dc0e673d-1299-481f-8907-e3d85abf947b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-8699-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01766-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Arvydas Martinavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. V. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas G. V. nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. d. jis buvo periodiÅ¡kai kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose gyvenamojo ploto buvo per mažai, ypač atmetus plotÄ , kurį užėmė sanitarinis mazgas, baldai.

Patalpos laikytinos pagalbinėmis, visÄ laikÄ kamerose buvo maksimalus asmenų skaičius. Sanitarinis mazgas nepakankamai atitvertas, atviras, atitverta ne iki lubų, įėjimas kai kur su durimis, kai kur užuolaida, kai kur atvira. Atlikti matavimai yra nekorektiÅ¡ki ir nereglamentuoti, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių Å¡altinių gauti. IÅ¡ esmės nebuvo laikomasi reikalavimų dėl sanitarinio mazgo ploto. Inventorius netinkamai įrengtas, inventoriaus ir baldų nestandartinis perteklinis dydis, privatumas naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinamas nebuvo.

Kamerose kaupėsi drėgmė, sudarydama sÄ lygas veistis pelėsiui.. Dėl netinkamai įrengta sanitarinio mazgo kamerose jautėsi smarvė, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, jis nebuvo tinkamai izoliuotas. VisiÅ¡kai nebuvo užtikrinamas užimtumas už kameros ribų, nebuvo pateiktas sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima susipažinti, kokia veika už kameros ribų galima užsiimti, nebuvo paaiÅ¡kinta tvarka, kaip galima naudotis užimtumu už kameros ribų. DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę Aliarmo mygtukas kamerose įrengtas nebuvo arba jis neveikė.

Rekuperacinė vėdinimo sistema įrengta nebuvo, kamera nebuvo pakankamai Å¡ildoma Å¡altuoju metų laiku, dėl blogo vėdinimo trÅ«ko oro, laikėsi blogas kvapas. Dėl to jis patyrė fizines ir psichologines kančias, fizinius nepatogumus, orumo pažeidimus, jam nebuvo užtikrinta saugi aplinka, be to, patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ , sveikatos sutrikimus, dvasines kančias. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-08-30 pažymos „Dėl G. V.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2019-05-27 iki 2020-04-22 periodiÅ¡kai buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 30,43,DI-1,6,27,103,19,66,26,15, kameroje bÅ«davo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,67 kv. m iki 17,6 kv. m gyvenamasis plotas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų bÅ«ti vertinamas. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, ir sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jie atitverti iÅ¡ keturių pusių, sienelių aukÅ¡tis kur kas didesnis, nei 1,5 m. Įėjimai atitverti arba durimis, ar sunkia nepermatoma užuolaida, kas užtikrina privatumÄ .

Blogo kvapo parametrai teisės aktais reglamentuojami nėra. Kameros vėdinamos per langÄ ir angas į koridorių, kameras privalo valyti ir prižiÅ«rėti patys nuteistieji. 2019-12-10 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 43 pelėsio nėra, kamerÄ vėdinti galima, 2019-12-10 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 103 pelėsio yra, kamerose Nr. 15,26 skundžiamų pažeidimų nenustatyta. Skundų dėl sÄ lygų kitose kamerose gauta nebuvo. Esant poreikiui, kameros remontuojamos. Asmenims yra užtikrinta teisė naudotis biblioteka, ribota interneto prieiga, bendradarbiaujama su visuomeninėmis organizacijomis, yra sudarytos galimybės susitikti su katalikų kunigais, stačiatikių Å¡ventikais, vykdomos socialinės ir užimtumo programos.

DuÅ¡u naudojamasi kartÄ per savaitę, duÅ¡ai atskirti pertvaromis, kas yra pakankama privatumo užtikrinimo priemonė. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog dalis renginių dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdyta. PareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, susipažinti su visais jam reikiamais teisės aktais jis turėjo galimybę, tačiau jokių praÅ¡ymų neteikė. Pagalbos mygtuko įrengimas dėl įstaigos statuso nėra galimas, duomenų, jog pareiÅ¡kėjui kada nors bÅ«tų reikėję pasinaudoti pagalbos mygtuku, nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo G. V. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2021-08-30 pažymos Nr. 60-22247 „Dėl G. V.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo periodiÅ¡kai nuo 2019-05-27 iki 2020-04-22. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 30,43,DI-1,6,27,103,19,66,26,15 kalinamas 295 dienas, kameroje buvo 1-6 asmenys, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 17,58 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 295 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra bÅ«tina. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų kameros plotÄ ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,67 kv. m kameros ploto (toks plotas teko 42 dienas, kitomis dienomis teko dar didesnis plotas), todėl apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtÄ plotÄ â€œ matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra, baldų iÅ¡matavimai nėra didesni, nei standartiniai baldai. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis nuo 1,90 m (kameroje Nr. 19 ) iki 2,37 m (kameroje Nr. 6). Įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis ar nepermatoma užuolaida, tai patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ matyti, jog 2017 m. kovo mėn. kameroje Nr. 19 buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ matyti, jog 2018 m. vasario mėn. kameroje Nr. 19 suremontuotos sienos, lubos, nuvalytos nuo pelėsių, užtaisyti įtrūkimai, jos perdažytos, įrengtas naujas apšvietimas, naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatyti baldai, 2018 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 15 sutvarkytas WC bakelis, demontuotos perteklinės lovos, 2018 m. lapkričio mėn. kameroje DI-1 sumontuoti nauji WC vamzdynai, įrengtas naujas WC, sumontuota atitvara, pakabintos užuolaidos, sumontuoti nauji šviestuvai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ matyti, jog 2019-birželio mėn. kameroje Nr. 6 perglaistytos ir perdažytos lubos, sienos, sumontuotas sėdimas WC, nauji šviestuvai, perdažytas inventorius, grotos, durys, 2019 m. gruodžio mėn. kameroje DI-1 sutvarkytas atšokęs lubų tinkas, 2019 m. lapkričio mėn. kamerose Nr. 103,66,26,15 sumontuoti nauji elektros šviestuvai. Į šias kameras (išskyrus kameras Nr. DI-1, 103, 15) pareiškėjas buvo įkeltas po atliktų remonto darbų.

Suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ , pasivaikščiojimų trukmę ir tvarkÄ reglamentuoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymai. Duomenų, jog Å¡ie įsakymai nebuvo vykdomas, nepateikta. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2019-12-10 patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA-9454 nustatyta, jog kameroje Nr. 30 apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langÄ yra, pelėsio nėra, 2019-12-12 patikrinimo aktu Nr. (6-12 154.80)PA-9614 nustatyta, jog kameroje Nr. 103 yra pelėsio, iÅ¡byrėjęs tinkas.

Nors atsakovas atsiliepime nurodo, jog šis pažeidimas nustatytas jau po to, kai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-24 iki 2019-11-07 buvo šioje kameroje, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tai yra grįžtamojo patikrinimo aktas, ir pažeidimas buvo nustatytas dar 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktu, tad teismas laiko įrodytu, jog pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 103 metu ten buvo pelėsio. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-09-02 pažymoje Nr. 61-2633 „Dėl G.

V.“ nurodyta, kad nuo 2019-05-27 iki 2020-04-22 pareiÅ¡kėjas G. V. dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, pateikė du skundus dėl pareigÅ«nų elgesio. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi dėl bėrimo, jog tai susiję su sÄ lygomis kameroje, nenurodė. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sÄ lygos gyvenamosiose kamerose.

Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2019-05-27 iki 2020-04-22 metu (viso 295 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, kas nustatyta ir patikrinimų metu, bei angas sienoje. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek išorėje, tiek viduje, dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Ventiliacija užtikrinama per langÄ ar esamas ventiliacines angas, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo galimas trÅ«kumas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl kamerų atitikimo higienos normoms yra visiÅ¡kai abstraktÅ«s, nekonkretizuoti, atsakovas neturi pareigos kiekvienÄ dienÄ fiksuoti duomenis apie higienos sÄ lygas kamerose, jokių skundų dėl sÄ lygų kamerose pateikta nebuvo, tačiau patikrinimų metu dalis argumentų dėl pelėsio kameroje pasitvirtino, kameroje Nr. 103 buvo nustatytas pelėsis.

Taip pat teismas visas abejones traktuoja pareiÅ¡kėjo naudai, tad laikytina, jog jo buvimo kamerose ne visada buvo užtikrinama higienos normų laikymosi. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose turi bÅ«ti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 2 m 16 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Pažymėtina, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, jog visose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas nepermatoma užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra.

Vertinant blogo kvapo buvimÄ kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo bÅ«ti, dėl atviro iÅ¡ virÅ¡aus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki virÅ¡aus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis numato, jog asmenys turi ne mažiau kaip kartÄ per savaitę turėti galimybę pasinaudoti duÅ¡u, pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog tokiÄ galimybę turėjo, tad atsakovo atstovas veikė taip, kaip tai numato teisės aktai, todėl Å¡is argumentas yra atmestinas. Pažymėtina, jog pasivaikščiojimai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis numato, jog suimtieji turi teisę ne mažiau kaip 1 valandÄ praleisti gryname ore.

Ši teisė Šiaulių tardymo direktoriaus įsakymais buvo užtikrinta, pareiškėjas pripažįsta, jog ji buvo vykdoma. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Nors Å¡ių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iÅ¡kvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog Å¡ios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo.

Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl sunkumo iÅ¡sikvieti pareigÅ«nus yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių TI administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis numato, jog socialinis darbas tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti vykdomas, Å¡i teisės norma užtikrinama Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 1/01-88 Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Papildomų praÅ¡ymų ar pageidavimų pateikta nebuvo. Ä®vertinus tai, argumentai dėl užimtumo nebuvimo atmestini. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jam nebuvo užtikrintas saugumas, nebuvo užtikrinta jo teisė į orias ir saugias kalinimo sÄ lygas, nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti, mankÅ¡tintis gryname ore, užsiimti kolektyvine veikla – mokytis, sportuoti, dalyvauti įvairiose programose, žiÅ«rėti videofilmus ir pan., pažymėtina, jog teismui nepateikti jokie įrodymai, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės Å¡ių teisių įgyvendinti.

Pats pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių praÅ¡ymų ar skundų dėl Å¡ių jo teisių įgyvendinimo, savo skunde jis tik visiÅ¡kai abstrakčiai nurodo, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, tačiau nenurodo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, tad Å¡ie argumentai yra atmetami. Pastebėtina, jog teisės aktai nenumato privalomumo asmeniÅ¡kai informuoti kiekvienÄ asmenį apie galimas užimtumo programas pasiraÅ¡ytinai. Teismas atkreipia dėmesį, jog savo skunde pareiÅ¡kėjas daug kur cituoja, kaip teisės aktai nurodo, kas turi bÅ«ti užtikrinama tardymo izoliatoriuje, kokie pažeidimai galimi, kas turi bÅ«ti tardymo izoliatoriuje, kas turi bÅ«ti užtikrinama suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu, tačiau nenurodo, ko nebuvo ar kas nebuvo užtikrinta konkrečiai jo atžvilgiu ir konkrečiai Å iaulių tardymo izoliatoriuje, bei kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas.

Nors įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovui (jo atstovams), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ , jog teismas, spręsdamas bylÄ , privalo vadovautis tarptautiniais teisės aktais, pažymėtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Konstitucijai yra pažymėjęs, kad minėta Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys turi bÅ«ti taikomos kaip ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Tačiau Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali bÅ«ti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų. Kitaip tariant, pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymÄ , minimos teisės negali bÅ«ti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei Å¡ių teisių realizavimo bÅ«dų jÄ ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedÅ«rų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos. Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.).

EŽTT yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams).

EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jos protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendime Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę taip pat pastebėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių.

Taigi EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., pvz., EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ), tad, spręsdamas bylÄ , teismas pirmiausia privalo vadovautis nacionaline teise.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tokiu bÅ«du, tardymo izoliatorius yra specialiosios paskirties pastatas, kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos – kameros. Å ių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Tokiu bÅ«du, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis buvo laikomas pagalbinėse patalpose – sanitariniame mazge. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog negalima pasitikėti atsakovo pateiktais kamerų ir sanitarinių mazgų iÅ¡matavimais, nes nėra aiÅ¡ku, kas, kaip ir kada tuos iÅ¡matavimus atliko. Pagal ABTÄ® 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

IÅ¡matavimai, kurių pagrįstumu abejojama, teismui yra pateikti oficialių dokumentų turinyje, tad pagrindo jais abejoti teismas neturi, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių tai galinčių paneigti įrodymų, iÅ¡skyrus pasamprotavimus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, iÅ¡skyrus galimus netinkamus trumpalaikius pareigÅ«nų veiksmus. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (pelėsis kameroje Nr. 103, galimi higienos normų pažeidimai gyvenamosiose kamerose, abejones traktuojant pareiÅ¡kėjo naudai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį Nr.-996-1062/2020 ), teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus. Teisėjas Arvydas Martinavičius