dc067237-635e-4035-a4ad-173a6d41dd2a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-791/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00858-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 87; 121.18; 121.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4130-781/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekės ženklÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Valstybinio patentų biuro prekių ženklų ekspertizės 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimus bei Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2012 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-1478 ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovo prekių ženklÄ â€žTRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“.Nurodė, kad 2010 m. spalio 15 d. padavė paraiÅ¡kÄ Valstybiniam patentų biurui žodiniam figÅ«riniam keturių kalbų prekių ženklui „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ tarptautinės (Nicos) prekių ženklų klasifikacijos 29 ir 30 klasės prekėms registruoti.

Valstybinio patentų biuro prekių ženklų ir dizaino skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės sprendimu prekių ženklÄ buvo atsisakyta registruoti Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio ir Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 (toliau – Taisyklės) 114.2.1, 114.2.6 ir 114.2.7 punktų pagrindu. Pateikus prieÅ¡taravimÄ -praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės ir ženklo registravimo, 2012 m. kovo 15 d. sprendimu praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Valstybinio patentų biuro apeliacinis skyrius 2012 m. spalio 15 d. sprendimas apeliacijÄ atmetė. Ginčijamuose atsakovo sprendimuose nurodyta, kad pareikÅ¡tas žymuo neturi jokio skiriamojo požymio, tačiau, ieÅ¡kovo įsitikinimu, pareikÅ¡tas įregistruoti ženklas yra nestandartiniu Å¡riftu užraÅ¡ytas vienas žodinis žymuo „TRADICINĖ“. Prekių ženklÄ sudaro egzotiÅ¡kas keturių kalbų žodinis figÅ«rinis darinys su lietuvių kalbai nebÅ«dingais balsiais „Ā“ ir nebÅ«dingais dvibalsiais „OO“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė registruoti ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾ymenį „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ prekių ženklu, remdamasis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais. PraÅ¡omas įregistruoti prekių ženklu žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ tiek atliekant ženklo ekspertizę, tiek tikrinant eksperto sprendimo pagrįstumÄ atsakovo apeliaciniame skyriuje, buvo vertinamas toks, koks buvo pareikÅ¡tas registruoti, t. y. sudarytas iÅ¡ keturių žodinių elementų – žodis „TRADICINĖ“ pateikiamas lietuvių, latvių, estų ir rusų kalbomis, iÅ¡dėstytų keturiose eilutėse, vienas po kitu.

Visi žodiniai elementai užraÅ¡yti Å¡riftu, artimu standartiniam, skirtas 29 ir 30 Nicos klasifikacijos klasės prekėms žymėti. Teismas sutiko su atsakovu, kad žymuo ,,TRADICINĖ“ yra bÅ«dvardis, žyminti daikto ypatybę, kilęs iÅ¡ lotyniÅ¡ko žodžio „traditio“, kuris yra suprantamas ne tik lietuvių, bet ir kitoms kalboms. Žymenį vertinant registruojamų 29 ir 30 klasės prekių atžvilgiu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Atsižvelgdamas į prekes, kurioms registruojamas žymuo, teismas sprendė, jog vidutinis vartotojas jį suvoks kaip iÅ¡ kartos į kartÄ vartojamÄ , įsitvirtinusiÄ , nekintamÄ 29 ar 30 klasės prekę.Patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir įregistravus žymenį, ieÅ¡kovo prekės nebÅ«tų įmanoma atskirti nuo kitų, taip pat galinčių tapti tradicinėmis, prekių.

Žodžio „TRADICINĖ“ vertimas į latvių, estų ir rusų kalbas nesuteikia Å¡iam žymeniui skiriamojo pobÅ«džio, nes, atsižvelgiant į Lietuvos demografijÄ , Å¡ios kalbos yra plačiai paplitusios valstybėje ir pati žodžio lotyniÅ¡ka prigimtis suprantama eiliniam vartotojui. Ne lietuvių kalba paraÅ¡yti žodžiai negali bÅ«ti traktuojami kaip iÅ¡skirtinumÄ , originalumÄ suteikiantis elementas. Ä®vertinęs tai, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad toks žymuo negalės įgyvendinti prekių ženklui priskirtos funkcijos, t. y. atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog pareikÅ¡tas registruoti žymuo turėtų bent minimalų skiriamÄ jį požymį, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾ymenį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:PareikÅ¡tas prekių ženklu registruoti žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????” nėra tiesiog vienas žodis „tradicinė“, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog žymuo yra apraÅ¡omasis prekių atžvilgiu bendrinės kalbos bÅ«dvardis. Atsakovas pripažįsta, kad ginčo žymuo yra ne žodinis prekių ženklas, o žodinis-figÅ«rinis. Žymuo be žodinių elementų turintis bent minimalų grafikos (figÅ«rinį) papildomÄ elementÄ jau yra žodinis-figÅ«rinis ženklas.Skundžiamo sprendimo tekste atkartojamas atsakovo spėjimas kaip vartotojai traktuotų prekių ženklÄ , jei jis bÅ«tų registruotas, tačiau nėra reikalavimo, pareiÅ¡kiant registruoti prekių ženklÄ , pateikti įrodymus dėl ženklo bÅ«simo suvokimo iÅ¡ vartotojų pusės. Žodinis-figÅ«rinis žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????” nėra tiesioginė nuoroda į prekės ar prekių rÅ«Å¡ies pavadinimÄ , prekės pagaminimÄ , pagaminimo bÅ«dÄ , vietÄ , aplinkybes, laikÄ , receptÅ«rÄ ir pan.

Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir įregistravus žymenį, ieÅ¡kovo prekės nebÅ«tų įmanoma atskirti nuo kitų gamintojų. Tokia teismo iÅ¡vada bÅ«tų teisinga tik tuo atveju, jeigu pareikÅ¡tÄ Å¾ymenį sudarytų vienintelis žodis „tradicinė“. Vidutinis apdairus vartotojas bÅ«tų visiÅ¡kai pajėgus atskirti ieÅ¡kovo gaminius, žymimus prekių ženklu „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA????????? ”, nuo bet kurio kito gamintojo prekių, pažymėtų vien neregistruotu žymeniu „tradicinė“.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad papildomi nelietuviÅ¡ki žodiniai elementai negali bÅ«ti traktuojami kaip iÅ¡skirtinumÄ , originalumÄ suteikiantis elementas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Prekių ženkluose įprasta, kad tas pats žodis ženkle užraÅ¡omas įvairiomis kalbomis. Tokia ženklo struktÅ«ra paprastai skiriama kitakalbiams vartotojams. Žodžio vertimas į kitas kalbas ar transliteracija kitos abėcėlės raidėmis nesuteikia žymeniui iÅ¡skirtinumo ir originalumo.

Ženklo, sudaryto iÅ¡ žodžių, paraÅ¡ytų ne lietuvių kalba, vertimas ir transliteracija priskiriami prie bÅ«tinų duomenų, kurie turi bÅ«ti nurodyti ženklo apraÅ¡o dalyje, pateikiant paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo registracijos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žymuo „TRADICINĖ“ yra bÅ«dvardis, žymintis daikto ypatybę, suprantamas ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis. Atsižvelgiant į prekes, kurioms registruojamas žymuo, vidutinis vartotojas jį suvoks kaip iÅ¡ kartos į kartÄ vartojamÄ , įsitvirtinusiÄ , nekintamÄ 29 ar 30 klasės prekę.IeÅ¡kovas neįrodė, kad pareikÅ¡tas registruoti žymuo turi bent minimalų skiriamÄ jį požymį.

PareikÅ¡tas žymuo negalės įgyvendinti prekių ženklo funkcijos – atskirti vieno pareiÅ¡kėjo prekes nuo kitų gamintojų prekių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ 2010 m. spalio 15 d. padavė paraiÅ¡kÄ Valstybiniam patentų biurui prekių ženklui „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ registruoti, skirtÄ tarptautinės (Nicos) prekių ženklų klasifikacijos 29 ir 30 klasės (maisto produktai) prekėms žymėti.

Valstybinio patentų biuro prekių ženklų ir dizaino skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės sprendimu prekių ženklÄ buvo atsisakyta registruoti (61-62 b. l.). IeÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės ir ženklo registravimo, atsakovo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu praÅ¡ymas buvo atmestas (69-70 b. l.). Valstybinio patentų biuro apeliaciniam skyriui buvo paduota apeliacija, kuriÄ iÅ¡nagrinėjus 2012 m. spalio 15 d. priimtas sprendimas jÄ (apeliacijÄ ) atmesti (77-80 b. l.). Nustatyta, kad tiek Valstybinio patentų biuro prekių ženklų ir dizaino skyriaus sprendimais, tiek Apeliacinio skyriaus sprendimu atsisakymas registruoti prekių ženklÄ â€žTRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ buvo grindžiamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų bei Taisyklių 114.2.1, 114.2.6, 114.2.7 punktų pagrindu.Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl žymens „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ registracijos prekių ženklu 29 ir 30 klasės prekėms žymėti.

Apelianto teigimu, papildomi nelietuviÅ¡ki žodiniai elementai pateiktame įregistruoti žymenyje traktuotini kaip iÅ¡skirtinumÄ ir originalumÄ suteikiantis elementas, todėl jis (žymuo) gali bÅ«ti registruojamas kaip prekės ženklas.PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis prekių ženklÄ apibrėžia kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiÅ¡kai. Kad bÅ«tų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Reikalavimai prekių ženklams (kaip atsisakymo įregistruoti prekių ženklÄ pagrindai) įtvirtinti PŽĮ 6 bei 7 straipsniuose.Ženklo neatitiktis absoliutiems reikalavimas (absoliučių negaliojimo pagrindų buvimas) (PŽĮ 6 str.) reiÅ¡kia, jog toks žymuo apskritai per se (kaip toks) negali bÅ«ti saugomas iÅ¡imtinių teisių pagrindu, nes jis neturi esminės savybės – neatlieka prekių atskyrimo funkcijos; Å¡iuo atveju nėra aktualus prekių ženklo poveikis trečiųjų asmenų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006).

Prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi bÅ«ti vertinama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatinėjama tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamÄ prekių ženklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010).Nagrinėjamos bylos atveju aktualÅ«s du savarankiÅ¡ki absoliutÅ«s atsisakymo registruoti prekių ženklÄ pagrindai, numatyti PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose.

PŽĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.) bei žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laikÄ , pagaminimo bÅ«dÄ arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (PŽĮ 6 str. 1 d. 4 p.). Ä®statyme įtvirtintų reikalavimų prekių ženklams turinį padeda atskleisti Prekių ženklų registracijos taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyti vertinimo kriterijai.

Taisyklėse nustatyta, kad žymuo laikomas neturinčiu jokio skiriamojo požymio, jeigu toks žymuo negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų dėl to, kad apraÅ¡o prekes ar paslaugas žodžiu arba vaizdu (114.2.1 p.), sudaryti tik iÅ¡ visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų (114.2.6 p.), sudaryti tik iÅ¡ apraÅ¡omojo pobÅ«džio žodžių bei žinių apie prekę ar jos pagaminimÄ (114.2.7 p.)Nagrinėjamoje byloje praÅ¡omas įregistruoti prekių ženklu žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ sudarytas iÅ¡ keturių žodinių elementų, t. y.

žodis „TRADICINĖ“ pateikiamas keturiomis skirtingomis kalbomis – lietuvių, latvių, estų ir rusų kalbomis; žodžiai iÅ¡dėstyti keturiose eilutėse, vienas po kitu. Žodiniai elementai užraÅ¡yti didžiosiomis raidėmis, artimu standartiniam Å¡riftui ir yra skirti 29 ir 30 klasės prekėms žymėti. Kitų skiriamųjų požymių ar elementų Å¡iame ženkle nėra. Sutiktina, kad žymuo (žodis ar žodiniai elementai), turintis bent minimalų papildomÄ grafikos elementÄ , gali bÅ«ti laikomas prekės ženklu, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, to paties žodžio užraÅ¡ymas keturiomis skirtingomis kalbomis ar kitomis abėcėlės raidėmis (pvz., kirilica) nesuteikia praÅ¡omam įregistruoti žymeniui iÅ¡skirtinumo ar originalumo.

Sutiktina su atsakovu, kad tokia ženklo struktÅ«ra, t. y. žodžio vertimas į kitas kalbas paprastai skiriama kitakalbiams vartotojams.PraÅ¡omas registruoti žymuo yra bÅ«dvardis, žyminis daikto ypatybę, kilęs iÅ¡ lotyniÅ¡ko žodžio traditio ir yra suprantamas ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis. BÅ«dvardis „tradicinė“ yra padarytas iÅ¡ daiktavardžio „tradicija“, reiÅ¡kiančio tai, kas perduodama iÅ¡ kartos į kartÄ , iÅ¡laikoma (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000).

Atsižvelgiant į prekes, kurioms registruojamas žymuo (maisto produktai), vidutis vartotojas Å¡iuo žymeniu pažymėtÄ prekę suvoks kaip pagamintÄ laikantis tradicijų – tai, kas perduodama iÅ¡ kartos į kartÄ , iÅ¡laikyta istoriÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žodis „tradicija“ priskiriamas tarptautinių žodžių grupei (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001), todėl Å¡io žodžio reikÅ¡mė vidutiniam vartotojui suprantama ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis (nagrinėjamos bylos atveju – latvių, estų ir rusų).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad keturiomis skirtingomis kalbomis užraÅ¡ytas žodis neįtakoja vartotojų suvokimo įspÅ«džio, t. y. žymuo bus suvokiamas kaip tÄ pačiÄ prasmę turintis žodis „TRADICINĖ“, nesvarbu keliomis kalbomis jis bus užraÅ¡ytas.Taigi žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ perteikia tik tam tikrÄ apraÅ¡omojo pobÅ«džio informacijÄ , žinias apie prekę, t. y. kad ji (prekė) yra tradicinė, tačiau Å¡is žymuo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neįgyvendina prekių ženklo paskirties – atskirti vieno asmens prekes nuo kito asmens prekių.

Atsižvelgiant į tai, apeliantas neįrodė, kad pareikÅ¡tas registruoti žymuo turi bent minimalių skiriamųjų požymių, kurie galėtų identifikuoti 29 ir 30 klasės prekes, taip pat nepateikė įrodymų apie žymens „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ suvokimÄ tarp vartotojų. Sutiktina su apeliantu, kad teisės aktuose nėra reikalavimo, prieÅ¡ pareiÅ¡kiant registruoti prekės ženklÄ , pateikti įrodymus apie ženklo bÅ«simÄ suvokimÄ tarp vartotojų, tačiau apeliantas, teigdamas, jog vidutinis apdairus vartotojas bus visiÅ¡kai pajėgus atskirti jo gaminius, žymimus prekių ženklu „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????”, nuo bet kurio kito gamintojo prekių, pažymėtų vien neregistruotu žymeniu „tradicinė“, turėjo įrodyti Å¡iÄ faktinę aplinkybę (CPK 177-178 str.).

Minėta, jog tokių įrodymų apeliantas nepateikė.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sÄ voka „tradicinis“, kalbant apie maisto produktų gaminius, yra įtvirtinta tiek nacionaliniu, tiek ir Bendrijos lygmeniu. Tautinio paveldo produktų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis tradicinius gaminius apibrėžia kaip nemasinės gamybos amatininkų dirbinius, maisto gaminius, liaudies muzikos instrumentus ir kitus etninio materialaus paveldo gaminius, pagamintus iÅ¡ tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis ir iÅ¡saugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.

Tarybos Reglamente (EB) Nr. 509/2006 „Dėl žemės Å«kio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių“ registruotinas tradicinis gaminys apibrėžiamas kaip tradicinis žemės Å«kio produktas arba maisto produktas, kurio specifinės savybės Bendrijos pripažįstamos jį įregistruojant pagal šį reglamentÄ (Reglamento 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, prieinama iÅ¡vada, jog praÅ¡omu įregistruoti keturiomis skirtingomis kalbomis žymeniu „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ 29 ir 30 klasės prekėms (maisto produktų prekėms) gali bÅ«ti žymimi įvairių gamintojų produktai.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad kiekviena prekė, atitinkanti tradicinei prekei keliamus reikalavimus, gali pasivadinti tradicine, todėl įregistravus žymenį „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“, apelianto prekių nebÅ«tų galima atskirti nuo kitų, galinčių tapti tradicinėmis, prekių. Be to, teisėjų kolegijos sprendimu, apelianto ketinimas įgyti iÅ¡skirtines teises į žodį „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“, užraÅ¡ytÄ keturiomis skirtingomis kalbomis, sudarytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ kitų rinkos subjektų, besiverčiančių analogiÅ¡ka veikla, atžvilgiu.Minėta, jog remiantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laikÄ , pagaminimo bÅ«dÄ arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas.

Å iuo atveju žymenį „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ vertinant vidutinio vartotojo pažiÅ«riu, spręstina, jog praÅ¡omas įregistruoti žymuo apibÅ«dina tam tikro produkto pagaminimo bÅ«dÄ , t. y. kad produktas pagamintas pagal tradicinius gamybos bÅ«dus, iÅ¡saugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Taigi pareikÅ¡tas registruoti žymuo nurodo tik tam tikras gaminio ypatybes – kokybę ir pagaminimo bÅ«dÄ .Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog žymuo „TRADICINĖ TRADICIONĀLĀ TRADITSIOONILINE TPA?????????“ negalės įgyvendinti prekių ženklui priskirtos funkcijos atskirti vieno asmens prekes ir paslaugas nuo kito asmens prekių ir paslaugų ir tai sudaro absoliutų atsisakymo registruoti pareikÅ¡tÄ Å¾enklÄ pagrindÄ (PŽĮ 2 str. 1 d., 6 str. 1 d. 2 p., 4 p.).Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė prekių ženklų registravimÄ (atsisakymÄ registruoti) reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti ar keisti teisėtÄ ir apgrįstÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apelianto UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.Atsakovas Valstybinis patentų biuras bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė Nijolė PiÅ¡kinaitė