2019-03-06 Nr. AB-6032-3-61-3-02104-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-320-756/2019

Teisminio proceso 3-61-3-02104-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4; 7.6.6; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (trečiasis suinteresuotas asmuo M. S.) dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Utenos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 223,93 Eur M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK 2014 m. gegužės 30 d. elektroniniu pranešimu informavo pareiškėją, kad darbuotoja M. S. atleista iš darbo 2014 m. gegužės 26 d., pranešimo laukelyje A33 nurodė, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajai M. S. nebuvo sumokėta. Remdamasis nurodytu pranešimu ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo birža) pateiktais duomenis, kad bedarbio statusas M. S. buvo suteiktas 2014 m. gegužės 28 d., pareiškėjas priėmė sprendimą, kuriuo M.

S. buvo paskirta 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus AVPK 2014 m. lapkričio 3 d. Valdybos Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą, kurio priede nurodė, jog M. S. buvo priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija už 3 mėnesius. Atsižvelgdamas į pagal Vilniaus AVPK pateiktus dokumentus patikslintus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė patikslintą sprendimą, kuriuo M.

S. paskyrė 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus AVPK 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. pateikė 2 elektroninius prašymus, pagal kuriuos Registre buvo patikslintas 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių kompensacijų mokėjimo M. S. laikotarpis, t. y. vietoj 2014 m. birželio 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 31 d. nurodant 2014 m. gegužės 27 d.

– 2015 m. rugpjūčio 26 d. Atsižvelgdamas į patikslintus Registro duomenis, pareiškėjas priėmė 2016 m. kovo 1 d. sprendimą NI_SP5-443, kuriuo buvo nustatyta 223,15 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Atsižvelgdamas į tai, kad M. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, t. y. neteisingai nurodytų duomenų, pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. R3-10527 pateikė atsakovui pretenziją dėl 223,93 Eur padarytos žalos, tačiau atsakovas permokos negrąžino.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pranešimo laukelyje A33, kuriame žymima, už kiek mėnesių apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, buvo nurodyta „0“, t. y., kad minėta išmoka apdraustajai M. S. nebuvo apskaičiuota, tačiau to paties pranešimo laukeliuose A30 ir A31 buvo nurodyta „129“ ir „1“, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnio 1 dalis, pagal kurią atleistam darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalis nustato išeitinės išmokos (kompensacijos), kurios dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje darbovietėje, mokėjimą. Taigi net, jei teikdamas pareiškėjo nurodytą pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, Vilniaus AVPK darbuotojas A33 laukelį užpildė klaidingai, greta esančiuose laukeliuose buvo nurodyta teisinga informacija apie darbo santykių pasibaigimo pagrindą, suponuojantį kompensacijos darbuotojui mokėjimą. Galiojantys ir Valdybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja Valdybos darbuotojus, priimant sprendimus dėl draudimo išmokų skyrimo, remtis ne vieno elektroninės formos laukelio duomenimis, o visais pateiktais duomenimis kompleksiškai – kiekvienu atveju įvertinant, ar yra draudimo išmokos skyrimo pagrindai, ir esant reikalui ar iškilus abejonėms tikslinti pateiktą informaciją visais prieinamais būdais. Klaidingi duomenys į Registrą galėjo patekti dėl elektroninės deklaravimo sistemos klaidos. Be to, atleidžiamai iš darbo darbuotojai buvo išaiškinta, kad teisė gauti nedarbo socialinę išmoką jai atsiras tik pasibaigus išeitinės išmokos (kompensacijos) mokėjimui, t. y. – po 3 mėnesių. Iš Vilniaus AVPK 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugsėjo 9 d. pateiktų pranešimų Nr. 10-20-PAZ-660, Nr. 10-20-PAZ-742, Nr. 10-20-PAZ-819 pareiškėjas privalėjo padaryti išvadą, kad jo 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. NI SP 1-2045 neatitinka teisės aktų reikalavimų – nedarbo socialinio draudimo išmoka asmeniui skirta nesibaigus išeitinės išmokos mokėjimui, tačiau jokių priemonių dėl to nesiėmė. Didesnė nedarbo socialinio draudimo išmokos suma M. S. buvo išmokėta ne dėl atsakovo pateiktų klaidingų duomenų, o dėl paties pareiškėjo darbuotojų aplaidumo, nerūpestingumo. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, negalima atsakovo civilinė atsakomybė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, pareiškėjo Valdybos Utenos skyriui priteisė 223,93 Eur M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Vilniaus AVPK 2014 m. gegužės 30 d. elektroniniu pranešimu Nr. 10-20-PAZ1-648 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė pareiškėjui, nurodė, kad M. S. atleista iš darbo, valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2014 m. gegužės 26 d., pranešimo laukelyje A33, kuriame žymima, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apskaičiuota, draudėjas Vilniaus AVPK nurodė „0“; pagal Darbo biržos pateiktus duomenis, bedarbio statusas M.

S. suteiktas nuo 2014 m. gegužės 28 d.; Valdybos Utenos skyrius 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. NI SP1-2045 skyrė M. S. 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d.; Vilniaus AVPK 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugsėjo 9 d. pateiktų pranešimų Nr. 10-20-PAZ-660, Nr. 10-20-PAZ-742, Nr. 10-20-PAZ-819 apie apdraustuosius 2014 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais prieduose SAM3SDP nurodyta, kad apdraustajai M.

S. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo priskaičiuota išeitinė kompensacija; Vilniaus AVPK 2014 m. lapkričio 3 d. Valdybos Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. PT-11-03 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kurio priede PT-2-SD nurodė, kad M. S. buvo priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija už 3 mėnesius; Valdybos Utenos skyrius priėmė 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą, kuriuo M.

S. nedarbo socialinio draudimo išmoką paskyrė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. (650 Lt (188,25 Eur) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 3 d.; Vilniaus AVPK 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. pateikė du 2015 m. lapkričio 3 d. elektroninius prašymus Nr. 10-IL-19666 ir Nr. 10-S-1511037, pagal kuriuos Registre buvo patikslintas 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių kompensacijų mokėjimo M. S. laikotarpis, t. y. iš 2014 m. birželio 1 d.

– 2014 m. rugpjūčio 31 d. į 2014 m. gegužės 27 d. – 2015 m. rugpjūčio 26 d.; Valdybos Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 5-27-13377 nusprendė tikslinti Registro duomenis, įrašant, kad apdraustosios, kaip valstybės tarnautojos, gaunančios kompensaciją, valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. ir už jį priskaičiuotą draudžiamųjų pajamų sumą 120 Lt bei valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą 47,98 Lt, pakeičiant apdraustosios valstybinio socialinio draudimo 2014 m. rugpjūčio 1 d.

– 2014 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio pabaigos datą į 2014 m. rugpjūčio 26 d., draudžiamųjų pajamų sumą iš 630 Lt į 510 Lt, o valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą iš 251,87 Lt į 203,9 Lt; Valdybos Utenos skyrius 2016 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė 223,15 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, susidariusią 2014 m. birželio 5 d. – 2014 m. liepos 31 d. laikotarpiu; Valdybos Utenos skyrius 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. NI_SP5-483 nustatė 0,78 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, susidariusią 2015 m. vasario 27 d.

– 2015 m. kovo 3 d. laikotarpiu.

8. Vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 1 ir 3 dalies, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiga pateikti teisingus duomenis apie M. S. išmokėtas išmokas teko draudėjui Vilniaus AVPK. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Vilniaus AVPK 2014 m. gegužės 30 d. elektroniniu pranešimu nurodė, kad darbuotoja M. S. atleista iš darbo 2014 m. gegužės 26 d., o pranešimo laukelyje A33 detalizavo, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajai M. S. nebuvo sumokėta. Vadovaujantis atsakovo pateiktais duomenimis, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija M. S. nebuvo išmokėta, pareiškėjas priėmė sprendimą skirti atleistam iš darbo asmeniui nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taigi už tuos pačius mėnesius M. S. buvo sumokėta tiek išeitinė išmoka, tiek nedarbo socialinio draudimo išmoka, todėl susidarė išmokos permoka. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK 2014 m. gegužės 30 d. elektroniniame pranešime nurodytus duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad išeitinė išmoka ar kompensacija M. S. nebuvo išmokėta. Nors atsakovas minėtame elektroniniame pranešime nurodė, kad M. S. atleista pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo spręsti, kad M. S. išeitinė išmoka buvo sumokėta, nes laukelyje A33, kuriame žymimas išeitinės išmokos dydis, buvo pažymėta „0“. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nėra nustatyta pareiga tikrinti draudėjų pateikiamų duomenų teisingumą, taigi preziumuojama, kad pateikti duomenys yra teisingi, kol nėra patikslinti ar nuginčyti.

9. Nagrinėjamos bylos atveju neteisėti Vilniaus AVPK veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas nevykdė nustatytos pareigos pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis ir šiais veiksmais pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25.2 punktą. Dėl nustatytos pareigos nevykdymo Valdybos Utenos skyriui buvo padaryta žala, t. y. susidarė 223,93 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

III. 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Apeliaciniame skunde Vilniaus AVPK palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės civilinę atsakomybę bei nepagrįstai nevertino paties pareiškėjo atsakomybės dėl jo patirtų nuostolių. Be to, iš darbo atleidžiamai darbuotojai buvo išaiškinta, kad teisė gauti nedarbo socialinę išmoką jai atsiras tik pasibaigus išeitinės išmokos (kompensacijos) mokėjimui, t. y. po 3 mėnesių.

Jei M. S. kreipėsi į Darbo biržą su tokiu prašymu anksčiau ir nuslėpė aplinkybę, kad kreipimosi metu jai vis dar mokama išeitinė išmoka, ji veikė nesąžiningai. Vilniaus AVPK teikiant pranešimus Valdybai per elektroninio deklaravimo sistemą, ji nuolat strigo, atmesdavo duomenis, todėl teko daug kartų papildomai telefonu konsultuotis su atsakingais Valdybos darbuotojais dėl formų pildymo ir pateikimo. M. S. duomenis teko tikslinti 3 kartus. Taigi klaidingi duomenys į Registrą galėjo patekti dėl sistemos klaidos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vertino ne Registre esančių duomenų visumą, o tik vieną pirmojo pranešimo laukelį (A33), nors pranešimai jam buvo siunčiami ir vėliau, visuose laukeliuose nurodant teisingus duomenis.

Net iš Vilniaus AVPK 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. pranešimų sužinojęs apie M. S. skirtą išeitinę išmoką, pareiškėjas jokio naujo svarstymo ir kito sprendimo dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo nepriėmė. Priemonių pareiškėjas ėmėsi tik 2014 m. lapkričio 3 d. gavęs Vilniaus AVPK duomenų apie apdraustąjį patikslinimą, nors nutraukti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą galėjo dar 2014 m. gruodžio 4 d. Vietoje to, pareiškėjas priėmė dar vieną sprendimą mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką ir nustatė dar vieną išmokos mokėjimo laikotarpį, taip permokėdamas už keletą mėnesių.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl permokos nustatytu terminu būtų kreipęsis į M. S. Praleidęs terminą nukreipti išieškojimą į nepagrįstai naudos gavusį asmenį, pareiškėjas dabar bando atsakovui perkelti atsakomybę už be pagrindo, neatsakingai iššvaistytas biudžeto lėšas. Taip pat Vilniaus AVPK pažymi, kad klaidingai, netiksliai užpildytas pranešimas pareiškėjui apie darbo santykių su trečiuoju asmeniu pasibaigimą negali būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto neteisėtas aktas, nes toks pranešimas yra ne viešojo administravimo subjekto sprendimas, o informacinio pobūdžio dokumentas.

12. Pareiškėjo Valdybos Utenos skyriaus atstovas Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Nurodo, kad Valdybos Utenos skyrius, skirdamas nedarbo socialinio draudimo išmoką M. S., neprivalėjo analizuoti informacijos apie šio asmens atleidimo teisinį pagrindą, o atsakovas, apkaltindamas pareiškėją, nepagrįstai siekia išvengti atsakomybės už savo veiksmų neteisėtumą. Nedarbo socialinio draudimo išmoka M. S. paskirta 2014 m. birželio 9 d., t. y. dar iki Vilniaus AVPK pranešimų gavimo, remiantis 2014 m. gegužės 30 d. pateiktais duomenimis. Papildomą informaciją Vilniaus AVPK pateikė jau po nedarbo socialinės draudimo išmokos paskyrimo. Be to, birželio išmoka M. S. išmokėta 2014 m. liepos 17 d., o liepos – 2014 m. rugpjūčio 18 d., todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Išmokų nuostatai) 37 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas išmokai perskaičiuoti 2014 m. birželio ir liepos mėnesiais pažeistas nebuvo. Nagrinėjamu atveju žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui privalo atlyginti dėl jos atsiradimo kaltas asmuo. Nepagrįsto praturtėjimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu. Pareigą laiku pateikti duomenis apie M. S. išmokėtą išeitinę išmoką turėjo Vilniaus AVPK, o ne pati apdraustoji. Kadangi Vilniaus AVPK šios pareigos tinkamai neįvykdė, žala fondui atsirado dėl Vilniaus AVPK veiksmų. Valdybos Utenos skyrius nemokėti M. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos už įstatymu nustatytus laikotarpius ir susidariusią permoką išskaičiuoti iš pačios apdraustosios, neturėjo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkino nustatęs, kad Vilniaus AVPK nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis, šiais veiksmais pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio bei Registro nuostatų 25.2 punktą ir dėl to Valdybos Utenos skyriui buvo padaryta žala.

16. Vilniaus AVPK su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad dėl susidariusios nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos kaltas pats pareiškėjas, nes nevertino jam pateiktų duomenų sistemiškai ir netgi Vilniaus AVPK pateikus duomenis apie išeitinės kompensacijos M. S. skyrimą bei mokėjimą toliau jai mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19. Nagrinėjamu atveju ginčui dėl susidariusios nedarbo socialinio draudimo išmokos grąžinimo aktualios Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Išmokų nuostatų normos.

20. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-673 redakcija ir 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1436 redakcija) 20 straipsnyje nustatyta, kad: nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai Išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (1 d.); Valdyba jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 d.); neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (3 d.). Išmokų nuostatuose (2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1172 redakcija) 61 punkte nustatyta, kad nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

21. Socialinio draudimo įstatyme (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-670 redakcija ir 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1455 redakcija) nustatyta, kad draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (14 str. 3 d.). Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (18 str. 1 d.). Valdyba ir jos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos (36 str. 1 d.).

22. Aiškindamas šį teisinį reguliavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1091-502/2018 pagal Valdybos Utenos skyriaus prašymą priteisti dėl draudėjo veiksmų susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, kurioje kilo iš esmės analogiško pobūdžio ginčas, konstatavo, kad Valdybos Utenos skyrius pagrįstai bei teisėtai susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką reikalauja priteisti iš atsakovo (draudėjo), nes ši permoka susidarė dėl atsakovo kaltės pateikiant klaidingus duomenis apie tai, kad atleidžiamam darbuotojui nebuvo skirta išeitinė išmoka, ir byloje nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė jam teisės aktais nustatytą pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai patikrinant dokumentus, kuriais grindžiamos jo administruojamos socialinio draudimo išmokos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad tokio vertinimo nepaneigia faktas, jog Valdybos teritoriniam skyriui buvo pateikta informacija apie darbuotojo atleidimo teisinį pagrindą. Nors atsakovas mano, jog Valdybos teritorinis skyrius turėjo įvertinti darbuotojo atleidimo teisinį pagrindą bei turimą darbo stažą ir nuspręsti, kad jam apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tačiau minėtas faktas dėl atleidimo pagrindo visais atvejais savaime nepagrindžia išeitinės išmokos realaus mokėjimo.

Šiuo atveju lieka nepaneigta galimybė, kad tarp šalių, pavyzdžiui, yra kilęs teisinis ginčas dėl atleidimo ar išeitinės išmokos mokėjimo. Todėl gavęs duomenis dėl asmens atleidimo pagal DK 129 straipsnį ir nurodžius, jog išeitinė išmoka nebuvo apskaičiuota, Valdybos teritorinis skyrius neturėjo pagrindo abejoti jų pagrįstumu. Minėti duomenys dėl išeitinės išmokos neskyrimo buvo įrašyti Registre, kurio duomenimis Valdybos teritorinis skyrius yra įpareigotas vadovautis (Išmokų nuostatų 3 p.). Valdybos teritorinio skyriaus pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai negali būti absoliutinama, nes Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato pareigą ir draudėjams pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius.

Susiklosčius situacijai, kai nebuvo pagrindo abejoti pateiktos informacijos tikslumu ir identifikuoti netikslumus, pareiškėjas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais ir Registre įrašytais duomenimis.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Vilniaus AVPK 2014 m. gegužės 30 d. Valdybos teritoriniam skyriui pateikė neteisingus duomenis apie M. S. skirtą išeitinę išmoką, t. y. nurodė, kad tokia išmoka nebuvo skirta. Prašymą patikslinti Registro duomenis (t. y. kad M. S. buvo skirta 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka) Vilniaus AVPK Valdybos teritoriniam skyriui pateikė tik 2014 m. lapkričio 3 d. Apeliaciniame skunde Vilniaus AVPK teigia, kad duomenis apie M. S. skirtą išeitinę išmoką Valdybos teritoriniam skyriui pateikė dar 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. pranešimais (SAM3SDP priedais), tačiau pareiškėjas sužinojęs šiuos duomenis jokių sprendimų dėl jų nepriėmė. Šie Vilniaus AVPK argumentai vertinti kritiškai.

24. Vadovaujantis Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintomis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-182 redakcija), SAM3SDP priedai yra skirti duomenims apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas pateikti ir yra pildomi įprastine tvarka asmenims, atleistiems iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, kuriems DK numatyta išeitinė išmoka mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (48.2.1 p.). Apdraustiesiems apskaičiuotos premijos, pašalpos ir kitos išmokos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nurodomos SAM pranešimo SAM3SD priede laikotarpyje, kuriame šios sumos buvo apskaičiuotos. Jeigu apdraustasis atleistas iš darbo ar pareigų valstybės tarnyboje, minėtos sumos nurodomos tikslinant 2-SD pranešimą (51 p.). Draudėjas, norintis elektroniniu būdu tikslinti anksčiau pateiktus duomenis, turi užpildyti PT elektroninį prašymą ir atitinkamą jo priedą – jeigu draudėjas turi tikslinti 2-SD pranešimo („Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“) duomenis, teikiamas PT-2-SD priedas „2-SD pranešimo duomenų tikslinimas“ (103.2 p.). PT elektroninis prašymas teikiamas nedelsiant, kai draudėjas nustato, kad pateiktame SD pranešime nurodė neteisingus, netikslius, neišsamius duomenis (104.1 p.). Kiekvienai socialinio draudimo pranešimo formai ir / ar pagal skirtingą duomenų tikslinimo priežastį pildomas atskiras PT elektroninis prašymas (106 p.). Taisyklių nuostatos dėl Registro duomenų tikslinimo nesikeitė ir vėlesnėje 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-524 redakcijoje.

25. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Registro duomenų tikslinimu negali būti laikomas duomenų Valdybai pateikimas bet kokia forma, nes kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pateikiama prašomus patikslinti duomenis atitinkanti prašymo forma, nurodoma duomenų tikslinimo priežastis, be to, dėl tokio prašymo (ne)tenkinimo turi būti priimamas atskiras sprendimas (Taisyklių 79 p.). Pareiga nedelsiant patikslinti netikslius duomenis nustatyta draudėjui. Kaip minėta, PT elektroninį prašymą bei jo priedą PT-2-SD Vilniaus AVPK Valdybos teritoriniam skyriui pateikė tik 2014 m. lapkričio 3 d., todėl Valdybos teritorinis skyrius iki 2014 m. lapkričio 3 d. neturėjo pagrindo abejoti Registre apie M. S. įrašytais duomenimis. Vilniaus AVPK minimi 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. pranešimuose (SAM3SDP prieduose), t. y. kitoje formoje, įprastine tvarka privalomai pateikti duomenys, nesiejant jų su anksčiau Valdybos teritoriniam skyriui pateiktais neteisingais duomenimis ir neprašant jų patikslinti, negali būti laikomi Registro duomenų tikslinimu.

26. Atsižvelgdama į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir su juo susijusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė