dc107288-5b57-4e1f-8bd0-33eab429e07d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-787-332/2014                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00470-2012-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          (S) 1.1.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 1.2.28.4.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.

                                                                                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam V.

Ž.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubaustas 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. V. Ž. iÅ¡teisintas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. vieÅ¡oje vietoje – alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kėlė triukÅ¡mÄ , kaltino nukentėjusįjį M.

V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę vykdyti teisingumÄ , padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Tuo atveju, jei bÅ«tų atmestas jo pirmesnis praÅ¡ymas dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, praÅ¡o nuosprendį pakeisti dalyje dėl piniginės baudos skyrimo ir paskirtÄ baudÄ sumažinti iki minimumo.Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pareikÅ¡tame kaltinime suformuluoti teiginiai, jog jis panaudodamas psichinę prievartÄ padarė didelę žalÄ nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams, yra deklaratyvÅ«s, nes jų nepatvirtina byloje esantys duomenys. Tokia teismo motyvacija jam leidžia pagrįstai manyti, kad iÅ¡tyrus bylÄ apkaltinamajame nuosprendyje turėjo bÅ«ti iÅ¡jungti duomenys, apibrėžiantys psichinę prievartÄ , t.y. grasinimas nužudyti peiliu, reikalavimas grÄ Å¾inti pavogtÄ dyzelinį kurÄ bei cigaretes.

IÅ¡ motyvuojančios dalies argumentacijos nematyti, kad teismas Å¡ias aplinkybes iÅ¡jungė, nes apie tai niekur nėra tiesiogiai pasisakyta. Tačiau iÅ¡teisinimo Å¡ioje dalyje faktas leidžia patikimai manyti, kad Å¡ios aplinkybės, kurias teismas laikė susijusiomis tik su savavaldžiavimu, yra eliminuotos.Teigia, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje jis nerado jokių įvardintų savo veiksmų, kurie rodytų jo įžūlų elgesį, patyčias ar vandalizmÄ grasinimÄ ar kitus veiksmus, kurie bÅ«tų nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos pažeidimÄ ir rodytų nepagarbÄ aplinkiniams.

Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras nesugebėjo surinkti tokių duomenų ir pateikti jų teismui, o teismas surinktuosius duomenis vertino nekritiÅ¡kai ir neatribojo jų pagal BK 284 ir BK 294 straipsnių objektyvinės pusės požymius. Nurodo, jog iÅ¡ nuosprendžio neįmanoma suvokti ir suprasti už kokius konkrečius veiksmus jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Kaltinamajame akte nebuvo įvardintas joks jo įžūlus veiksmas, kurį bÅ«tų galima apibÅ«dinti kaip nepagarbÄ aplinkiniams arba vieÅ¡osios tvarkos trikdymu, nebuvo įvardintas jokios patyčios ar vandalizmas, kurie rodytų nepagarbÄ aplinkiniams.

Grasinimas nužudyti nepasitvirtino, o net jei ir toks grasinimas būtų buvęs, tai būtų ne viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau kito nusikaltimo požymis. Nurodo, kad viešoji tvarka buvo pažeidinėjama paties nukentėjusiojo M. V. ir kitų asmenų: A. K., A. J. ir kt., kurie pasakojo, kad prie alaus baro esančioje pavėsinėje gėrė alų. Alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje yra administracinis teisės pažeidimas, kaip ir neblaivių asmenų pasirodymas viešoje vietoje.

Lauko pavėsinė nėra alaus baro sudedamoji dalis ir joje klientai neaptarnaujami. TÄ pačiÄ dienÄ po įvykio ties pavėsine, nukentėjusysis M. V. buvo nugabentas į policijos komisariatÄ . Ten jam nustatytas trijų promilių girtumas. NežiÅ«rint į tai - jis apklaustas ir paleistas nesuraÅ¡ius jokio administracinio teisės pažeidimo protokolo. Mano, kad esant mirtino girtumo bÅ«klėje M. V. vargu ar sugebėjo pats paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad jis (M. Ž.) sukėlė konfliktÄ . Jei M.

V. bÅ«tų papasakoję apie grasinimus ir peilį, pareigÅ«nai pas jį į namus bÅ«tų atvykę iÅ¡ karto, o ne po dviejų mėnesių. Teigia, kad Å¡ios aplinkybės rodo, jog jo atžvilgiu buvo organizuotas nesÄ Å¾iningas procesas, tačiau teismas į tai nesigilino, t. y. netyrė visų reikÅ¡mingų veikos vertinimui aplinkybių.Taip pat apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nerado jokių Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio objektyvinės pusės požymius atitinkančių veiksmų, nukreiptų į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ arba rodančių aplinkinių negerbimÄ .

Teismas savo iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. numatytos veikos požymius, grindžia teisminio bylos tyrimo metu surinktais įrodymais ir įvardija juos sekančiai: „Pavėsinėje, esančioje prie kaimo parduotuvės–baro, matant paÅ¡aliniams asmenims, kėlė triukÅ¡mÄ kaltino nukentėjusįjį M. V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu ir tokiais įžūliais savo veiksmais iÅ¡gÄ sdino pavėsinėje buvusius kitus asmenis, demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį“.

Taigi, išeitų, kad teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio veikos požymius rodo jo įžūlus elgesys, t. y. tik vienas iš pirmos dalies dispozicijos požymių. Įžūlų elgesį teismas įvardija dviprasmiškai ar net keliaprasmiškai, t. y.:

a) matant paÅ¡aliniams asmenims kėlė triukÅ¡mÄ , b) matant paÅ¡aliniams asmenims kaltino M. V. įvykdžius vagystę, b) matant paÅ¡aliniams asmenims grasino nukentėjusiajam peiliu, d) matant paÅ¡aliniams asmenims iÅ¡gÄ sdino pavėsinėje buvusius asmenims, g) kėlė triukÅ¡mÄ f) kaltino M. V. įvykdžius vagystę, h) grasino nukentėjusiajam peiliu. Tačiau kaltinamajame akte nebuvo tokių kaltinimų, t. y., kad jis kėlė triukÅ¡mÄ ir kaltino M. V. vagyste, grasino nukentėjusiajam peiliu ar gÄ sdino pavėsinėje buvusius asmenis.

Bylos nagrinėjimo metu teismas neiÅ¡aiÅ¡kino prokurorui, kad mato pagrindÄ keisti kaltinimÄ ir nepasiÅ«lė prokurorui to daryti Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, teismas neįspėjo jo, kad gali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų. Mano, kad teismas išėjo už kaltinimo ribų ir nuteisė jį už tokius veiksmus, kurių atlikimu nebuvo kaltinamas, nes teismo įvardintieji tariamai nusikalstami veiksmai nebuvo nurodyti kaltinamajame akte.Apelianto teigimu, kad aplinkybę, jog buvo keliamas triukÅ¡mas, patvirtino tik liudytoja I.

K.. Ji nurodė, kad triukÅ¡mÄ kėlė jis (V. Ž.), nes buvo įtūžęs kalbėdamas apie kažkokiÄ vagystę. Kiti liudytojai nepatvirtino jos parodymų Å¡ioje dalyje ir aiÅ¡kiai kalba ne apie vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ , o apie jo asmenines pretenzijas, reiÅ¡kiamas konkrečiam asmeniui. Teigia, kad jį galėjo valdyti emocijos, tačiau jo elgesys nebuvo nukreiptas nei į vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ nei rodė nepagarbÄ aplinkiniams. Apelianto nuomone, vieÅ¡Ä jÄ rimtį trikdė girtavusieji vieÅ¡oje vietoje ir jų buvo keletas.

Be to, jis turėjo teisė rodyti nepagarbÄ aplinkiniams, vartojantiems alkoholinius gėrimus vieÅ¡oje vietoje, ir toks elgesys negali bÅ«ti laikomas nusikalstamu, nors ir buvo triukÅ¡mingas. Pasak apelianto, kaltinimas vagyste buvo nukreiptas ne prieÅ¡ aplinkinius, tačiau prieÅ¡ M. V., todėl tokio kaltinimo iÅ¡sakymas vieÅ¡ai, negali bÅ«ti laikomas nepagarba aplinkiniams ar vieÅ¡osios tvarkos trikdymu. Jei M. V. pasijuto nepagrįstai įžeistas, jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

O motyvas, kad savo elgesiu jis gÄ sdino pavėsinėje buvusius asmenis yra daugiau „pritemptas“ nei realus. M. V., kuris laikomas nukentėjusiuoju, parodė, kad jis Å¡iek tiek iÅ¡sigando, tačiau neaiÅ¡ku ko jis iÅ¡sigando, ar kaltinimų vagyste ir gresiančia atsakomybe, ar jo pakelto balso tono. Liudytojas A. J. aiÅ¡kino, kad visi aplink buvę „apÅ¡alo“, teismas nesiaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia toks liudytojo pasisakymas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko byloje surinktų duomenų vertinimo, todėl nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip įžūlų elgesį, trikdantį visuomenės rimtį, t. y. kaip nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas prioritetÄ atiduoda girtų asmenų parodymams, kad peilį jis turėjo, t. y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjus laiko patikimesniais liudytojais, nors kiti asmenys teigia, kad jis rankoje turėjo mentelę.

Teigia, kad joks peilis iÅ¡ jo nepaimtas ir net neieÅ¡kotas, peiliu, kaip ir mentele, jokia žala nepadaryta. Mano, kad teismas dalyje dėl grasinimų peiliu, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis nesikabinėjo prie bet kurių atsitiktinių asmenų, nerodė paniekos visuomenės interesams, nedemonstravau žemos moralės, o tik stengėsi apginti savo interesus. Todėl jo veiksmuose nebuvo ir nėra tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, tuo labiau, kad ta tvarka jau buvo pažeista vieÅ¡ai girtaujančių.

Teigia, kad jis nesijaučia kaltas dėl to nusikaltimo, kurį jo veiksmuose įžiūrėjo teismas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais kriterijais ar aplinkybėmis rėmėsi teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį. Teigia, kad nuosprendyje nėra motyvų, kodėl laisvės apribojimas neatliks tos paskirties, kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje, kaip nėra ir motyvų, iš kurių būtų galima manyti, kad tik piniginė bauda atims iš jo galimybę daryti naujus nusikaltimus ir paveiks jį laikytis įstatymų.

Piniginės baudos dydis yra neproporcingai didelis, tai jo metinės darbo užmokesčio pajamos. Nurodo, jog jis jokių santaupų, kad galėtų per 6 mėnesius susimokėti jam paskirtÄ baudÄ , neturi. Jis bus priverstas kreipti į bankÄ dėl paskolos, tačiau gaudamas mažas pajamas, jis paskolos gali ir negauti. Teigia, kad neadekvačios ir neproporcingos bausmės parinkimas mažina teismo auklėjamÄ jį vaidmenį, nerodo realaus teisingumo principo įgyvendinimo ir menkina pasitikėjimÄ valstybe.Teismo posėdyje nuteistasis V.

Ž. ir jo gynėjas advokatas M. Å važas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai V.

Ž. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.)Pažymima, kad Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai.

Veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249-2009, 2K-25/2013).Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikÅ¡mė dingstis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti ir, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip pageidautų nuteistasis, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo M.

V. parodymų duotų teisme, jis kartu su A. J., A. K., R. G. sėdėjo (duomenys neskelbtini) kaimo baro lauko pavėsinėje, vartojo alkoholį. Automobiliu atvažiavo V. Ž., kuris prie jo priėjo iÅ¡ priekio ir pridėjęs jam prie kaklo peilį klausė „kur cigaretės“, paskui ėmė Å¡vaistytis tuo peiliu, išėjo iÅ¡ pavėsinės, priėjo prie jo iÅ¡ nugaros, sakė, kad padarys jam savo teismÄ . Nukentėjusysis nurodė, jog jis ir aplinkiniai iÅ¡sigando V. Ž. veiksmų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo.

Liudytojas A. J., duodamas parodymus teisme nurodė, kad jis su draugais gėrė pavėsinėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jog V. Ž. pripuolė prie M. V. ir ėmė jam grasinti, jis grasino jam peiliu, laikė peilį M. V. prie kaklo. Liudytoja I. K. apklausta teisme parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, matė, kad M. V. sėdėjo pavėsinėje, o už pavėsinės stovėjo V. Ž., kuris rankoje laikė peilį, Å¡aukė, kad M.

V. iÅ¡ jo kažkÄ pavogė, buvo įtūžęs. Liudytojas R. G. apklaustas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis matė kaip V. Ž. kažkÄ aiÅ¡kinosi su M. V. dėl pavogto kuro, sakydamas, kad padarys savo teismÄ , jis į konfliktÄ nesikiÅ¡o, nematė, ar V. Ž. peiliu grasino M. V., kadangi jis buvo išėjęs į parduotuvę. Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad V. Ž. turėtu peiliu mosavo M. V. prieÅ¡ veidÄ , Å¡aukdamas, kad padarys savo teismÄ , jam buvo nejauku, kai V.

Ž. iÅ¡ pykčio drebėdamas ir Å¡aukdamas M. V. mosavo peiliu. Teisme apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad jis buvo su kaimynais (duomenys neskelbtini) baro pavėsinėje, pavėsinėje sėdėjo dar keletas iÅ¡ matymo pažįstamų žmonių, atbėgo įniršęs V. Ž. su peiliu rankoje ir ėmė juo mosikuotis prieÅ¡ M. V. iÅ¡ priekio, po to priėjo iÅ¡ nugaros, trenkė M. V. per kepurę, M. V. tylėjo, buvo iÅ¡sigandęs. Liudytojai A. L. ir S. L. nurodė, jog įvykio dienÄ jie važiavo kartu su V.

Ž., sustojus (duomenys neskelbtini), V. Ž. buvo iÅ¡lipęs, jie liko automobilyje, kur nuėjo V. Ž., jie nematė. Anksčiau minėti nukentėjusiojo M. V. ir liudytojų A. J., I. K., R. G., V. V., A. K. parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ V. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistojo V.

Ž. teiginiais. Byloje nustatyta, kad V. Ž. vieÅ¡oje vietoje – pavėsinėje, esančioje prie kaimo parduotuvės–alaus baro, matant paÅ¡aliniams asmenims, kėlė triukÅ¡mÄ , kaltino nukentėjusįjį M. V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu. Tokius nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įžūliu elgesiu, sutrikdžiusių visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių normų bei demonstruojama nepagarba aplinkiniams.

Nuteistasis V. Ž. teigia, kad aplinkybę, jog buvo keliamas triukÅ¡mas, patvirtino tik liudytoja I. K., kuri nurodė, kad triukÅ¡mÄ kėlė jis, nes buvo įtūžęs kalbėdamas apie kažkokiÄ vagystę ir, kad kiti liudytojai nepatvirtino jos parodymų kalbėdami ne apie VieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ , o apie jo asmenines pretenzijas, reiÅ¡kiamas konkrečiam asmeniui. Tačiau, kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. neturi įtakos kaltininko veikos motyvai.

Jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Svarbu, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2013, 2K-252/2012). Tai, kad nusikaltimais padarytas viešoje vietoje, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, nes jis padarytas prie parduotuvės– alaus baro. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų V. Ž. veiksmų (keliamo triukšmo ir grasinimo nukentėjusiajam peiliu) buvo pažeistos įvykį mačiusių A. J., I. K., R. G., V. V., A. K. ir kitų pavėsinėje buvusių asmenų teisės.Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl                            nuteistojo V.

Ž. kaltės 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. vieÅ¡oje vietoje – alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kėlė triukÅ¡mÄ , kaltino nukentėjusįjį M. V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad tokia veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu.Neteisus apeliantas teigdamas, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje jis nerado jokių įvardintų savo veiksmų, kurie rodytų jo įžūlų elgesį, patyčias ar vandalizmÄ grasinimÄ ar kitus veiksmus, kurie bÅ«tų nukreipti į visuomenės rimties ar tvarkos pažeidimÄ ir rodytų nepagarbÄ aplinkiniams.

IÅ¡ kaltinamojo akto (t. 1, b. l. 132) matyti, kad V. Ž. kaltinimas pareikÅ¡tas, jog jis vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, panaudojo psichinę prievartÄ , t. y. peiliu grasindamas M. V. nužudyti, reikalavo grÄ Å¾inti pavogtÄ kurÄ bei cigaretes, tokiu bÅ«du nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę vykdyti teisingumÄ , padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams ir tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų apraÅ¡ymÄ kaltinime, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, kaltinamojo V.

Ž., nukentėjusiojo M. V., liudytojų A. J., I. K., R. G., V. V., A. K. parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis, nustatė, kad V. Ž. padaryti veiksmai – vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, kėlė triukÅ¡mÄ , kaltino nukentėjusįjį M. V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu ir tokiais įžūliais savo veiksmais iÅ¡gÄ sdino pavėsinėje buvusius kitus asmenis, demonstravo nepagarbÄ aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymius ir jį dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.

Dėl kitų kaltinime nurodytų V. Ž. veiksmų – panaudodamas psichinę prievartÄ , padarė didelę žalÄ nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams – teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis padarė iÅ¡vadÄ , jog jų nepatvirtina byloje nustatyti duomenys, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. V. Ž. iÅ¡teisino. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

Ž. atžvilgiu iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, t. y. nagrinėjo bylÄ tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ baudÄ .             Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl V. Ž. bausmės skyrimo, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstama veika sukeltus padarinius, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę, kad anksčiau buvo teistas, teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, dirba. (Lietuvos Respublikos BK 54 str.) Skirdamas bausmę nuteistajam V.

Ž. pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų iÅ¡ esmės nepažeidė.             Apeliantui pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numato, kad už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ kaltininkas baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apelianto padarytas nusikaltimas nesunkus, laikomas neteistu, kadangi teistumas iÅ¡nykęs, todėl teismas pagrįstai skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ .

Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis numato, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliantui paskirta 50 MGL bauda, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei į tai, kad jo pajamos nėra didelės, darbo užmokestis kas mėnesį yra tik 975 litai, kaip teigia pats apeliantas, jis jokių santaupų, kad galėtų per 6 mėnesius susimokėti jam paskirtÄ baudÄ , neturi, teisėjų kolegijos nuomone yra per griežta. Atsižvelgiant į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti V. Ž. paskirtÄ 50 MGL dydžio baudÄ sumažinus iki 8 MGL dydžio baudos.

Tokiu bÅ«du nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį pakeisti:V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirtÄ 50 MGL (6500 litų) baudÄ sumažinti iki 8 MGL (1040 litų ( 301 EUR)) dydžio baudos.PaskirtÄ baudÄ V. Ž. turi sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Nuteistajam per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo raÅ¡tinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                                  Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                         Vidmantas Mylė