dc05c8a1-a971-4ef0-ae93-5cc096bb6141 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1263-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02359-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V. ir pareiÅ¡kėjo atstovui Laimonui Jakui,atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: P. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–10), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 166–168, 169–179, t. II, b. l. 151–155) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – ir įsakymas Nr. P-841) 2, 3, 4 ir 5 p.;2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ ;3) priteisti už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. tarnybinį atlyginimÄ (vidutinis 1 dienos atlyginimas –160,71 Lt), butpinigius (210 Lt per mėnesį) ir maistpinigius (1 dienos suma –14,80 Lt);5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – ir LVAT) tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d.

įsakymo Nr. V-223 6.5. p. atitinka ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 28 str., 36 str.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – ir KAM, atsakovė) su juo buvo sudariusi terminuotÄ profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartį, kuri galiojo iki 2011 m. lapkričio 19 d., o 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ .

Nurodo, kad KAM neperkėlė jo į kitas pareigas ir skundžiamo įsakymo Nr. P-841 2 p. nutraukė su juo PKT sutartį ir iÅ¡leido iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ . Taip pat nurodė, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT) virÅ¡ininkas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadÄ praÅ¡ydamas apsvarstyti KPAT karių, kurie perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , perkėlimo į kitas pareigas klausimÄ .

Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti (toliau – ir Patariamoji komisija) 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 (toliau – ir protokolas Nr. RK-4) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui kraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų ir pasiÅ«lė jį iÅ¡leisti į atsargÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 (karininkų vertinimo lentelėje) buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl karininko skyrimo į kitas pareigas, tad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įvairias KAM institucijas, tačiau gavo tik biurokratinius, nemotyvuotus ir neargumentuotus atsakymus.

PareiÅ¡kėjo nuomone, KAM neieÅ¡kojo jokių galimybių, kad iÅ¡spręstų jo karo tarnybos tęsimo klausimÄ , nors pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, laisvų, jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigybių kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo. Atkreipė dėmesį, jog kitiems karininkams, sulaukusiems KASOKTÄ® 45 str. 4 d. 5 ir 6 p. nustatyto amžiaus, nuo kada jie iÅ¡leidžiami į atsargÄ , buvo pasiÅ«lyta pratęsti PKT sutartis, nors nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargÄ amžius, yra perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ ir laukia sprendimo, todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo pažeistos jo tiek piliečio, tiek ir kario teisės bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo, teisėtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai.Pasak pareiÅ¡kėjo, KAM be jokio teisinio pagrindo nutraukdama galiojančias profesinės karo tarnybos sutartį pažeidė pareiÅ¡kėjo lygiateisiÅ¡kumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensijÄ , nes Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nenumato kariams teisės į valstybinę pensijÄ , jei galiojanti tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių.PareiÅ¡kėjas rėmėsi KASOKTÄ® 13 str., kuris nustato, kad profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriÅ¡kai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose, taip pat Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

PareiÅ¡kėjo teigimu, remiantis KASOKTÄ® 2 str. 1 d., KPAT yra kraÅ¡to apsaugos sistemos dalis, todėl KAM neskirdamas pareiÅ¡kėjo į pareigas, ieÅ¡kant laisvų pareigų visos kraÅ¡to apsaugos sistemos mastu, bei nesilaikydamas su pareiÅ¡kėju sudarytos PKT sutarties 4 p. nuostatos, kad KAM įsipareigoja KASOKTÄ® nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka skirti karį į pareigas, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių principus, atėmė galimybę tarnauti kaip ir kitiems PKT kariams bei gauti valstybinę kario pensijÄ .Anot pareiÅ¡kėjo, KAM pažeidė KASOKTÄ® 41 ir 42 str. nuostatas, imperatyviai nurodančias kario skyrimo į pareigas sÄ lygas, bei su jomis susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus, ir todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjo į pareigas, be to, nutraukdama su juo PKT sutartį ir iÅ¡leisdama į atsargÄ pagal KASOKTÄ® 38 str., 2 d. 2 p., pareiÅ¡kėjo nuomone, KAM taip pat pažeidė KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Rotacijos ir perkėlimo apraÅ¡as) 13 ir 14 p. Pažymėjo, kad remiantis KASOKTÄ® 33 str. 2 d., karius į pareigas kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose skiria KraÅ¡to apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigÅ«nas, todėl atsakovo teiginiai, esÄ kariai galėjo bÅ«ti skiriami tik į KPAT, yra nepagristi. Taip pat nurodė, jog vadovaudamasi Patariamosios komisijos protokole Nr. RK-4 nurodytomis rekomendacijomis, KAM nusprendė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡leisti į atsargÄ ir nutarė, kad tolimesnė jo tarnybos eiga nebus svarstoma kituose komisijų posėdžiuose.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nors perkėlimas į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ atitinka KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 p. nuostatas, bet esant daugiau nei 19 pareigybių ir sukurtų laisvų pareigybių, Personalo ir socialinės saugos departamentas (toliau – ir PSSD), remdamasis PKT personalo rezervo nuostatų (toliau – ir Rezervo nuostatai) 12 p., privalėjo pateikti Patariamajai komisijai pasiÅ«lymus dėl pareiÅ¡kėjo paskyrimo į laisvas pareigybes, tačiau tokio pasiÅ«lymo nepateikė. PareiÅ¡kėjo nuomone, Patariamoji komisija protokole nepagrįstai nurodė, kad buvę KPAT karininkai neturėjo iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijos tam, kad bÅ«tų paskirti į kitas pareigas kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Nurodė, jog 2010 m. balandžio 9 d. buvo 27 laisvos pareigybės, 13 pareigybių buvo ir 2009 m. gruodžio 18 d., kai Patariamoji komisija nesprendė KPAT karininkų rotacijos klausimo, nors tame pačiame posėdyje buvo svarstoma dėl kituose padaliniuose tarnavusių PKT karių perkėlimo į naujas pareigas. Pareiškėjo teigimu, esant vienodoms aplinkybėms (karinis išsilavinimas ir kvalifikacija, tarnybos eiga ir patirtis, tarnybos atestatų, veiklos ir potencialo įvertinimai), atsakovė su juo elgėsi skirtingai nei su kitais PKT karininkais, t. y.

KPAT profesinės karo tarnybos karininkai buvo diskriminuojami kituose padaliniuose tarnaujančių PKT karių atžvilgių, o Patariamoji komisija nevykdė savo pareigų, nustatytų Rotacijos ir perkėlimo aprašo 4 p. bei 6 p.Pažymėjo, jog KASOKTĮ 46 str. suteikia atsakovui tik kai kuriais atvejais, esant poreikiui, pratęsti PKT sutartis kariams, kuriems suėjęs įstatymu nustatytas tarnybos amžius. Atkreipė dėmesį, jog karininkų, tarnaujančių virš įstatyme kariniam laipsniui nustatyto amžiaus, yra 150, tačiau neįvardytos priežastys, dėl kurių jie tarnauja toliau, todėl pareiškėjo nuomone, sutartys pratęsiamos pagal neaiškius kriterijus.

Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovė galėjo iÅ¡leisti į atsargÄ 8 PKT karius iÅ¡ minėtų 150 ir į jų vietÄ paskirti pareiÅ¡kėjÄ ir toks sprendimas bÅ«tų buvęs teisėtas, logiÅ¡kas, sÄ Å¾iningas, neprieÅ¡taraujantis KASOKTÄ® 46 str. nuostatoms. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo įdarbinti Lietuvos karo akademijÄ baigę kariÅ«nai, t. y. 40 asmenų, turinčių leitenanto laipsnį, o tai prieÅ¡tarauja Rotacijos ir perkėlimo apraÅ¡o 15 p., taigi atsakovė neteisėtai suteikė kariÅ«nams pirmumo teisę į profesinę karo tarnybÄ ir priėmė juos į tarnybÄ tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas dar nebuvo atleistas iÅ¡ tarnybos ir jo kandidatÅ«ra galėjo bÅ«ti svarstoma toms pareigoms, į kurias buvo paskirti kariÅ«nai.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo laipsnis skyrimo į pareigas metu buvo aukÅ¡tesnis už Lietuvos karo akademijos absolventų, todėl pareiÅ¡kėjo tarnybos patirtis ir kvalifikacija turėjo bÅ«ti įvertinti. Be to, net nebuvo svarstoma, ar pareiÅ¡kėjas galėjo užimti atlaisvintas karo akademijos absolventams pareigybes bei naujai sukurtas pareigybes kraÅ¡to apsaugos sistemoje. PareiÅ¡kėjo teigimu, sprendimo Nr. P-841 neteisėtumÄ Ä¯rodo ir tai, kad, pareiÅ¡kėjui vis dar esant PKT personalo rezerve, kasmetinėse atostogose ir dar nesant iÅ¡leistam į atsargÄ , tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek KPAT, tiek kraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnaujantys karininkai buvo skiriami į naujas pareigas vadovaujantis KASOKTÄ® 41 str. 1 ir 2 d., į kurias pareiÅ¡kėjo skyrimas nebuvo svarstomas.            PareiÅ¡kėjas taip pat pabrėžė, kad iki kol buvo iÅ¡leistas į atsargÄ , turėjo PKT statusÄ , todėl jam priklauso visos teisės ir pareigos, numatytos KASOKTÄ®, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute, Lietuvos Respublikos karo tarnybos statute, KAM ir KV įsakymuose ir atsižvelgiant į tai, KAM privalėjo siÅ«lyti visas esamas laisvas pareigybes užimti pareiÅ¡kėjui iki kol jis buvo iÅ¡leistas į atsargÄ 2010 m. rugsėjo 23 d.

Nurodė, kad nors atsakovė teigė neva ieÅ¡kojusi pareigų pareiÅ¡kėjui, tačiau pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡ viso siÅ«lytas į naujas KPAT pareigybes, buvo siÅ«lytas tik į vienÄ laisvÄ pareigybę KAS mastu iÅ¡ 77 buvusių, todėl pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, KAM pažeidė 2010 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. V-104, o esant nemotyvuotam ir nepagrįstam atleidimo iÅ¡ tarnybos įsakymui Nr. P-841, Å¡is aktas turėtų bÅ«ti panaikintas.Pabrėžė, kad negalima atleisti kario iÅ¡ profesinės karo tarnybos atgaline data, nors skundžiamu įsakymu Nr. P-841 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 2010 m. birželio 29 d.PareiÅ¡kėjo nuomone, KAM nurodoma diskrecijos teisė elementariai prieÅ¡tarauja pačios KAM 2010 m. vasario 3 d.

įsakymui Nr. V-104, kuriame buvo nustatyta atrankos į naujas KPAT pareigas tvarka, nustatyti kriterijai. Pažymėjo, kad nuo tada, kada, neužtikrindama Å¡io įsakymo įgyvendinimo, be jokio pagrindo ir nepagrįstai nepasiÅ«lė pareiÅ¡kėjo kaip kandidato į naujas KPAT ar KAS, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 9 str. 1 d. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad KAM vėliau nurodė visiÅ¡kai kitÄ atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindÄ , kurio nėra skundžiamame įsakyme, t. y. nurodė, kad esÄ pareigų nesiÅ«lė, kadangi pareiÅ¡kėjas neturėjo leidimo susipažinti su valstybės paslaptį turinčia dokumentacija.

Pasak pareiÅ¡kėjo, tikrinimas dėl su susipažinimo su įslaptinta informacija jam nebuvo nutrauktas, todėl gauti leidimÄ jam nebuvo jokių kliūčių. Pažymėjo, kad remiantis tokia pasikeitusia nepagrįsta KAM pozicija dėl neva nebuvusio leidimo susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atleistas kitu pagrindu, o tai nebuvo padaryta, nes pareiÅ¡kėjui nebuvo pareikÅ¡tas nepasitikėjimas. Teigia, jog buvo patikrintas ir de facto turėjo leidimÄ susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, kadangi bÅ«damas karininku vykdė pareigas.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog KASOKTÄ® nenumato PKT kariui apribojimo užimti pareigas neturint leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Kaip jau nurodyta, pareiÅ¡kėjas taip pat prašė stabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar KAM 2005 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. p. atitinka KASOKTÄ® 28 str., 36 str., nes pareiÅ¡kėjo nuomone, minėto įsakymo 6.5. p. yra neteisėta sÄ lyga, kuria pasinaudojusi atsakovė nereikalingus ir nepalankius karininkus atleidžia iÅ¡ tarnybos prisidengiant neva kvalifikacijos neatitikimu ar valstybės paslapties apsauga.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad yra atlikęs visas pareigas (prieÅ¡ingai nei atsakovė ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas), susijusias su tokio leidimo gavimu – užpildęs klausimynÄ .Atsakovė atsiliepimuose (t. I, b. l. 180–185, t. II, b. l. 64–67) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . KAM nurodė, kad Å¡ioje byloje reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos, tarnybos.

KAM nuomone, KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. nuostata ,,<....> (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų“ laikytina savarankiÅ¡ku kario atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 p. vykdant rotacijÄ PKT karys gali bÅ«ti perkeliamas dviem mėnesiams į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau neatsiradus laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, toks karys gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis minėta KASOKTĮ 38 str. 2 d. 2 p. nuostata.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad, vykdant kraÅ¡to apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktÅ«rÄ , steigiant naujus ir pan.), PKT kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Formuojant naujus dalinius (pvz., ryÅ¡ių batalionÄ ) ir pertvarkant kitus, negali bÅ«ti į kitas, naujas pareigas automatiÅ¡kai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų, pavyzdžiui, personalo darbo pobÅ«dį atliekantys kariai negali bÅ«ti perkeliami į kitas laisvas karines specialybes, nes tas naujas dalinys negalėtų atlikti keliamų užduočių ir funkcijų, o perkelti kariai negalėtų atlikti nustatytų funkcijų (pareigų).Atsakovė nurodė, kad KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius, kaip ir buvo numatyta teisės aktuose.

Atkreipė dėmesį, jog Å¡ias aplinkybes konstatavo ir LVAT 2011 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-1458/2011. KPAT struktÅ«riniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu – siekiant racionalizuoti KPAT organizacinę veiklÄ , administravimo funkcijas paskirstant mažesniam teritorinių padalinių skaičiui, todėl esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę spręsti pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimÄ pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p., o atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatyme numatytų procedÅ«rų ir tvarkos.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas apie galimÄ PKT sutarties nutraukimÄ buvo įspėtas du kartus.KAM nurodė, kad pareiÅ¡kėjo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas Patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. posėdyje. Å i Komisija, turėdama visÄ informacijÄ apie laisvas karių pareigybes visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti perkeltas (paskirtas) nėra, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, esÄ KAM nepatikrino, ar visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių laisvų pareigybių, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad iÅ¡ protokolo Nr. RK-4 matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiÅ¡kėjas) esančių karių, bet ir kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos dalinių personalo rezerve esančių karių kandidatÅ«ros buvo svarstomos ir siÅ«lomos į pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje. KAM nuomone, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, buvo atsižvelgta į visas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat ir į Å¡ioje normoje numatytÄ aplinkybę, kad „<...> (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų“.Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Patariamosios komisijos objektyvumo ir jos Protokolo Nr. RK-4 turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ minėto Protokolo Nr. RK-4 matyti, kad lentelėje yra pateiktas karių eiliÅ¡kumas balais, tačiau tai turi bÅ«ti suprantama, kad tai yra bendro pobÅ«džio karių vertinimas, nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigoms, jis gali bÅ«ti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukÅ¡tesnėje lentelės pozicijoje, gali bÅ«ti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančių pareigų. Pabrėžė, jog pagal KASOKTÄ® 42 str. ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į Patariamosios komisijos siÅ«lymus, netgi be Patariamosios komisijos svarstymo, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo karių rotacijos, todėl Patariamosios komisijos protokolas ir jos siÅ«lymai neturi bÅ«ti sureikÅ¡minti.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su jų nepaskyrimu į pareigas ir kitų karių paskyrimu į pareigas, atsakovas pažymėjo, kad kario atleidimas iÅ¡ tarnybos ir kario paskyrimas į pareigas yra skirtingi dalykai, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos.

Pažymėjo, kad tai patvirtina ir teismų praktika. Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėjo argumentai, esÄ atsakovė, vadovaudamasi PKT sutarties 4 p., KASOKTÄ® 41 ir 42 str. bei Rotacijos ir perkėlimo apraÅ¡u privalėjo pareiÅ¡kėjÄ paskirti į pareigas, yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos dalyku. Nurodė, jog su pareiÅ¡kėju sudarytos PKT sutarties 1 ir 5 p. nustatyta, kad karys (pareiÅ¡kėjas) įsipareigoja nustatytÄ laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTÄ®, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario pareigas, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui.

Rotacijos ir perkėlimo apraÅ¡o 13 ir 14 p. nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes Å¡ie punktai gali bÅ«ti taikomi tada, kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siÅ«lomas konkrečias pareigas. Nurodė, kad pagal patvirtintas KraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir Kariuomenės transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių, siekiant sudaryti sÄ lygas priimti į kariuomenę daugiau PKT eilinių karių.

Tokiu bÅ«du keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimÄ Ä¯ tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pagal Å¡iuos teisės aktus kasmet laipsniÅ¡kai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių karių skaičius. PareiÅ¡kėjas priklauso karininkų kategorijai ir negali bÅ«ti skiriamas į eilinio kario laipsnio pareigybę. Taigi logiÅ¡ka, kad nagrinėjamu atveju sumažinus karininkų skaičių KPAT tokiu atveju tuo pačiu sumažėjo karininkų skaičius ir visoje KAS, nes KPAT yra Å¡ios sistemos sudėtinė dalis.

Atsakovė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-825/2000), kurioje teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. reguliavimo dalykÄ ir Å¡iÄ teisės normÄ aiÅ¡kinant sisteminiu požiÅ«riu, jos taikymui pagrindÄ sudaro atitinkamai profesinės karo tarnybos karių ar karių savanorių skaičiaus sumažinimas, bÅ«tent tos kategorijos karių skaičiaus sumažinimas. Pagal KASOKTÄ® 41 str. pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti paskirti į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejais į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais bÅ«tina sÄ lyga yra kvalifikacija.Dėl aplinkybės, kad KAS tarnauja kiti įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, tačiau tarnyba Å¡iems kariams yra pratęsta, KAM paaiÅ¡kino, jog KASOKTÄ® 45 str. 6 d. nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ karinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , gali bÅ«ti iÅ¡leidžiami į atsargÄ sukakę 55 metus.

Tai reiÅ¡kia, kad PKT kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, numatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 d., tačiau atitinkantys Å¡io įstatymo 45 str. 6 d. numatytas sÄ lygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Be to, pagal KASOKTÄ® 46 str. KraÅ¡to apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukÅ¡tesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio Å¡io įstatymo 45 str. 4 d. nustatytÄ amžių, profesinę karo tarnybÄ .

Taigi, PKT kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius pagal minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti kraÅ¡to apsaugos sistemoje.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų skundÄ (t. II, b. l. 64–67, 68–69) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas P. V. prašė skundÄ tenkinti praÅ¡ymÄ , remdamasis skunde nurodytais argumentais (t.

II, b. l. 187–200). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas Laimonas Jakas prašė tenkinti skundÄ , remdamasis jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 189–200). Papildomai nurodė, kad KAM pažeidė 2010 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. V-104, kurį įvykdžius pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti atleistas. Be to, pareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, leidimo dirbti su informacija, turinčia žymÄ slaptai ar konfidencialia, neturėjimas neturi bÅ«ti siejamas su kvalifikacija, atkreipė dėmesį, kad kiti į pareigas paskirti asmenys tokių leidimų taip pat neturėjo.

Pažymėjo, kad atsakovė nėra įpareigota siÅ«lyti pareigas Karo akademijos absolventams, o pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsakovė tokiÄ pareigÄ turėjo, todėl nepaskyrus pareiÅ¡kėjo į pareigas, į kurias buvo paskirti akademijos absolventai, buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas.Teismo posėdžio metu atsakovės KAM atstovas Vincas Zaliauskas prašė skundo netenkinti, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais (t. II, b. l. 185–200). Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo atitinkamos kvalifikacijos (kalbos mokėjimas, iÅ¡silavinimas) laisvoms pareigoms užimti.

Atkreipė dėmesį, jog ir LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog didesnis turimų balų skaičius negarantuoja, kad asmuo bus paskirtas į laisvas pareigas. Atkreipė dėmesį, kad perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas yra skirtingi dalykai.Pažymėjo, kad galbÅ«t pareiÅ¡kėjas ir buvo priimtas dirbi be leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad buvo atleistas neteisėtai.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (t.

II, b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas joks Lietuvos kariuomenės aktas ar veiksmas, o teismo sprendimas nesukeltų teisių ir pareigų, pateikė praÅ¡ymÄ viso proceso pirmosios instancijos teisme metu bylÄ nagrinėti Lietuvos kariuomenei nedalyvaujant (t. II, b. l. 7). Skundas atmetamas.Nagrinėjamo ginčo dalykas – KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ, kuriuo atsakovė nutraukė PKT sutartį ir iÅ¡leido vyr. ltn.

P. V. į atsargÄ , teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos Vilniaus karo prievolės centro teritorinio Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotoju, turėjo vyresniojo leitenanto karinį laipsnį, pagal PKT sutarties 1 p. pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybÄ iki 2011 m. lapkričio 19 d., tačiau pagal Å¡ios sutarties 6 p. KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus 1 p. nustatytam laikotarpiui (t.

I, b. l. 100–101). KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394, vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d., 42 str. 2 d. 1 p., pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (t. I, b. l. 64–65 abi lapo pusės). Pažymėtina, jog sprendimo perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikinÄ jį rezervÄ pastarasis neskundė, praÅ¡ymo perkelti į kitas pareigas taip pat nepateikė.PareiÅ¡kėjui buvo įteikti praneÅ¡imai, kad vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p., KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. V-1161 ir 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-649 su pareiÅ¡kėju sudaryta PKT sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (t. I, b. l. 102, 103).Patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. protokolinio sprendimo Nr. RK-4 2.24.22 p. konstatuota, kad kraÅ¡to apsaugos sistemoje nesant pareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų pareiÅ¡kėjÄ siÅ«loma iÅ¡leisti į atsargÄ (t.

I, b. l. 16–19).Lietuvos kraÅ¡to apsaugos ministras 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ, vadovaudamasis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p., 45 str. 1 d., 59 str. 1 d., KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 175 str. bei Patariamosios komisijos iÅ¡vada, kad Lietuvos kariuomenėje ir kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, nutraukė pareiÅ¡kėjo PKT sutartį ir iÅ¡leido jį į atsargÄ 2010 m. birželio 29 d., nukeliant atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (t.

I, b. l. 71, 99).KASOKTÄ® 38 str. 2 d. (1–13 p.) nurodyti atvejai, kuriais profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia. Nagrinėjamam ginčui aktualus KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. numatytas atvejis – kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.LVAT dėl KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos:

1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sÄ lygos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal KASOKTÄ® 21 str. 2 d. kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenės veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTÄ® 42 str. 1 d. įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Taigi KASOKTÄ® numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarkÄ negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTÄ® tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 p. reikalavimÄ atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas.

Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2681/2011; 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-2711/2011; 2011 m gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-2914/2011; 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2913/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3525/2011).

Pagal KASOKTĮ 45 str. 1 d., kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 str. numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 d., arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.KASOKTĮ 59 str. 1 d. nustatyta, kad darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Profesinės karo tarnybos kario praÅ¡ymu arba tiesioginio jo vado (virÅ¡ininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali bÅ«ti suteikiamos dalimis, tačiau viena iÅ¡ dalių negali bÅ«ti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 175 str. atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo (iÅ¡skyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datÄ .

Tokiu atveju atleidimo iÅ¡ darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.Nustatyta, kad įgyvendindamas bendrÄ karo prievolės administravimo reformÄ , Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. (t. II, b. l. 94, 95–98). Lyginant su ankstesniu pareigybių sÄ raÅ¡u, Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iÅ¡ viso buvo patvirtintos 88 naujos pareigybės (iÅ¡ jų, karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jaunesnysis karininkas bei turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, nagrinėjamam ginčui aktualus KPAT karininkų pareigybių sumažinimas (vietoj 88 paliktos 22 pareigybės). Taigi matyti, kad KPAT sumažėjo ne tik vyresniojo leitenanto kategorijai priskirtų profesinės karo tarnybos karių skaičius, bet ir visų kitų Å¡ios institucijos karių skaičius. Nors dalis KPAT teritorinių padalinių buvo panaikinti, tačiau pagal pakeistÄ KPAT struktÅ«rÄ liko Vilniaus Karo prievolės centro teritorinis Vilniaus skyrius, kuriame dirbo pareiÅ¡kėjas, tačiau vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta.Ä®sakymo Nr. V-1161 įgyvendinimo priemonės buvo numatytos KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“, kuriame nurodyta pakeisti nuo 2010 m. balandžio 15 d. KPAT darbo organizavimÄ nutraukiant dalies KPAT teritorinių skyrių veiklÄ perduodant jų teises, pareigas ir turtÄ kitiems kraÅ¡to apsaugos sistemos padaliniams (1 p.); sudaryta KPAT darbo organizavimo pakeitimo komisija (toliau – ir Pakeitimo komisija) (2 p.); patvirtintas KPAT darbo organizavimo pakeitimo planas (3.1 p.) ir KPAT personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡as (toliau – ir KPAT personalo atrankos apraÅ¡as) (3.2 p.) (t.

II, b. l. 99–100). Pagal KPAT personalo atrankos apraÅ¡Ä Pakeitimo komisijai buvo pavesta, vadovaujantis Å¡io apraÅ¡o 5 p. nurodytais principais, atlikti atrankÄ Ä¯ pareigas KPAT pagal naujÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä ; sudaryti sÄ raÅ¡us asmenų, kurie nebuvo atrinkti į pareigas KPAT pagal personalo grupes (tarp jų – jaunesniųjų karininkų ir majorų grupę) ir perduoti sÄ raÅ¡us atitinkamoms atrankos į pareigas komisijoms (apraÅ¡o 1.1 p.). Minėto apraÅ¡o 1.2 p. nurodyta, kad Atrankos į pareigas komisijos atrenka KPAT tarnaujančius ir dirbančius asmenis į pareigas kitose KAS institucijose ir jų padaliniuose;

įvertina kuriems asmenims nėra galimybių pasiÅ«lyti pareigų KAS ir perduoda atrankos protokolus personalÄ administruojantiems padaliniams, kurie apraÅ¡o 1.3 p. nustatyta tvarka pagal kompetencijÄ inicijuoja procedÅ«ras dėl asmenų perkėlimo į kitas pareigas, laikinÄ jį PKT rezervÄ arba asmenų atleidimÄ iÅ¡ pareigų ir iÅ¡leidimÄ Ä¯ atsargÄ . KPAT personalo atrankos apraÅ¡o 8 p. buvo nustatyta, kad likę neatrinkti PKT kariai nuo 2010 m. balandžio 15 d. yra iÅ¡leidžiami į atsargÄ arba perkeliami į laikinÄ jį PKT karių rezervÄ .

KPAT personalo atrankos apraÅ¡e buvo nustatyti atrankos principai (5 p.), pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai. Prioritetinis principas – Pakeitimo komisijos atliktas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iÅ¡ kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. Kaip matyti iÅ¡ Kandidatų, atrenkamų į naujos struktÅ«ros KPAT sÄ raÅ¡o (t. II, b. l. 41–55), pareiÅ¡kėjas ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: karinį laipsnį; valstybės tarnautojo kategorijÄ ; dabartinę tarnybos vietÄ ; amžių; iÅ¡silavinimÄ ; pirmumo teisę pagal DK 135 str. 1 d.; baigtus karjeros kursus; turimÄ karinę specialybę; likusį tarnauti laikÄ , iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTÄ® nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensijÄ ;

PKT sutarties galiojimo terminÄ ; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimÄ per paskutinius dvejus metus; PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimÄ , tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose. IÅ¡ Pakeitimo komisijos 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 17KL-6 matyti, kad Pakeitimo komisija atliko KPAT karių, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo, atitinkamÄ vertinimÄ ir neatrinko pareiÅ¡kėjo į naujÄ KPAT struktÅ«rÄ ir pateikė sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä Patariamajai komisijai (t.

I, b. l. 122–123 abi lapo pusės). Kaip matyti iÅ¡ minėto sprendimo, Patariamajai komisijai buvo taip pat pateiktas ir sÄ raÅ¡as karininkų, kurie buvo atrinkti į aukÅ¡tesnio lygmens pareigas. Pažymėtina, jog kaip nurodė LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-3525-11, atsakovo plati diskrecija lemia tai, kad į laisvas pareigas karys paskiriamas vertinant iÅ¡imtinai jo profesinę kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ , kriterijai, kurie reikÅ¡mingi panaÅ¡iais atvejais valstybės tarnyboje, darbo sutartiniuose santykiuose, pvz., darbo stažas, iÅ¡laikytinių skaičius, prieÅ¡pensinis amžius kariui bei kitokios specialios garantijos, nagrinėjamo ginčo atveju negali bÅ«ti taikomi, nesuteikia pranaÅ¡umo užimti pareigas, kurioms esant laisvoms karys negalėtų bÅ«ti atleistas dėl karių skaičiaus sumažinimo.

Atsižvelgiant į specifinę karo tarnybos santykių sritį, iÅ¡imtinai profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos kriterijų taikymas negali bÅ«ti vertinimas kaip asmenų diskriminacija pagal kitus kriterijus, kurie, kaip pažymėta aukščiau, nėra teisės aktais numatyti taikyti.Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl neatrinktų karių sÄ raÅ¡o konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų pareiÅ¡kėjui) nėra jų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų (t.

I, b. l. 61–63 abi lapo pusės). Kaip jau minėta, nuo 2010 m. balandžio 15 d. įsigaliojus naujam pareigybių sÄ raÅ¡ui 51 KPAT karys (tarp jų – pareiÅ¡kėjas) buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (KASOKTÄ® 41 str. 1 d.) (t. I, b. l. 64–65 abi lapo pusės). Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtintais Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatų (toliau – ir Rezervo nuostatai) 4 p., į rezervÄ kariai privalo bÅ«ti perkelti KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 2 ir 8 p. bei 42 str. 8 d. nustatytais atvejais.

Kitais KASOKTÄ® 42 str. numatytais atvejais kariai į rezervÄ gali bÅ«ti perkelti Å¡ių nuostatų 5 p. nurodytų asmenų sprendimu. Pagal Rezervo nuostatų 7 p. perkelti į rezervÄ kariai turi bendrÄ sias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas. Kariams galioja statutų reikalavimai ir KASOKTÄ® numatyti apribojimai. Pagal KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 p. profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ vykdant rotacijÄ , perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 1 d., 42 str. 2 d. 1 p., KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo perkeltas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad konkrečiu atveju atsakovas pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir perkėlė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ rezervÄ , tuo pačiu suteikdamas pareiÅ¡kėjui papildomas socialines garantijas nurodytu laikotarpiu, nors pareigos tai daryti atsakovas neturėjo.

Be to, kaip matyti, pagal KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 p. atsakovas jau po 2010 m. birželio 15 d. turėjo teisę atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų. Nustatyta, kad Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdyje, vadovaudamasi KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡u (2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-498 redakcija) atliko karininkų kandidatÅ«rų vertinimÄ pagal minėto ApraÅ¡o 15 p. nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukÅ¡tesnių vadų iÅ¡vadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobÅ«džio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimÄ ; turimÄ karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius).

IÅ¡ pateiktos prie Å¡io protokolo karininkų vertinimo lentelės (1 priedas) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394, buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (51 karys, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas), taip pat kai kurie Sausumos pajėgų karininkai. Kai kuriuos laikinojo PKT personalo rezervo karius, tarnavusius KPAT, buvo pasiÅ«lyta perkelti į kitas pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje, tačiau pareiÅ¡kėjas pateko į 37 asmenų sÄ raÅ¡Ä dėl kurių Patariamoji komisija nustatė, kad Å¡iems karininkams KAS nėra jų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų ir pasiÅ«lė iÅ¡leisti juos į atsargÄ (t.

I, b. l. 16–19). PareiÅ¡kėjo teigimu, protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 (karininkų vertinimo lentelėje) buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl karininko skyrimo į kitas pareigas. Kaip matyti iÅ¡ Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 priedo (lentelės), pareiÅ¡kėjo veikla buvo įvertinta gerai, nors, kaip matyti iÅ¡ profesinės karo tarnybos karininko atestato (t. I. b. l. 150–151), 2010 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kėjo P. V. veikla buvo įvertinta labai gerai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nepagrįstai buvo nesuteiktas 1 papildomas balas, tačiau taip pat konstatuoja, kad nėra duomenų, jog Å¡i aplinkybė bÅ«tų turėjusi įtakos pareiÅ¡kėjo atrankai.

Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-3491-11, KASOKTÄ® 41 str. įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kad atitinamÄ laipsnį turintis PKT karys gali bÅ«ti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimÄ laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi atitinkamoms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali bÅ«ti atrinkti tik atitinkamÄ kvalifikacijÄ (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai.

Tačiau KASOKTÄ® įtvirtinta KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės diskrecija nutraukti PKT sutartį ir iÅ¡leisti PKT karį į atsargÄ (KASOKTÄ® 38 str. 2 ir 4 d., 39 str., 45 str.), kai ja naudojamasi atliekant atitinkamus struktÅ«rinius pertvarkymus (mažinant karių skaičių, pertvarkant dalinį, tarnybÄ ar kitÄ KAS institucijÄ ) ir yra karių konkurencija į laisvas pareigybes, be jau minėto karių laipsnių ir pareigų derinimo principo, turi bÅ«ti pagrįsta motyvuotu kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiu atitinkamu laikotarpiu (atsižvelgiant į KAS priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ bei plėtros prioritetus ir pan.) spręsti kokių kategorijų (specialybių) kariai reikalingi tuo konkrečiu laikotarpiu.

Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį. Kaip matyti iÅ¡ naujojo KPAT pareigybių sÄ raÅ¡o (t. II, b. l. 95–98), pareigÅ«nams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. IÅ¡ PKT vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sÄ rašų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, RyÅ¡ių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, RyÅ¡ių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryÅ¡ių technikos priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, AprÅ«pinimo kuopa, Vadovybė) (t.

II, b. l. 3, 4–5). Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ â€“ yra baigęs Vilniaus pedagoginį universitetÄ ir įgijęs mechanikos inžinieriaus (mokytojo) specialybę, taip pat mokėsi Vilniaus 3–ojoje statybininkų mokykloje, kurioje įgijo staliaus, tinkuotojo dažytojo kvalifikacijÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat yra baigęs vadų kursus, Asmenybės galimybių ir vidinių rezervų atskleidimo kursus, Verbavimo komunikacijos įvadÄ bei Å audyklų valdymo bei taktinio kovinio Å¡audymo kursus. 2007 m. rugsėjo 20 d.

– 2008 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjas buvo įvertintas labai gerai, 2008 m. rugsėjo 20 d. – 2009 m. rugsėjo 20 d. – gerai. Anglų klabos mokėjimo lygis (pagal ALCPT (ECL)) 78 (t. II, b. l. 54).Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į Å¡ias laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu.

Be to, pagal Å¡ių pareigybių reikalavimus, asmenys norėję užimti minėtas pareigas, turėjo turėti leidimÄ dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, kurio pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu momentu dar neturėjo.PareiÅ¡kėjo nuomone, jis galėjo užimti tokias pareigybės KPAT: Panevėžio centro virÅ¡ininko, Klaipėdos centro virÅ¡ininko, Komplektavimo organizavimo skyriaus vyr. specialisto, Alytaus skyriaus vedėjo, Kauno skyriaus vedėjo, Kauno skyriaus vyr. specialisto, Vilniaus skyriau vyr. specialisto, Panevėžio skyriaus vedėjo, TelÅ¡ių skyriaus vedėjo, Klaipėdos skyriaus vyr. specialisto, Komplektavimo organizavimo skyriaus vyr. specialisto (t.

II, b. l. 160–161). Teismo vertinimu Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau minėta, patvirtinus naujÄ KPAT struktÅ«ra pareigybių kariams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį KPAT nebeliko. Pagal KASOKTÄ® 41 str. 2 d. atskirais kraÅ¡to apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sÄ lygomis karys gali bÅ«ti paskirtas eiti vienu laipsniu aukÅ¡tesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, kraÅ¡to apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.

Teismo vertinimu, Å¡iose įstatymo nuostatose įtvirtinta kraÅ¡to apsaugos ministro teisė, o ne pareiga karį skirti į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes ar žemesnes pareigas, todėl KAM taip pat neprivalėjo ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjui ir vienu laipsniu aukÅ¡tesnių ar žemesnių jo kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.Teismo vertinimu, laisvos pareigybės nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 31 d. nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualios, kadangi, nors įsakymu Nr. P-841 2 p. pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos diena buvo nukelta į kitÄ dienÄ po kasmetinių atostogų dienos, tačiau PKT sutartis su juo buvo nutraukta 2010 m. birželio 29 d.

PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad negalima atleisti kario iÅ¡ profesinės karo tarnybos atgaline data, tuo tarpu, skundžiamu 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-841 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 2010 m. birželio 29 d.Pažymėtina, jog pagal LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 suformuluotÄ taisyklę, ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p. nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Taigi Å¡iuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Siekiant atsakyti į šį klausimÄ , manytina, turėtų bÅ«ti vertinamos visos faktinės bylos aplinkybės, inter alia visa procedÅ«ros eiga (LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). ProcedÅ«rinį pažeidimÄ , jog skundžiamu 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-841 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 2010 m. birželio 29 d., teismas vertina kaip formalų, nes, kaip nustatyta, su pareiÅ¡kėju PKT sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta jau po 2010 m. birželio 15 d., be to, atleidimo iÅ¡ tarnybos diena buvo nukelta į kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos, todėl faktiÅ¡kai Å¡iuo pažeidimu pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo suvaržytos ar kaip nors apribotos.Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai savo atleidimÄ iÅ¡ karo tarnybos sieja su tuo, kad kraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnauja įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, tačiau tarnyba jiems toliau tęsiama.

Pažymėtina, kad KASOKTÄ®, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sÄ lygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ .Taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodė LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-2681-2011, pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti taikomos profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarka, nes pareiÅ¡kėjas buvo atleidžiamas iÅ¡ karo tarnybos, o ne rotuojamas. PareiÅ¡kėjo perkėlimas į laikinÄ profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ taip pat jam nesuteikė papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiÅ¡kėju karo tarnybos sutartį.Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ 2, 3, 4 ir 5 p. yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dėl KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. p. atitikties KASOKTÄ® 28 str., 36 str. teismas pažymi, kad Å¡is praÅ¡ymas nėra susijęs su nagrinėjama byla (ABTÄ® 111 str. 2 d. 1 p.), kadangi skundžiamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ priėmimo pagrindu nebuvo pareiÅ¡kėjo nurodytas 2005 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-223, todėl pastarasis atmetamas. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės ir į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                        Teisėja                                                                                                              Milda Vainienė