2017-10-31 Nr. BB-6306-1-02-2-00075-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-259-697/2017

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00075-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2;

1.2.14.3.2.3; 1.1.10.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžio.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams.

Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. spalio 27 d.

Ž. Š. civilinio ieškinio klausimas nespręstas, nes ieškinys priteistas kitoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, tenkinant nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis pakeistas – A. B. veika perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. suėmimo pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant 10 MGL (377,66 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimą,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, perkvalifikavus veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies, A. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad, panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2013 m. liepos 5 d., apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su S. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdamas vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, nenustatyto asmens suteikta priemone – vairuojamu automobiliu „Audi“, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, atvažiavo į Rastinėnus, Vilniaus r., pastarajam pasilikus laukti automobilyje, A. B. kartu su S. M. nuėjo iki namo, esančio Rastinėnuose, (duomenys neskelbtini), atspaudę langą įsibrovė į vidų ir abu grasindami Ž. Š. peiliu bei daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, pagrobė pastarajam priklausantį turtą: 28,96 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3“, 20,27 Eur vertės TV priedėlį, 2800 Lt (810,94 Eur), 1158,48 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Gintlita“ priklausančius 656,09 Eur vertės benzininius pjūklus.

2. Pirmosios instancijos teismas A. B. buvo nuteisęs pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes konstatavo, kad nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. Š. parodymai patvirtina, jog jį užpuolė ir apiplėšė du asmenys, grasindami peiliu ir šaunamuoju ginklu. Nors ginklas nerastas ir nenustatyta jo rūšis, ir tai neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ginklas buvo šaunamasis, tačiau teismas rėmėsi jau išnagrinėtoje S. M. baudžiamojoje byloje nustatytomis šioje byloje nagrinėjamo įvykio faktinėmis aplinkybėmis, kurias laikė prejudiciniais faktais, kurių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia, todėl pripažino, kad plėšimas buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatavo, kad A. B. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį. Kadangi ginklas nerastas ir dėl to nesant galimybės nustatyti, ar ginklas buvo šaunamasis, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad buvo panaudotas šaunamasis ginklas, ir inkriminuoti A. B. šią aplinkybę kaip kvalifikuojančio požymio BK 180 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytomis šioje byloje nagrinėto įvykio faktinėmis aplinkybėmis nurodydamas, kad tos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir kad jų nereikia įrodinėti. BPK 20 straipsnio prasme jokie įrodymai neturi prejudicinės galios.

4. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį su pakeitimu – vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. suėmimo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Kasatorius nurodo, kad A. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. M. ir nenustatytu asmeniu, įsibrovė į namą ir, grasindami Ž. Š. šaunamuoju ginklu bei peiliu, pagrobė nukentėjusiajam ir UAB „Gintlita“ priklausantį turtą. Ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą tyrimą, nes jis pasislėpė, jam buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis. Tuo tarpu S. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. B. ir nenustatytu asmeniu, įsibrovė į namą, kur, grasinant Ž. Š. šaunamuoju ginklu ir peiliu, pagrobė nukentėjusiajam ir UAB „Gintlita“ priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė S. M. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį (kolegijai nekilo abejonių, kad S. M., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir juo grasindamas, pagrobė svetimą turtą). Kasatoriaus nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. baudžiamąją bylą, pagrįstai rėmėsi jau išnagrinėtoje S. M. baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios laikytinos prejudiciniais faktais ir kurių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia. Todėl buvo pripažinta, kad plėšimas buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą. Kasatorius nurodo, kad, šiuo atveju priėmus skundžiamą priešingą nuosprendį, susidarė situacija, kad du asmenys, veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tikslą, atlikdami tuos pačius veiksmus, buvo nuteisti už skirtingas nusikalstamas veikas.

4.3. Be to, kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas, nes nuteistasis pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo antraeilis, anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, kaltu neprisipažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Be to, padaręs nusikaltimą pasislėpė, jam buvo paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, Jungtinėje Karalystėje sulaikytas 2016 m. vasario 5 d., o Lietuvos pareigūnams perduotas tik 2016 m. gegužės 27 d., nes atsisakė būti išduotas Lietuvai. Todėl, esant šioms konkrečioms aplinkybėms ir nesant papildomai apeliacinės instancijos teismo motyvacijai, BK 75 straipsnio nuostatos A. B. taikytos nepagrįstai.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį

6. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį yra baudžiamas tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

6.1. Nagrinėdami šią bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai kvalifikavo A. B. veiksmus.

6.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog A. B. apiplėšė panaudodamas šaunamąjį ginklą, apeliacinės instancijos teismas eliminavo šaunamojo ginklo požymį, pripažinęs jį neįrodytu. Kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus, pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais A. B. parodymus, kad, įsibrovus į Ž. Š. namus, jokio ginklo nei jis, nei jo bendrininkas neturėjo ir nukentėjusiajam negrasino, o pastarasis pats savo noru su jais važiavo ir pats sudėjo daiktus į automobilį. Šiuos kaltinamojo A. B. parodymus teismas atmetė, pripažinęs, kad juos paneigia byloje nustatytos faktinės nusikaltimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kaltinamojo pateikta įvykio versija paneigta nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nuosekliais nukentėjusiojo Ž. Š. parodymais, kuris tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jį užpuolė ir apiplėšė du asmenys, grasindami peiliu ir šaunamuoju ginklu. Apklausiamas teisme nukentėjusysis Ž. Š. detaliai paaiškino, kad vienas vyras buvo su savadarbiu pistoletu, kitas – su peiliu, jie klausė jo, kur pinigai ir pjūklai, pinigus paėmė patys iš krepšio, jį nusivedė prie sandėliuko, vedė vyras, kuris turėjo pistoletą, šis vyras buvo aukštesnio ūgio, paėmė raktelius ir nuo jo automobilio „Ford Galaxy“, taip pat paėmė prie lovos gulintį jo mobilųjį telefoną „Nokia C3“. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu aiškinosi, koks tai ginklas, nukentėjusysis parodė, kad ginklas, kuriuo jam grasino, buvo savadarbis pistoletas, juodos spalvos, ir kad jis, kaip medžiotojas, ginklą atpažino.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose atkreipė dėmesį į tai, kad bylos proceso metu nebuvo rastas ginklas, kuriuo buvo padarytas plėšimas, dėl to negalima tiksliai nustatyti ginklo rūšies, jo konstrukcijos ypatumų, panaudojimo savybių, kas neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ginklas buvo šaunamasis, tačiau šio įrodymo neatmetė. Teismas labiau akcentavo ir pasirėmė jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-298/2015 nustatytomis šioje byloje nagrinėjamo įvykio faktinėmis aplinkybėmis, kurias laikė prejudiciniais faktais ir kurių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia, ir pripažino, kad apiplėšimas buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 180 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentavo tai, kad pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tada, kai šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichologinio smurto priemonė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, koks šaunamasis ginklas buvo panaudotas darant plėšimą, o BK 180 straipsnio 3 dalies prasme konkrečių daiktų priskyrimas šaunamųjų ginklų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju byloje tokios išvados nėra, nes nukentėjusiojo nurodytas savadarbis pistoletas po nusikaltimo nebuvo rastas, dėl to nenustatyta ginklo rūšis, jo konstrukcijos ypatumai, panaudojimo savybės, o tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui pagrįstai neleido vienareikšmiškai spręsti, kad ginklas buvo šaunamasis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-298/2015 nustatytomis šioje byloje nagrinėto įvykio faktinėmis aplinkybėmis, nurodydamas, kad tos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir nagrinėjamu atveju nereikėjo jų įrodinėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jokie įrodymai neturi prejudicinės galios BPK 20 straipsnio prasme, nes teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

6.5. Iš esmės sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, jog kitoje byloje, kurioje nuteistas šio nusikaltimo bendrininkas S. M., nustatytos faktinės įvykio aplinkybės negali turėti prejudicinės galios šioje byloje, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą. Be to, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada, jog šaunamojo ginklo požymis pagal BK 180 straipsnio 3 dalį įrodinėtinas remiantis specialisto ar eksperto išvada.

6.6. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvą įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad bet kokie duomenys gali būti įrodymais byloje, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Įrodymų patikimumui keliama sąlyga, kad juos būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Šios įstatymo nuostatos, įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, reiškia, jog nesvarbu, kokios rūšies yra įrodymas (liudytojo, nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai ir pan.), jų įrodomąją vertę nustato bylą nagrinėjantis teismas. Įrodymai, nepriklausomai nuo jų gavimo būdo, neturi aukštesnės įrodomosios ar subordinacinės vertės vieni prieš kitus, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismas įvertino jų patikimumo laipsnį, išskyrus atvejus, kai pačiame baudžiamajame įstatyme yra numatytas tam tikrų duomenų nustatymo būdas (BK 281 straipsnio 7, 8, 9 dalys, BK 259, 260 straipsniai ir kt.).

6.7. Objektui pripažinti šaunamuoju, nešaunamuoju ginklu ar peiliu taip pat reikia specialių žinių. Peilis kaip duriančias, pjaunančias savybes turintis objektas lengviau identifikuojamas ir atpažįstamas daugelio be specialių žinių ar pasiruošimo, nes tai kasdienis buityje naudojamas daiktas. Šį nusikalstamos veikos požymį apeliacinės instancijos teimas kvalifikavo, detaliai nesiaiškindamas peilio, kuris buvo panaudotas plėšimo metu, savybių, tačiau šaunamojo ginklo pripažinimui nusikaltimo kvalifikuojančiu požymiu laikė, jog tam reikalingos specialisto žinios. Iš principo tokia nuostata yra teisinga, tačiau tai nėra būtinas reikalavimas pripažįstant šį požymį įrodytu. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai vertino nukentėjusiojo parodymus, kad jis yra medžiotojas ir turi daugiau žinių nei statistinis asmuo apie ginklų sandarą bei galimybę atskirti tikrą ginklą nuo imitacijos. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pražios ir bylą nagrinėjant teisme užtikrintai tvirtino, jog jam buvo grasinama tikru šaunamuoju ginklu, pagamintu savadarbiu metodu, neįvertinta tai, kad jis turėjo galimybę ginklą stebėti iš arti ilgą laiką, jokių abejonių dėl ginklo tikrumo neišreiškė ikiteisminio bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu.

6.8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, net ir apeliacinės instancijos teismui pagrįstai pašalinus argumentus dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų veikos aplinkybių kaip prejudicinių faktų šiai bylai, yra pagrįsta bylos proceso metu ištirtais įrodymais, todėl laikytina pagrindžiančia nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – šaunamojo ginklo panaudojimą. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas perkvalifikuojant veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7. BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis).

7.1. BK 75 straipsnis numato, kad nuteisus ir už sunkius nusikaltimus teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad bausmės vykdymo klausimas yra teismo diskrecijos sritis, ir teismas, įvertinęs bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padaro išvadą, kokios rūšies (šiuo atveju BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė) ir kokio dydžio bausmė turi būti skiriama.

Jei už tyčinį nusikaltimą paskiriama bausmė ne didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo ir yra BK 75 straipsnyje nurodytas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, teismas taiko bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, tyčios turinį, kaltinamojo asmenybę – A. B. administracine tvarka baustas, nusikalto išnykus teistumui, tačiau ankstesnis teistumas neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, nuteistasis dirba, todėl teismas, vadovaudamasis BK 54, 55, 61 straipsnių nuostatomis, priėjo išvadą, jog jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turi viršyti ketverius metus. Tokia teismo išvada atitinka įstatymo reikalavimus, paskirta bausmė netgi mažesnė nei sankcijos, nurodytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, vidurkis, todėl įstatymo taikymo aspektu yra nekvestionuotina ir nėra pagrindo ją keisti. Taip pat atitinka ir formuojamos teismų praktikos nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

7.2. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl BK 66 straipsnio taikymo, įskaitant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką A. B. suėmimo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl BK 75 straipsnio 1, 2 dalių taikymo ir veikos perkvalifikavimo į BK 180 straipsnio 2 dalį bei bausmės paskyrimo.

Palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį su pakeitimu – vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. suėmimo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis