AS-525-473-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-473/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00190-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 55.2; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. T. ir G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. T. ir G. T. skundą atsakovams valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. T. ir G. T. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-993;

2) panaikinti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. V2-179 „Dėl nuovažos“;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 2-1698(51);

4) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę atlikti visus veiksmus dėl kelių Nr. 68-III-5 ir 30-III-5 techninio projekto, statybos leidimo parengimo, išdavimo ir įrengimo bei įpareigoti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susiekimo ministeriją atlikti visus veiksmus dėl nuovažos ir kelio ženklų techninio projekto, statybos leidimo parengimo, išdavimo ir įrengimo nuo krašto kelio Gargždai – Kretinga.

Taip pat pareiškėjai pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Nurodė, jog terminas skundui paduoti praleistas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (5.1.22)-A5-993 nenurodyta jo apskundimo tvarka, o iš 2012 m. vasario 7 d. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sprendimo Nr. V2-179 pareiškėjai suprato, jog ši institucija yra pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susiekimo ministerijos, todėl neteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos susiekimo ministeriją.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A7-301/2006, A7-100/2005, AS146-425/2010), pažymėjo, jog skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Nustatė, jog pareiškėjai 2012 m. sausio 12 d. prašymu dėl kelio statybos ties pareiškėjų žemės sklypais kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, o 2012 m. sausio 20 d. prašymu dėl nuovažos įrengimo kreipėsi į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“.

Sprendimas dėl 2012 m. sausio 12 d. pareiškėjų prašymo buvo įformintas Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-993. Sprendimas dėl pareiškėjų 2012 m. sausio 20 d. prašymo buvo įformintas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. V2-179, kuriame nurodyta administracinės procedūros sprendimo apskundimo tvarka. Kadangi tiek Klaipėdos rajono savivaldybės mero, tiek VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sprendimai buvo priimti 2012 metų vasario mėnesį, pareiškėjai, skundą dėl aukščiau nurodytų sprendimų panaikinimo paduodami 2012 m. gegužės 16 d., praleido įstatymo nustatytus terminus.

Pabrėžė, jog kadangi visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus, skelbiami viešai, asmenims turi būti žinomos teisės aktų, reglamentuojančių skundų padavimo teismui terminus ir tvarką, nuostatos, todėl pareiškėjų argumento, kad Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. vasario 23 d. sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, papildomai atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS14-279/2007), nepripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Konstatavo, jog pareiškėjai, būdami protingi, apdairūs ir rūpestingi, turėjo realią galimybę domėtis savo galimai pažeistų teisių gynimu ir skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-993 bei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. V2-179 panaikinimo paduoti nustatytu terminu.

Pabrėžė, jog kadangi VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. rašte Nr. V2-179 buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, prašymo argumentas dėl termino praleidimo priežasčių laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos nėra išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sprendimams ginčyti. Padarė išvadą, kad termino praleidimo priežastis yra pačių pareiškėjų neatidumas ir aplaidumas, kurie negali būti pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Nurodė, jog skundu ginčijamą sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2-1698(51), priėmė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kurios buveinė Gedimino pr. 17, Vilniuje, pareiškėjai su skundu turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Remdamasis ABTĮ 34 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS822-540/2010, AS822-451/2010), pažymėjo, jog kadangi apskundimo tvarkos neišaiškinimas viename iš ginčijamų administracinių aktų nelaikytinas kliūtimi asmeniui imtis aktyvių veiksmų, aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kita), o aplinkybė, jog pareiškėjai skundą padavė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai yra subjektyvus pareiškėjų apskundimo tvarkos suvokimas ir įsitikinimas, kad apskundimo tvarka naudojosi tinkamai, neatsižvelgiant į ABTĮ reglamentuotą administracinių aktų apskundimo tvarką ir terminus, darytina išvada, kad pagrindo teigti, jog pareiškėjams tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą sutrukdė objektyvios ir nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės, nėra.

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (5.1.22)-A5-993 nebuvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, dėl ko pareiškėjai padarė išvadą, kad šis sprendimas neskundžiamas. Nurodo, jog iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. V2-179 suprato, kad atsakovas atlieka tik rangovo funkciją ir yra pavaldus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Pareiškėjai, siekdami išspręsti ginčą neteismine tvarka, kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kurios priėmė sprendimą dėl atsisakymo panaikinti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sprendimą, nenurodydamos priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir tuo atimdami teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta administracinių teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali, nes nurodytų bylų aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Pabrėžia, jog sprendimai buvo apskųsti laiku, nepraleidus skundo padavimo terminų. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai 2012 m. gegužės 16 d. skundu kreipėsi į teismą, ginčydami Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (5.1.22)-A5-993, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. V2-179 „Dėl nuovažos“ bei Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 2-1698(51), taip pat prašydami įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus veiksmus. Kartu buvo pateiktas prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti terminus skundui paduoti, iš esmės motyvuojant tuo, kad nebuvo nurodyta akto apskundimo tvarka ir pareiškėjai nežinojo apskundimo tvarkos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai akivaizdžiai praleido skundo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (5.1.22)-A5-993 ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. V2-179 „Dėl nuovažos“ panaikinimo padavimo teismui terminą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Todėl šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido skundo padavimo teismui terminą, gali būti vertinamos kaip tokios, kurios yra objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Nustatyta, jog ginčijamame VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2012 m. vasario 7 d. rašte Nr. V2-179 aiškiai nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas, pareiškėjų pasirinkimu administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Kitaip tariant, šiame ginčijamame rašte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai tinkamai nepasinaudojo. Tuo tarpu teiginiai, kad pareiškėjai iš šio rašto turinio suprato, jog atsakovas atlieka tik rangovo funkciją ir yra pavaldus Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, vertintini kaip subjektyvūs ir negalintys paneigti aplinkybės, jog rašto apskundimo tvarką buvo konkrečiai įvardinta. Todėl vertintina, kad pareiškėjai, būdami nepakankamai rūpestingi ir nesivadovaudami nurodyta apskundimo tvarka, terminą praleido dėl subjektyvių, išimtinai nuo jų valios priklausiusių priežasčių ir byloje nėra pagrindo atnaujinti šį terminą.

Bylos medžiaga patvirtina pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. vasario 23 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-993 nebuvo konkrečiai įvardinta jo apskundimo tvarka. Nurodytu aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir specifines šios bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nurodytas aplinkybes vertinti kaip objektyvias, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias priežastis termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ženkliai, taip pat yra pagrindas sutikti su teismo pozicija, jog termino praleidimas ir nesavalaikis savo teisių gynimas šiuo atveju buvo nulemti pačių pareiškėjų pasirinkto elgesio varianto. Konstatuotina, jog pareiškėjai nepagrindė, jog terminą skundui paduoti jie praleido dėl svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skundas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 2-1698(51) neteismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o pareiškėjai, norėdami ginčyti šį aktą, gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, pateiktus argumentus, pareiškėjų skunde keliamus reikalavimus, sutinka su skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pastebėtina, jog pareiškėjai atskirajame skunde pagrįstai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi neišspręstas sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjams klausimas. Remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Taigi, konstatavus, kad skundą atsisakytina priimti, pareiškėjams turi būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, o pirmosios instancijos teismo nutartis atitinkamai keistina (žr., bylą Nr. AS575-577/2012).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų M. T. ir G. T. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti ir grąžinti pareiškėjui M. T. 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2012 m. gegužės 16 d. mokėjimo kvitą. Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė