dc09fdec-3b44-4f86-bbc2-c11f54136735 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-216-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01638-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto A. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ dėl Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ ir įpareigoti Advokatų tarybÄ iÅ¡kelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylÄ uždraudžiant jai verstis advokato praktika.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kreipėsi į Advokatų tarybÄ dėl netinkamo advokatės elgesio ginant jį Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas ir nuteistas už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnį 1 dalį, 8 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagal pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ ir 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi jo skundÄ atmetus.

3. Advokatų taryba skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nusprendė nekelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylos. Advokatų taryba konstatavo, kad advokatė Virginija Pargaliauskienė 2014 m. lapkričio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ minėtoje baudžiamojoje byloje ir gindama pareiÅ¡kėjÄ savo pareigas atliko tinkamai bei kvalifikuotai, pareiÅ¡kė visus gynybai svarbius ir reikÅ¡mingus praÅ¡ymus, parengė juos raÅ¡tu, prašė perkvalifikuoti veikÄ Ä¯ BK 130 straipsnį, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat pasisakė dėl byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir prašė žalos dydį sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4568-232/2019 pareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ dėl Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

5. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ sisteminio Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau – AdvokatÅ«ros įstatymas) 52, 53 ir 55 straipsnių, taip pat Lietuvos Teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtintas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o aiÅ¡kinimo, Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui neskundžiamas teismui. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Apeliantas A. D. pateikė skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuriame nesuformulavo reikalavimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Apeliantas skundu praÅ¡o panaikinti Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimÄ ir įpareigoti Lietuvos advokatÅ«rÄ iÅ¡kelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylÄ bei perduoti jÄ Advokatų garbės teismui. Nors skunde apeliantas nenurodo jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų, vis dėlto, iÅ¡ skundo turinio ir jame suformuluotu reikalavimu siekiamų padarinių matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatei Virginijai Pargaliauskienei.

Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

8. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 6 punkte, apeliantas pateiktame skunde nesuformulavo reikalavimo dėl skundžios nutarties panaikinimo ar pakeitimo, taip pat nenurodė jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų. Vis dėlto, iÅ¡ pateiktame skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti skundžiamÄ Advokatų tarybos sprendimÄ ir pareigoti iÅ¡kelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylÄ bei perduoti jÄ Advokatų garbės teismui, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti jo skundÄ dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo nekelti drausmės bylos advokatei Virginijai Pargaliauskienei.

9. Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių pagrindų buvo atsisakyta priimti apelianto pateiktÄ skundÄ kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl galimybės skųsti Advokatų tarybos sprendimÄ nekelti advokatui drausmės bylos 10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto pateiktÄ skundÄ dėl Advokatų tarybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo nekelti advokatei Virginijai Pargaliauskienei drausmės bylos motyvuodamas tuo, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali bÅ«ti skundžiamas teismui. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs AdvokatÅ«ros įstatymo deÅ¡imto skirsnio bei Lietuvos Teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas.

11. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 10 punkte nurodytu Vilniaus apygardos teismo argumentu, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali būti skundžiamas teismui nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Pažymėtina, kad Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik asmens teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose, nagrinėjamu atveju ir AdvokatÅ«ros įstatyme.

13. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ex officio privalo patikrinti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos.

14. Ginčo atveju aktualios AdvokatÅ«ros įstatymo redakcijos (galiojančios nuo 2018 m. gegužės 25 d.) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už AdvokatÅ«ros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali bÅ«ti keliama drausmės byla. SprendimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ priima Lietuvos advokatÅ«ra arba teisingumo ministras (52 straipsnio 2 dalis), o advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas (52 straipsnio 3 dalis).

15. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog Lietuvos advokatūros organai yra:

1) visuotinis advokatų susirinkimas;

2) advokatų taryba;

3) Advokatų garbės teismas; 4) revizijos komisija. Visi Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimai, kuriems AdvokatÅ«ros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimai, kuriems AdvokatÅ«ros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Vis dėlto, minėtos AdvokatÅ«ros įstatymo normos neapibrėžia subjektų rato, galinčio apskųsti tokį sprendimÄ , taip pat nustato, kad visi Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimai (įskaitant advokatų tarybÄ ) gali bÅ«ti skundžiami teismui.

16. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, aktualus yra asmens teisinio intereso kreiptis į teismÄ buvimas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos negali bÅ«ti skundžiamas teismui.

18. Nagrinėjamu atveju, siekdamas nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti skundžiamo advokatų tarybos sprendimo įtakÄ apelianto subjektinės teisėms ir pareigoms bei tik padaręs iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas apeliantui nesukelia jokių teisių ir pareigų, tokį apelianto skundÄ galėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto skundo priėmimo klausimÄ neįvertino, ar apelianto skundas pateiktas pagal įstatyme nustatytas teismingumo taisykles. Pažymėtina, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl nagrinėdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmiausiÄ teismas privalo nustatyti ginčo teismingumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, teismas jį priima arba vertina kitų atsisakymo iÅ¡kelti bylÄ pagrindų egzistavimÄ , o nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Kaip jau minėta, AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visi Lietuvos advokatÅ«ros organų, t. y. visuotinio advokatų susirinkimo, advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo, revizijos komisijos, sprendimai, kuriems AdvokatÅ«ros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties įstatymo 55 straipsnį, Vilniaus apygardos teismui gali bÅ«ti skundžiami tik Advokatų garbės teismo sprendimai. Taigi, AdvokatÅ«ros įstatyme speciali Lietuvos advokatÅ«ros organų apskundimo tvarka nustatyta tik Advokatų garbės teismo priimamiems sprendimas. Advokatų tarybos priimamiems sprendimams, įskaitant sprendimus nekelti advokatui drausmės bylos, speciali apskundimo tvarka nenustatyta, todėl jų apskundimo tvarka reglamentuojama AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio reikalavimai dėl Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, CPK 26, 29 straipsniai) (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-103/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-932-302/2018).

22. Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas apelianto A. D. skundÄ dėl turėjo atsisakyti priimti ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka), o CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip teismingÄ ne Vilniaus apygardos teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismui (AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, CPK 26 ir 29 straipsniai).

23. Ä®vertinus Å¡ioje nutartyje nurodytus argumentus, teisės aktus bei jÄ aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodytÄ motyvÄ , t. y. kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos iÅ¡ viso negali bÅ«ti skundžiamas teismui, todėl jį Å¡alina iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundÄ , tačiau tai padarė ne tuo teisiniu pagrindu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista nurodant, kad apelianto skundÄ atsisakoma priimti kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24. Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad tuo atveju jei skundžiamas sprendimas daro įtakÄ apelianto teisėms ir pareigoms, dėl skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ nurodydamas ir pagrįsdamas savo subjektinį suinteresuotumÄ ginčyti Advokatų tarybos sprendimÄ , t. y. kokį teisinį apelianto interesÄ pažeidžia skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis