Legislator Case Law & Legislation
2025-03-12 Nr. AB-4350-3-61-3-02991-2024-2 AI generated

2025-03-12 Nr. AB-4350-3-61-3-02991-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-03-12 Nr. AB-4350-3-61-3-02991-2024-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2025-03-12 Nr. AB-4350-3-61-3-02991-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. 1GP-10094 (toliau – ir Prašymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-216-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02991-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. 1GP-10094 (toliau – ir Prašymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas išdėstė nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, be kita ko, kad Prašymas buvo išnagrinėtas ir pagal jį buvo parengta 2024 m. birželio 20 d. išvada Nr. 2IP-25-(15.2.23.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada). Kadangi pareiškėjo pateiktas Prašymas jau yra išnagrinėtas, išnyko ginčo dalykas.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas tik po pareiškėjo pasikreipimo į teismą parengė Išvadą ir pateikė ją pareiškėjo atstovei susipažinti. Atsakovas neginčija fakto, jog jis laiku neatliko savo prievolių. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas atliko veiksmus, kuriuos pareiškėjas prašė įpareigoti jį atlikti, pareiškėjas atsisako skundo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. Z. atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą, bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 280 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo yra priimtinas, o administracinė byla nutrauktina. Teismas ginčo šalims išaiškino bylos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatė, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė 2024 m. balandžio 29 d. prašymą Nr. 1GP-10094 nuosavybės teisių atkūrimo procese parengti išvadą už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjas 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nurodydamas, jog, nuo Prašymo pateikimo dienos praėjus daugiau negu 20 darbo dienų, atsakovas neišnagrinėjo Prašymo, nepriėmė sprendimo ir nepranešė apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Tarnybos 2024 m. birželio 14 d. raštu Nr. 1SD-36229-(15.2.48 E.) „Dėl išvadų „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn suderinimo“ pareiškėjo atstovei buvo išsiųstas ir pateiktas išvados projektas susipažinti. Tarnyba 2024 m. birželio 20 d. parengė Išvadą.

Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nagrinėjant Prašymą buvo atlikti tik po to, kai pareiškėjas pateikė teismui skundą, todėl yra pagrindas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis – 280 Eur už teisines konsultacijas ir skundo parengimą – atitinka tiek bylos sudėtingumą, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kurioje patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas pakartinai teigia, jog jis, nagrinėdamas Prašymą, atliko veiksmus ir priėmė Išvadą, todėl ginčo dalykas išnyko. Atsakovas teigia, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos direktoriui skundė Tarnybos direktoriaus įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimą, veiksmą ar neveikimą, taigi, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, jog pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad Tarnyba patenkino skunde reikštą reikalavimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui atstovavo profesionali teisininkė, kuri turi išmanyti teisės aktus, be kita ko, tinkamą jos atstovaujamų klientų galbūt pažeistų teisių gynimą įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovė–advokato padėjėja 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė pareiškėjo vardu procesinį dokumentą – „Nuomonė dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesinį dokumentą apeliacinės instancijos teismui pateikė tokių įgaliojimų neturintis asmuo (pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d., advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose), nevertina šiame dokumente išdėstytų argumentų ir nepasisako dėl jų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad yra vykdoma nuosavybės teisių į buvusio savininko A. Z. (A. Z.) iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra. Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 10,7000 ha žemės, iš kurios 0,5800 ha yra valstybės išperkama žemė. Pareiškėjui jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,0000 ha žemės. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2024 m. balandžio 24 d. prašymu, kuriame nurodė, jog jis nori pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už visą likusį neatkurtą plotą gauti atlyginimą lygiaverčiu miško plotu, ir prašė kuo skubiau parengti išvadą. Pareiškėjas 2024 m. birželio 12 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jo prašymą. Atsakovas, atsakydamas į šį skundą, pateikė duomenis apie tai, jog Tarnyba 2024 m. birželio 14 d. pateikė pareiškėjo atstovei išvados projektą susipažinti, o 2024 m. birželio 20 d. parengė Išvadą. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo veiksmai nagrinėjant Prašymą buvo atlikti tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu. Atsakovas atskirajame skunde atkreipia dėmesį į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką ir teigia, kad pareiškėjas nepasinaudojo šia tvarka, tačiau atsakovas nepaaiškina, kokia, jo nuomone, šios aplinkybės teisinė reikšmė nagrinėjamo ginčo kontekste, ir nereiškia reikalavimų dėl tikrinamos teismo nutarties dalies dėl bylos nutraukimo (dėl teismo procesinio sprendimo nutraukti bylą arba jo motyvų). Atsakovas atsiliepime į skundą nekvestionavo pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti pagrįstumo ir teisėtumo (be kita ko, ABTĮ 23 str. 5 d. ir 33 str. 2 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pakartotinai netikrino, ar nebuvo procesinių kliūčių priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovas turi pareigą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė