dc0c11dc-3ece-4751-a546-e11822d69996 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1664-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06241-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.9.1.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Å . G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio V.

Z. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119, suinteresuoti asmenys Å . G. ir A. Å .. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Antstolis su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas paskirti suinteresuotam asmeniui A. Å . (skolininkei vykdomojoje byloje) baudÄ už kiekvienÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 nevykdymo dienÄ .

2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 antstolis vykdo vykdomÄ jį dokumentÄ â€“Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta suinteresuoto asmens Å . G. laikina bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrÄ K. G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tvarka. Antstoliui atliekant vykdomuosius veiksmus ir 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Å . G. (iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrÄ , dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu. Todėl laikė, kad yra pagrindas skolininkei skirti baudÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Å . G. (iÅ¡ieÅ¡kotojas) atsiliepimu prašė praÅ¡ymÄ tenkinti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme priėmus 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį, A. Å . Å . G. leisdavo pasiimti dukrÄ darbo dienomis, tačiau kategoriÅ¡kai nesutikdavo su nakvynėmis, aiÅ¡kindama, kad Å . G. su dukra turėtų bendrauti kas antrÄ mėnesio savaitgalį. Atsakovas dirba pamaininiu grafiku. Priėmus minėtÄ nutartį, Å . G. susiderino darbo grafikÄ , o A. Å . ėmė reikalauti, kad jis bendrautų su dukra kaip tik tais savaitgaliais, kai buvo įsipareigojęs dirbti.

Siekdamas bendrauti su dukra teismo nutartimi nustatyta tvarka, 2022 m. sausio 19 d. Å . G. kreipėsi į antstolį V. Z.. Tarpininkaujant antstoliui, Å . G. pavyko dukrÄ pasiimti 2022 m. sausio 29–30 d. (su nakvyne). Mergaitė vos atvykus pasakė, kad ji pas tėtį nemiegos, nes mama jÄ pasiims, tačiau vėliau užsimirÅ¡o ir laiminga liko nakvoti. Pirmadienį A. Å . parašė Å . G. praneÅ¡imÄ , kad dukra nenori pas jį važiuoti, pasiÅ«lė atvažiuoti Å . G. pas dukrÄ Ä¯ namus ir su ja pabendrauti.

Mano, kad nuvykus pas A. Å . normalus bendravimas su dukra neįmanomas (A. Å ., girdint Å¡alių dukrai, aiÅ¡kinasi santykius, žemina Å . G., kabinėjasi), todėl Å . G. pas A. Å . į namus bendravimui su dukra nevyko. Iki Å¡io atvejo Å . G. darbo dienomis pasiimdavo dukrÄ iÅ¡ darželio, ji laiminga važiuodavo su juo, tačiau tuomet A. Å . ėmė pasiimti dukrÄ iÅ¡ darželio anksčiau ir siÅ«lyti Å . G. pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos namų. Å . G. ne kartÄ mėgino vykti pas A. Å . į namus pasiimti dukters, tačiau dukra sakydavo, kad su tėčiu nevažiuos, o A.

Å . teigdavo, kad leis pasiimti dukrÄ , jei dukra pas Å . G. nemiegos. Tuomet Å . G. 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. vasario 23 d. vyko su antstoliu, bet dukra sakydavo tÄ patį – kad su tėvu važiuoti nenori. Atvykus mergaitė elgdavosi nenatÅ«raliai, klausiama, kodėl nenori su tėvu važiuoti, atsakyti nesugebėdavo, praÅ¡ydavo, kad tėvas bÅ«tų su ja A. Å . namuose. Iki 2022 m. sausio 30 d. nebuvo atvejo, kad dukra atsisakytų su Å . G. susitikti ar praÅ¡ytų likti pas motinÄ namuose, teigia, jog mergaitės staigus noras bendrauti tik motinos namuose yra A.

Å . poveikis. A. Å . nesilaiko ir kito teismo įpareigojimo – užtikrinti dukrai galimybes bendrauti ryÅ¡io priemonėmis (Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties 8 punktas). Nors dukrai yra nupirktas iÅ¡manusis laikrodis, kuris atlieka taip pat ir telefono funkcijÄ , tačiau skambinti (priimti skambučius) vaikas gali tik iÅ¡ tų asmenų, kurių numeriai įvesti į atitinkamÄ laikrodį. Å . G. numeris nėra įvestas į dukters telefonÄ . Jai leidžiama kalbėtis tik iÅ¡ A. Å . telefono.

Teigia, kad pateikti duomenys apie Å¡alių vaiko sveikatos bÅ«klę – 2022 m. vasario 10 d. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas patvirtina, kad vaikas yra psichologiÅ¡kai sugniuždytas, negali normaliai bendrauti, nemiega ir pan. Å . G. nė kiek neabejoja, kad tokiÄ dukters savijautÄ lemia A. Å . elgesys su dukra: vaikas paverstas „karo kirviu“, atribotas nuo tėvo ir senelės. A. Å . siekia imituoti pagalbÄ tėvui bendrauti su dukra, tačiau faktiÅ¡kai veikia prieÅ¡ingai. Å . G. deda pastangas bendrauti su dukra: jis lanko pozityvios tėvystės kursus, tenkina daugelį A.

Å . užgaidų (pvz., atvežti greitÄ jį COVID-19 testÄ ), tačiau tai neduoda jokių rezultatų, nes A. Å ., iÅ¡oriÅ¡kai vaizduodama norÄ , kad tėvas bendrautų su dukra, faktiÅ¡kai yra sudariusi neįmanomas kliÅ«tis. Bendravimas su dukra A. Å . bute ar bet kurioje kitoje vietoje, jai dalyvaujant, yra neįmanomas, nes ji prie Å . G. nuolat priekabiauja, tarp Å¡alių kyla konfliktai.

4. Suinteresuotas asmuo A. Š. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 yra ieškovė ir atsakovas, o ginčo dalykas yra dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo. Šioje byloje 2021 m. gruodžio 28 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos suinteresuoto asmens Š. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos nustatymo.

Antstolio nurodytomis dienomis (2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. vasario 23 d.) Å¡alių dukra sutiko (neprieÅ¡taravo) ir norėjo su tėvu pabÅ«ti, bendrauti ir pažaisti, tačiau jos namuose, o A. Å . netrukdė tėvo ir dukters bendravimui, išėjo į kitÄ kambarį. Å . G. iÅ¡vykstant, A. Å . informavo, kad dukra yra jautri, turinti baimių, kad reikia su ja dirbti ir pakvietė Å . G. atvykti pas dukros psichologę ir dalyvauti vizituose (užsiėmimuose), tačiau Å . G. atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, jog dirba. 2022 m. vasario 23 d.

Å . G. dukros nepasiėmė, atvyko su antstoliu, dukra nesutiko su tėčiu važiuoti iÅ¡ savo namų. A. Å . pakvietė jiems kartu su Å . G. nuvykti pas dukros psichologę, tačiau Å . G. ir vėl atsisakė. A. Å . pasiÅ«lė susirasti kitÄ , mokamÄ psichologÄ , kuris galėtų juos abu priimti tinkamu Å . G. laiku, tačiau jis su tuo taip pat nesutiko. Šį pokalbį girdėjo antstolis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Å . kaip nors pažeidė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ dėl jos kaltės, ar tyčinio trukdymo.

Tai, kad dukra nenorėjo važiuoti su tėčiu, nereiÅ¡kia, jog mama kaip nors paveikė dukrÄ , juolab, kad ji visokeriopai stengėsi, kad tėtis pasiimtų mergaitę, jÄ Ä¯kalbėtų važiuoti. Mano, jog dukra nenorėjo vykti su tėčiu nurodytomis dienomis dėl nepakankamų tėčio pastangų, tėčio nebendradarbiavimo, o itin formalaus požiÅ«rio į nutarties sÄ lygas. Todėl nėra pagrindo skirti baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi antstolio V.

Z. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 atmetė.

6. Teismas iÅ¡ teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0137/22/00119 medžiagos nustatė, jog antstolis V. Z. pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo Å . G. 2022 m. sausio 19 d. kreipimÄ si, 2022 m. sausio 25 d. priėmė (vykdomosios b. l. 33, 34) vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ â€“ 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022, kuria buvo nustatyta laikina Å . G. bendravimo su nepilnamete dukra K. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Apie pradėtÄ vykdymo procesÄ A.

Å . buvo informuota elektroniniu paÅ¡tu 2022 m. sausio 25 d. (vykdomosios b. l. 35). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2022 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktÄ (vykdomosios b. l. 43), kuriame nustatė, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Å . G. (iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrÄ , dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu, todėl sprendimas neįvykdytas.

7. Teismas, susipažinęs su vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, nenustatė, kad vykdymo metu buvo surinkti konkretÅ«s įrodymai, patvirtinantys vaiko motinos A. Å . veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymas. 2022 m. kovo 3 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo, akte antstolis apsiribojo tik nurodymu, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. Å . G. kartu su antstoliu nuvykus paimti dukrÄ , dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, sakydama, jog nenori važiuoti su tėvu.

IÅ¡samesnių aplinkybių, patvirtinančių A. Å . veiksmus ar neveikimÄ , įtakojusius nepilnametės K. G., atsisakymÄ nurodytomis dienomis bendrauti su tėvu Å . G., antstolis negalėjo paaiÅ¡kinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. PrieÅ¡ingai, antstolis paaiÅ¡kino, kad A. Å . nesakė mergaitei, kad ji nevažiuotų su tėvu, atvykus tėvui pasiimti vaiko, mama su vaiku nebendravo.

8. Teismas pastebėjo, kad vykdomojoje byloje yra pateiktas Å . G. skundas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, adresuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vykdomosios b. l. 8 – 12), tačiau nėra duomenų apie tai, jog Å¡io skundo pagrindu vaiko teisių apsaugos institucija bÅ«tų priėmusi sprendimÄ ir nustačiusi A. Å . piktnaudžiavimÄ motinos valdžia.

9. Bylos nagrinėjimo metu A. Å . pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. kovo 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ (b. l. 22 – 24) patvirtina, jog Tarnyba, 2022 m. sausio 18 d. gavusi bei iÅ¡nagrinėjusi Å . G. skundÄ â€žDėl piktnaudžiavimo motinos valdžia“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisenÄ A.

Å . atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių. Nutarime konstatuota, jog A. Å . Å¡eima yra pajėgi užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėta, jog tėvų nesutarimas (skirtingas suvokimas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimo nelaikytinas kaip motinos A. Å . piktnaudžiavimas motinos valdžia, A. Å ., esant konfliktinei situacijai dėl Å . G. ir dukros K. G. bendravimo tvarkos, siekė spręsti kilusias problemas, priėmė siÅ«lomÄ socialinę pagalbÄ , savo aktyviais veiksmais tobulino motinystės įgÅ«džius (lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo vaiko auklėjimo seminaruose ir pan.).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog A. Å . piktnaudžiauja motinos valdžia, sÄ moningai kliudo tėvui Å . G. bendrauti su dukra K. G..

10. Teismas pažymėjo, jog Å¡alių dukra K. G. yra itin mažo amžiaus, tuo metu, kuomet bylos duomenimis ji atsisakė vykti su tėvu Å . G., vaikui buvo 4 metai ir 3 mėnesiai. IÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktų Å . G. paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad gavęs neigiamÄ mažametės dukters atsakymÄ , dėl iÅ¡vykimo iÅ¡ mergaitės namų su juo, nesutiko bendrauti su mergaite jos namuose, nesiėmė įtikinamų priemonių stengdamasis įkalbėti dukrÄ vykti su juo. Å . G. paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog jam esant mergaitės namuose, jos mama nedarė jokių veiksmų, kurie įtakotų mažametės mergaitės pasirinkimÄ nevykti iÅ¡ namų su tėčiu antstolio pareiÅ¡kime nurodytomis dienomis.

Vykdomojoje byloje esantys elektroniniai laiškai (vykdomosios b. l. 39 - 41), bei šalių teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta Š. G. bendravimo su mažamete dukra K. G. tvarka nebuvo vykdoma tiksliai pagal teismo nutartį iki prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų atvejų dėl paties Š. G. nepaėmimo dukros teismo nustatytu jų bendravimo laiku. Šios aplinkybės, jog tėvo Š. G. bendravimas su dukra buvo tik epizodinis, taip pat galėjo turėti įtakos mažamečio vaiko nenorui vykti iš namų bendravimui su tėvu 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. dienomis.

11. IÅ¡ mergaitės motinos paaiÅ¡kinimų teismas nenustatė, jog ji galėjo įtakoti mažametės mergaitės pasirinkimÄ nevykti iÅ¡ namų su Å . G. antstolio pareiÅ¡kime nurodytomis dienomis.

12. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Å . G. praÅ¡o teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – antstolio V. Z. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/22/00119 tenkinti; arba paikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnio, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio nuostatas, įpareigojančias sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimÄ iÅ¡klausyti vaikÄ tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Vaiko atstovas Å¡ioje byloje yra Tarnyba. Nors teismas institucijÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukė, tačiau neįpareigojo pateikti iÅ¡vados, nekvietė į teismo posėdį ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ institucijai nedalyvaujant, kartu neapklausė ir mažametės mergaitės. 13.2.

Suinteresuoto asmens Å . G. atstovė dar 2022 m. balandžio 5 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo, kuriame prašė prijungti neiÅ¡nagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-230-1107/2022 medžiagÄ . Teismas Å¡io praÅ¡ymo niekados neiÅ¡nagrinėjo ir nepriėmė jokio procesinio sprendimo – nei nutartimi, nei rezoliucija. Priminus teismui praÅ¡ymÄ , teismas atsakė, kad tai papildoma byla ir tiek. 13.3. IÅ¡ esmės nuo antstolio praÅ¡ymo iki pirmojo teismo posėdžio praėjo daugiau nei 6 mėn., kurių metu vykdomoji byla buvo perduota teismui ir atitinkamai Å .

G. neturėjo galimybių bendrauti su dukra. Å . G. teisme nebuvo iÅ¡klausytas. Todėl apeliantui kyla klausimas, kodėl teismas užuot iÅ¡sprendęs bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 443 straipsnio 5 dalyje, skyrė žodinį teismo posėdį ir tokiu bÅ«du užvilkino bylos nagrinėjimÄ pusei metų. Dėl bylos vilkinimo, kuomet vykdomoji byla buvo perduota teismui, apeliantas neturėjo galimybių priverstinai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, dėl ko nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. su dukra beveik nebendravo, dėl dukros motinos sudarytų kliūčių bendrauti su dukra. 13.4.

Teismas patikimais laikė tik A. Å . paaiÅ¡kinimus ir tik jos paaiÅ¡kinimais motyvavo nutartį, nors A. Å . yra itin manipuliatyvaus bÅ«do. A. Å . turi itin stiprų interesÄ , kad Å¡alių dukra nebendrautų su tėvu, tad visi jos paaiÅ¡kinimai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Ypač, kad jie buvo nelogiÅ¡ki – A. Å . tvirtino neva dukra bijo eiti iÅ¡ namų, tačiau vaikas lanko darželį, su mama daug keliauja, nakvoja pas įvairius asmenis. Pažymi, kad nuo 2022 m. vasario dukra nei karto neatsisakė su tėvu važiuoti iÅ¡ darželio ir nei karto nesutiko važiuoti iÅ¡ motinos namų.

Dėl to Å . G. A. Å . eilę kartų prašė leisti pasiimti dukrÄ iÅ¡ darželio, tačiau A. Å . dažniausiai neleidžia. 13.5. Teismas netyrė aplinkybių, kodėl motinai taip staiga prisireikė, kad tėvas pasiimtų vaikÄ tik iÅ¡ jos arba jos motinos namų ir kodėl ji nesutinkanti, kad jis pasiimtų vaikÄ iÅ¡ darželio. 13.6. Nutartyje nepagrįstai sureikÅ¡mintas A. Å . pasiÅ«lymas eiti pas psichologÄ , neatsižvelgiant, kad pasiÅ«lymas buvęs deklaratyviu, iÅ¡sakytas girdint dukrai ir, kad dukra pas psichologÄ lankosi ne dėl santykių su tėvu, o tiesiog dėl dukters jautrumo.

IÅ¡ esmės A. Å . Å . G. siÅ«lė nuvykti atskiru automobiliu ir pasėdėti už durų, kol vaikas bendraus su psichologu, o tada vykti atskirais automobiliais namo. Toks pasiÅ«lymas laikytinas patyčia, o ne bandymu padėti tėvui atkurti ryšį su vaiku, kaip tai buvo motyvuojama teismo posėdyje. 13.7. Teismas neskyrė dėmesio antstolio paaiÅ¡kinimams, kad A. Å . demonstravo aiÅ¡kų prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo ir Å . G. atžvilgiu ir netgi pačios A. Å . paaiÅ¡kinimams, kad ji, girdint dukrai, moralizavusi Å .

G. „kaip tu elgiesi su mÅ«sų jautriu vaiku“, siÅ«liusi eiti pas psichologÄ (kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad dukra turėtų eiti su tėvu pas psichologÄ , bet ne iÅ¡ namų). Selektyvus ir Å¡aliÅ¡kas įrodymų vertinimas, nekritiÅ¡kai vertinant A. Å . paaiÅ¡kinimus ir teikiant jiems prioritetÄ kitų Å¡alių paaiÅ¡kinimų atžvilgiu, lėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ neva motinos veiksmai nesudaro pagrindo taikyti sankcijÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskarÄ jį skundÄ A. Å . praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas pažeidė proceso teisės normas dėl iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nedalyvavimo. Pažymi, kad į teismÄ kreipėsi antstolis V. Z. CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti kausimÄ dėl teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (ne)vykdymo ir baudos skyrimo.

Taigi, nagrinėjant bylas pagal antstolio pareiÅ¡kimÄ vykdymo procese, įstatymas nenumato pareigos į procesÄ Ä¯traukti TarnybÄ . Be to, Å¡ios kategorijos bylos dalykas ir nagrinėjimo ribos nėra tapačios ginčo teisenai, kuomet yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijÄ atstovo dalyvavimas, kai sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas (nesutarimas) dėl vaikų interesų apsaugos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ar bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu/motina nustatymu klausimas. 14.2.

Atskiruoju skundu apeliantas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, kaip nors netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, ar atliko neiÅ¡samų tyrimÄ , netinkamai vertino teisės aktų normas ir (ar) priimdami skundžiamÄ nutartį pažeidė įstatymÄ , ar nukrypo nuo teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės 16. IÅ¡ teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0137/22/00119 nustatyta, jog antstolis V. Z. pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo Å . G. 2022 m. sausio 19 d. kreipimÄ si, 2022 m. sausio 25 d. priėmė vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ â€“ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022, kuria buvo nustatyta laikina Å . G. bendravimo su nepilnamete dukra K. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Apie pradėtÄ vykdymo procesÄ Å¡alių dukros motina A.

Å . buvo informuota elektroniniu paÅ¡tu 2022 m. sausio 25 d. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2022 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, aktÄ , kuriame nustatė, jog 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. vasario 23 d. kartu su suinteresuotu asmeniu Å . G. (iÅ¡ieÅ¡kotoju vykdomojoje byloje) nuvykus paimti dukrÄ , dukra vykti kartu su tėvu atsisakė, teigdama, jog nenori važiuoti su tėvu, todėl sprendimas neįvykdytas. Todėl antstolis kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas suinteresuotam asmeniui A.

Å . (skolininkei vykdomojoje byloje) skirti baudÄ už kiekvienÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-230-1107/2022 nevykdymo dienÄ . Dėl ginčo esmės 17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolio praÅ¡ymas dėl baudos CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka skyrimo vaiko motinai už procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Nors apeliantas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį, iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad yra pateiktas atskirasis skundas yra dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Konstatuotina, kad atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, todėl teismas pasisako dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjo antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė, nenustatęs, jog suinteresuotas asmuo A. Å . aktyviais veiksmais trukdytų vykdyti teismo procesinį sprendimÄ ar tyčia bÅ«tų ribojusi vaiko ir tėvo bendravimÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokiÄ nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta.

21. Pažymėtina, kad taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

22. SVI yra nustatyta, kaip turi bÅ«ti vykdomi bÅ«tent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis praneÅ¡a vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugÄ bet kurios iÅ¡ Å¡alių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo praÅ¡ymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

Vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, prireikus gali bÅ«ti kreipiamasi ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ .

Antstoliui praÅ¡ant Å¡i informacija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ . IÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Å is patvarkymas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ siunčiamas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

23. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymÄ teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

24. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra nustatyta aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka tėvo su dukra bendravimo tvarka, tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, Å¡ioje situacijoje skolininkei yra problematiÅ¡ka vykdyti teismo sprendimÄ , nes pati mergaitė atsisako vykti su tėčiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis kartu su vaiko teisių specialistais bÅ«tų ėmęsis priemonių susidariusiai situacijai iÅ¡spręsti. Akivaizdu, jog nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų), t. y. tebesitęsiant konfliktiniams jų santykiams, ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryÅ¡iui tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo ir dukters, nėra pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys gali pasikeisti ir jis panorėtų vykti kartu su tėvu.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamÄ teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymÄ , t. y. ne tik, kad bÅ«tų susilaikoma nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimu, bet ir imamasi reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusiÄ situacijÄ , bet ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos, su kuriuo bÅ«tų supažindintos abi proceso Å¡alys bei vaikų teisių apsaugos specialistai.

Iš to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi būti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo.

26. Kaip minėta, antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra suraÅ¡omas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudÄ ir kokio dydžio baudÄ reikia skirti konkrečiu atveju. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad antstolio suraÅ¡ytas aktas turi bÅ«ti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurio pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymÄ , t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymÄ (CPK 176 ir 177 straipsniai).

27. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju, antstolio 2022 m. kovo 3 d. suraÅ¡ytame sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismÄ , yra tik apraÅ¡yta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusiÄ situacijÄ vykdydamas teismo sprendimÄ , kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant iÅ¡vengti vaiko atsisakymo vykti kartu su tėvu ir pan. Taigi, visų pirma, yra pagrindas konstatuoti, kad antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytÄ veiksmų eiliÅ¡kumo tvarkÄ .

28. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai klausimÄ dėl baudos paskyrimo nagrinėjo ne raÅ¡ytinio, o žodinio proceso tvarka, taip nepagrįstai vilkindamas bylos nagrinėjimÄ .

29. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ama iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo iÅ¡nagrinėti klausimÄ , kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Å is teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes raÅ¡ytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-567/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos.

30. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, nepagrįstai neapklausė šalių dukros bei neišklausė valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės.

31. Viena vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Kita vertus, klausimas dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta laikina iÅ¡ieÅ¡kotojo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nevykdymÄ yra labiau susijęs su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties įgyvendinimo tvarka, t. y. skolininkės ir iÅ¡ieÅ¡kotojo pareigomis vienas kitam, o ne su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pareigomis.

32. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, kad skolininkė netinkamai vykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį, t. y. nesudaro tinkamų sÄ lygų Å¡alių dukrai bendrauti su tėvu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažamečio vaiko nuomonė dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, (ne)vykdymo esminės reikÅ¡mės neturėtų, kadangi nutartimi sprendžiami klausimai, kylantys iÅ¡ teismo įpareigojimų, nustatytų tėvams, (ne)vykdymo, t. y. aptariamu atveju reikÅ¡mingas skolininkės pareigos iÅ¡ieÅ¡kotojui sudaryti sÄ lygas bendrauti su dukra vykdymas.

Ginčas labiau susijęs santykyje tarp tėvų, o ne santykyje tarp konkretaus tėvo (motinos) ir vaikų. Nepilnamečių vaikų nuomonė reikšmingesnė tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl konkrečios bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, ar gyvenamosios vietos pakeitimo atveju, o ne dėl įpareigojimo tėvams vykdyti įsiteisėjusius sprendimus.

33. Be to, nagrinėjant bylas pagal antstolio pareiÅ¡kimÄ vykdymo procese, įstatymas nenumato pareigos į procesÄ Ä¯traukti valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Å ios kategorijos bylos dalykas ir nagrinėjimo ribos nėra tapačios ginčo teisenai, kuomet yra privalomas vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas, kai sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl vaikų interesų apsaugos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ar bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymu klausimas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ , kadangi neįpareigojo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikti iÅ¡vadÄ byloje, nekvietė jos į teismo posėdį.

34. Apelianto teigimu, teismas neskyrė dėmesio antstolio paaiÅ¡kinimams, kad A. Å . demonstravo aiÅ¡kų prieÅ¡iÅ¡kumÄ jo ir Å . G. atžvilgiu ir netgi pačios A. Å . paaiÅ¡kinimams, kad ji, girdint dukrai, moralizavusi Å . G. „kaip tu elgiesi su mÅ«sų jautriu vaiku“, siÅ«liusi eiti pas psichologÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis iÅ¡vadomis.

35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. Å . pateiktas Tarnybos 2022 m. kovo 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , patvirtina, jog Tarnyba, 2022 m. sausio 18 d. gavusi bei iÅ¡nagrinėjusi Å . G. skundÄ â€žDėl piktnaudžiavimo motinos valdžia“, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisenÄ A. Å . atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių.

Nutarime konstatuota, jog A. Å . Å¡eima yra pajėgi užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėta, jog tėvų nesutarimas (skirtingas suvokimas) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimo nelaikytinas kaip motinos A. Å . piktnaudžiavimas motinos valdžia, A. Å ., esant konfliktinei situacijai dėl Å . G. ir dukros K. G. bendravimo tvarkos, siekė spręsti kilusias problemas, priėmė siÅ«lomÄ socialinę pagalbÄ , savo aktyviais veiksmais tobulino motinystės įgÅ«džius (lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo vaiko auklėjimo seminaruose ir pan.).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, jog A. Å . piktnaudžiauja motinos valdžia, sÄ moningai kliudo tėvui Å . G. bendrauti su dukra K. G..

37. Teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantui atvykus pasiimti dukros, A. Å . dukrai iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ važiuoti su tėvu, pasiÅ«lė apeliantui nueiti kartu pas psichologÄ , neįrodo motinos siekio nevykdyti priimtos nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Tokie A. Å . veiksmai, teismo vertinimu, rodo siekį spręsti susidariusiÄ situacija, o ne atvirkščiai, kaip nurodo apeliantas, neva rodo jos prieÅ¡iÅ¡kumÄ tėvo atžvilgiu ir siekį, kad vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu ar važiuoti su juo iÅ¡ namų.

Pastebėtina, kad pats antstolis paaiÅ¡kino, jog A. Å . nesakė mergaitei, kad ji nevažiuotų su tėvu, atvykus tėvui pasiimti vaiko, mama su vaiku nebendravo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties 39. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė baudos suinteresuotam asmeniui, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad nėra imtasi pakankamai priemonių tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju baudos skyrimas CPK 771 straipsnio pagrindu neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei baudos skyrimo tikslų. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , suinteresuotas asmuo A. Å . įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). 41. 2022 m. spalio 18 d. suinteresuotas asmuo A.

Å . pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodydama, kad apeliacinės instancijos procese suinteresuoto asmens patirtų iÅ¡laidų sumÄ teisinei pagalbai apmokėti sudaro 491 Eur. PraÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismas, remdamasis CPK 93, 98 straipsniu, suinteresuotam asmeniui A.

Å . iÅ¡ apelianto priteisia 491 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens Å . G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491 Eur (keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt vieno euro) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurgita Sujetienė