam duotą pavedimą patikslinti gautą pranešimą. Be to, kadangi pranešimas buvo apie galimai įvykdytą nužudymą, pareiškėjas turėjo suvokti, kad situaciją būtina operatyviai išsiaiškinti, o kol situacija neaiški, būtina imtis visų reikalingų priemonių. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys, kuomet jis tik laukė, kol paskambins įmonės, kuriai priklauso butas, atstovas, o jam per protingą terminą su policijos pareigūnais nesusisiekus, pats daugiau nesiėmė jokių veiksmų (nors turėjo objektyvią galimybę jų imtis), pagrįstai Vilniaus apskr. VPK įvertintas kaip netinkamas jam pavestos užduoties įvykdymas ir, atitinkamai, Vilniaus apskr. VPK nurodytų teisės aktų ir pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatų netinkamas vykdymas.

9. Teismas konstatavo, kad vyriausiosios tyrėjos galimai netinkamai atliktos funkcijos (telefoninio pokalbio metu su įmonės atstovu ji taip pat nepareikalavo skubiai nuvykti į butą ir sudaryti sąlygas policijos pareigūnams į jį patekti) neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės. Teismas sutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikta analize, kaip pareiškėjas, remdamasis Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalėjo elgtis aptariamoje situacijoje. Tačiau teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas per BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą nepriėmė sprendimo. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjui duoto pavedimo turinio matyti, jog pareiškėjui buvo pavesta patikslinti įvykio aplinkybes, tačiau ne priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti. Teismas konstatavo, kad tokia pareiškėjo pareiga (priimti procesinį sprendimą) nėra numatyta ir pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytose funkcijose, nes jos iš esmės yra susiję su prevencijos priemonėmis, todėl pareiškėjui suformulavus užduotį atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą pagal gautą pranešimą, tačiau atskirai nepavedus priimti procesinio sprendimo, pareiškėjas tokios pareigos neturėjo. Teismas pastebėjo, kad ši išvada nekeičia nurodytų aplinkybių, pagal kurias pareiškėjas netinkamai įvykdė jam duotą pavedimą atlikti įvykio aplinkybių tikslinimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo teisėtai ir pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda.

III. 10. Pareiškėjas T. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 139–140), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad 2017 m. balandžio 1 d. gauto antrojo anoniminio tokio paties turinio pranešimo vyriausioji tyrėja G. M. tirti pareiškėjui nepavedė, o apsiėmė jį tirti pati, todėl nuo 2017 m. balandžio 1 d. už minėtos informacijos patikrinimą de jure (teisiškai; pagal teisę) buvo atsakinga vyriausioji pareigūnė G. M., su kuria dėl įvykio neordinarumo pareiškėjas ir derino visus savo veiksmus. Iš byloje esančio G. M. 2017 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo ir 2017 m. balandžio 28 d. paaiškinimo matyti, kad ji pareiškėjui priekaištų ar pastabų neturėjo. Be to, G. M. pati parašė laišką įmonės atstovui, o jam paskambinus, vedė pokalbį, kuris ir nulėmė tolimesnių įvykių seką, t. y. įvykių patikslinimo procesą de facto (faktiškai; iš tikrųjų) kontroliavo G. M.

10.2. Visos teisės normos, kurias nurodyta, kad pažeidė pareiškėjas, yra abstraktaus pobūdžio, išskyrus BPK 168 straipsnio 1 dalį, kurios pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepripažino, o nustatytas bendro pobūdžio formuluotės pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamų pareigų vykdymu arba jų nevykdymu.

11. Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime (b. l. 142–144) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Vilniaus apskr. VPK paaiškina, kad antrasis pranešimas buvo prijungtas prie pirmojo ir pateiktas susipažinti pareiškėjui, t. y. antrojo pranešimo informacija yra laikoma pirmojo pranešimo dalimi, todėl turėjo būti vykdomas pirmas pavedimas kartu su papildoma informacija iš antrojo pranešimo.

13. Vilniaus apskr. VPK nuomone, tai, kad G. M. suteikė pagalbą pareiškėjui vykdant tyrimą, nereiškia, kad pareiškėjas tapo nebeatsakingas už tinkamą ir savalaikį būtinų veiksmų atlikimą. Be to, pareiškėjas, pasak Vilniaus apskr. VPK, netinkamai interpretuoja teismų praktiką dėl bendro pobūdžio formuluočių, nes pareigybės aprašymo 6.1 punkte yra pakankamai konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad pareigūnas asmeniškai atsako už funkcijų bei užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku. Kartu su konkrečia užduotimi, tai yra aiški nuostata, reikalaujanti užduoties tinkamo, kokybiško ir savalaikio įvykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VPK viršininko 2017 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 10-TE-709 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. P.“, kuriuo pareiškėjui T. P. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė jam duotą pavedimą atlikti įvykio aplinkybių tikslinimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo teisėtai ir pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda. Su tokiu aplinkybių vertinimu pareiškėjas nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvas, pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

18. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o ginčo teisiniams santykiams aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija.

19. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

20. LVAT teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

21. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

22. Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

23. Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

24. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-123 (toliau – ir Išvada), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl vertinant pareiškėjo veikimą / neveikimą, turi būti remiamasi Išvadoje nurodytais teisės aktais.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme ginčo nekyla dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės proceso šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo atsakovo įvardinti nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. neatliko jokių veiksmų pagal Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) 2017 m. kovo 28 d. gautą anoniminį pranešimą dėl galimai įvykdyto nužudymo. Jis, laukdamas kol paskambins įmonės, kuriai priklauso butas, atstovas bei nesiimdamas jokių veiksmų, netinkamai atliko pavestą užduotį ir netinkamai vykdė pareigybės aprašymo nuostatas. Pareiškėjas pabrėžia, jog vyriausioji tyrėja G. M. 2017 m. kovo 29 d. pavedė pareiškėjui iki 2017 m. balandžio 7 d. patikslinti 2017 m. kovo 28 d. anoniminiame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. nuvyko minėtu adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl jokios informacijos nebuvo gauta. Apie tai pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu informavo vyriausiąją tyrėją, kuri pareiškėjui pavedė nustatyti minėto buto savininką. Pareiškėjas informavo vyriausiąją tyrėją apie tai, kad butas priklauso uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, kitų nurodymų pareiškėjas iš vyriausiosios tyrėjos negavo. Pati vyriausioji tyrėja elektroniniu laišku susisiekė su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovu ir su juo bendravo. Be kita ko, vyriausioji tyrėja tą pačią dieną, t. y. 2017 m. kovo 29 d. davė nurodymą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiesiems patruliams dar kartą nuvykti anoniminiame pranešime nurodytu adresu ir patikrinti nurodyto įvykio aplinkybes.

26. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-278/2014; 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014; kt.).

27. Valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas nutarties 25 punkte, taip pat vadovaudamasi nutarties 22–24, 26–27 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei susiformavusia teismų praktika, pažymi, jog Išvadoje nėra konkretizuojama kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas/ neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, o remiamasi tik abstraktaus pobūdžio normomis, todėl prieina prie išvados, kad iš jos turinio negalima nustatyti kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas, o nagrinėjamoje byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad pareiškėjas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui vyriausiosios tyrėjos prašymo nuvykti patikrinti buto per protingą terminą neįvykdžius, privalėjo pats įpareigoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovą nedelsiant atvykti į įvykio vietą ir sudaryti sąlygas policijos pareigūnams patekti į butą, kuriame galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika, o šiam nepaklusus, turėjo teisę prievarta atidaryti patalpas, tačiau tokiomis jam suteiktomis teisėmis jis nepasinaudojo, neatliko visų būtinų veiksmų, nepatikslino pranešime nurodytos informacijos, nors būtent pareiškėjas buvo atsakingas už gauto pranešimo aplinkybių patikslinimą. Tokios išvados prieštarauja nutarties 25 punkte nustatytoms aplinkybėms, kad visų pirma pati vyriausioji tyrėja buvo atsakinga už 2017 m. kovo 28 d. PRĮR užregistruoto anoniminio pranešimo tinkamą patikrinimą, taip pat už pareiškėjo veiksmų koordinavimą bei kontroliavimą, o sprendimas be savininko leidimo patekti į PRĮR užregistruotame pranešime nurodytą butą nebuvo aptariamas su pareiškėju, kaip ir nebuvo suformuluota užduotis jam pačiam susisiekti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovu bei pakartotinai vykti jį apžiūrėti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios buvusį pakankamą pagrindą manyti, jog 2017 m. kovo 28 d. PRĮR užregistruotame anoniminiame pranešime nurodytame bute esančių asmenų gyvybei ar sveikatai kilęs realus pavojus ir kad juos būtų reikėję gelbėti, todėl yra teisėtas pagrindas be savininko leidimo patekti į patalpas (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog ir Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausieji patruliai, 2017 m. kovo 29 d. nuvykę minėtame pranešime nurodytu adresu, neturėjo pagrindo vadovautis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teise be savininko leidimo patekti į patalpas.

30. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas savo neveikimu pažeidė pareigą veikti atitinkamu, teisės aktuose nustatytu, būdu, neatskleisti bei neįrodyti ir kiti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl prieinama prie išvados, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir Įsakymas turi būti panaikintas.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. (T.) P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 10-TE-709 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. P.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė