dc055ee3-69e4-4040-8815-f3b7ca0c0ac5 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-517-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02157-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2; 3.3.4.2.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (pareiÅ¡kėjos) D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2844-1081/2022.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2021 m. sausio 25 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų sprendimu pareiÅ¡kėjos D. J. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo buvo atmestas. PareiÅ¡kėja D. J. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais.

Nurodė, jog po teismo sprendimo 2021 m. sausio 25 d. priėmimo, pareiÅ¡kėja iÅ¡ archyvo gavo naujų raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su nuosavybės teisės į žemę patvirtinimu, kurie visų įrodymų visumoje paneigia teismo iÅ¡vadas ir rodo, kad padarytos aiÅ¡kios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atstatymo, taikymo klaidos, todėl yra pagrindas atnaujinti procesÄ byloje.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , kuriame su praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad nacionalizacijos metu ginčo žemės sklypÄ valdė ne tėvai D. E. ir E. E., o jų sÅ«nus D. E., ir, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai neįrodo prieÅ¡ingo fakto. Taip pat pažymėjo, kad savo sprendime teismas iÅ¡samiai ir argumentuotai pasisakė dėl teismų sprendimų prejudidinės galios ir suinteresuotas asmuo su Å¡iais teismo argumentais visiÅ¡kai sutinka.

Atsižvelgiant į tai laiko, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo praÅ¡o atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos D. J. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-108-1139/2021 atmestas.

4. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje, kurioje pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ , buvo priimtas 2021 m. sausio 25 d. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuris 2021 m. birželio 2 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, todėl 2021 m sausio 25 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m birželio 2 d. Nuo Å¡ios datos turtėtų bÅ«ti skaičiuojamas ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikimo terminas.

Tačiau kaip jau minėta, proceso atnaujinimas Å¡iuo pagrindu yra galimas tik tuo atveju, jei teismo baigiamasis aktas byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, o nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pasinaudojo teismo sprendimo patikra instancine tvarka, todėl pareiÅ¡kėja ne tik praleido terminÄ praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikimo terminÄ , bet procesas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti atnaujinamas ir dėl to, kad teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

5. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, jog naujai surasti ir teismui teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai duoda pagrindÄ tvirtinti, jog nors 1938 m. spalio 30 d. D. E. ir jo sutuoktinės E. E. buvo pasiraÅ¡ytas žemės perleidimo sÅ«nui E. D. sandoris, tačiau jis nebuvo įgyvendintas, nes sandoris iki žemės nacionalizacijos nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neįgijo juridinės galios, ir, kad Å¡ie įrodymai vertinant juos su ankstesniais įrodymais, kad 1945-1949 m.

žemę valdė E. E., mokėjo už jÄ valstybės nustatytus mokesčius, kad dalis žemės buvo perduota kitam žemės savininkui, patvirtina, jog ginčijamos žemės savininkai iki nacionalizacijos buvo E. D. ir jo žmona E. E., o ne jų sÅ«nus D. E., neatitinka pirmiau aptartų įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme kriterijų (CPK 185 straipsnis).

6. Teisme buvo tiriamos tiek kitų teismų nustatytos aplinkybės, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2016 m. gegužės 16 d. sprendime priimtame administracinėje byloje Nr. I-772-621/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-57-492/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. P-57-552/2018, nustatytos faktinės aplinkybės, jog žemės nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. liepos 22 d., D.

E. ir E. E. turėtus 44,72 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), savininko teisėmis (po 1938 m. protokolo) valdė jų sūnus D. E., gim. (duomenys neskelbtini)., tiek pareiškėjos naujai pateikti įrodymai, t. y. 1939 m. rugpjūčio 22 d. Sklypų paskirstymo protokolas; Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis; 2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo raštu; Mažeikių apskrities DŽDT VK 1948 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės ūkio mokesčio nepriemokų nurašymo (duomenys neskelbtini) valsčiuose“;

Mažeikių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus DŽDT VK 1948 m. kovo 30 d. vykusios II sesijos protokolu ir Mažeikių apskrities DŽDT VK 1949 m. balandžio 2 d. prie sprendimu Nr. 186 „Dėl iÅ¡vykusių ir likviduotų Å«kių sÄ rašų užtvirtinimo su pridedamu „IÅ¡vykusių ir likviduotų Å«kių (duomenys neskelbtini) valsčiuje Mažeikių apskrityje turinčių valstybinių prievolių nepriemokÄ â€œ sÄ raÅ¡u, tačiau teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai niekaip neįrodo ir nepagrindžia aplinkybės, jog D.

E., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini) m. iki žemės nacionalizavimo – 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 44,72 ha žemės, buvusios Mažeikių apskrities, (duomenys neskelbtini) kaime.

7. Naujai pateiktuose archyviniuose dokumentuose yra užfiksuotos teismų jau tirtos aplinkybės, kad 1938 m. spalio 30 d. buvo sudarytas žemės perleidimo sandoris tarp D. E. ir jo sutuoktinės E. E. bei jų sūnaus D. E., taip pat užfiksuoti vėlesni 1939-1948 m. duomenys apie žemės sklypų savininkus, tarp jų ir ginčo sklypo savininkus, tačiau teismo vertinimu šiuose naujai pateiktuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.

Priešingai, kaip matyti iš naujai pateiktų dokumentų, ne viename iš jų yra įrašytas žemės sklypo savininkas - E. D., sūnus Domininko, kituose dokumentuose nurodoma tik D. E. ir nėra duomenų, kad šiuose dokumentuose kaip žemės savininkas minimas būtent tėvas D. E., kas patvirtina, kad pareiškėjos naujai nurodytos aplinkybės, jeigu jos būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, nebūtų pakeitę teismo išvadų dėl žemės savininko nacionalizacijos momentu.

8. Nors teismas sutiko, kad pareiÅ¡kėjos naujai nurodomos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjai, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teiktų praÅ¡ymų LCVA, praÅ¡ymus atlikti paieÅ¡kÄ ir iÅ¡duoti patvirtinančius dokumentus bei pažymÄ ar LCVA saugomame Mažeikių apskrities hipotekos įstaigos fonde (F.1065) tarp 1148 saugomų bylų, datuojamų 1938-1940 metais yra E. (io) D. (D.), E. (io) (tėvo ar sÅ«naus) byla pareiÅ¡kėja pateikė tik 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., t. y. tik po to kai byla buvo iÅ¡nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos kasacinius skundus.

9. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos, jos manymu esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, egzistavusios teismo sprendimo priėmimo metu ir nežinomos bei negalėjusios bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai, neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme kriterijų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. Skųsdama TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 5 d. nutartį, apeliantė (pareiÅ¡kėja) D.

J. praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spęsti iÅ¡ esmės - priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinti - atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-108-1139/2021, teisminio proceso Nr. 2-29-3-02157-2020-5. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Nėra pagrindo abejoti apeliantės procesiniu sÄ Å¾iningumu, nes byloje, kuria praÅ¡oma atnaujinti, pareiÅ¡kėja ėmėsi visų priemonių nustatyti žemės nuosavybės valdymo faktÄ ir jo perleidimo teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėja kreipėsi į valstybinį archyvÄ , tačiau iÅ¡ dviejų archyvų gautų dokumentų nebuvo gauta duomenų jog 1938 m. spalio 30 d. matininko J. U. suraÅ¡yto protokolo pagrindu žemės savininkai D. E. ir jo sutuoktinė E. E. sudarė žemės su trobesiais perleidimo sÅ«nui D. E. sandorį ir jį įtvirtino įstatymo nustatyta tvarka. Tik po pakartotino kreipimosi į archyvÄ gauti duomenys, kad minėtas sandoris nebuvo įregistruotas, kÄ patvirtino archyvo pažyma, jog Lietuvos Centriniame archyve saugomame Mažeikių apskrities hipotekos įstaigos fonde (F.1065) tarp 1148 saugomų bylų datuojamų 1938-1940 metais nėra E. (io) D. (D.), E. (io) (tėvo ar sÅ«naus) bylos.

Å i aplinkybė rodo, kad pareiÅ¡kėja elgėsi sÄ Å¾iningai, nes naujai kreipdamasi į valstybės archyvÄ siekė užtikrinti savo nuosavybės teises, anksčiau valstybinis archyvas tokių duomenų nepateikė ir todėl jų ji negalėjo gauti, jų negavo, nors prašė pateikti visus archyve esančius duomenis apie D. ir E. E. valdytÄ Å¾emę ir su valdymu susijusius dokumentus. 10.2. Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai minėtose bylose vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nesant Å¡ioje byloje pateiktų archyvinių dokumentų, susijusių su nuosavybės teisės į žemę patvirtinimu, kurie surasti tik po bylų iÅ¡nagrinėjimo, bei naujai Lietuvos centrinį valstybinio archyvo (toliau-LCVA) 2022-03-03 ir 2022-05-12 pateiktų dokumentų. 10.3.

Naujai surasti ir teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai duoda pagrindÄ tvirtinti, kad jais įrodytos esminės aplinkybės, jog nors 1938 m. spalio 30 d. D. E. ir jo sutuoktinės E. E. buvo pasiraÅ¡ytas žemės perleidimo sÅ«nui E. D. sandoris, tačiau jis nebuvo įgyvendintas, nes sandoris iki žemės nacionalizacijos nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neįgijo juridinės galios. Naujai nustatyta esminę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kad duomenų apie tai, kad nacionalizacijos metu apie turto perleidimo sandorį pagal Žemės tvarkymo įstatymo 51 straipsnį buvo pažymėta atitinkamose (ipotekos) knygose, nėra ir nebuvo, nes, kaip nurodyta LCVA 2022 m. kovo 3 d. raÅ¡te Nr. R4-742 LCVA- Archyve saugomame Mažeikių apskrities ipotekos įstaigos archyviniame fonde (F. 1065) nėra, Å¡ių asmenų nekilnojamojo turto bylos neįraÅ¡ytos.

Šis dokumentas įrodo esminę sandorio nebuvimo aplinkybę. Kad iki nacionalizacijos šis sandoris nebuvo įregistruotas ir neįgavo juridinės galios patvirtina ir Mažeikių apsk. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo byloje Mažeikių apskrities ipotekos įstaigai praneštinų „Žinių lapas“ patvirtintas 1944 m. lapkričio 11 d.. Savaime suprantama, kad toks raštas ipotekos įstaigai nebūtų ruoštas, jei sandoris iki žemės nacionalizacijos būtų įregistruotas ipotekos įstaigoje.

Ä®vertinus kitus byloje esančius aukščiau nurodytus įrodymus, kad 1945-1949 m. žemę valdė E. E., mokėjo už jÄ valstybės nustatytus mokesčius, kad dalis žemės buvo perduota kitam žemės savininkui, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamos žemės savininkai iki nacionalizacijos buvo E. D. ir jo žmona E. E., o ne jų sÅ«nus D. E., kas sudaro pagrindÄ proceso atnaujinimui Å¡ioje byloje. 10.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ naujai pateiktų dokumentų, ne viename iÅ¡ jų yra įraÅ¡ytas žemės sklypo savininkas - E. D., sÅ«nus D., kituose dokumentuose nurodoma tik D.

E. ir nėra duomenų, kad Å¡iuose dokumentuose kaip žemės savininkas minimas bÅ«tent tėvas D. E., kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos naujai nurodytos aplinkybės, jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, nebÅ«tų pakeitę teismo iÅ¡vadų dėl žemės savininko nacionalizacijos momentu. Teismas nutartyje nurodė, kad sutinka, kad pareiÅ¡kėjos naujai nurodomos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjai, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teiktų praÅ¡ymų LCVA, praÅ¡ymus atlikti paieÅ¡kÄ ir iÅ¡duoti patvirtinančius dokumentus bei pažymÄ ar LCVA saugomame Mažeikių apskrities hipotekos įstaigos fonde (F.1065) tarp 1148 saugomų bylų, datuojamų 1938-1940 metais yra E. (io) D. (D.), E. (io) (tėvo ar sÅ«naus) byla pareiÅ¡kėja pateikė tik 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., t. y. tik po to kai byla buvo iÅ¡nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos kasacinius skundus. 10.5.

Pareiškimo atnaujinti bylos nagrinėjimo pagrindas yra naujai surastais dokumentais nustatyta aplinkybė, kad 1938 m. spalio 30 d. matininko J. U. surašytas protokolas, kuriame buvo nurodyta jog žemės savininkas D. E. ir jo sutuoktinė E. E. sudarė žemės su trobesiais perleidimo sūnui D. E. sandorį nepatvirtina žemės perleidimo sandorio fakto, toks sandoris nebuvo įgyvendintas įstatymų nustatyta tvarka ir įteisintas, todėl neturi juridinės galios. Naujai nustatyta esminę reikšmę turinti aplinkybė, kad duomenų apie tai, kad nacionalizacijos metu apie turto perleidimo sandorį pagal Žemės tvarkymo įstatymo 51 straipsnį buvo pažymėta atitinkamose (ipotekos) knygose, nėra ir nebuvo, nes , kaip nurodyta LCVA 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. R4-742 LCVA- Archyve saugomame Mažeikių apskrities hipotekos įstaigos archyviniame fonde (F.1065) nėra, šių asmenų nekilnojamojo turto bylos neįrašytos.

Skirtingai nei nurodyta ankstesniuose teismo sprendimuose pateikti dokumentai patvirtino, kad jokie hipotekų dokumentai istorijos eigoje nebuvo pamesti, jie visi yra archyve, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad minimas sandoris nebuvo įgyvendintas ir ginčo žemės savininkai liko D. E. ir E. E.. Å is dokumentas įrodo esminę sandorio nebuvimo aplinkybę. Kad iki nacionalizacijos Å¡is sandoris nebuvo įregistruotas ir neįgavo juridinės galios patvirtina ir Mažeikių apsk. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės viensėdžiais iÅ¡skirstymo byloje Mažeikių apskrities ipotekos įstaigai praneÅ¡tinų „Žinių lapas“ patvirtintas 1944 m. lapkričio 11 d., kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinantys, kad po žemės savininko D.

E. mirties žemę valdė jo sutuoktinė E. E., kuri minima įvairiuose dokumentuose, kaip žemės savininkė, ji mokėjo valstybės nustatytus mokesčius. Ä®vertinus kitus byloje esančius aukščiau nurodytus įrodymus, kad 1945-1949 m. žemę valdė E. E., mokėjo už jÄ valstybės nustatytus mokesčius, kad dalis žemės buvo perduota kitam žemės savininkui, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamos žemės savininkai iki nacionalizacijos buvo E. D. ir jo žmona E. E., o ne jų sÅ«nus D.

E., kas sudaro pagrindÄ proceso atnaujinimui Å¡ioje byloje. 10.6. Ginčijamo teismo sprendime minėti administraciniai teismai, nesant pareiÅ¡kėjų reikalavimų, savarankiÅ¡kai nagrinėjo juridinio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis klausimÄ , kas nėra numatyta įstatymais ir tai prieÅ¡taravo teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje pažymėjo, kad pateiktuose archyviniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, kad sovietinės valdžios institucijos 1944-1948 metais laikė E. E. žemės savininke, užfiksuoti duomenys yra prieÅ¡taringi, liečiantys M.

E. ir E. E. santykius su tuometine okupacine valdžia. Å ie teismo motyvai duoda pagrindÄ manyti, kad teismas netikėjo sovietinės valdžios dokumentais ir bet kokie tokios valdžios iÅ¡duoti dokumentai, kokie jie bebÅ«tų, net ir patvirtinantys gimimo, santuokos, paveldėjimo juridinius faktus, laikytini nepagrįstais, kas prieÅ¡tarauja įstatymais įvirtintam protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

11. Atsiliepimu į apeliantės atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Sutinka su 2021-01-25 teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos tariamai naujai gauti dokumentai (1939 m. rugpjūčio 22 d. Sklypų paskirstymo protokolas; Lietuvos ypatingojo archyvo duomenys; 2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos regiono valstybės archyvo TelÅ¡ių filialo raÅ¡tas;

Mažeikių apskrities DŽDT VK 1948 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 790 „Dėl žemės Å«kio mokesčio nepriemokų nuraÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) valsčiuose“; Mažeikių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus DŽDT VK 1948 m. kovo 30 d. vykusios II sesijos protokolas ir Mažeikių apskrities DŽDT VK 1949 m. balandžio 2 d. prie sprendimas Nr. 186 „Dėl iÅ¡vykusių ir likviduotų Å«kių sÄ rašų užtvirtinimo su pridedamu „IÅ¡vykusių ir likviduotų Å«kių (duomenys neskelbtini) valsčiuje Mažeikių apskrityje turinčių valstybinių prievolių nepriemokÄ â€œ sÄ raÅ¡u) niekaip neįrodo ir nepagrindžia aplinkybės, jog D.

E., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini) m. iki žemės nacionalizavimo – 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 44,72 ha žemės, buvusios Mažeikių apskrities, (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v.

AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir kt. v. UAB „E. D.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007).

Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

15. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutÄ galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. PareiÅ¡kėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus.

17. Vienas iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti keliamų kriterijų yra tai, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikÅ¡mę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumÄ nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr., pvz.2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; ir kt.).

18. Apeliantė teigia, kad naujai surasti ir teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai duoda pagrindÄ tvirtinti, kad jais įrodytos esminės aplinkybės, jog nors 1938 m. spalio 30 d. D. E. ir jo sutuoktinės E. E. buvo pasiraÅ¡ytas žemės perleidimo sÅ«nui E. D. sandoris, tačiau jis nebuvo įgyvendintas, nes sandoris iki žemės nacionalizacijos nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neįgijo juridinės galios. Naujai nustatyta esminę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kad duomenų apie tai, kad nacionalizacijos metu apie turto perleidimo sandorį pagal Žemės tvarkymo įstatymo 51 straipsnį buvo pažymėta atitinkamose (ipotekos) knygose, nėra ir nebuvo.

Ä®vertinus, kad 1945-1949 m. žemę valdė E. E., mokėjo už jÄ valstybės nustatytus mokesčius, kad dalis žemės buvo perduota kitam žemės savininkui, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamos žemės savininkai iki nacionalizacijos buvo E. D. ir jo žmona E. E., o ne jų sÅ«nus D. E., kas sudaro pagrindÄ proceso atnaujinimui Å¡ioje byloje.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės pateiktuose archyviniuose dokumentuose yra užfiksuotos teismų jau tirtos aplinkybės, jog 1938 m. spalio 30 d. buvo sudarytas žemės perleidimo sandoris tarp D. E. ir jo sutuoktinės E. E. bei jų sūnaus D. E., taip pat užfiksuoti vėlesni 1939-1948 m. duomenys apie žemės sklypų savininkus, tarp jų ir ginčo sklypo savininkus, tačiau teismo vertinimu šiuose naujai pateiktuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui ir kad jeigu jos būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, nebūtų pakeitę teismo išvadų dėl žemės savininko nacionalizacijos momentu.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. reikÅ¡minga aplinkybė Å¡iuo atveju yra ta, kad pareiÅ¡kėja, teikdama praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, teikė duomenis, dėl kurių į jas iÅ¡duodančiÄ Ä¯staigÄ kreipėsi tik 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. gegužės 5 d., t. y. tik po to kai byla buvo iÅ¡nagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos kasacinius skundus.

PareiÅ¡kėja turėjo visas galimybes dėl Å¡ių duomenų kreiptis ir savo reikalavimus Å¡iais duomenimis įrodinėti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, tačiau to ji nedarė, t.y. nors Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjai ir nebuvo žinomos nagrinėjant bylÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos galėjo bÅ«ti žinomos.

21. Atskirojo skundo argumentai, kad ginčijamo teismo sprendime minėti administraciniai teismai savarankiÅ¡kai nagrinėjo juridinio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis klausimÄ , kas nėra numatyta įstatymais ir tai prieÅ¡taravo teismų kompetencijai, atmestini, nes pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, o ne dėl teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos. Nors praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja ir prašė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismui netenkinus Å¡ios praÅ¡ymo dalies, apeliacine tvarka Å¡ios nutarties dalies pareiÅ¡kėja neskundė.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės neatitinka anksčiau nurodytų naujai paaiÅ¡kėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamų požymių visumos ir negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

23. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus Mockevičius