Legislator Case Law & Legislation
dc09c440-a2d0-490d-a267-03a7fcd50d3c AI generated

dc09c440-a2d0-490d-a267-03a7fcd50d3c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number dc09c440-a2d0-490d-a267-03a7fcd50d3c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovui buvo parduotos prekės, nurodytos ieÅ¡kinio priede Nr. 10 už 867 594,86 Lt; pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Bauhof LT“ sumokėtų 5 905,02 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 11;

Legislator headnote

AI generated

dc09c440-a2d0-490d-a267-03a7fcd50d3c · Lietuvos apeliacinis teismas: Taip pat teismas priteisė trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ atsakovo BUAB „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 450 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendime pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovui taip pat yra iÅ¡kelta bankroto byla.Teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovui buvo parduota prekių už 867 594,86 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                      Civilinė byla Nr. 2A-1248/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir trečiojo asmens G.

K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-275-357/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“. Tretieji asmenys: G. K., akcinė bendrovė „Lytagra“, uždaroji akcinė bendrovė „TC prekyba“ (buvęs pavadinimas ? uždaroji akcinė bendrovė „Topo centras“), uždaroji akcinė bendrovė „Ermitažas“, uždaroji akcinė bendrovė „HRONAS“ (šiuo metu bankrutavusi ir išregistruota), uždaroji akcinė bendrovė „Bauhof LT“, akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „CLEANPOROLINE“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1. pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovui buvo parduotos prekės, nurodytos ieÅ¡kinio priede Nr. 10 už 867 594,86 Lt;

2. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Bauhof LT“ sumokėtų 5 905,02 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 11;

3. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad AB „Lytagra“ sumokėtų 22 596,11 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2005 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. K 051123/01 ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 12;

4. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Topo centras“ (dabartinis pavadinimas ? UAB „TC prekyba“) sumokėtų įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2006 m. gegužės 23 d. sutartį Nr. TC506-7 ir perleido prekes už 39 295,88 Lt;

5. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 10 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Ermitažas“ sumokėtų 34 127,52 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2009 m. kovo 31 d. tiekimo sutartį Nr. E4/09.09.03.31-020 ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 13;

6. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ atsakovas perleido ieÅ¡kovui 1 255 025,00 Lt reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“ ir kuria atsakovas su ieÅ¡kovu atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ ;

7. taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 14, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 595 528,86 Lt. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovas ginčijamomis sutartimis perleido atsakovui prekes ir teisę gauti atlygį už parduotas prekes už 1 235 492,27 Lt (įskaitant PVM), nors reali perleistų reikalavimų vertė buvo 1 304 280,26 Lt, taigi dėl Å¡ių sutarčių sudarymo ieÅ¡kovas patyrė 68 787,99 Lt nuostolį.

Tai, kad nemokus skolininkas perleido jam priklausantį turtÄ ar turtines teises už mažesnę nei rinkos kainÄ , pažeidžia skolininko kreditorių interesus. Nors ieÅ¡kovo turima produkcija ir reikalavimo teisės buvo perleistos atlygintinai, tačiau atsakovas sutartyse nustatyto atlyginimo ieÅ¡kovui nemokėjo, nes perleidus ieÅ¡kovui atsakovo reikalavimo į trečiÄ jį asmenį UAB „HRONAS“ teisę, 2009 m. rugpjūčio 17 d. Å¡alys sutartimi atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ ir konstatavo, kad yra visiÅ¡kai atsiskaičiusios pagal sudarytas ginčo sutartis.

Po šios sutarties pasirašymo 2009 m. lapkričio 23 d. trečiajam asmeniui UAB „HRONAS“ buvo iškelta bankroto byla. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovas taip pat buvo faktiškai nemokus, dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl sudarius reikalavimo perleidimo sandorius buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Atsakovas turėjo žinoti aplinkybę, kad ieškovas dėl sunkios finansinės padėties negali vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais.

Egzistuoja aiÅ¡ki prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija, todėl ginčijamų sutarčių Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis (CK 6.67 str. 4 p.). Be to, buvęs ieÅ¡kovo vadovas trečiasis asmuo G. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir ieÅ¡kovo, ir atsakovo akcijų, todėl taikytina CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Kadangi ieÅ¡kovas ginčijamų sutarčių sudaryti neprivalėjo, dėl Å¡ių sutarčių sudarymo neteko beveik viso savo turimo turto, buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės, o ginčijamų sandorių Å¡alys apie tokį kreditorių teisių pažeidimÄ Å¾inojo, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį ir ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis.

IeÅ¡kovo teigimu, pripažinus sutartis negaliojančiomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistos visos nuo ginčijamų sutarčių sudarymo iÅ¡ trečiųjų asmenų gautos lėšos, natÅ«ra priteistas gautas ir iÅ¡likęs turtas (prekės). Prekių, kurios buvo perleistos, tačiau nerastos, vertė priteistina iÅ¡ atsakovo pinigais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, tai yra: pripažino negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Bauhof LT“ sumokėtų 5 905,02 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 11; pripažino negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad AB „Lytagra“ sumokėtų 22 596,11 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2005 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. K 051123/01 ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 12; pripažino negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Topo centras“ (dabartinis pavadinimas ? UAB „TC prekyba“) sumokėtų įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2006 m. gegužės 23 d. sutartį Nr. TC506-7 ir perleido prekes už 39 295,88 Lt; pripažino negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 10 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę reikalauti, kad UAB „Ermitažas“ sumokėtų 34 127,52 Lt įsiskolinimÄ už parduotas prekes pagal 2009 m. kovo 31 d. tiekimo sutartį Nr. E4/09.09.03.31-020 ir perleido prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 13; pripažino negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ atsakovas perleido ieÅ¡kovui 1 255 025 Lt reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“ ir kuria ieÅ¡kovas bei atsakovas atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ ; taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 304 280,26 Lt sumÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Taip pat teismas priteisė trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ atsakovo BUAB „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 450 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendime pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovui taip pat yra iÅ¡kelta bankroto byla.Teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ atsakovui buvo parduota prekių už 867 594,86 Lt.

Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies turėjo teisę vykdyti veiklÄ , bankroto byla dar nebuvo iÅ¡kelta, sandoris dėl prekių pirkimo-pardavimo buvo atlygintinis, pirkėjas įsipareigojo ir turėjo galimybę atsiskaityti bei apmokėti sutartÄ kainÄ , todėl toks sandoris savo esme ieÅ¡kovo kreditorių teisių nepažeidė, nesuteikė pirmenybės tik vienam iÅ¡ kreditorių, jį sudarant Å¡alių nesÄ Å¾iningumas nenustatytas. Teismo nuomone, kreditorių teises pažeidė ne sandorio sudarymas, bet netinkamas Å¡io sandorio įvykdymas, tai yra vėlesnis susitarimas dėl prievolių įskaitymo.

Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alys sudarė dar tokius ieÅ¡kiniu ginčijamus sandorius: 1. 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui visus reikalavimus (bÅ«simus ir esamus) ir visas teises (įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ ) į UAB „Bauhof LT“, kylančias iÅ¡ 2008 m. kovo 12 d. tiekimo sutarties Nr. RD-ST-08/042 ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už 95 363,42 Lt (trečiojo asmens UAB „Bauhof LT“ į bylÄ pateiktais duomenimis 2009 m. rugpjūčio 5 d.

UAB „Bauhof LT“ turėjo 760 vnt. ieÅ¡kovo prekių, kurių vertė buvo 91 202,60 Lt be PVM arba 108 531,09 Lt su PVM, taip pat ieÅ¡kovas turėjo teisę gauti 5 905,02 Lt už jau parduotas prekes (iÅ¡ viso 114 436,11 Lt). Å iuo sandoriu ieÅ¡kovas perleido atsakovui prekes ir teisę gauti pinigus už parduotas prekes 19 072,70 Lt mažesne kaina nei turėjo teisę gauti iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Bauhof LT“); 2. 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui visus reikalavimus (bÅ«simus ir esamus) ir visas teises (įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ ) į AB „Lytagra“, kylančias iÅ¡ 2005 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. K 051123/01 ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už 112 794,02 Lt, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas ir PVM (AB „Lytagra“ į bylÄ pateiktais duomenimis 2009 m. rugpjūčio 5 d.

AB „Lytagra“ turėjo prekių, kurių vertė buvo 103 977,04 Lt be PVM arba 123 732,67 Lt su PVM, taip pat ieÅ¡kovas turėjo teisę gauti 22 596,11 Lt už jau parduotas prekes (iÅ¡ viso 146 328,78 Lt). Å iuo sandoriu ieÅ¡kovas perleido atsakovui prekes ir teisę gauti pinigus už parduotas prekes 33 534,76 Lt mažesne kaina nei turėjo teisę pats gauti iÅ¡ trečiojo asmens AB „Lytagra“); 3. 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui visus reikalavimus ir visas teises (įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ ) į UAB „Topo centras“, kylančias iÅ¡ 2006 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. TC506-7 ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų už 36 777,80 Lt, įskaitant visus mokesčius, rinkliavas, PVM (UAB „Topo centras“ į bylÄ pateiktais duomenimis 2009 m. rugpjūčio 5 d.

UAB „Topo centas“ turėjo ieškovo prekių, kurių vertė buvo 39 295,88 Lt įskaitant PVM. Šiuo sandoriu ieškovas perleido atsakovui prekes ir teisę gauti pinigus už parduotas prekes 2 518,08 Lt mažesne kaina nei turėjo pats teisę gauti iš UAB „Topo centras“). Iš viso šiomis sutartimis ieškovas perleido prekių ir teisę gauti atlygį už parduotas prekes už mažesnę vertę, nes reali vertė buvo 436 685,40 Lt (įskaitant PVM) ir tuo ieškovui buvo padarytas 68 787,99 Lt nuostolis.

Teismas nurodė, kad Å¡ios reikalavimo perleidimo sutartys yra tapačios, todėl teismas bendrai dėl visų Å¡ių sutarčių vertino CK 6.66 ir 6.67 straipsnių sÄ lygų egzistavimÄ . Toliau sprendime nurodoma, kad Å¡alys 2009 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ atsakovas perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“. Reikalavimo dydis yra 1 255 025 Lt, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 235 492,37 Lt atlyginimÄ už įgytÄ reikalavimo teisę.

BÅ«tent 1 235 492,37 Lt sumÄ sudarė atsakovo įsipareigojimai sumokėti ieÅ¡kovui pagal ginčijamÄ prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas perleido atsakovui reikalavimus gauti iÅ¡ trečiųjų asmenų prekes ir lėšas. 2009 m. rugpjūčio 17 d. Å¡alys taip pat atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ ir konstatavo, kad yra visiÅ¡kai atsiskaičiusios pagal pirmiau sudarytas sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį sandorių sudarymo metu atsakovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ , kad po Å¡ių sandorių sudarymo ieÅ¡kovui 2009 m. spalio 7 d. iÅ¡kelta bankroto byla, kad trečiajam asmeniui UAB „HRONAS“ 2009 m. lapkričio 23 d. iÅ¡kelta bankroto byla, o atsakovui tokia byla iÅ¡kelta 2010 m. birželio 8 d., darė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovas galėjo ieÅ¡kovui įvykdyti prievolę natÅ«ra ar apmokėti pinigais ir ieÅ¡kovui toks prievolės padengimas, prieÅ¡ingai nei skolų įskaitymas, bÅ«tų atitikęs visų kreditorių interesus.

IÅ¡ UAB „HRONAS“ 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad Å¡ios įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo jos kapitalÄ 4 940 506 Lt suma. IeÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. PasiraÅ¡ant 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kovas prievolės įvykdymo iÅ¡ atsakovo negaus ir patirs nuostolių. Ginčijamais sandoriais buvo perleistas ieÅ¡kovo likvidus turtas, o jo įgytas reikalavimas ir sumažinta debitorinė skola vienam kreditoriui UAB „HRONAS“ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Teismas sprendė, kad toks sandoris nebuvo naudingas ieškovo kreditoriams ir jokios ekonominės vertės ieškovo ūkinės veiklos atkūrimui neturėjo. Šalims turėjo būti žinoma, kad ginčijami sandoriai pažeis kreditorių teises, nes jų sudarymo metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „HRONAS“ buvo nemokūs. Ieškovas, perleidęs turimas prekes ir teisę gauti pinigus iš rinkoje veikiančių mokių bendrovių, pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Įvykdžius ginčijamus sandorius, ieškovas neteko turto, kuriuo galėjo bent iš dalies sumokėti skolas kreditoriams.

Teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo nemokus, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartyje. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė dėl ieÅ¡kovo sunkios finansinės padėties, nes atsakovas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ gavo didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovo turto, o perleido reikalavimo teisę ir sumažino ieÅ¡kovo debitorinę skolÄ trečiajam asmeniui UAB „HRONAS“. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ dėl aiÅ¡kios prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų pagal sandorius disproporcijos egzistavimo, nes įvykdymo, kurį pagal tuos sandorius turėjo atlikti atsakovas, vertė buvo tik nežymiai mažesnė už perleisto turto vertę, o didesnis reikalavimas į UAB „HRONAS“ buvo perleistas už mažesnę kainÄ .

Tačiau teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo, atsakovo ir UAB „HRONAS“ dalyviais bei vadovais buvo tie patys asmenys, turėję kiekvienas po 25 procentų UAB „HRONAS“ akcijų, o iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvę valdybos nariais, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo akcininkais ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tie patys asmenys, turėję ieÅ¡kovo įmonėje po 25 procentus akcijų, o atsakovo įmonėje po 26 procentus akcijų. Kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu juridinio asmens dalyviai visose trijose bendrovėse valdė daugiau kaip po 50 procentų akcijų, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad visų trijų bendrovių dalyviams buvo žinoma apie tai, jog ginčijami sandoriai pažeis ieÅ¡kovo kreditorių teises, o tokiu atveju taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 7 p.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, ginčydamas 2009 m. rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 6 d., rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimų perleidimo bei įskaitymo sutartį, įrodė visas CK 6.66 straipsnyje nustatytas bÅ«tinas sÄ lygas, taip pat CK 6.67 straipsnio 7 dalies sÄ lygos buvimÄ .Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojanti įmonė, neturi prioriteto prieÅ¡ kitÄ bankrutuojančiÄ Ä¯monę, tai yra prieÅ¡ atsakovÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti turtÄ natÅ«ra pažeistų atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ bei tų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Dėl Å¡ios priežasties teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo taikyti restitucijÄ natÅ«ra, perduodant prekes ar pas trečiuosius asmenimis esančius pinigus už realizuotas prekes. Vadovaudamasis CK 6.146 straipsniu ir iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas pripažino ieÅ¡kovui restitucijos teisę į sandoriais perleistų prekių vertę ir kreditoriaus reikalavimo tenkinimÄ . Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas BUAB „CLEANPROLINE“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kinį, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ ? pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 30 d.

žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagal kuriÄ buvo parduotos prekės, nurodytos ieÅ¡kinio priede Nr. 10; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 14, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 595 528,86 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai vertino 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes atskirai nuo kitų ieÅ¡kovo ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių.

FaktiÅ¡kai Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybės ir tikslas buvo tie patys kaip ir reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymÄ lėmę tikslai. Dar 2009 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovo Å«kinė veikla jau sustojo ir įmonė tapo nemoki. 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties ieÅ¡kovas su atsakovu sudaryti neprivalėjo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2009 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovė vykdyti veiklos nebegalėjo, nes buvo nutraukta su Alfred Kärcher GmbH & Co sudaryta prekių platinimo sutartis ir ieÅ¡kovas privalėjo grÄ Å¾inti pagal platinimo sutartį gautas prekes, kurios nebuvo parduotos tretiesiems asmenims.

Teismas nepagrįstai pirkimo-pardavimo sutartį pripažino sudarytÄ ieÅ¡kovui vykdant įprastÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , be to, Å¡ia sutartimi nebuvo siekiama atkurti ieÅ¡kovo veiklos. Nuo sutarties sudarymo Å¡alys žinojo, kad atsakovas pinigų už įsigytas prekes nemokės, kad visų ginčijamų sutarčių tikslas buvo perleisti ieÅ¡kovo likvidžias prekes susijusiai bendrovei ir atsiskaityti už parduotas prekes, perleidžiant reikalavimo teisę į nemokiÄ UAB „HRONAS“. Å iomis sutartimis Å¡alys taip pat siekė iÅ¡vengti prekių, priklausančių Alfred Kärcher GmbH & Co, grÄ Å¾inimo jų savininkui.

Kadangi abi ginčo sutarties šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „HRONAS“ yra nemoki, darytina išvada, jog ieškovas perleido atsakovui prekes, negaudamas jokios ekonominės naudos. Dėl to teismas nepagrįstai pripažino, kad sudarius 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. 3K-3-485/2010, tačiau bylų ratio decidendi nesutampa.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties kaina 867 594,86 Lt, įskaitant PVM) negaliojančia, todėl palikus galioti Å¡iÄ sutartį teismo pripažintų negaliojančiomis sutarčių vertė sudaro 436 685,40 Lt sumÄ . Taigi tik tokia apimtimi teismas turėjo spręsti restitucijos taikymo klausimÄ , tačiau teismas taikė restitucijÄ dėl 1 304 280,26 Lt sumos, t. y. be ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisė atsakovo įsiskolinimÄ pagal 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi į teismÄ iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tai yra uždraudė tretiesiems asmenims UAB „Bauhof LT“, AB „Lytagra“, UAB „Topo centras“ ir UAB „Ermitažas“ vykdyti mokėjimus ir/ar perduoti prekes atsakovui pagal iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo su ieÅ¡kovu sudarytas tiekimo sutartis ir ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, taip pat uždraudė atsakovui disponuoti pagal ginčijamas sutartis gautu turtu ir lėšomis.

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡likęs turtas, kuris buvo perleistas ginčijamomis sutartimis, negali bÅ«ti įtrauktas į atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės, turtÄ . Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, turi bÅ«ti pripažinta, kad atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui prekes. Nepritaikius iÅ¡likusioms prekėms restitucijos natÅ«ra, atsakovo kreditoriai įgytų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorius, nes atsakovo kreditorių reikalavimai bus tenkinami iÅ¡ turto, kuris dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų buvo įgytas be teisinio pagrindo, o ieÅ¡kovo kreditorių teisėti interesai, kurių buvo siekiama teikiant ieÅ¡kinį, liktų realiai neapginti.

Trečiasis asmuo G. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis negaliojančiais pripažinti ginčo sandoriai ir nuspręsta taikyti restitucijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovo bankroto bei iÅ¡saugoti galimybes vykdyti veiklÄ , kartu sudarant prielaidas atsiskaityti su kreditoriais, ieÅ¡kovas buvo priverstas nedelsdamas ieÅ¡koti racionalių sprendimų, kaip patenkinti dviejų didžiausių kreditorių reikalavimus (po to, kai buvo nutraukta distribucijos sutartis, Alfred Kärcher GmbH & Co ir UAB „HRONAS“ reikalavimai ieÅ¡kovui sudarė apie 96 procentų visų ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimų).

Siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimÄ , ieÅ¡kovas nusprendė atsiskaitymus su kreditoriais vykdyti proporcingai jų turimiems reikalavimams, neiÅ¡skiriant nei vieno kreditoriaus. Nuspręsta su kreditoriais atsiskaityti įvairiais bÅ«dais, įskaitant prekių ir reikalavimo teisių realizavimÄ . Po to, kai buvo sudaryti ginčijami pirkimo-pardavimo ir reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo atsiskaitymo paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“.

Kadangi UAB „HRONAS“ buvo vienas didžiausių ieÅ¡kovo kreditorių, kuris ketino ieÅ¡kovui kelti bankroto bylÄ , ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovas pagal prievoles, kylančias iÅ¡ minėtų sutarčių, atsiskaitytų reikalavimo teisės į UAB „HRONAS“ perleidimu. IeÅ¡kovas 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“ , tuo pačiu įgijo ir galimybę nenaudodamas lėšų žymiai sumažinti savo įsiskolinimÄ Å¡iam kreditoriui ir tokiu bÅ«du kurį laikÄ iÅ¡vengti bankroto rizikos.

Taigi ieÅ¡kovas, sudaręs 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį, įgijo galimybę patenkinti UAB „HRONAS“ 2009 m. liepos 28 d. pretenzijoje nurodytÄ reikalavimÄ , dėl ko UAB „HRONAS“ nerealizavo savo ketinimų kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . Sutartys visiÅ¡kai atitiko verslo logikÄ ir nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių interesų.Teismas, priimdamas sprendimÄ , jo nemotyvavo arba motyvavo netinkamai. Teismas sprendime pasisakė tik dėl kreditoriaus tariamo teisių pažeidimo, nesÄ Å¾iningumo bei sandorių sudarymo privalomumo, tačiau neanalizavo likusių actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų buvimo ar nebuvimo.

Teismas sprendimu pripažino negaliojančiomis sutartis, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje neanalizavo 2009 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių į UAB „Ermitažas“ perleidimo sutarties, jos turinio, pasekmių ir kitų aplinkybių, tačiau Å¡iÄ sutartį pripažino negaliojančia. Teismas sprendime konstatavo, kad ginčijamos sutartys pažeidė kreditorių teises, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai kreditorių teises sutarčių sudarymas pažeidė, kokia apimtimi pasireiÅ¡kė pažeidimai, kokios apimties buvo tokių kreditorių reikalavimai.

Teismui nenustačius Å¡ių aplinkybių, nėra aiÅ¡ku, kokių kreditorių teisės sprendimu yra ginamos.Teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis. Teismas sutarčių pripažinimÄ negaliojančiomis grindė ir ta aplinkybe, jog sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo perleista 1 255 280,65 Lt dydžio reikalavimo teisė į UAB „HRONAS“, pažeidė kreditorių interesus, kadangi, teismo nuomone, sudarant minėtÄ sutartį „buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kovas negaus prievolės įvykdymo ir patirs nuostolius“.

Teismas Å¡io teiginio nemotyvavo ir objektyviomis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrindė. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartys pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, kadangi ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartis, nebuvo nemokus ir nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui bei kitaip nepažeidė savo kreditorių teisių. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti sutarčių, nes, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovas turėjo imperatyviÄ pareigÄ sudaryti sutartis, siekdamas iÅ¡vengti bankroto.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino restitucijÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes apskaičiuodamas piniginio ekvivalento dydį įskaičiavo ir atsakovo mokėtinas ieÅ¡kovui sumas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nors Å¡i sutartis nepripažinta negaliojančia. Pripažinus negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ buvo atliekamas įskaitymas, tokiu bÅ«du atsiskaitant už pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas prekes, susidaro situacija, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Vien tokia aplinkybė negali lemti restitucijos taikymo, o skola pagal pirkimo-pardavimo sutartį turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma bendra Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu taikant restitucijÄ bÅ«tina įvertinti, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Teismas, taikydamas restitucijÄ nesvarstė, kokie yra kreditorių reikalavimai ir kokiomis sutartimis perleisto turto vertė bÅ«tina jų reikalavimams patenkinti. //t/ IeÅ¡kovas BUAB „CLEANPROLINE“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir dėl skundžiamos dalies teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovui bankroto byla inicijuota remiantis tuo, jog ieÅ¡kovo pradelsti įsipareigojimai buvo žymiai didesni nei ieÅ¡kovui priklausančio turto vertė. Akivaizdu, kad dėl ginčo sutarčių ieÅ¡kovo turtinė padėtis dar labiau pablogėjo ir dėl to kreditorių reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti. BÅ«tent ginčijami sandoriai, kuriais ieÅ¡kovas perleido visas turimas likvidžias prekes ir realiai negavo už tai pinigų, lėmė ieÅ¡kovo faktinį ir teisinį nemokumÄ ; sudarius ginčijamus sandorius, ieÅ¡kovas nebegalėjo tęsti savo veiklos (perleido turimas prekes) ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais (neturėjo prekių ir negavo pinigų už perleistas atsakovui prekes).

Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 7 dalies prezumpcija, nes įstatymas nereikalauja, kad vadovas ar valdymo organo narys turėtų ne mažiau kaip 50 procentų akcijų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo vadovas sandorių sudarymo metu turėjo tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek UAB „HRONAS“ akcijų savininkas, be to, G. K. buvo UAB „HRONAS“ valdybos nariu. Tvirtinant UAB „HRONAS“ 2008 m. finansinę atskaitomybę, akcininkams buvo žinoma, kad UAB „HRONAS“ nėra pajėgi tęsti veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo vadovas G. K. žinojo, jog 2009 m. rugpjūčio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgis reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ bendrovę, tai yra ieÅ¡kovas perleido atsakovui prekes ir teisę reikalauti, kad tretieji asmenys sumokėtų pinigus, už tai gaudamas reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ bendrovę. Tokie sandoriai negali bÅ«ti pripažįstami naudingais nei bendrovei (ieÅ¡kovui), nei jos kreditoriams. Atsakovas BUAB „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo skundžiamos dalies palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.66 straipsnio nuostatas ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat tinkamai pritaikė restitucijÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucijÄ natÅ«ra pažeistų atsakovo kreditorių teises bei teisėtus interesus, be to, visos atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytos prekės buvo įkeistos. Atsakovas BUAB „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiojo asmens skundÄ tenkinti.Trečiasis asmuo G.

K. atsiliepimu į ieÅ¡kovo skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatė Å¡ias aplinkybes: nuo 2009 m. kovo 3 d. pasibaigusi kredito sutartis su AB SEB banku nebuvo pratęsta, AB SEB bankas nepratęsė ir 2009 m. balandžio 1 d. pasibaigusios faktoringo sutarties, todėl ieÅ¡kovui ėmė trÅ«kti apyvartinių lėšų; 2009 m. birželio 29 d. Alfred Kärcher GmbH & Co nutraukė platinimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas platino Alfred Kärcher GmbH & Co produkcijÄ ir kurios pardavimai sudarė apie 90 procentų visos apyvartos; 2009 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas buvo skolingas valstybės biudžetui 64 561 Lt, 2009 m. birželio 30 d. - 26 676 Lt, 2009 m. liepos 31 d. - 65 569 Lt, 2009 m. rugsėjo 31 d. - 289 810 Lt; ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2009 m. liepos mėn. buvo skolingas 58 195,43 Lt, 2009 m. rugpjūčio mėn. - 48 184,38 Lt.

Å iomis neva tai teismo nustatytomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas grindžia savo apeliacinį skundÄ , tačiau tokios aplinkybės teismo sprendimu nebuvo konstatuotos, o ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių atskirai neįrodė. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas buvo nemokus ir negalėjo vykdyti veiklos iÅ¡ karto po distribucijos sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas, siekdamas gauti pajamų, su atsakovu sudarė ginčo pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalavimo perleidimo sutartis, o tik sprendžiant klausimÄ dėl apmokėjimo paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas turi reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“ - tuo metu didžiausiÄ ieÅ¡kovo kreditorių.

IeÅ¡kovas, įgijęs reikalavimÄ Ä¯ UAB „HRONAS“, gavo galimybę nenaudodamas lėšų žymiai sumažinti įsiskolinimÄ kreditoriui ir taip kurį laikÄ iÅ¡vengti bankroto rizikos. Taigi ginčo sutartis ieÅ¡kovas sudarė vadovaudamasis verslo logika, įprasta verslo praktika, veikdamas sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie UAB „HRONAS“ nemokumÄ , tačiau Å¡io teiginio nepagrindžia. Vien tai, kad ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „HRONAS“ akcininkai buvo tie patys asmenys, neleidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma apie UAB „HRONAS“ finansinę padėtį.

G. K., ginčijamų sandorių sudarymo metu vadovavęs ieÅ¡kovui, buvo ne UAB „HRONAS“, o ieÅ¡kovo direktorius, jis turėjo mažiau nei 50 procentų UAB „HRONAS“ akcijų, o pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio redakcijÄ turimas akcijų skaičius net nesuteikė teisės į UAB „HRONAS“ esminę veiklos informacijÄ . UAB „HRONAS“ buvo rinkoje gerai žinoma bendrovė, kurios veiklos tęstinumas nekėlė abejonių.

IeÅ¡kovas teigdamas, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nepagrindė visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , panaikinti sprendimÄ dėl trečiojo asmens apskųstos sprendimo dalies ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijos.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad tarp sutarties Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų yra ryÅ¡ki disproporcija ir kad toks sandoris jo sudarymo metu buvo draudžiamas ar kad tokie sandoriai praktikoje nebuvo sudaromi. Be to, tokio pobÅ«džio bylose restitucija natÅ«ra negali bÅ«ti taikoma besÄ lygiÅ¡kai, o bÅ«tina nustatyti, ar restitucijos taikymas natÅ«ra yra galimas, ar tai nepažeis Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau ? Ä®BÄ®) reikalavimų ir ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ .

Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natÅ«ra neabejotinai pažeistų civilinių santykių stabilumÄ bei prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, o ieÅ¡kovo padėtis nesÄ Å¾iningai pagerėtų atsakovo sÄ skaita. Atsakovas visas reikalavimo teises, kurias jam perleido ieÅ¡kovas, įkeitė bankui. Bankas veikė sÄ Å¾iningai, jokių neteisėtų tikslų nesiekė, apie ieÅ¡kovo ir UAB „HRONAS“ nemokumÄ nežinojo ir negalėjo žinoti. Todėl įkeitimo objekto grÄ Å¾inimas pradiniam savininkui, kurio su banku nesieja įkeitimo santykiai, sukeltų didelių nepatogumų.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovas BUAB „CLEANPROLINE“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo ieÅ¡kovas nemotyvuoja. Trečiasis asmuo G. K. skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentų, kurie patvirtintų tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , nepateikė.

Dėl apelianto (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odine proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, yra pagrįstas ir teisėtas.

Byla nagrinėjama atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais apibrėžtas ribas, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos duomenimis ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. liepos 30 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė atsakovui žaliavų ir produkcijos atsargų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, o atsakovas šį turtÄ nusipirko už 729 071,31 Lt, neįskaitant PVM (1 t., 57-59 b. l.). IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 5 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui visus reikalavimus (bÅ«simus ir esamus) ir visas teises, įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ , į UAB „Bauhof LT“, kylančias iÅ¡ sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytos sutarties ir neapmokėtų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų apraÅ¡o bei likučių ataskaitos, o atsakovas už perleistÄ reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 95 363,42 Lt (1 t., 61-63, 65-79 b. l.).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 5 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui perleido visus reikalavimus (bÅ«simus ir esamus) ir visas teises, įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ , į AB „Lytagra“, kylančias iÅ¡ sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytos 2005 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. K 051123/01 (su visais pakeitimais) ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, o atsakovas už perleistÄ reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 112 794,02 Lt (1 t., 84-85, 87-90 b. l.).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui perleido visus reikalavimus ir visas teises, įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ , į UAB „Topo centras“, kylančias iÅ¡ sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytos 2006 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. TC506-7 (su visais pakeitimais) ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, o atsakovas už perleistÄ reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 36 777,80 Lt (1 t., 91-93, 95-99 b. l.).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui perleido visus reikalavimus ir visas teises, įskaitant teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba mokėti kainÄ , į UAB „Ermitažas“, kylančias iÅ¡ sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytos 2009 m. kovo 31 d. sutarties Nr. E4/09.09.03.31-020 ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, o atsakovas už perleistÄ reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 122 962,17 L (1 t., 100-102, 105-112).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kuriÄ atsakovas perleido ieÅ¡kovui reikalavimus į UAB „HRONAS“, kurių dydis ? 1 255 025 Lt, kylančius iÅ¡ sutarties prieduose Nr. 1-3 nurodytų sutarčių ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, už perleidžiamÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui atlyginimÄ , kurio dydis ? 1 235 492,37 Lt. Sutartyje Å¡alys taip pat numatė, kad sutarties sudarymo dienÄ atsakovas turi neįvykdytas pinigines prievoles pagal 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal reikalavimo perleidimo sutartis (į UAB „Bauhof LT“, AB „Lytagra“, UAB „Topo centras“, UAB „Ermitažas“), todėl atsakovo reikalavimÄ dėl atlyginimo sumokėjimo už Å¡ia sutartimi perleistÄ reikalavimo teisę į UAB „HRONAS“ ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ dėl piniginės prievolės įvykdymo pagal minėtas pirkimo-pardavimo bei reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis perleidimo sutartis Å¡alys įskaitė ir laikė sutarta, kad ieÅ¡kovas atsiskaitė su atsakovu už reikalavimo teisių perėmimÄ Ä¯ UAB „HRONAS“, o atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu pagal byloje ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis (1 t., 113-116 b. l.).

Dėl actio Pauliana sÄ lygų IeÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pirmiau nurodytus sandorius ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino iÅ¡ dalies, nes nepripažino negaliojančia ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009 m. liepos 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau iÅ¡tyrusi bylos duomenis, iÅ¡analizavusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja faktinis bei teisinis pagrindas pripažinti ir šį ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytÄ sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio nuostatų pagrindu, nes egzistuoja visos sÄ lygos, kurioms esant sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teisminėje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, nes Å¡iÄ akivaizdžiÄ aplinkybę patvirtina bylos duomenys. Ginčijami sandoriai sudaryti 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjūčio 5 ir 6 d., 2009 m. rugpjūčio 10 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „CLEANPROLINE“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., 6 b. l.). Su 2009 m. rugsėjo 16 d pareiÅ¡kimu (praėjus vos mėnesiui po paskutinio iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo) dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo kreipėsi ieÅ¡kovo direktorius (trečiasis asmuo byloje) G.

K. Nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra nurodyta, kad pagal pateiktÄ teismui 2009 m. rugpjūčio 31 d. balansÄ bendrovės turto vertė yra 1 453 272 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 2 292 411 Lt, bendrovės veikla 2008-2009 m. buvo nuostolinga, bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as 2009 m. rugpjūčio 31 d. rodė, kad skolos tiekėjams ir kitiems partneriams už prekes ir paslaugas sudaro 1 835 013,10 Lt, mokėtini mokesčiai valstybei ? 380 608,94 Lt, mokėtinas darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį ? 50 047,37 Lt.

Teismas, nagrinėdamas minėtÄ pareiÅ¡kimÄ , sprendė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina įmonės nemokumÄ . Vilnius apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „CLEANPROLINE“ kreditoriai ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ viso buvo patvirtinta bendra visų kreditorinių reikalavimų suma, įskaitant su darbo santykiais susijusius reikalavimus ir įsiskolinimus valstybės biudžetui (4 t., 56 -59 b. l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė 2009 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ? 2009 m. liepos-spalio mėnesiais (7 t., 7-8 b. l.).

Be to, nors trečiasis asmuo G. K. apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ieÅ¡kovas tapo nemokus po 2009 m. rugsėjo 16 d. susitarimo, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti Alfred Kärcher GmbH & Co produkcijÄ ir padengti įsiskolinimus, sudarymo, tačiau iÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2009 m. rugsėjo 4 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama trečiojo asmens, ieÅ¡kovas tapo nepajėgus toliau vykdyti tiekimo sutartis su pirkėjais, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ne po minėto susitarimo sudarymo, o bÅ«tent po to, kai Alfred Kärcher GmbH & Co 2009 m. birželio 29 d. nutraukė distribucijos sutartį ir 2009 m. liepos 9 d. raÅ¡tu pareikalavo grÄ Å¾inti prekes.

Jau minėto akcininkų susirinkimo metu (2009 m. rugsėjo 4 d.) buvo nuspręsta pritarti dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo (1 t., 54 b. l.). Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, bet ir tai, kad Å¡ių sandorių sudarymo metu kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ .Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių sandorių Å¡alys sudaryti neprivalėjo.

Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl sutarčių sudarymo metu buvusios situacijos ieÅ¡kovas turėjo imperatyviÄ pareigÄ sudaryti ginčijamas sutartis, siekdamas iÅ¡vengti bankroto, nes UAB „HRONAS“ (ieÅ¡kovo kreditorius) 2009 m. liepos 28 d. raÅ¡tu buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovui per 30 dienų nesumokėjus skolos UAB „HRONAS“ kreipsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (5 t., 31 b. l.). Tačiau, kaip jau pirmiau konstatuota Å¡ioje nutartyje, tuo laikotarpiu ieÅ¡kovo veikla jau buvo sutrikdyta ir ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai buvo tapęs nemokiu.

Dėl Å¡ios priežasties trečiojo asmens skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas sandorius privalėjo sudaryti tam, kad esÄ iÅ¡vengtų galimo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, kad tokios trečiojo asmens G. K. versijos dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius nepagrįstumÄ patvirtina aplinkybė, kad nepaisant ginčijamų sandorių sudarymo, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas jau 2009 m. rugsėjo 4 d. nusprendė pritarti bendrovės vadovo iniciatyvai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei (ieÅ¡kovui) iÅ¡kėlimo.

Taigi ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, neprivalėdamas sudaryti ginčijamų sandorių, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį atsakovui perleido prekių už 729 071 Lt (neįskaitant PVM), ir keturias reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurias ieškovas perleido atsakovui turėtus reikalavimus į UAB „Bauhof LT“, AB „Lytagra“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Topo centras“. Kaip jau nurodyta, šie sandoriai sudaryti atitinkamai 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjūčio 5 d. (su UAB „Bauhof LT“, AB „Lytagra“), 2009 m. rugpjūčio 6 d. (su UAB „Topo centras“), 2009 m. rugpjūčio 10 d. (su UAB „Ermitažas“).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino negaliojančia 2009 m. liepos 30 d. žaliavų ir produkcijos atsargų pirkimo-pardavimo sutarties, konstatavęs, kad 2009 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies turėjo teisę vykdyti veiklÄ , bankroto byla ieÅ¡kovui dar nebuvo iÅ¡kelta, sandoris buvo atlygintinis, o pirkėjas įsipareigojo ir turėjo galimybę atsiskaityti bei sumokėti sutartÄ kainÄ . Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negali sutikti. Kaip minėta, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai nemokus tapo po to, kai Alfred Kärcher GmbH & Co nutraukė distribucijos sutartį.

Å i sutartis buvo nutraukta 2009 m. birželio 29 d. (6 t., 142-143 b. l.). Po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovui kilo pareiga grÄ Å¾inti prekes, pateiktas pagal distribucijos sutartį, kÄ patvirtina ir Alfred Kärcher GmbH & Co 2009 m. liepos 9 d. raÅ¡tas ieÅ¡kovui dėl prekių grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, kurių kontekste buvo sudaryta ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis, tai, kad visi pirmiau paminėti ieÅ¡kovo ir atsakovo sandoriai sudaryti per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, kad ieÅ¡kovui susidÅ«rus su finansiniais sunkumais buvo perleidžiamas įmonės turtas (prekės ir reikalavimo teisės), kad dalį prekių, be kita ko, ieÅ¡kovas turėjo grÄ Å¾inti tiekėjui Alfred Kärcher GmbH & Co, sprendžia, jog visais Å¡iais sandoriais buvo siekiama vieningo tikslo, t. y. perleisti nemokiam ieÅ¡kovui priklausantį likvidų turtÄ susijusiai bendrovei, už turtÄ atsiskaitant (atlyginant) reikalavimo teisės į kitÄ nemokiÄ bendrovę perleidimu.

Aplinkybę, kad atsakovas perleido ieÅ¡kovui reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ UAB „HRONAS“, patvirtina teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys apie tai, kad UAB „HRONAS“ bankroto byla iÅ¡kelta 2009 m. lapkričio 23 d., Vilniaus apygardos teismui konstatavus, jog UAB „HRONAS“ yra nemoki. Pati UAB „HRONAS“, teikdama 2009 m. lapkričio 2 d. raÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, prašė jį tenkinti, kadangi įmonė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, iš byloje esančių 2008 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „HRONAS“ 2008 m. turėjo turto už 43 293 549 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 38 966 397 Lt, 2008 m. įmonė patyrė 9 079 660 Lt nuostolį. 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „HRONAS“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė turėjo turto už 15 281 469 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 19 939 899 Lt, įmonė patyrė 8 985 582 Lt nuostolių.

Tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu Å¡alims buvo žinoma apie UAB „HRONAS“ sunkiÄ finansinę padėtį, kad ginčijama 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi yra perleidžiama reikalavimo teisė į nemokiÄ bendrovę, patvirtina toliau Å¡ioje nutartyje konstatuojamos aplinkybės apie ieÅ¡kovo, atsakovo ir UAB „HRONAS“ sutampančius akcininkus, t. y., kad ieÅ¡kovas perleido prekes ir reikalavimo teises su ieÅ¡kovu susijusiai įmonei (per bendrus juridinių asmenų dalyvius) ir tokiu bÅ«du neteko turto, kuriuo galėjo bent iÅ¡ dalies patenkinti savo kreditorių reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančia ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal Å¡iÄ sutartį, tokios iÅ¡vados objektyviais duomenimis nepagrindė. Å i aplinkybė (dėl galimybės atsakovui atsiskaityti sutartyje numatytomis sÄ lygomis už gautas iÅ¡ ieÅ¡kovo prekes) apskritai nebuvo įrodinėjama bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis, jei sudarydamos sandorį jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kitų kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, ieÅ¡kovui UAB „CLEANPROLINE“ buvo žinoma, kadangi ieÅ¡kovas buvo skolingas kitiems kreditoriams, įskaitant savo darbuotojus. Apie tai, kad ginčijamu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, turėjo žinoti ir atsakovas.

CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatyta kreditoriaus interesus pažeidusių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo akcininkais buvo V. V., V. E., G. K., S. D., kuriems priklausė po 25 proc. ieškovo akcijų (1 t., 54 b. l.). Atsakovo akcininkais buvo V. E., V. V., G. K., kuriems priklausė po 26 proc. atsakovo akcijų, taip pat UAB „HRONAS“, kuriai priklausė 22 procentai atsakovo akcijų (1 t., 168-170 b. l.). Trečiojo asmens BUAB „HRONAS“ akcininkais buvo V. V., V. E., G. K. ir S. D., kuriems priklausė po 25 proc. šio asmens akcijų. Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens UAB „HRONAS“ akcininkais buvo tie patys asmenys:

V. V., V. E. ir G. K. (kuris taip pat buvo ir ieÅ¡kovo vadovas), kuriems bendrai priklausė po daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt procentų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „HRONAS“ akcijų. Taigi Å¡iuo atveju ir ieÅ¡kovo, ir atsakovo nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Trečiojo asmens G. K. skunde nurodoma aplinkybė, kad nei ieÅ¡kovo vadovas, nei kiti akcininkai ginčijamų sutarčių sudarymo metu kiekvienas atskirai neturėjo 50 proc. atsakovo akcijų, nesudaro pagrindo netaikyti minėtos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, nes tai, kad ne vienam atskirai, o trims juridinio asmens dalyviams priklausė daugiau kaip 50 proc. atsakovo akcijų, nepaneigia atsakovo nesÄ Å¾iningumo fakto, t. y. kad atsakovas žinojo ir turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeis ieÅ¡kovo kreditorių teises.

Ä®vertinus Å¡ių sandorių sudarymo, jų vykdymo aplinkybes, taip pat matyti, kad egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp to, kÄ atsakovas turėjo atlikti ieÅ¡kovui pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartį ir sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo į trečiuosius asmenis UAB „Bauhof LT“, AB „Lytagra“, UAB „Topo centras“ ir UAB „Ermitažas“ ir tarp to, kÄ ieÅ¡kovas gavo 2009 m. rugpjūčio 17 d. atlikus Å¡alių tarpusavio reikalavimų įskaitymÄ (gavo reikalavimÄ Ä¯ nemokiÄ UAB „HRONAS“).

Dėl visų ginčijamų sandorių sudarymo iÅ¡ esmės sumažėjo ieÅ¡kovo turto bei turtinių teisių, į kuriuos gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertė, o sumažėjusios vertės neužtenka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, kÄ parodo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ieÅ¡kovo bankroto byloje. Dėl ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo taip pat buvo sumažintos ieÅ¡kovo kreditorių galimybės gauti jų reikalavimo patenkinimÄ .Pripažinus ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis, jų pagrindu Å¡alių atliktas reikalavimų įskaitymas negalioja dėl to, jog nebelieka ieÅ¡kovo prieÅ¡prieÅ¡inės vienarūšės prievolės, kuri buvo įskaityta į atsakovo prievolę, t. y. nėra įskaitymo objekto.

Teisėjų kolegija, atsakydama į trečiojo asmens G. K. skundo argumentÄ dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimÄ nesilaikymo, sutinka, kad teismas, pripažindamas negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį į UAB „Ermitažas“, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje atskirai neįvardijo Å¡ios sutarties, jos turinį sudarančių sÄ lygų, kaip kitų ginčijamų sutarčių atveju. Tačiau vien dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti, kad teismas Å¡io sandorio apskritai neanalizavo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje „Dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 6 d., rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, dėl 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutarties“ nurodė, kad Å¡ios ginčijamos sutartys yra tapačios, todėl teismas dėl visų sutarčių sudarymo bendrai vertina CK 6.66 ir 6.67 straipsniuose nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ . Tai patvirtina ir teismo sprendime įraÅ¡yta perleistų pagal Å¡ias ginčijamas ir pripažintas negaliojančiomis sutartis reikalavimų bendra vertė, t. y. 436 685,40 Lt.

Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vados, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio sÄ lygos pripažinti negaliojančiais ne tik sandorius, kuriuos pripažino negaliojančiais pirmosios instancijos teismas, bet ir 2009 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Pakeičiant teismo sprendimÄ dėl 2009 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sandorio, šį sandorį pripažinus taip pat negaliojančiu, kyla bÅ«tinybė spręsti teisinių pasekmių klausimÄ .

Be to, apeliaciniuose skunduose tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo nurodo atitinkamus argumentus, kurių pagrindu praÅ¡o pripažinti nepagrįstomis teismo iÅ¡vadas, susijusias su restitucijos Å¡ioje byloje taikymu. Dėl restitucijos taikymo Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs dalį ginčijamų sandorių negaliojančiais, spręsdamas restitucijos klausimÄ nurodė, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės restitucijos atlikimo natÅ«ra bÅ«du.

TokiÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad ieÅ¡kovas, kaip bankrutuojanti įmonė, neturi prioriteto prieÅ¡ kitÄ bankrutuojančiÄ Ä¯monę ? atsakovÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti turtÄ natÅ«ra pažeistų atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ bei kreditorių teises ir teisėtus interesus. Dėl to teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti restitucijÄ natÅ«ra, perduodant ieÅ¡kovui prekes arba pas trečiuosius asmenis esančius pinigus už realizuotas prekes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba iÅ¡ viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos ? pagerėtų.

CK 6.146 straipsnyje įtvirtinti restitucijos atlikimo bÅ«dai. Restitucija paprastai atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai to neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju neegzistuoja sÄ lygos, kurios įgalintų restitucijÄ dėl ginčijamais sandoriais atsakovui perleistų ir iÅ¡likusių prekių taikyti ne natÅ«ra, o sumokant ekvivalentÄ pinigais, nes ta aplinkybė, kad abiem ginčijamų sandorių Å¡alims vėliau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nesudaro pagrindo keisti įprastÄ restitucijos bÅ«dÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei įprastai taikant actio Pauliana institutÄ . Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad tokiu atveju panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės atliekant restitucijÄ natÅ«ra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Ä®BÄ® 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ , todėl skolininko nepagrįstai perleistas turtas (daiktai, pinigai, turtinės teisės) grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais jos kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡kos nuostatos laikomasi teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad Ä®BÄ® esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiÅ¡kusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistÄ turtÄ (ar jo vertę) negali bÅ«ti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas.

Å is turtas (ar jo vertė) turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais yra svarbus turto iÅ¡ trečiojo asmens valdymo grÄ Å¾inimo skolininkui natÅ«ra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimÄ sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grÄ Å¾intino natÅ«ra daikto bÅ«kle ir galimybe tÄ daiktÄ grÄ Å¾inti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, prekėms, kurios yra iÅ¡likusios, netaikymas restitucijos natÅ«ra nepagrįstai suteiktų atsakovo kreditoriams pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorius, nes atsakovo kreditorių reikalavimai bÅ«tų tenkinami iÅ¡ turto, kuris buvo įgytas pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį (sandorius), o tokia situacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, dėl negaliojančiu pripažinto sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo nukentėtų bankrutuojančios įmonės (ieÅ¡kovo) kreditorių interesai.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas visas turtines teises, kurias jam perleido ieÅ¡kovas, įkeitė trečiajam asmeniui AB DNB bankui 2009 m. spalio 12 d. sutartinio įkeitimo lakÅ¡tu (1 t., 193-196 b. l.). Tačiau Å¡i aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos natÅ«ra. Nors bankas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad įkeitimo objekto grÄ Å¾inimas pradiniam savininkui neabejotinai sukeltų didelių nepatogumų, tačiau konkrečiai Å¡ių nepatogumų nedetalizuoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartinis turtinių teisių įkeitimas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nebuvo ginčijamas, o pagal CK 4.207 straipsnio 1 dalį įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus iÅ¡ įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo lakÅ¡tas buvo įregistruotas hipotekos registre, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Å i taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai įkeitimo objektas turtinės teisės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal bylos duomenis dalis ginčijamais sandoriais perleistų prekių yra iÅ¡likusios, t. y. egzistuoja galimybė negaliojančiais sandoriais perleistas prekes grÄ Å¾inti buvusiam savininkui, kad aplinkybė dėl fizinio prekių buvimo iÅ¡ esmės nebuvo ginčijama, nesant kitų duomenų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas iÅ¡imties tvarka netaikyti įprasto restitucijos bÅ«do, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, dėl iÅ¡likusių tokiais sandoriais perleistų prekių taikytina restitucija natÅ«ra, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo prekes, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 14. Dėl turto, kuris nėra iÅ¡likęs, priteistinas vertės ekvivalentas pinigais ? 595 528,86 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčijamas iÅ¡likusių prekių sÄ raÅ¡as, nurodytas ieÅ¡kinio priede Nr. 14, taip pat ieÅ¡kovo apskaičiuotas neiÅ¡likusių prekių vertės piniginis ekvivalentas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas 70 procentų, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė trečiajam asmeniui G.

K. 30 procentų (450 Lt) Å¡io turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, visiÅ¡kai patenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus, trečiajam asmeniui iÅ¡laidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos. Trečiasis asmuo G. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 420 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ir pridėjo dokumentÄ , patvirtinantį Å¡ios iÅ¡laidų sumos sumokėjimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkinamas, o trečiojo asmens G. K. apeliacinis skundas netenkinamas, šio asmens turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti taip pat nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ , rezoliucinę sprendimo dalį iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. liepos 30 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ buvo parduota prekių už 729 071,31 Lt, neįskaitant PVM.Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ perleista reikalavimo teisė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Bauhof LT“, įskaitant ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba sumokėti kainÄ .Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ perleista reikalavimo teisė į akcinę bendrovę „Lytagra“, įskaitant ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba sumokėti kainÄ .Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ perleista reikalavimo teisė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Topo centras“, įskaitant ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba sumokėti kainÄ .

Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ perleista reikalavimo teisė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Ermitažas“, įskaitant ir teisę reikalauti grÄ Å¾inti neparduotas prekes arba sumokėti kainÄ .Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „CLEANPROLINE“ perleista reikalavimo teisė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „HRONAS“, ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo.

Taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu:Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CLEANPROLINE“ iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 74 210 vienetų prekių, kurių bendra vertė 485 582,08 Lt (keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai ir 8 centai), neįskaitant PVM, iÅ¡vardytų pagal prekių sÄ raÅ¡Ä prie uždarosios akcinės bendrovės „CLEANPROLINE“ patikslinto ieÅ¡kinio pateiktame priede Nr. 14 (bylos 5 t., 152-175 b. l.).

Pridėti ieÅ¡kinio priedo Nr. 14 kopijÄ (prekių sÄ raÅ¡as su prekių verte – 24 lapai) prie teismo sprendimo ir nustatyti, kad ji yra sudėtinė teismo sprendimo dalis.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CLEANPROLINE“ iÅ¡ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ 595 528,86 Lt (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 86 centus). Priteistos 595 528,86 Lt sumos dydžiu pripažinti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CLEANPROLINE“ kreditorinio reikalavimo teisę atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos eksperimentinė langų gamykla“ bankroto byloje“.

Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė Gintaras Pečiulis                                                                                                                                    Vigintas Višinskis