dc036840-adef-4469-a805-2fafe3cc3c8f · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. ATP-648-485/2015 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01831-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs L. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimu L.

K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir jam skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. 08.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Peogeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,69 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde L.

K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas teigia, kad alkotesterio parodymai negali bÅ«ti jo, nes tuo laiku, kuris nurodytas alkotesterio kvite jis buvo sustabdytas, o tuo laiku, kurį nurodo pareigÅ«nai kaip jo sustabdymo laikÄ , jis net nebuvo pažeidimo vietoje, t.y. 8.36 val. alkotesterio kvite nurodytas laikas, tačiau Å¡iuo laiku buvo sustabdytas jo automobilis, tuo tarpu protokole nurodytas sustabdymo laikas 8.20 val., tačiau tuo laiku jis net nebuvo (duomenys neskelbtini) miestelyje.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nai negalėjo tikrinti jo blaivumo 8.36 val. kai jis buvo kÄ tik jų sustabdytas. Alkotesterio kvite nurodytas laikas 8 val. 36 min 17 sek., automobilis sustabdytas 8 val. 36 min. 16 sek., tai gi pareigÅ«nas negalėjo per vienÄ sekundę sustabdęs automobilį, prisistatyti, papraÅ¡yti dokumentų, paklausti ar vairuotojas gėrė, nueiti į kitÄ gatvės pusę pasiimti alkotesterio, grįžti prie automobilio, pakeisti antgalį ir patikrinti blaivumÄ .

Apeliantas teismui pateikė jo vairuojamo automobilio sekimo rezultatus iš kurių matyti, kad tuo laiku, kuris nurodytas protokole, t.y. 8.20 val., kaip neva jo sustabdymo laikas, jis buvo pakeliui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir negalėjo būti sustabdytas 8.20 val. (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad remiantis apelianto pateiktais duomenimis jis buvo sustabdytas 8 val. 36 min. 16 sek. (duomenys neskelbtini), pats pareigūnas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad neblaivumas apeliantui buvo nustatinėjamas praėjus ilgam laikui po sustabdymo, nes buvo patikrinti dar keli automobiliai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad 8.36 val. nustatytas alkotesterio rezultatas negali būti apelianto.

Pažymėtina ir tai, kad pareigūnams, sustabdžius jį dėl įtarimo, kad gali vairuoti neblaivus, jis nurodė, kad iš vakaro gėrė alaus, tada pareigūnas paėmė iš kitoje kelio pusėje buvusio kolegos alkotesterį ir nepakeitęs antgalio, nepaklausęs ar jis prieš 15 min nebuvo rūkęs ar vartojęs kokių nors gėrimų, nepalaukęs 15 min, kaip to reikalauja instrukcija, pakišo jam pūsti alkotesterį. Todėl pagrįstai peršasi išvada, kad alkotesterio parodymai yra ne apelianto, bet prieš tai pūtusio vairuotojo.

PareigÅ«nas apeliantui nedavė į rankas alkotesterio, neparodė jo rezultatų, įtarimÄ kelia ir tai, kad jis pÅ«sdamas jis negirdėjo jokio alkotesterio signalo, pareigÅ«nas tiesiog pasakė, kad jis pripÅ«tė. Apeliantas skunde nurodo, kad iÅ¡ vakaro tebuvo iÅ¡gėręs butelį „Švyturio ekstra“ alaus, kurio stiprumas 5 proc., todėl nelabai tikėtina, kad ryte galėjo pripÅ«sti net 0,69 promiles. Kai jis tai bandė paaiÅ¡kinti pareigÅ«nams, Å¡ie į tai nekreipė dėmesio ir neleido pÅ«sti antrÄ kartÄ , o pasakius, kad jis ketina vykti priduoti kraujo, pareigÅ«nai vilkino dokumentų pildymÄ , kad jis nespėtų per 1 val. nuvykti į medicininę įstaigÄ .

Be to, pareigÅ«nas jį sustabdęs, V. R. nepasiteiravo ar jis nebuvo rÅ«kęs ar gėręs kokių gėrimų, nors jo porininkas L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad visada to pasiteirauja vairuotojo. Teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių alkotesterio parodymai, nes pagal alkotesterio patikros sertifikatÄ paklaida yra 1,7 proc., ir įvertinus tai, kad iÅ¡ vakaro vairuotojas vartojo tik butelį 5 proc. stiprumo alų, nelogiÅ¡ka, kad jis galėjo iÅ¡ ryto pripÅ«sti 0,69 promiles. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, kad apeliantas pripažino savo kaltę ir sutiko su alkotesterio parodymais.

Apeliantas buvo susinervavęs dėl to, kad buvo nepagrįstai sustabdytas darbo metu, be to, nežinodamas savo teisių ir bijodamas pareigÅ«no bei bÅ«ti apkaltintas nepaklusimu policijos pareigÅ«nų, pasirašė ant protokolo ir po alkotesterio parodymais, nors su jais ir nesutiko bei tai nurodė pareigÅ«nams. Nepagrįstai teismas apelianto parodymus vertino prieÅ¡taringai, o rėmėsi vien liudytojo V. R. parodymais. Svarbi aplinkybė dėl apelianto blaivumo yra ta, kad patikrinus blaivumÄ , policijos pareigÅ«nas leido apeliantui vairuoti ir pastatyti maÅ¡inÄ Ä¯ Å¡alia esančiÄ aikÅ¡telę, kai tuo tarpu neblaivÅ«s vairuotojai yra nuÅ¡alinami nuo vairavimo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis teismų praktika tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, kad asmuo padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog asmuo vairavo bÅ«damas neblaivus, t.y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .L. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas L. K. pagrįstai pripažino padariusį ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

K. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ yra įrodyta.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų iÅ¡eina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas L.

K. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, paÅ¡alino įrodymų prieÅ¡taravimus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, kad bÅ«tų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog asmuo automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: tikrinimo arba medicininės apžiÅ«ros pagalba.

Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Nagrinėjamu atveju L. K. neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas tikrinimo pagalba. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad L. K. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2015-02-28 8.20 val. sustabdžius L. K., vairuojantį automobilį ir patikrinus jo blaivumÄ alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810 ARFM-0377“, jam buvo nustatytas 0,69 promilės girtumas, kas atitinka lengvÄ girtumo laipsnį. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1662667 patvirtina, kad policijos pareigÅ«no naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810 ARFM-0377“, kuriuo buvo tikrintas L. K. blaivumas, buvo tinkamas naudoti (b. l. 4). Atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo (iki 2015-06-11), abejoti L.

K. blaivumÄ tikrinusio policijos pareigÅ«no V. R. kompetencija atlikti alkoholio koncentracijos iÅ¡kvėptame ore matavimus taip pat nėra pagrindo (b. l. 28), todėl darytina iÅ¡vada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iuo alkotesteriu L. K. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus tÄ aplinkybę, kad pats pažeidėjas su jam nustatytu 0,69 promilės girtumu sutiko, tai patvirtindamas savo paraÅ¡u (b. l. 3).Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigÅ«nas jį sustabdęs, nepalaukė 15 min., kaip to reikalauja instrukcija ir iÅ¡ karto liepė jam pÅ«sti, taip pat nepasiteiravo ar jis nebuvo kÄ tik rÅ«kęs ar gėręs kokių gėrimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas V.

R. nurodė, kad sustabdžius L. K. vairuojamÄ transporto priemonę ir pasiteiravus ar jis vartojo alkoholio, Å¡is nurodė, kad gėrė alaus iÅ¡ vakaro, tai beje, patvirtino ir pats apeliantas, todėl policijos pareigÅ«nams nebuvo privaloma laukti 15 minučių, kaip nurodo apeliantas. Be to, Å¡i aplinkybė nurodyta ir policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis negalima daryti iÅ¡vados, jog policijos pareigÅ«nas pažeidė alkotesterio naudojimo taisykles.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nas, tikrinęs apelianto blaivumÄ , padavė jam alkotesterį, paimtÄ iÅ¡ savo kolegos, kuris prieÅ¡ tai tikrino kito vairuotojo blaivumÄ ir nepakeitė antgalio. Tačiau Å¡ie skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl atmetami. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas L. K. blaivumÄ tikrinęs policijos pareigÅ«nas V. R. parodė, kad tÄ dienÄ vykdė prevencinę priemonę – tikrino vairuotojų blaivumÄ , jis sustabdė L. K. automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas.

Pasak liudytojo, jų ekipažas turėjo tik vienÄ alkotesterį, todėl paprašė kolegos duoti alkotesterį jam. Kol buvo patikrintas L. K. blaivumas praėjo nemažai laiko. Duodant pÅ«sti kiekvienÄ kartÄ yra keičiamas antgalis, jis yra iÅ¡pakuojamas tikrinamo asmens akivaizdoje prieÅ¡ tikrinant jo blaivumÄ , ir tik tuomet duodamas vairuotojui pÅ«sti. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡io savo pareigas atlikusio pareigÅ«no parodymais. Teismas neabejoja, kad tuo atveju, jei tikrinant L.

K. neblaivumÄ jam matant nebÅ«tų buvęs pakeistas alkotesterio antgalis nauju ir pažeidėjui bÅ«tų kilę įtarimų, kad naudojamas jau panaudotas antgalis, L. K. dar įvykio vietoje bÅ«tų pareikalavęs jam matant pakeisti antgalį nauju, tačiau jis to padaryti neprašė ir pÅ«tė į alkotesterį, tokiu bÅ«du sutikdamas, kad alkotesterio antgalis yra naujas ir tinkamas naudoti, taip pat, kaip minėta, pasirašė asmens blaivumo teste, taip sutikdamas su jam nustatytu 0,69 promilių girtumu.

Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas V. R. teismo posėdyje parodė ir tai, kad alkotesteriui parodžius 0,69 promilės, L. K. pripažino vartojęs alų iÅ¡ vakaro ir ryte vairavęs automobilį. Tokie policijos pareigÅ«no parodymai atitinka ir kitÄ bylos medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad forminant L. K. padarytÄ teisės pažeidimÄ ir suraÅ¡ant jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už automobilio vairavimÄ neblaiviam, jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiÅ¡kai ir administracinio teisės pažeidimo protokole paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro buvo iÅ¡gėręs, tačiau ryte jautėsi gerai, todėl ir važiavo į darbÄ , taip pat nurodė, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka, gailisi.

Neabejotina tuo, jog jeigu L. K. bÅ«tų buvęs tvirtai įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir jokio pažeidimo nepadarė, suprasdamas, kokios gali kilti pasekmės, juolab kad už analogiÅ¡ko teisės pažeidimo padarymÄ (automobilio vairavimÄ neblaiviam) jis jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tik byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nebÅ«tų protokole pasirašęs, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka ir dėl jo padarymo gailisi. Tačiau L. K. po paaiÅ¡kinimu pasirašė, taip savo paraÅ¡u patvirtindamas, jog visos jo paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Todėl versijÄ dėl nepakeisto antgalio, L. K. iÅ¡kėlė tik vėliau, tokių aplinkybių teisės pažeidimo įforminimo metu jis nenurodė ir tokių klausimų apskritai nekėlė, o prieÅ¡ingai, kaip minėta, sutiko su patikrinimo rezultatais ir pripažino vartojęs alkoholį iÅ¡ vakaro, gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo. Taip pat savo pirminiame paaiÅ¡kinime L. K. nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad alkotesterio parodymai yra nepatikimi, nes jis iÅ¡ vakaro iÅ¡gėrė tik vienÄ butelį 5 proc. stiprumo alaus, todėl negalėjo pripÅ«sti net 0,69 promilių.

Å i pažeidėjo versija taip pat yra iÅ¡kelta tik vėliau ir, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, L. K. girtumo nustatymo ir jo teisės pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. numato, kad asmuo, nesutikęs su policijos atliktais neblaivumo patikros rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ .

Å iuo atveju L. K. tokia jam įstatymu suteikta teise nepasinaudojo ir į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savarankiÅ¡kai nesikreipė, nes jokių prieÅ¡taravimų dėl patikrinimo rezultatų neturėjo ir su padarytu jam inkriminuotu teisės pažeidimu sutiko, todėl, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, vėliau kilęs nepasitikėjimas gautu tikrinimo rezultatu iÅ¡ esmės laikytinas tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemone. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigÅ«no V.

R. prieÅ¡taringais parodymais, tačiau Å¡is argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«no paaiÅ¡kinimais, nes jo suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis asmeniÅ¡kai pažįsta apeliantÄ , gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jam be jokios priežasties apkaltinti L. K. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Juo labiau, kad tam tikras pareigūno nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.Dėl apelianto teiginių, kad alkotesteriu buvo užfiksuotas ne jo, o kito vairuotojo neblaivumas, nes jis pareigūnų surašytuose dokumentuose nurodytu laiku apskritai dar nebuvo Zapyškyje, nuo vairavimo jo taip pat nenušalino nurodytu laiku, nes po patikrinimo jam buvo leista nuvairuoti automobilį iki šalia buvusios aikštelės, kas patvirtina, kad jis buvo blaivus, nes priešingu atveju, jam pareigūnai nebūtų leidę to daryti, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada ir nurodytais motyvais, kad tai tėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, ir apylinkės teismo motyvų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas skundÄ , teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, jog pripažindamas L. K. kaltu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui visiÅ¡kai pakako objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai pripažinti, jog L. K. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. Taigi įvertinus surinktus duomenis darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

L. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimÄ palikti galioti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                 Algirdas Remeika